Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-08-30 · Civilinė byla Nr. 2-618-464/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-30
Bylos Nr.
2-618-464/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00264-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
K. Ž.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-618-464/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00264-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. Ž. 2021 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 1-5), kuriame prašė: panaikinti atsakovės Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – ir Advokatų taryba) 2021 m. vasario 9 d. protokolinį sprendimą, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įpareigojimas pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, ir priimti naują sprendimą – nepradėti administracinės procedūros ieškovės atžvilgiu tyrimo medžiagoje Nr. E211/2020, t. y. nenagrinėti dėl jos, kaip advokatės, profesinės veiklos paduoto pareiškėjos A. V. skundo, kadangi šis skundas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 10 d. gavo skundžiamo 2021 m. vasario 9 d. protokolinio sprendimo nepatvirtintą kopiją, kuris buvo priimtas pagal pareiškėjos A. V. 2020 m. spalio 21 d. skundą Advokatų tarybos pradėtame advokatės profesinės veiklos tyrime Nr. E211/2020. Ieškovės vertinimu, skundžiamu sprendimu jai buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau toks sprendimas priimtas neteisėto ir tam įgaliojimų neturinčio subjekto, kadangi drausminę nuobaudą gali skirti tik Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas (toliau – ir Advokatų garbės teismas), bet ne Advokatų taryba. Be to, ji jau buvo pareiškusi nušalinimą Advokatų tarybai, todėl bet kokius su ja susijusius klausimus galėtų spręsti tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, su kuriuo ginčas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra sprendžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taigi, Advokatų taryba turėjusi nusišalinti nuo A. V. skundo nagrinėjimo.

3. Ieškovės teigimu, skundžiamas sprendimas, kurio įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos ji iki šiol nėra gavusi, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, gali turėti neigiamų pasekmių jos teisėtiems interesams priimant sprendimą jai iškeltoje kitoje drausminėje byloje. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės reikalaujamas civilinės atsakomybės draudimas jai buvo pateiktas dar 2020 m. gruodžio 16 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi (b. l. 18-20) ieškovės K. Ž. ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

5. Teismas, įvertinęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 55, 60 straipsnius, 61 straipsnio 1 dalį, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto 2020 m. spalio 5 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-321 (toliau – Aprašas), 37, 38, 54, 55, 56, 60, 64 punktus), sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

6. Teismas nurodė, kad tik Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas sudaro prielaidas jį skųsti teismui. Nagrinėjamu atveju Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos priimtas tarpinis sprendimas, kuriuo ieškovė buvo įpareigota pateikti civilinės atsakomybės draudimą, nereiškia drausmės bylos išsprendimo iš esmės ir jis nėra apskundimo teismui objektas.

7. Ieškovės argumentus, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos protokolinis sprendimas įpareigoti ją pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą yra drausminė nuobauda ir toks sprendimas negali būti laikomas procedūriniu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kokios yra drausminių nuobaudų, kurias gali skirti Lietuvos advokatūros organas – Advokatų garbės teismas, rūšys: pastaba; papeikimas; viešai paskelbiamas papeikimas; siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

8. Kadangi ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo ginčija Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2021 m. vasario 9 d. sprendimą, kuris pagal teisinį reglamentavimą nėra apskundimo teismui objektu, ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka teismas priimti atsisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė K. Ž. atskirajame skunde (b. l. 26-34) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl jo esmės. Tai, ar ieškovės teisės yra pažeistos, galės būti nustatyta tik iš esmės išnagrinėjus bylą.

9.2. Teismas netinkamai identifikavo ginčo šalis siejusius teisinius santykius. Skundžiami Advokatų tarybos veiksmai nėra vien procedūrinis sprendimas, nes juo neteisėtai ieškovei buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, tačiau pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

9.3. Neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, kad tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams ir kad tik toks sprendimas gali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

9.4. Advokatų taryba priėmė sprendimą neiškelti drausminės bylos pagal A. V. 2020 m. spalio 21 d. skundą, todėl teismui atsisakius priimti šį ieškinį ieškovės teisė ginti savo pažeistas teises yra nepagrįstai apribota (suvaržyta).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teisės kreiptis į teismą sąlygų ir jos įgyvendinimo

10. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymais nustatytų sąlygų ir tvarkos. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei jos įgyvendinimo sąlygų buvimą ar, priešingai, nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, t. y. spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Pažymėtina, kad teismo procesas nėra ir negali būti savitikslis (procesas tik dėl paties proceso), juo gali būti naudojamasi tik siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą asmens teisę arba įstatymu saugomą jo interesą (CPK 5 straipsnis).

11. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą, savo ieškinyje turi aiškiai nurodyti ir kokią konkrečią savo teisę ar įstatymo saugomą interesą jis siekia apginti inicijuodamas tokią bylą, ir kaip siekiamą apginti teisę ar įstatymo saugomą interesą suvaržo, riboja arba pažeidžia ieškinyje įvardyti atsakovo (atsakovų) atlikti veiksmai ar priimti sprendimai. Atitinkamai, teismui jau bylos iškėlimo procesinėje stadijoje privalu įsitikinti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos (civilinės bylos iškėlimą inicijuojančio asmens siekis apginti konkrečią pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą), ar jų nėra, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tokios aplinkybės nustatomos atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą bei jo dalyką. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmimo stadijoje pasisakė dėl jo esmės, teisiškai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas atliko procesinę pareigą patikrinti, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja kreipimosi į teismą prielaidos.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šalis siejusius teisinius santykius, skundžiamo sprendimo reikšmę bei juo sukeliamus padarinius apeliantei ir todėl neteisingai išsprendė apeliantės paduoto ieškinio priėmimo klausimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas: 1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) kai ieškinys neteismingas tam teismui; 3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismui nustačius nors vieną iš šių aplinkybių, ieškinį priimti turi būti atsisakoma.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantės ieškinio, pareikšto atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl jos savivaldos organo – Advokatų tarybos – protokolinio sprendimo, įpareigojančio apeliantę pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtas, kadangi nei specialiuose įstatymuose, nei CPK nėra numatyta galimybė teikti ieškinį dėl Advokatų tarybos tarpinio, tiesiogiai nesukeliančio jokių padarinių sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų, susijusių su ginčijamo protokolinio sprendimo įvertinimu kaip tarpinio procedūrinio vieno iš atsakovės organų priimto sprendimo. Prašomas panaikinti protokolinis Advokatų tarybos įpareigojimas, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, negali būti tapatinamas su sprendimu, kurio priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo patikra galėtų būti atlikta Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje („Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimas“) nustatyta tvarka.

14. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Tai yra advokatų savivaldą įgyvendinantys subjektai (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Vieno iš aptartų organų – Advokatų tarybos funkcijos išvardytos šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje, o pagal 10 punktą šiam organui, be kita ko, yra pavesta ir priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui. Tačiau drausmės bylą nagrinėja ir priima sprendimą taikyti drausminę nuobaudą ne Advokatų taryba, o kitas atsakovės savivaldos subjektas – Advokatų garbės teismas.

15. Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje apibrėžtos drausminių nuobaudų, kurias gali skirti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas, rūšys: pastaba; papeikimas; viešai paskelbiamas papeikimas; siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Nagrinėjamu atveju Advokatų tarybos, t. y. visiškai kito subjekto protokolinis procedūrinis sprendimas, priimtas pradėjus jos profesinės veiklos tyrimą pagal A. V. skundą, kuriuo apeliantė buvo įpareigota pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, savo esme ir turiniu niekaip nėra susijęs su Advokatų garbės teismui pavestų funkcijų vykdymu ar jas vykdant priimamais sprendimais, atitinkamai, jis objektyviai negali sukelti tokių pačių padarinių, kaip ir Advokatų garbės teismo sprendimas, ir negali būti taikoma jo apskundimo su Advokatų garbės teismo priimtų sprendimų apskundimu analogija.

16. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio reikalavimai dėl Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo yra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-103/2014; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-932-302/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-216-407/2020, 21 punktas). Tačiau Advokatų garbės teismo sprendimams nustatyta speciali apskundimo tvarka, t. y. Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje bei Aprašo 67 punkte numatyta, kad jie gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Akivaizdu, kad apeliantės siekis pasinaudoti būtent specialiomis Advokatūros įstatymo 55 straipsnio nuostatomis, kurios skirtos Advokatų garbės teismo sprendimų, o ne kitų atsakovės organų priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų apskundimui, nėra teisiškai pagrįstas. Apeliantė, nepagrįstai siekdama šioje normoje nurodytos teisės įgyvendinimo, subjektyviai ir neteisingai interpretuoja ginčijamo protokolinio sprendimo turinį bei jo reikšmę jos materialinėms teisėms bei pareigoms.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Advokatų garbės teismas veiksmus, reikalingus drausminei bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie Advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausminę bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo. Drausmės byla nagrinėjama iš esmės Advokatų garbės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Aprašo, galiojusio iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 42 punktas; nagrinėjamo ieškinio priėmimo ir šiuo metu galiojančio 2020 m. spalio 6 d. redakcijos Aprašo 38 punktas), t. y. klausimas išsprendžiamas iš esmės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Pagal Aprašo 62 punktą (redakcija, galiojusi iki 2016 m. rugsėjo 16 d., šiuo metu galiojančio Aprašo 57 punktas) Advokatų garbės teismas gali nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis, arba apsiriboti drausmės bylos svarstymu ir drausminės nuobaudos neskirti, arba paskirti vieną iš Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų ir (ar) laikinai uždrausti advokato veiklą. Vadinasi, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018, 18 punktas).

18. Taigi, nors apeliantė savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad Advokatų tarybos priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo ji įpareigota pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, savo esme laikytinas Advokatų garbės teismo sprendimu paskirti nuobaudą ir todėl jis gali ir turi būti tikrinamas civilinio proceso tvarka, visgi, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia kasacinio teismo jurisprudencija, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė siekia tarpinio (procedūrinio) Advokatų tarybos sprendimo peržiūrėjimo. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nei CPK, nei specialiuose įstatymuose nėra numatyta galimybė skųsti tarpinį, realių padarinių nesukeliantį Advokatų tarybos sprendimą teismui.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pačios apeliantės pozicija dėl to, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma apskundimo objektu, nėra nuosekli. Viena vertus, apeliantė savo procesiniuose dokumentuose teigia skundžianti Advokatų tarybos sprendimą paskirti jai drausminę nuobaudą – įpareigojimą pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, akcentuodama Advokatų tarybos kompetencijos drausminei nuobaudai paskirti nebuvimą, suteiktų jai įgaliojimų peržengimą, kartu įrodinėdama galimybę atlikti šio sprendimo, kaip ir Advokatų garbės teismo sprendimo, teisėtumo bei pagrįstumo kontrolę civilinio proceso tvarka. Kita vertus, atskirajame skunde Advokatų tarybos nustatytą jai įpareigojimą interpretuoja ir kaip administracinę nuobaudą, pasisako apie kilusio ginčo administracinį pobūdį, buvusią bendrosios kompetencijos teismo pareigą, sprendžiant jos ieškinio priėmimo klausimą, vadovautis ir administracinius teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis.

20. Apeliantė atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad Advokatų taryba priėmė sprendimą jai nekelti drausminės bylos, todėl ji neturės galimybės realizuoti savo teisės į teisminę gynybą Advokatūros įstatymo 55 straipsnio pagrindu, t. y. pateikdama ieškinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip spręsti ieškinio priėmimo klausimą, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi asmuo tuo atveju, jei jo teisės yra pažeistos (egzistuoja jo materialinis suinteresuotumas) turi galimybę pateikti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Advokatų tarybos sprendimo neiškelti drausminės bylos teisėtumo ir pagrįstumo, kur galėtų būti vertinamos ir atliktos tarpinės procedūros priimto galutinio sprendimo kontekste, taip užtikrinant teisę į teisminę gynybą.

21. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių nepažeidė ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė