- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 1-960-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46652-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- A. Ž., S. K., J. M., E. T.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė
- Kategorijos
gynėjams advokatams Snaiguolei Mažeikienei, Gediminui Milevičiui, Rimantui Prėskieniui, Jolantai Teresei Litvinskienei
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis statybų versle (iš žodžių), neteistas;
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą pavežimo paslaugų srityje, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 30 MGL dydžio bauda, kuri sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. viena para, ir paskirta galutinė bausmė – 18 MGL dydžio bauda (676,88 Eur).
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas;
A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, neteistas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., S. K., E. T. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. telefonspyne paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, o nukentėjusiajam R. K. šias duris atidarius, be nukentėjusiojo sutikimo, savavališkai įėjo į vidų bei leido į butą staigiai įbėgti E. T., A. Ž., S. K., – taip įsibrovė į patalpą, po ko J. M. išėjo iš nukentėjusiojo buto, o E. T., A. Ž., S. K. nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad vienas iš jų griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau vieno, rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo, po to A. Ž. laikė nukentėjusįjį prispaustą prie grindų neleisdamas jam atsistoti, taip jie padarė R. K. kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Ž. laikant nukentėjusįjį prispaudus prie grindų, taip atimant galimybę priešintis, E. T., S. K. apžiūrėjo butą ir veikdami kartu iš nukentėjusiojo R. K. piniginės pagrobė 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei juodos spalvos metalinę dėžutę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 1000 Eur grynųjų pinigų, po ko A. Ž. papurškė nukentėjusiajam į akis nenustatytos rūšies dujų – taip panaudojo specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, nuo ko nukentėjusysis prarado orientaciją, po ko A. Ž., E. T., S. K. pasišalino, taip J. M., S. K., E. T., A. Ž. bendrais veiksmais įsibrovę į patalpą ir panaudoję specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam R. K. 1090 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo katę pripažino iš dalies ir parodė, kad sportuodavo link Liepkalnio gatvės, stadione, prabėgdavo pro R. K. namus, matė, kaip tamsaus gymio žmogus kažką rūkė, pagal kvapą – žolę. Priėjęs prie R. K. apsimetė mėgėju parūkyti, klausė, kiek laiko jis (nukentėjusysis) rūko, kur perka, ar gali pats parduoti. R. K. pasakė, kad jos galima įsigyti per programėlę „Wickr“, ši programa yra uždara. Jis klausė nukentėjusiojo, kodėl negalima susitarti per telefoną, nukentėjusysis jam atsakė, kad telefonu jokių duomenų neduos, nukentėjusysis davė jam savo paskyros „Jesuscupscakes“ duomenis programėlėje, kurioje jie kurį laiką bendravo. Jis užeidavo pas nukentėjusįjį, prašydavo žolės, pirko pas nukentėjusįjį vieną maišelį žolės, kuriame buvo 1,6 g narkotinės medžiagos. Jis (J. M.) pirkdavo, bet niekada nerūkydavo, tą žolę išmesdavo. Vėliau nukentėjusysis išvažiavo gyventi į kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jie ir toliau bendravo, jis (J. M.) užeidavo pas nukentėjusįjį, kur galėdavo nusipirkti žolės. Bute matė, kad ant stalo guli apie 10 g žolės, svarstykles ir daug mažų maišelių nuo žvejybinių kabliukų, po ko jis suprato, kad nukentėjusysis dideliais mastais prekiauja žole. Jis galvojo pranešti apie tai policijai ir tokiu būdu pasigerinti karjerą. Nukentėjusysis davė jam vieną maišelį, jam atrodė, kad duotame maišelyje yra ne žolė, o arbata, todėl nusprendė pažiūrėti, ką nukentėjusysis parduoda. Susitiko su E. (T.) ir kitais draugais, rūkė duotą žolę, suprato, kad ten ne žolė, o arbata ar šiaip kas. Su draugais nutarė, kad reikia ją pakeisti į normalią žolę, sugalvojo planą. Nuvykę pas R. K. laiptais pakilo į antrą aukštą, jis paskambino nukentėjusiajam. Nukentėjusysis įleido jį į butą, kurio duris jis (J. M.) paliko praviras. Jis su nukentėjusiuoju užėjo į butą, pasiūlė nukentėjusiajam išgerti, tačiau pastarasis atsisakė, tada jis nukentėjusiojo paklausė, ar šis turi užsigerti, tačiau pastarasis atsakė, kad neturi. Nukentėjusysis pasakė, kad jis duotų pinigus, tada paduos žolę, tačiau jis (J. M.) pasakė, kad su savimi pinigų neturi, nori, kad pakeistų tą žolę, kurią jis pirko prieš tai. Nukentėjusysis pakeisti žolę atsisakė, pradėjo su juo (J. M.) agresyviai kalbėti, jis (J. M.) pasakė, kad jis (nukentėjusysis) turės jam ją pakeisti, dar labiau pravėrė duris, po ko nukentėjusysis pamatė jo draugus ir paklausė, kas jie tokie. Po kiek laiko nukentėjusysis jį pastūmė, o E. paklausė „kas čia buvo?“, jis (J. M.) pasakė pastarajam, kad nežino ir išėjo iš buto, daugiau nieko nematė.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis J. M. parodė, kad įvykio datos negali pasakyti, tai vyko apie 23-23.30 val. Su kitais kaltinamaisiais jis mokėsi vienoje mokykloje, artimiau bendravo tik su E. (T.), jie gyveno viename rajone, buvo nuo vaikystės pažįstami, o su kitais tik sveikindavosi. Įvykio dieną jis buvo pas kitą draugą, paskui susiskambino su E., po ko iš draugo buto nuėjo prie pašto, prie kurio automobiliu atvažiavęs E. pasiėmė jį. Manė, kad susitiks tik su E., su kitais kaltinamaisiais susitiko spontaniškai, nes su jais susitinka nedažnai. Jis kitiems kaltinamiesiems sakė apie užsienietį, kuris prie stadiono pardavinėja visiems žolę, taip pat jis sakė galintis parašyti nukentėjusiajam, kuris pasakys, kur atvykti ir jam (M. M.) parduos. Jie keturiese aptarinėjo tai, kaip nuvažiuos, užeis į butą, pasikeis žolę. Bendrai kalbėjo, kaip užeiti pas R. K. pasikeisti žolę ir išvažiuos. Jis pas nukentėjusįjį ėjo su tikslu pasikeisti žolę. Iki įvykio su nukentėjusiuoju jis bendravo apie septynis kartus. Jis žolės nevartojo, nusipirktą žolę išmesdavo, išbarstydavo, nerūkydavo. Jis norėjo pasižiūrėti, ką nukentėjusysis parduoda, todėl bandė rūkyti nusipirktą žolę, kuri kvepėjo mėtine arbata. Visa pas nukentėjusįjį pirkta žolė kainavo jam apie 140 Eur. Tą kartą jis tik norėjo, kad nukentėjusysis pakeistų jam žolę, nes jam (J. M.) buvo nemalonu prieš draugus. Jis nukentėjusiajam parašė per „Wickr“ programėlę, nukentėjusysis nurodė pas jį atvažiuoti 23 val., nes eis miegoti. Kiti kaltinamieji laukė kol jis pakeis žolę, jis iš nukentėjusiojo buto išėjo po 5 s., tada užėjo draugai. Jis iš karto pasišalino iš buto, nes toks buvo jų susitarimas, kad jis (J. M.) pakeis žolę ir išeis iš buto, jie kalbėjo, kad jei kils muštynės, jis R. K. nemuš, nes dirba kariuomenėje. Jis buvo antrame namo aukšte, draugai iš R. K. buto išėjo po 2-3 min., po ko jis (J. M.) klausė draugų, ar šie bute rado žolės, pastarieji atsakė, kad žolės nerado. Indijos pilietis angliškai pasakė, kad žolė yra po šaldytuvu, tačiau jo (J. M.) draugai nesuprato to, nes jie nesupranta anglų kalbos. Paskui jam (J. M.) vienas iš draugų davė 50 Eur, tai buvo viena kupiūra, kas konkrečiai padavė jam pinigus, nematė, nes pinigus jam padavė iš automobilio priekio. Jis draugų į nukentėjusiojo butą neįleido, E. pamatė, kad nukentėjusysis jį (J. M.) pastūmė, po ko draugai užėjo į butą. Jis girdėjo iš buto garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iš skausmo, tačiau neklausė, kas mušė nukentėjusįjį, žinojo, kad A. su savimi turi dujų balionėlį, tačiau jis (J. M.) nematė ar jį naudojo. Įvykio metu avėjo „Nike“ batus, dėvėjo mėlynus džinsus, juodą paltą, megztinio spalvos nepamena. Kiek pamena draugai buvo apsirengę tamsiai drabužiais.
BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsinus J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 59), J. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kurie buvo pagarsinti, todėl, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jautė operatyvininkų spaudimą, jam buvo sakoma „davai pasirašyk“, nes kitaip jį parklupdys ant kelių, kad jis yra niekas, čia jie kapitonai. Tyrėja spaudimo nedarė, ji sakė jam sakyti tiesą. Protokolą tik permetė akimis, po protokolu pasirašė dėl jaučiamo spaudimo, tačiau įrodymų dėl tokio pareigūno poelgio neturi. Pradžioje jis norėjo sustabdyti neleistiną R. K. veiklą, tačiau tarp draugų toks poelgis reiškia „ožininko“ poelgį, nenorėjo į tai veltis, jam pagailo nukentėjusiojo. Pas nukentėjusįjį ėjo su tikslu pakeisti žolę, buvo susitarę daugiau nieko nedaryti, nes jis (J. M.) nenorėjo problemų. Pas nukentėjusįjį įsigyta žolę jis (J. M.) buvo rūkęs vakare, ji jam priminė mėtinę arbatą. Prieš tai buvo rūkęs žolę, tačiau seniai. Žolę, kuria jis buvo įsigijęs dieną prieš įvykį, rūkė visi, t. y. jis (J. M.), E., A., S., jie matė, kad tai buvo ne žolė, o arbata. Parūkę jie apie 30 minučių galvojo žolės pakeitimo planą, konkrečias veikimo aplinkybes sugalvojo tą pačią dieną.
Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą atsitiktinai susitiko su E., su kuriuo kartu buvo ir J. (M.), pas kurį prieš porą dienų buvo prašę paimti jam žolės. J. pasakė, kad jam buvo parduota bloga žolė, taip pat jis (J. M.) sakė, kad jie gali nuvažiuoti išsiaiškinti. J. jiems sakė palaukti už durų, kol jis nueis pakeisti žolę. R. K. žolės pakeiti nenorėjo, todėl jis (S. K.) su draugais užėjo į butą ir dar kartą nukentėjusiojo paprašė pakeisti žolę, pastarasis turbūt pagalvojo, jog jie yra iš policijos ir pradėjo judėti į kambario pusę. Jis (S. K.) pastebėjo kaip E. (T.) paėmė nukentėjusįjį už rankos norėdamas jį sulaikyti. Jie visi klausė nukentėjusiojo, ar šis gali pakeisti nekokybišką žolę, tačiau pastarasis vis bandė išsisukti, bet po kurio laiko nukentėjusysis sutiko pakeisti ir atnešė jiems žolę. Išeinant iš buto, jis matė kaip kažkas papurškė nukentėjusiajam į akis dujų balionėliu.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis S. K. parodė, kad prieš įvykį susitiko su A. (Ž.), su kuriuo važinėjosi po miestą, vėliau atvažiavo J. (M.), kurį buvo matęs mokykloje, bet nebendravo. Prieš 2-3 dienas iki įvykio su J. bendravo, prašė pas jį (J. M.) parūpinti žolės, nes jis (S. K.) kartais parūko žolės, o J. buvo sakęs, kad gali padėti gauti žolės. Įvykio dieną, kai susitiko su J., pastarasis sakė, kad jam pakišo arbatą, o ne žolę. Netoli „Vėtros“ stadiono jie visi rūkė žolę, suprato, kad tai tikrai arbata. Su draugais nieko nesitarė, J. tik paklausė, ar jie gali pabūti, kol jis nueis ir pakeis žolę. Jis (J. M.) sakė jiems stovėti už durų, o jis pats užeis ir pakeis žolę, o jei R. K. nenorės jos pakeisti, jie užeis į nukentėjusiojo butą, tada nukentėjusysis pamatys, kad jų yra trys, išsigąs ir pakeis žolę. Buto durys buvo pravijos, todėl jis girdėjo kaip nukentėjusysis sakė „no no no“, suprato, kad pastarasis nenori pakeisti žolės. Jie užėjo į butą ir pasakė nukentėjusiajam „change“, J. bute buvo apie 15-20 s., kol jis (S. K.) klausė nukentėjusiojo, ar šis pakeis žolę. Nukentėjusiajam tai nepatiko, jis liepė jiems išeiti iš buto, tada jie dar kartą paprašė pakeisti žolę. R. K. žolės pakeisti nenorėjo, todėl E. paėmė jį už rankos, kad jis nepabėgtų. Vėliau susitarė su nukentėjusiuoju, kad pastarasis pakeis žolę, ir jis (R. K.) davė du maišelius žolės, kuriuos laikė savo kišenėje. Jie stovėjo koridoriuje, į svetainę nebuvo nuėję, tačiau stovint koridoriuje galima iš karto praeiti į svetainę, kuri tarsi sujungta su koridoriumi. Iki įvykio bute jis nėra buvęs, kiek pamena, draugai po butą nevaikščiojo. E. (T.) buvo už rankos sulaikęs R. K., o A. (Ž.) nukentėjusįjį prilaikė, nes pastarasis buvo agresyvus. Kai R. K. buvo paimtas už rankos, ar kai bandė jį sustabdyti, nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų. R. K. buvo patemptas už rankos, jis ir pats nukrito, ir jam šiek tiek padėjo. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų, nes jis pats prarado balansą ir dar buvo pargriautas. Nukentėjusįjį už rankos patraukė E., o prispaustą prie grindų laikė A. Jis (S. K.) nukentėjusiojo nelietė. Daugiau jokių veiksmų jie neatliko. Mano, kad alkoholinį gėrimą „999“ gėrė J., jis (S. K.) pats tą vakarą negėrė, žolės nerūkė, minėto alkoholinio gėrimo butelio nematė, apie tai sužinojo iš J. Jis iš buto nieko neėmė, paėmė jam priklausančią žolę, nes už ją buvo sumokėjęs 20 Eur, kuriuos turėjo J., nes jis pora dienų prieš įvykį buvo J. prašęs, kad pastarasis gautų jam žolės. J. pasakė, kad jam pakišo arbatą, supratę, kad tai ne žolė, jie nuvažiavo pas nukentėjusįjį į butą, kad pastarasis pakeistų žolę. Nieks pinigais nesidalino, jam pinigų neatidavė, nukentėjusysis jam atidavė du maišelius žolės. Jis pirmas išėjo iš buto, prie durų pastebėjo paspirtuką. Už jo ėjo E. ir A., nematė, kas nukentėjusiajam į akis papurškė pipirinių dujų, tik girdėjo purškimo garsą.
Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su J. bendrauja daugiau nei dešimt metų, su A. susitinka pora kartų per savaitę, tarpusavio konfliktų nebuvo. J. minėjo, kad R. K. parduoda žolę. Prieš įvykį J. rodė žolę, klausė, ar gera, tačiau jis (E. T.) pasakė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, todėl nežino. Valandą prieš įvykį draugai rūkė žolę prie „Vėtros“ stadiono, tačiau ten buvo ne žolė, todėl nutarė, kad nukentėjusįjį reikia pamokyti, kad šis arba grąžintų pinigus, arba pakeistų žolę. J. su R. K. susirašė per „Wickr“ programėlę. Jis (J. M.) pasakė jiems, kad jie užeis į butą pasikalbėti su R. K. tada, jei pastarasis nesutiks pakeisti žolės. Taip pat J. pasakė, kad gal taip jie pamokys nukentėjusįjį. Jie nieko blogo nenorėjo, tik norėjo, jog nukentėjusysis pakeistų žolę. Jie susitarė, kad į nukentėjusiojo butą pirmas užeis J., nes jis su nukentėjusiuoju bendrauja. Atvažiavus, J. parašė R. K. per programėlė „Wickr“, J. pirmas užėjo į nukentėjusiojo butą, buto durys buvo paliktos praviros. J. pasiūlė nukentėjusiajam išgerti, tačiau pastarasis atsisakė, tada J. pasakė R. K., kad jis pardavė jam nekokybišką žolę ir prašė pakeisti. Jis (E. T.) nelabai supranta anglų kalbą, tačiau tokį pokalbį girdėjo. Kai nukentėjusysis pasakė, jog nenori pakeisti žolės, J. atidarė plačiau duris ir jie užėjo į butą. Juos pamatęs nukentėjusysis pradėjo elgtis agresyviai. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis pakeis žolę, ar ne, po ko nukentėjusysis pradėjo eiti link svetainės, tada jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos, o A. (Ž.) pagriovė nukentėjusįjį ant grindų ir laikė jį prispaustą prie grindų. Kai jie klausė, ar nukentėjusysis pakeis žolę, S. (K.) buvo bute, šalia jų, o J. (M.) jau buvo išėjęs iš buto. J. iš buto išėjo, kai jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos. Po 2-3 min. jie išėjo iš buto. Po butą nevaikščiojo, nuo durų buvo nuėję gal apie 1-2 m. Jis matė ant stalo piniginę, kas yra jos viduje, nežiūrėjo, taip pat matė 50 Eur, jokios dėžutės nematė. Kai R. K. pasakė, kad neatiduos žolės, A. (Ž.) prispaudė jį prie žemės, o S. (K.) paėmė pinigus. Jis nematė, ar R. K. atidavė žolę. Iš buto nusprendė išeiti tada, kai įsitikino, jog iš nukentėjusiojo neįmanoma nieko ištraukti. Nukentėjusiajam į akis dujų papurškė A.. Nei smūgių, nei spyrių nebuvo. Spyrių jis nematė, pats jis nespyrė. Sužalojimai galėjo atsirasti įvykio metu, kai nukentėjusysis krito ant grindų, gal nukentėjusysis atsirėmė į paspirtuką. Jis matė kaip nukentėjusysis gulėjo ant grindų, šalia jo buvo telefonas.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis E. T. parodė, kad įvykis įvyko rugsėjo 26 d., apie 22-23 val., viskas vyko apie 5 min. Jokio susitarimo tarp jų nebuvo, buvo tik susitarta, kad jie važiuos pas R. K., kad šis pakeistų žolę, tačiau nukentėjusysis nenorėjo pakeisti. Nukentėjusysis pradėjo kažkur eiti, tada jis (E. T.) liepė jam stovėti, sulaikė jį už rankos, taip sustabdydamas nukentėjusįjį. Visa tai vyko koridoriuje. Piniginę jis matė svetainėje ant stalo. Pinigai buvo paimti iš piniginės, kiek pamena, viena kupiūra, automobilyje S. (K.) siūlė duoti pinigus. Nesutinka dėl dėžutės dingimo, nes jos nematė, net nebūtų pagalvojęs, kad ten laikomi pinigai, tikslo vogti neturėjo. Taip pat nematė, ar nukentėjusysis padavė du pakelius žolės, tik matė, kad ant stalo gulėjo jau viskas paruošta rūkymui. Tada nežinojo, kad kažkuris su savimi turėjo dujų balionėlį, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu buvo panaudotas dujų balionėlis, kadangi viskas vyko labai greitai. Draugai nukentėjusiajam liepė parodyti kur yra žolė, R. K. bandė kažkur eiti, gal rodyti, bet jis jį sulaikė. R. K. buvo prispaustas prie grindų, tačiau vis vien bandė bėgti. Tyrėja sakė, kad viskas gulėjo po šaldytuvu. Alkoholinį gėrimą „999“ gėrė J..
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 104), jis parodė, kad tokius parodymus davė, tačiau parodymai surašyti neteisingai, turbūt tyrėja kažką praleido, parodymai buvo duoti streso būsenoje. Parodymuose neteisingai nurodyta, kad nukentėjusįjį prispaudęs laikė S., nes jį laikė A. Gali būti, kad jis buvo paėmęs pinginę pasižiūrėti, pasižiūrėjo, pinigų joje nebuvo. Norėdamas nukentėjusįjį sulaikyti, jis keletą smūgių sudavė jam per rankas. Jis paėmė nukentėjusįjį už rankos, mušti nemušė. Jis blogai vertina prekybą narkotikais, kadangi jis prieš narkotikų vartojimą bei jų pirkimą. Blogai vertina ir savo poelgį, iš buto jis pats nieko nenorėjo paimti, nieko ir neėmė.
Kaltinamasis A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su kitais kaltinamaisiais yra geri draugai, mokėsi toje pačioje mokykloje, bendrauja apie dešimt metų, su J. (M.) mokykloje tik sveikindavosi. Susitikdavo 2-3 kartus, su J. kiek mažiau. Pora dienų prieš įvykį J. (M.) pasakojo, kad R. K. parduoda žolę. Taip pat J. sakė, kad žolę pirkdavo pas nukentėjusįjį. Pora dienų prieš įvykį jie rūkė žolę, kurią J. davė R. K. Žolė buvo nekokybiška, kvepėjo mėtomis. Parūkę nusprendė važiuoti pas nukentėjusįjį, kad šis pakeistų žolę. Kas pasiūlė važiuoti pas nukentėjusįjį, nepamena. Įvykio dieną su S. (K.) susitiko apie 19-20 val., vėliau susitiko su J. (M.), po ko nuvažiavo pas R. K., vairavo E. (T.). Norėjo, kad nukentėjusysis pakeistų žolę, jokio kito plano nebuvo. Kai jie atėjo prie buto durų, J. paskambino R. K. į duris, pastarasis jas atidarė ir jie visi vienu metu užėjo. Kai įėjo į butą, iš koridoriaus buvo matyti svetainė. Jie sakė nukentėjusiajam, kad pakeistų žolę, sakė ir S.. Jis pats anglų kalbos nesupranta. Kai jie pradėjo pyktis su nukentėjusiuoju, J. (M.) iš buto išėjo, po ko jie bute buvo trise. Kai jie užėjo į butą, J. nukentėjusiajam sakė, kad šis pakeistų žolę, pastarasis J. pastūmė, kažkur po 30 s po to, kai užėjo į butą, J. iš buto išėjo. Tada E. (T.) suėmė nukentėjusįjį už rankos, o jis (A. Ž.) jį sulaikė, po ko nukentėjusysis nukrito į kampą, tačiau jis nukentėjusiojo nepargriovė. Jis (A. Ž.) pastūmė nukentėjusįjį, po ko šis nukrito ant grindų, taip pat jis (A. Ž.) laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie grindų, kad šis neatsistotų, nereikėtų prieš jį panaudoti fizinio smurto. Jis nukentėjusiajam papurškė dujų po to, kai pradėjo su juo pyktis. Dujų balionėlį jis visada nešiojasi striukėje savigynai, apie tai draugams nesigiria, todėl jie to galėjo ir nežinoti.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis A. Ž. parodė, kad žolės dar buvo likę apie pusę gramo, per kartą jos nesurūkysi. Jis pats su savimi žolės neturėjo. Už žolę jie sumokėjo pinigus, todėl norėjo gauti kokybišką žolę. Jis norėjo parūkyti, todėl už žolę sumokėjo 20 Eur. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo tada, kai krito ant paspirtuko. Jis pastūmė nukentėjusįjį, po ko pastarasis nukrito. Pripažįsta, kad jis laikė nukentėjusįjį prispaustą prie žemės, tai buvo savigyna. Jis matė ant stalo gulinčius 50 Eur, kuriuos jis paėmė. Automobilyje pinigus siūlė J., tačiau pastarasis atsisakė. Jis po kambarius nevaikščiojo, S. paklausė pas nukentėjusįjį, kur yra žolė, E. pažiūrėjo, kur žolė. Atidarius duris ir užėjus į butą, matoma svetainė, kad yra kitas kambarys, jis nematė. Buto nieks neapžiūrinėjo, matė, kad guli telefonai, kompiuteriai. Vizualiai matė, kad ant stalo gulėjo paruoštas rūkymui tabakas, kuris buvo sumaišytas su žole. Apie dėžutę su pinigais nieko nežino. Piniginės jis neapžiūrinėjo, nes visą laiką laikė nukentėjusįjį, jis paėmė 50 Eur, nes buvo sumokėjęs nukentėjusiajam už žolę. Nukentėjusiojo nemušė. Iš buto išėjo po to, kai pargriovė nukentėjusįjį ir pradėjo pyktis. Vaizdo įraše matoma kaip jie užėjo į butą ir kaip iš jo išėjo. Jis pats sportuoja, vairuoja, todėl alkoholio nevartoja, žolės parūko, nematė alkoholinio gėrimo „999“ butelio. Pipirinių dujų nukentėjusiajam papurškė todėl, kad pastarasis pradėjo jį stumdyti, nepamena, ar tuo metu pinigus jau buvo paėmęs. Apie tai, kad nukentėjusysis prekiauja žole, jis sužinojo per programėlę „Wickr“. Dėl įvykio gailisi.
Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą kažkas paskambino į duris, kurias atidaręs jis pamatė J. M. Pastarasis užlipo laiptais, atidarė jo (nukentėjusiojo) buto duris. Kiek pamena, tą vakarą J. M. su draugais gėrė alkoholinį gėrimą pavadinimu „999“. Užėjęs J. M. jo paklausė, ar jis turi „Coca-cola“, jis pasakė, kad nenori gerti. Po keleto sekundžių atėjo kiti asmenys ir pristūmė jį prie sienos. A. Ž. pagriovė jį ant grindų, kitų asmenų veidų nelabai pamena, nes buvo ant grindų. A. Ž. ir S. K. jį mušė ir spardė. A. Ž. su savimi turėjo dujų balionėlį. S. K. vis klausė kur yra padėti pinigai, naudojo fizinį smurtą. Iš pradžių jis skausmo nejuto, gulėjo ant žemės apie 15-20 min. Jie rado dėžutę su pinigais, tada jam buvo suduotas labai stiprus smūgis į šonkaulius, po ko pajuto stiprų skausmą šonkauliuose. Kai jie išėjo, jis norėjo juos vytis, tačiau nesugebėjo, paskambino draugei, gyvenančiai virš jo, kuri jam padėjo.
Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis R. K. parodė, kad pirmas į butą užėjo J. M., su kuriuo jis kalbėjosi apie 30 s. Pamena, kad kai į butą užėjo kiti vyrai, J. M. iš buto išėjo. Pirmas buvo A. Ž., kuris jį pristūmė prie sienos koridoriuje, galbūt su juo dar buvo S. K. Jie jam trenkė per veidą, vėliau nuvedė į svetainę ir parvertė ant žemės, A. Ž. laikė jį prispaudęs prie žemės, S. K. jį spardė, mušė, klausė kur yra padėti pinigai, nepamena, ar kitas jį mušė, ar tik klausė kur yra padėti pinigai. Jis pasakė jiems, kad pinigai yra padėti kambaryje, ir kad jie leistų jam nueiti jų paimti, tačiau jie liepė jam pasakyti kur yra padėti pinigai. Jie vaikščiojo po butą ratais, ieškojo pinigų ir purškė dujas, jis girdėjo purškimo garsą. Jie surado metalinę dėžutę. Į veidą jam buvo pripurkšta dujų, tačiau jis iš garso galėjo atskirti, kad tai dėžutės garsas. Po ko jie jam, gulinčiam ant grindų, sudavė į šonkaulius ir pasišalino. Pirminis instinktas buvo bėgti paskui juos, bet dėl stipraus skausmo jis suklupo, grįžo į butą, paskambino liudytojai, gyvenančiai virš jo, kuri iškvietė medikus, kurie jį išvežė. Pirmas dalykas, kurį padarė, nuėjo pasižiūrėti dėžutės su pinigais, kurios jau nebuvo. Ant stalo buvo paliktų monetų, jas taip pat pasiėmė. Metalinę juodą papuošalų dėžutę jis pirko prieš 7-8 mėn. iš „Aliexpress“, jos vertė apie 40 Eur (su siuntimu), ją laikė spintos stalčiuje, jos užraktą labai paprasta atrakinti, joje buvo apie 1 000 Eur, kiti pinigai buvo ant stalo. Jis turi asmens draudimą, tačiau ligoninėje jam buvo liepta susimokėti 30 Eur. Jam buvo lūžę trys šonkauliai, lūžis pradūrė plaučius. Ligoninėje buvo gydomas savaitę, išėjęs iš ligoninės vėl patyrė sveikatos problemų, t. y. į plaučius išsiliejo kraujas, todėl ligoninėje buvo gydomas dar dvi su puse savaitės. Kai pirmą kartą buvo ligoninėje, jam pasakė, kad tai nėra rimta, jog reikia poilsio, tačiau, kai jį išleido namo, dalelės pasklido po plaučių ertmę, todėl jį reikėjo operuoti. Dabar jaučiasi gerai. J. M. pažįsta apie 4-5 mėn., nes gyvena šalia, kartu rūkydavo žolę, susitikdavo maždaug kas mėnesį, J. M. pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi vieną kartą, tą vakarą pas jį atėjo su alkoholinio gėrimo „999“ buteliu, kuris buvo beveik tuščias, prašė „Coca-Cola“, tačiau jis atsakė, kad neturi, tada įsiveržė kiti vyrai, kurių nepažįsta. J. M. žolės jis nepardavė, jos niekada nepardavinėjo, tik rūkė kelis kartus. Nelabai žino kokių žolės rūšių būna, pats žolės nepirkdavo, žino, kad žolės galima nusipirkti per programėlę „Wickr“. Su J. M. bendravo per aplikaciją, programėle nesinaudoja nuo tada, kai buvo paguldytas į ligoninę. Jam už narkotikų gabenimą yra iškelta byla, tačiau jis nežinojo, jog tai narkotikai, pasirodo, kad tai buvo 804 kg narkotinių medžiagų. Jis nedirba, pinigų pragyvenimui jam į lietuvišką arba indišką sąskaitą perveda tėvas. Jie įsiveržė į butą, A. Ž. jį stūmė sugriebęs už kaklo, koridoriuje laikė prispaudęs už kaklo, tai vyko apie 16-20 s, po ko jį (nukentėjusįjį) nuvedė į svetainę ir pargriovė ant grindų, laikė prispaudęs jį prie žemės, tada buvo stiprus smūgis į šonkaulius, jis įtaria, kad tai A. Ž. spyrė jam į šonkaulius, tačiau tiksliai nematė. Jie sudavė į veidą, taip pat norėjo spirti į šonkaulius, tačiau juos jis buvo uždengęs rankomis, todėl spardė į rankas. Jo rankos buvo suimtos ir jis buvo parverstas ant grindų, juto skausmą, tačiau labiausiai skaudėjo, kai sulaužė šonkaulius. Jį mušė A. Ž. ir S. K., A. Ž. laikė jį prispaudęs prie grindų, taip pat jis papurškė pipirinių dujų. Kai purškė dujas, jis gulėjo svetainėje, kuri sujungta su virtuve, ant grindų. Metalinė dėžutė buvo miegamojo spintoje, piniginė, kurioje buvo 50 Eur, buvo svetainėje ant stiklinio stalo, ant kurio buvo ir kitų kupiūrų. Paaiškino, kad įvykio metu turėjo paspirtuką, manė, kad tie asmenys atėję į jo namus jį pagrobs, bet jo neėmė, nugriuvęs ant paspirtuko nebuvo. Paaiškino, kad metalinėje dėžutėje buvo 1 000 Eur, nes dieną prieš tai buvo pasiėmęs grynųjų pinigų susimokėti už mokslus, po susimokėjimo liko tie pinigai dėžutėje, tikslios sumos negali pasakyti, nes iš ten pasiimdavo maistui ir pan. Dėžutė buvo skirta bižuterijai, apie 11-12 cm aukščio, A4 lapo formato dydžio.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 34, 1 t., b. l. 36), jis parodė, kad dėžutėje buvo 1000 Eur, o 200-300 Eur buvo piniginėje, kuri buvo kažkur bute.
Liudytoja V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, kartu studijuoja, buvo kaimynai, užeidavo pas R. K. į svečius. Įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 22 val. Nukentėjusysis paskambino jai ir paprašė, kad ji ateitų, nes jis negali kvėpuoti. Kai ji atėjo, durys buvo atidarytos, butas buvo netvarkingas, buvo pripurkšta daug pipirinių dujų, todėl ji atidarė langą. Jai atėjus nukentėjusysis gulėjo ant sofos, negalėjo kvėpuoti, pajudėti, buvo stipriai sužeistas. Ji iškvietė policiją ir medikus. Pirma nukentėjusįjį apklausė policijos pareigūnai, vėliau jie važiavo į Lazdynų ligoninę. Kiek pamena, nukentėjusysis buvo nuėjęs pažiūrėti, ar yra pinigai, nes kiek ji girdėjo, pas jį pinigai buvo ant stalo ir miegamajame. Nukentėjusysis sakė, kad pas jį atėjo žmonės, jis jiems atidarė duris, po ko jį mušė, paėmė tik pinigus, nors ant stalo buvo ir telefonas. Taip pat nukentėjusysis sakė, kad piniginėje buvo 50 Eur, ant stalo, 1 000 Eur dėžutėje, kuri buvo miegamajame, dar buvo pinigų. Nepamena, ar matė sumušimus ant veido, kitus sumušimus, kraujavimą ar mėlynes, gali pasakyti tik pagal tai, kaip nukentėjusysis atrodė, vėliau paaiškėjo, kad yra problemų su plaučiais. Ji nežino, ar nukentėjusysis dažnai rūko žolę, ji jo rūkančio nematė, apie žolę nieko nežino. Taip pat ji nežino, kiek pinigų nukentėjusysis turėjo, tuo nesidomėjo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 00.03 val. privatus fizinis asmuo – kaimynė, pranešė apie nusikaltimą prieš asmenį: kūno sužalojimas, įvykdytą adresu (duomenys neskelbtini); pranešėjos kaimynas paskambino ir pasakė, jog nurodytu adresu jį ką tik sumušė keli asmenys, kurie pasišalino, galimas kitas adresas (duomenys neskelbtini); RVUL slaugytoja pranešė, kad GMP 00.56 val. į ligoninę atvežė R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį 23.00 val. sumušė nepažįstami, ir kuriam diagnozuota kairės pusės IX šonkaulio lūžis, pneumotoroksas, paguldytas į krūtinės chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 4).
Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – daugiabučio gyvenamojo namo trečiame aukšte esantis dviejų kambarių butas. Į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę galimas patekimas nuo gatvės pusės per rakinamas, su įrengta telefonspyne, duris. Priešais įėjimo duris, ant pastato sienos dešinėje ir kairėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių dvi nukreiptos į įėjimą-išėjimą, kita filmuoja gatvės dalį. Patekus į pastatą, jo viduje, priešais įėjimą į laiptinę yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į įėjimą-išėjimą. Iš vidinio namo kiemo yra antras patekimas į daugiabutį gyvenamąjį namą per rakinamas, su įrengta telefonspyne, duris. Šis įėjimas nėra filmuojamas. Prie apžiūros objekto – buto, patenkama laiptais ir liftu, kurie nėra filmuojami. Trečio aukšto pabaigoje yra geltonos spalvos dyrus, paženklintos Nr. (duomenys neskelbtini). Išorinė ir vidinė įėjimo durų dalys, spynos nėra pažeistos, be matomų sugadinimų. Už įėjimų durų yra matomas koridorius, kurio kairėje yra šviesios spalvos sieninė spinta, kurioje sudėti drabužiai yra išmėtyti, netvarkingai sudėti. Koridoriaus pabaigoje yra praėjimas į vonios patalpą. Dešinėje yra praėjimas į gyvenamąsias patalpas, kairėje yra praėjimas į pagalbinę negyvenamą patalpą, kurios kairėje yra rudos spalvos spinta, kurios stalčiai dalinai atidaryti, daiktai apversti, netvarkingai sudėti. Dešinėje yra praėjimas į patalpas, kurių kairėje yra virtuvės dalis, kitoje patalpos pusėje yra gyvenamoji dalis. Stovi kampinė lova, stalas, kairėje prie lango yra stalas su kompiuteriu. Virtuvės dešinėje ant stalo, dešinėje pusėje stovi 0,7 l talpos stiklinis butelis su užrašu „999 devynerių“. Butelis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Nuo apžiūros patalpos dešinėje pusėje yra praėjimas į miegamojo patalpą, kurios kairėje nuo durų yra sieninė spinta, ant lentynų matomi įvairūs daiktai – drabužiai, kurie yra išversti. Miegamojo patalpos viduryje yra lova, kurios kairėje matoma spintelė, kurios stalčiai atidaryti, juose esantys daiktai išversti. Įvykio vietos apžiūros metu, kitų reikšmingų tyrimui, nusikalstamos veikos pėdsakų, objektų nėra nustatyta (1 t., b. l. 10). Pateikta įvykio vietos apžiūros eigą atspindinti foto lentelė (1 t., b. l. 11-13).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 378/2018(01) matyti, kad: 1) ant butelio kamštelio (2 mėg.), atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui; 2) ant butelio (1 mėg.), atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 18-19).
Iš 2019 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2018 m. rugsėjo 27 d. garso įrašas (2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. 41D(V)-2085 priedas), atliekant apžiūrą sudaroma stenograma (1 t., b. l. 27-28).
Iš 2018 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), pateikti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4“. Vaizdo įrašas atidarytas panaudojant programą „Windows Media Classic“, matoma, kad vaizdo įrašas prasideda 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:30:00 val., baigiasi 23:59:58 val. Matoma, kad kameros veikimo zonoje yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė bei jos prieigos. Matoma, kad vaizdo įrašas nespalvotas, tačiau girdisi garsas. Matoma, kad 23:45:20 val. prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), prieina du vyriškos lyties asmenys, pirmas asmuo (toliau asmuo Nr. 1) apsirengęs tamsios spalvos paltu, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais su šviesios spalvos padu ir šviesios spalvos juostomis, galimai „Nike“, asmuo Nr. 1 yra vidutinio kūno sudėjimo. Matoma, kad asmuo Nr. 1 yra kirptas trumpai, jo plaukai tamsios spalvos. Kartu einantis asmuo (toliau asmuo Nr. 2) yra apsirengęs (pagal kameros vaizdą) šviesios spalvos pūstą striukę su gobtuvu, šviesios spalvos žieminę kepurę, šviesios spalvos treningo kelnes, šviesios spalvos sportbačius su tamsios spalvos ženklais, taip pat galimai „Nike“, asmuo Nr. 2 rankas susikišęs į kelnių kišenes, asmuo Nr. 2 yra stambesnio kūno sudėjimo. Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, o tuo metu asmuo Nr. 2 atsiremia į šalia esančią sieną. Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, apsižiūri ir spaudžia mygtukus, tuo metu prie laiptinės, šalia sienos prieina dar du vyriškos lyties asmenys (toliau asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4). Asmuo Nr. 3 apsirengęs šviesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvą, matoma, kad striukė yra pūsta, taip pat matoma, kad veidą dengia barzda. Asmuo Nr. 3 taip pat yra užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, rankas susikišęs į kelnių kišenes, užsimovęs pilkos spalvos sportbačius. Asmuo Nr. 4 užsidėjęs šviesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvą, kuris atsisega nuo striukės, rankas susikišęs į striukės kišenes, užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, su kišenėmis šonuose, pilkos spalvos sportbačius su atšvaitais. 23:45:43 val. pasigirsta garsas, galimai angliškai pasakoma „Hang on, please“, tada asmuo Nr. 1 atidaro laiptinės duris, pirmas įeina į laiptinę, po ko į laiptinę užeina asmuo Nr. 2, asmuo Nr. 3, asmuo Nr. 4. 23:52:14 val. matoma, kaip iš laiptinės išeina asmuo Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 bei greitai pasišalina iš kameros veikimo zonos. 23:52:32 val. matoma, kaip iš laiptinės išeina asmuo Nr. 1 ir nueina palei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose „Kameros_ch1_20180926233000_20180926235941.mp4“,„Kameros_ch2_2018092623300_20180926235949mp4“ tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 79). Pateikta vaizdo įraše matomų veiksmų eigos foto lentelė (1 t., b. l. 80-82).
Iš 2018 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant pastatų adresu (duomenys neskelbtini), gauti el. paštu iš kameras administruojančios įmonės (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_1 (duomenys neskelbtini)“20180926230000_20180927001058_126754269.mp4“. Matoma, kad kamera yra nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:00:00 val., baigiasi 2018 m. rugsėjo 27 d. 00:10 :58 val. Vaizdo įrašas spalvotas. 23:32:33 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini), atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, sedano kėbule, panašus į „Audi A6“ c4 kėbule arba „Audi A8“ D2 kėbule. 23:35:40 val. matoma, kaip (duomenys neskelbtini), nelygine puse eina 4 vyriškos lyties asmenys, kurie kerta gatvę ir nueina link (duomenys neskelbtini). 23:44:03 val. matoma, kad nuo (duomenys neskelbtini), esančio namo bėga trys vyriškos lyties asmenys, kurie pereina gatvę ir atsiduria (duomenys neskelbtini), nelyginėje pusėje, prabėga keliasdešimt metrų ir vėl perbėga gatvę ir pasišalina iš kameros veikimo zonos. 23:44:36 val. matoma, kaip kameros veikimo zonoje pasirodo vyriškos lyties asmuo, kuris apsirengęs tamsios spalvos paltu ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, rankas susikišęs į kelnių kišenes, 23:44:55 val. minėtas asmuo pradeda bėgti link (duomenys neskelbtini), ir pasišalina iš kameros veikimo zonos. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926233203_20180926233434_51170271.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:33:09 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuoja tamsios spalvos automobilis, sedano kebulo, automobilio markės, modelio ir valstybinių numerių lentelių nesimato, automobilio ratai šviesios spalvos. Matoma, kad automobilis nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), ir nusuka į (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926233513_20180926233943_51177097.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:35:25 val. matoma, kaip iš įsukimo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), išeina dviejų asmenų siluetai, po ko prie jų prisijungia dar du, ir asmenys kerta (duomenys neskelbtini), ir pereina į nelyginę minėtos gatvės pusę. 23:36:15 val., matoma, kaip kameros veikimo zonoje pasirodo keturių asmenų siluetai, kurie eina (duomenys neskelbtini), nelygine puse ir 23:37:25 val. kerta gatvę ir ateina prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926234256_20180926234536_51188323.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:44:35 val. matoma, kaip kameros veikimo zonoje pasirodo trys vyriškos lyties asmenys, kurie greitai perbėga gatvę ir nubėga (duomenys neskelbtini) nelyginę pusę, bėga iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). 23:45:09 val. matoma, kaip anksčiau minėti trys asmenys perbėga gatvę ir nubėga link (duomenys neskelbtini), įvažiavimo. 23:44:59 val. kameros veikimo zonoje pasirodo vyriškos lyties asmuo, kuris apsirengęs tamsios spalvos paltu, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais, rankas susikišęs į kelnių kišenes. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926234536_20180926234713_51192529.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:45:34 val. matoma kaip iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), išvažiuoja automobilis, kuris nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), ir nusuka į dešinę link „Olandų“ žiedo, taip pat matyti kad šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), eina asmuo, kuris eina link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84). Pateikta vaizdo įrašų foto lentelė (1 t., b. l. 85-87).
Iš 2018 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant pastatų adresu (duomenys neskelbtini), gauti el. paštu iš kameras administruojančios įmonės (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_20180926233759_20180926233833_259152290.mp4". Matoma, kad vaizdo stebėjimas vykdomas iš kameros esančios laiptinės viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Kamera nukreipta į laiptinės įėjimo duris. Matoma, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:37:57 val. prie laiptinės durų iš išorinės pusės stovi asmuo, kuris 23:38:02 val. atidaro laiptinės duris ir įeina į laiptinę, matoma kad asmuo apsirengęs tamsios spalvos paltu iki juosmens, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais su „Nike“ inicialais, bei šviesios spalvos padu, minėto asmens veidas ovalus, trumpai kirptas, tamsių plaukų (toliau asmuo Nr. 1), matome kad iš karto po asmens Nr. 1 į laiptinę užeina kitas vyriškos lyties asmuo (toliau asmuo Nr. 2), kuris ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepurę, šviesios spalvos striukę su gobtuvu, kuri persiūta lygiagrečiomis linijomis, šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, šviesios spalvos sportbačiais su „Nike“ ženklu. Iš karto po asmens Nr. 2 į laiptinę užeina dar vienas vyriškos lyties asmuo (toliau asmuo Nr. 3), kuris ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, šviesios spalvos pūstą striukę, persiūta lygiagrečiomis linijomis, šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos batais su šviesios spalvos padu, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, matosi kad asmuo yra su barzda. Iš karto po asmens Nr. 3 pro laiptinės duris užeina vyriškos lyties asmuo (toliau asmuo Nr. 4), kuris apsirengęs šviesios spalvos striuke su gobtuvu, gobtuvą užsidėjęs ant galvos, matosi ant striukės priekio yra kišenės su užtrauktukais, asmuo Nr. 4 taip pat užsidėjęs tamsios spalvos sportines kelnės ir tamsios spalvos sportbačius. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_20180926234429_20180926234439_259152290.mp4". Matoma, kad vaizdo stebėjimas vykdomas iš kameros, esančios laiptinės viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Kamera nukreipta į laiptinės įėjimo duris. Matoma, kaip 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:44:32 val. iš laiptinės išeina asmuo Nr. 3, 4 ir asmuo Nr. 2. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_20180926234439_20180926234452_259658130.mp4". Matoma, kad vaizdo stebėjimas vykdomas iš kameros, esančios laiptinės viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Kamera nukreipta į laiptinės įėjimo duris. Matoma, kaip 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:44:48 val. iš laiptinės išeina asmuo Nr. 1, matome kad kameros vaizdas pasidaro spalvotas ir matome, kad asmens Nr. 1 kelnėms yra tamsiai mėlynos spalvos, paltas juodos spalvos, batai juodos spalvos su „Nike“ ženklu ant šono, plaukai juodos spalvos (1 t., b. l. 88). Pateikta vaizdo įrašų foto lentelė (1 t., b. l. 89-90).
Iš 2018 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2018-128565/1040-V-2018-136811 matyti, kad R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), diagnozuotas trauminis hemotoraksas kairėje, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: tarpšonkaulinių kraujagyslių sužalojimas, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai, trauminė poodinė emfizema; 2018 m. spalio 3 d. 14.05 val. atlikta operacija: 38421-00 – endoskopinė plaučio dekortikacija; etapinė epikrizė: pacientas gydytas RITS 1 parą, po K. trauminio hemotorakso, VATS krešulių pašalinimo. Pacientas gydytas dėl buityje patirtos traumos praėjusią savaitę. Gydytas krūtinės chirurgijos skyriuje dėl trauminio pneumotorakso, drenuota pleuros ertmė. Gydymas baigtas 2018 m. spalio 1 d, geros būklės išrašytas iš ligoninės. Sekančią dieną būklė staiga pablogėjo, atsirado skausmas, bendras silpnumas, kreipėsi į RUVL SPS. Diagnozuotas hemototaksas, stacionarizuotas skubos tvarka, operuotas: VATS krešulių pašalinimas. Sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus, skundų neišsako. GKS 15 balų, judina visomis galūnėmis, jutimai nesutrikę. Hemodinamika stabili: (duomenys neskelbtini) 65 mmHG, ŠDS 65 k/min. Nuskausmintas nuolatine Sol. Morfini infuzija, analgezija pakankama. Kvėpuoja spontaniškai, pakankamai. SpO2 97 proc. Plaučiuose vezikulinis alsavimas abipus, be karkalų. Per pleuros dreną – negausiai serohemoraginio skysčio. Pilvas minkštas, apčiuopiama prisipildžiusi šlapimo pūslė dėl šlapimo sulaikymo. Įvestas ŠPK. Išbėgo apie 1500 ml skaidraus šlapimo. Periferinė kraujotaka pakankama. Edemų nestebima (1 t., b. l. 39).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3990/2018(01) matyti, kad remiantis R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1) R. K. nustatyti tokie sužalojimai: kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 2) sužalojimai padaryti mažiausiai vienu traukiniu poveikiu. 3) nustatyti sužalojimai vertinami visumoje ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. 4) medicinos dokumentuose nepateiktas išorinių sužalojimų aprašymas, pagal kurį galima būtų nurodyti žalojusio objekto savybes. 5) Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir griūvant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus arba paviršius. Nėra galimybės nurodyti, kokiu būtent būdu buvo padaryti sužalojimai, t. y. pačiam R. K. griūvant ar kitam asmeniui suduodant smūgį R. K. į kairės pusės krūtinės ląstą, kadangi medicinos dokumentuose nėra duomenų apie išorinius kūno sužalojimus (1 t., b. l. 66-69).
Iš 2018 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. K. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. R. K. pareiškė, kad iš jam parodytų atpažinti nuotraukų jis atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 (nuotrauka J. M.), būtent šis vaikinas pirmas įėjo į butą ir pasiūlė jam išgerti. Minėtą vaikiną jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų bei apgamo, esančio ant veido. Tai tas pats vaikinas, apie kurį jis davė parodymus (1 t., b. l. 42-43). Pateikta asmens parodymo atpažinti eigą atspindinti foto lentelė (1 t., b. l. 44).
2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 45).
2018 m. spalio 18 d. nukentėjusysis R. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad jis patyrė 1 380 Eur turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur, taip pat nurodo, kad ligoninėje turėjo sumokėti 30 Eur (1 t., b. l. 47, 48). 2019 m. sausio 18 d. nutarimu R. K. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną iš veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.
Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų požymių (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi, bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013).
Nagrinėjamu atveju dalis kaltinamųjų parodymų teisme (toliau detaliai aptariant kuri dalis), nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimai, duoti teisme, vaizdo įrašų, jų apžiūrų protokolų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialistų išvadų, kratos protokolo duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Kaltinamieji teisiamajame posėdyje nurodė kaltę pripažįstantys iš dalies, neigė fizinio smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį, taip pat tikslą dėl kurio ėjo pas nukentėjusįjį į namus, nurodydami, kad tikslas buvo pakeisti netinkamos kokybės iš nukentėjusiojo įsigytą žolę ar atsiimti savo sumokėtus pinigus už žolę, aplinkybes dėl to, kas buvo paimta iš nukentėjusiojo namų, taip nepripažindami savo kaltės dėl jiems inkriminuoto kvalifikuoto plėšimo bendrininkų grupe.
Sprendžiant dėl to, kokie buvo kaltinamųjų tikslai einant pas nukentėjusįjį, taip pat, kokie veiksmai ir kieno buvo atlikti prieš nukentėjusįjį, pažymėtina, jog kaltinamųjų pozicija dėl šių aplinkybių skyrėsi ir keitėsi tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Vertinant kaltinamųjų paaiškinimus, duotus teisme, akivaizdu, jog kaltinamieji net ir teisme dar kartą dėl skirtingų aplinkybių keitė savo versijas, kurios iš dalies nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais, be to, kaltinamųjų tarpusavio paaiškinimai dalyje taip pat nesutampa. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertinęs ir kitus bylos duomenis, pripažįstamus įrodymais, o būtent: liudytojos V. Ž. parodymus teisme, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, byloje esančius vaizdo įrašus ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamieji, teisme pateikdami naujas savo tikslų einant pas nukentėjusįjį versijas, taip pat skirtingai nurodydami aplinkybes dėl to, kas konkrečiai vyko nukentėjusiojo bute, kokius veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų panaudojo prieš nukentėjusįjį, siekia sušvelninti savo padėtį, išvengti baudžiamosios atsakomybės, gina tiek vienas kitą, tiek ir save, todėl kaltinamųjų paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir tiki jais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Kaltinamasis J. M. teisme nurodė, jog kaltinime nurodytą dieną susitiko su E. (T.) ir kitais draugais, per 30 min. sugalvojo planą dėl nukentėjusiojo jam parduotos žolės pakeitimo. Jis nukentėjusiajam parašė per „Wickr“ programėlę, nukentėjusysis nurodė pas jį atvažiuoti 23 val. Apie 23-23.30 val. jie visi (kaltinamieji) nuvyko pas R. K., laiptais pakilo į antrą aukštą, jis paskambino nukentėjusiajam; šis įleido jį į butą, kurio duris jis (J. M.) paliko praviras, kiti kaltinamieji liko už durų. Jis su nukentėjusiuoju užėjo į butą, pasiūlė nukentėjusiajam išgerti, paklausė, ar šis turi užsigerti, šis atsisakė. Jis nurodė norintis, kad pakeistų tą žolę, kurią jis pirko prieš tai. Nukentėjusysis pakeisti žolę atsisakė, pradėjo su juo (J. M.) agresyviai kalbėti, jis (J. M.) pasakė, kad jis (nukentėjusysis) turės jam ją pakeisti, dar labiau pravėrė duris, po ko nukentėjusysis pamatė jo draugus ir paklausė, kas jie tokie. Po kiek laiko nukentėjusysis jį pastūmė, o E. paklausė „kas čia buvo?“, jis (J. M.) pasakė pastarajam, kad nežino ir išėjo iš buto, daugiau nieko nematė. Jis iš karto pasišalino iš buto, nes toks buvo jų susitarimas. Jie kalbėjo, kad jei kils muštynės, jis R. K. nemuš, nes dirba kariuomenėje. Jis buvo antrame namo aukšte; girdėjo iš buto garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iš skausmo, tačiau neklausė, kas mušė nukentėjusįjį. J. M. nurodė girdėjęs, kaip nukentėjusysis angliškai pasakė, kad žolė yra po šaldytuvu, tačiau jo (J. M.) draugai nesuprato to, nes jie nesupranta anglų kalbos. Žinojo, kad A. (Ž.) su savimi turi dujų balionėlį, tačiau jis (J. M.) nematė, ar jį naudojo. Draugai iš R. K. buto išėjo po 2-3 min., po ko jis (J. M.) klausė draugų, ar šie bute rado žolės, pastarieji atsakė, kad žolės nerado. Paskui jam (J. M.) vienas iš draugų davė 50 Eur, tai buvo viena kupiūra, kas konkrečiai padavė jam pinigus, nematė, nes pinigus jam padavė iš automobilio priekio.
Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą susitiko su E. (T.), A. (Ž.), su kuriuo kartu buvo ir J. (M.), pas kurį prieš porą dienų buvo prašęs paimti jam žolės, nes kartais pavartoja. J. pasakė, kad jam buvo parduota ne žolė, o arbata, jie parūkė tos žolės prie „Vėtros“ stadiono, suprato, kad tai arbata. J. M. sakė, kad jie gali nuvažiuoti išsiaiškinti. Su draugais nieko nesitarė, J. tik paklausė, ar jie gali pabūti, kol jis nueis ir pakeis žolę. Jis (J. M.) sakė jiems stovėti už durų, o jis pats užeis ir pakeis žolę, o jei R. K. nenorės jos pakeisti, jie užeis į nukentėjusiojo butą, tada nukentėjusysis pamatys, kad jų yra trys, išsigąs ir pakeis žolę. Buto durys buvo praviros, todėl jis girdėjo kaip nukentėjusysis sakė „no no no“, suprato, kad pastarasis nenori pakeisti žolės. Jie užėjo į butą ir pasakė nukentėjusiajam „change“, J. bute buvo apie 15-20 s., kol jis (S. K.) klausė nukentėjusiojo, ar šis pakeis žolę. Nukentėjusiajam tai nepatiko, jis liepė jiems išeiti iš buto, tada jie dar kartą paprašė pakeisti žolę. R. K. žolės pakeisti nenorėjo, todėl E. paėmė jį už rankos, kad jis nepabėgtų. Vėliau susitarė su nukentėjusiuoju, kad pastarasis pakeis žolę, ir jis (R. K.) davė du maišelius žolės, kuriuos laikė savo kišenėje. E. buvo už rankos sulaikęs R. K., o A. nukentėjusįjį prilaikė, nes pastarasis buvo agresyvus. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų, nes jis pats prarado balansą ir dar buvo pargriautas. Nukentėjusįjį už rankos patraukė E., o prispaustą prie grindų laikė A.. Jis (S. K.) nukentėjusiojo nelietė. Daugiau jokių veiksmų jie neatliko. Jis iš buto nieko neėmė, paėmė jam priklausančią žolę, nes už ją buvo sumokėjęs 20 Eur per J. Niekas pinigais nesidalino, jam pinigų neatidavė. Nematė, kas nukentėjusiajam į akis papurškė pipirinių dujų, tik girdėjo purškimo garsą.
Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko rugsėjo 26 d., apie 22-23 val. Valandą prieš įvykį draugai rūkė žolę prie „Vėtros“ stadiono, tačiau ten buvo ne žolė, todėl nutarė, kad nukentėjusįjį reikia pamokyti, kad šis arba grąžintų pinigus, arba pakeistų žolę. Jis (J. M.) pasakė jiems, kad jie užeis į butą pasikalbėti su R. K. tada, jei pastarasis nesutiks pakeisti žolės. Taip pat J. pasakė, kad gal taip jie pamokys nukentėjusįjį. Jie susitarė, kad į nukentėjusiojo butą pirmas užeis J., nes jis su nukentėjusiuoju bendrauja. Atvažiavus J. (M.) parašė R. K. per programėlė „Wickr“, J. pirmas užėjo į nukentėjusiojo butą, buto durys buvo paliktos praviros. J. pasiūlė nukentėjusiajam išgerti, tačiau pastarasis atsisakė, tada J. pasakė R. K., kad jis pardavė jam nekokybišką žolę ir prašė pakeisti. Kai nukentėjusysis pasakė, jog nenori pakeisti žolės, J. (M.) atidarė plačiau duris ir jie užėjo į butą. Juos pamatęs nukentėjusysis pradėjo elgtis agresyviai. S. (K.) paklausė nukentėjusiojo, ar jis pakeis žolę, ar ne, po ko nukentėjusysis pradėjo eiti link svetainės, tada jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos, o A. pagriovė nukentėjusįjį ant grindų ir laikė jį prispaustą prie grindų. J. iš buto išėjo, kai jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos. Norėdamas nukentėjusįjį sulaikyti, jis keletą smūgių sudavė jam per rankas. Jis paėmė nukentėjusįjį už rankos, mušti nemušė. Draugai nukentėjusiajam liepė parodyti, kur yra žolė, R. K. bandė kažkur eiti, gal rodyti, bet jis jį sulaikė. R. K. buvo prispaustas prie grindų, tačiau vis vien bandė bėgti. Nukentėjusiajam į akis dujų papurškė A. (Ž.). Jis teigė nežinojęs, kad kažkuris su savimi turėjo dujų balionėlį, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu buvo panaudotas dujų balionėlis, kadangi viskas vyko labai greitai. Spyrių jis nematė, pats nespyrė. Po butą nevaikščiojo. Kai R. K. pasakė, kad neatiduos žolės, A. (Ž.) prispaudė jį prie žemės, o S. (K.) paėmė pinigus iš piniginės ant stalo, po to S. automobilyje siūlė duoti pinigų. Jis nematė, ar R. K. atidavė žolę. Jis matė ant stalo piniginę, kas yra jos viduje, nežiūrėjo, taip pat matė 50 Eur, jokios dėžutės nematė. Po to kaltinamasis pripažino, kad gali būti, jog jis buvo paėmęs pinginę pasižiūrėti, pasižiūrėjo, pinigų joje nebuvo. Iš buto nusprendė išeiti po 2-3 minučių, tada, kai įsitikino, jog iš nukentėjusiojo neįmanoma nieko ištraukti. Nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti įvykio metu, kai nukentėjusysis krito ant grindų, gal nukentėjusysis atsirėmė į paspirtuką. Nesutinka dėl dėžutės dingimo, nes jos nematė, net nebūtų pagalvojęs, kad ten laikomi pinigai, tikslo vogti neturėjo. Matė, kad ant stalo gulėjo jau viskas paruošta rūkymui.
Kaltinamasis A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad porą dienų prieš įvykį J. pasakojo, kad R. K. parduoda žolę. Pora dienų prieš įvykį jie rūkė žolę, kurią J. davė R. K.. Žolė buvo nekokybiška, kvepėjo mėtomis. Kažkas pasiūlė važiuoti pas nukentėjusįjį. Įvykio dieną su S. (K.) susitiko apie 19-20 val., vėliau susitiko su J. (M.), po ko nuvažiavome pas R. K., vairavo E. (T.). Norėjo, kad nukentėjusysis pakeistų žolę, jokio kito plano nebuvo. Kai jie atėjo prie buto durų, J. M. paskambino R. K. į duris, pastarasis jas atidarė ir jie visi vienu metu užėjo. Kai įėjo į butą, iš koridoriaus buvo matyti svetainė. J., po to S., sakė nukentėjusiajam, kad pakeistų žolę. Nukentėjusysis J. M. pastūmė. Po 30 sekundžių po to, kai užėjo į butą, J. iš buto išėjo. E. (T.) suėmė nukentėjusįjį už rankos, o jis (A. Ž.) jį sulaikė, po ko nukentėjusysis nukrito į kampą, tačiau jis nukentėjusiojo nepargriovė. Po to nurodė, kad jis (A. Ž.) pastūmė nukentėjusįjį, po ko šis nukrito ant grindų, taip pat jis (A. Ž.) laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie grindų, kad šis neatsistotų, nereikėtų prieš jį panaudoti fizinio smurto. Pripažįsta, kad jis laikė nukentėjusįjį prispaustą prie žemės, tai, jo nuomone, buvo savigyna. Nukentėjusiojo nemušė. Jis nukentėjusiajam papurškė dujų po to, kai pradėjo su juo pyktis, nes pastarasis pradėjo jį stumdyti. Nepamena, ar tuo metu pinigus jau buvo paėmęs. Dujų balionėlį jis visada nešiojasi striukėje savigynai, apie tai draugams nesigiria, todėl jie to galėjo ir nežinoti. Už žolę jie sumokėjo pinigus – 20 Eur, todėl norėjo gauti kokybišką žolę. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo tada, kai krito ant paspirtuko. Jis matė ant stalo gulinčius 50 Eur, kuriuos paėmė, nes buvo sumokėjęs už žolę. Automobilyje pinigus siūlė J., pastarasis atsisakė. Jis po kambarius nevaikščiojo, S. paklausė pas nukentėjusįjį, kur yra žolė, E. (T.) pažiūrėjo kur žolė. Matė, kad ant stalo gulėjo paruoštas rūkymui tabakas, kuris buvo sumaišytas su žole. Apie dėžutę su pinigais nieko nežino. Iš buto išėjo po to, kai pargriovė nukentėjusįjį ir pradėjo pyktis.
Nukentėjusysis R. K. iš esmės viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su įvykio eiga, prieš jį atliktais veiksmais, jų padariniais, jis liko nuoseklus ir teikdamas paaiškinimus teisme. Jo nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojos V. Ž. parodymai, bei pirmiau paminėti rašytiniai bylos įrodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymams nėra suteikiamas prioritetas, jie vertinami visų bylos duomenų kontekste ir jais remiamasi kaip patikimais įrodymais tiek, kiek jie buvo iš esmės nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Nukentėjusysis R. K. duodamas parodymus teisme, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį bei prisiekęs teisme sakyti tiesą apie jam žinomas bylai reikšmingas aplinkybes, nurodė tokią nagrinėjamo įvykio eigą. Tą vakarą (laikas kaip nurodyta kaltinime) kažkas paskambino į duris, kurias atidaręs jis pamatė J. M., šis atsinešė nugertą „999“ butelį ir užėjęs paklausė, ar jis turi „Coca-Cola“, jis pasakė, kad nenori gerti. Po keleto sekundžių į butą įsivežė kiti vyrai, kurių nepažinojo, teisme nurodė, kad pirmas užėjo – A. Ž. Kai į butą užėjo kiti vyrai J. M. išėjo. Tada A. Ž. jį stūmė sugriebęs už kaklo prie sienos, koridoriuje laikė prispaudęs už kaklo, tai vyko apie 16-20 sekundžių, A. Ž. su S. K. jam sudavė į veidą. Po to jį (nukentėjusįjį) nuvedė į svetainę ir A. Ž. pagriovė jį ant grindų; jo rankos buvo suimtos, juto skausmą, tačiau labiausiai skaudėjo, kai sulaužė šonkaulius. A. Ž. ir S. K. jį mušė ir spardė. A. Ž. laikė prispaudęs jį prie žemės. Asmenų veidų nelabai pamena, nes buvo ant grindų. A. Ž. su savimi turėjo dujų balionėlį, kuriuo papurškė jam į akis. S. K. ir A. Ž. vis klausė, kur yra padėti pinigai, naudojo fizinį smurtą. Jis pasakė jiems, kad pinigai yra padėti kambaryje, ir kad jie leistų jam nueiti jų paimti, tačiau jie liepė jam pasakyti, kur yra padėti pinigai. Jie vaikščiojo po butą ratais, ieškojo pinigų ir purškė dujas, jis girdėjo purškimo garsą. Tada jie rado dėžutę su pinigais, jis (nukentėjusysis) nematė to, nes buvo pripurkšta dujų į akis, bet girdėjo pagal dėžutės skambėjimą. Tada jam buvo suduotas labai stiprus smūgis į šonkaulius, po ko pajuto stiprų skausmą šonkauliuose. Kai jie išėjo, jis norėjo juos vytis, tačiau nesugebėjo, paskambino draugei (V. Ž.), gyvenančiai virš jo, kuri jam padėjo. Kategoriškai nurodė, kad nugriuvęs ant paspirtuko nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu pirmųjų dviejų apklausų metu nukentėjusysis nenurodė J. M., kaip pažįstamo asmens, įėjusio į butą pirmo, tačiau iškart nurodė išskirtinį jo bruožą – apgamą ant skruosto (t. 1, b. l. 34, 36). Be to, J. M. nukentėjusysis atpažino parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (t. 1, b. l. 42-43). Todėl aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu neįvardijo J. M., teismo nuomone, nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis nurodė iš esmės tapačias viso įvykio eigos aplinkybes kaip ir teisme. Pirmojoje apklausoje iškart po įvykio – 2019 m. rugsėjo 27 d. – R. K. nurodė aplinkybes apie tai, kad paskui vaikiną su apgamu ant skruosto į jo butą įbėgo dar trys vaikinai; vienas kurių jam į akis pripurškė dujų, nuo to prarado orientaciją; <...> jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis, kiek jam tiksliai buvo suduota smūgių pasakyti negali, nes tuo metu buvo uždengęs galvą, gulėjo ant grindų; <...> vienas vaikinas laikė jį prispaustą prie grindų, bandė ištrūkti, bet negalėjo; <...> vaikinai ėmė vartyti bute visus daiktus, atidarinėti spinteles <...>; vaikinams iš buto pabėgus, atsikėlęs pastebėjo, kad iš piniginės buvo ištraukta ir pagrobta 50 eurų grynųjų pinigų, <...> grynieji pinigai gulėję ant stalo kambaryje du šimtai eurų, iš kito kambario, spintos pagrobta metalinė rakinama juodos spalvos dėžutė su joje buvusiais 1000 Eur <...> (t. 1, b. l. 34-35). 2018 m. spalio 15 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad atėjęs vaikinas pas jį rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį su užrašu „999“, pasiūlė išgerti; <...> paklausė ar turi „Coca-Colos“? atsakė, kad ne ir tada staiga į buto vidų įsiveržė dar trys nepažįstami vaikinai. Ir vienas iš į butą įsiveržusių vaikinų <...> priėjęs prie jo griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, tuo metu kiti vaikinai mušė rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas. Tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali. Tuo metu kai jį mušė, nugriuvo ant grindų, po ko tas pats vaikinas, kuris jį smaugė, neleido atsistoti, savo kūnu prispaudė jį prie grindų, laikė savo rankomis jo rankas ir visą laiką buvo šalia, tuo metu kiti vaikinai apžiūrinėjo butą. Vaikinai kalbėjo laužyta anglų kalba ir reikalavo atiduoti pinigų. Jiems pasakė, kad pinigai yra miegamajame, kad gali parodyti kur jie yra ir viską jiems atiduoti, bet vaikinai patys jų ieškojo po visą butą, išmėtė visus jo daiktus. Tuo metu, kai vienas iš vaikinų laikė jį prispaudęs prie grindų, kiti vaikinai ieškodami pinigų prie jo prieidavo ir suduodavo smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Vėliau, kai vaikinai rado tai, ko ieškojo, būtent tas vaikinas, kuris laikė jį prispaudęs prie grindų, papurškė dujomis jam į veidą. Girdėjo kaip vaikinai ruošiasi išeiti ir dar prieš išeinant bute purškė dujas. <...> Prieš vaikinams išeinant, jam buvo suduotas stiprus smūgis į šonkaulius, kuris iš vaikinų mušė, pasakyti negali nematė (t. 1, b. l. 36-37). Taigi, siekiant patikrinti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo duotus parodymus, jų išsamumą, nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių nuoseklumą viso baudžiamojo proceso metu, skirtingais jo etapais, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Tik nuoseklios nukentėjusiojo parodymų skirtingais baudžiamojo proceso etapais pagrindu, konstatuotina, kad netikėti R. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nėra teisinio pagrindo. Dėl esminių įvykio, kurio metu jo gyvenamojo vietoje – bute buvo naudojamas fizinis smurtas prieš jį aplinkybių, papurkšta dujų į akis, asmenų dalyvavusių šiame įvykyje, jų vaidmens, veiksmų, reikštų reikalavimų nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir, teismo vertinimu, pripažįstami patikimais, kuriais remiamasi konstatuojant faktines bylos aplinkybes visumoje byloje surinktų įrodymų.
Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina laisvą įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad bet kokie duomenys gali būti įrodymais byloje, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Įrodymų patikimumui keliama sąlyga, kad juos būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Šios įstatymo nuostatos, įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, reiškia, jog nesvarbu, kokios rūšies yra įrodymas (liudytojo, nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, daiktiniai įrodymai ir pan.), jų įrodomąją vertę nustato bylą nagrinėjantis teismas. Įrodymai, nepriklausomai nuo jų gavimo būdo, neturi aukštesnės įrodomosios ar subordinacinės vertės vieni prieš kitus, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismas įvertino jų patikimumo laipsnį, išskyrus atvejus, kai pačiame baudžiamajame įstatyme yra numatytas tam tikrų duomenų nustatymo būdas (BK 281 straipsnio 7, 8, 9 dalys, BK 259, 260 straipsniai ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, palyginus pirmiau aptartus kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymus nustatytos tokios reikšmingos bylos faktinės aplinkybės. 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. atvyko su S. K., E. T. ir A. Ž. prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nenurodomas tikslus įvykio laikas, kaip tik nurodoma, kad jis tiksliai nenustatytas. Tai patvirtina ir iš byloje esančių vaizdo įrašų analizės nustatytos aplinkybės, kad skirtingomis kameromis darytuose vaizdo įrašuose nurodomas ganėtinai skirtingas laikas (t. 1, b. l. 79, 84, 88, 91). Kita vertus, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis nurodė, kad viskas vyko apie 23-23.30 val., o iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad liudytoja V. Ž. bendruoju pagalbos telefonu apie nukentėjusiojo užpuolimą pranešė 2018 m. rugsėjo 27 d. 00.03 val. (T. 1, b. l. 3). Taigi, teismo vertinimu, kaltinime nurodytu inkriminuojamos nusikalstamos veikos tiksliai nenustatytu laiku – apie 23.30 val. – abejoti nėra teisinio pagrindo, jis nustatytas byloje surinktų duomenų visumos pagrindu.
Toliau nustatyta, kad prie šio namo, esančio Vilniuje, Paplaujos g. 3A, laiptinės J. M. telefonspyne paskambino į butą, esantį Vilniuje, Paplaujos g. 3A-15. Tai visiškai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 91). Iš vaizdo įrašo pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4 (kompaktinis diskas, t. 1, b. l. 91; vaizdo įrašas aplanke: „(duomenys neskelbtini)“) matoma, kad kameros veikimo zonoje yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė bei jos prieigos; 23:45:20 val. (šios kameros užfiksuotu laiku) prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), prieina du vyriškos lyties asmenys, pirmas asmuo (toliau asmuo Nr. 1) apsirengęs tamsios spalvos paltu, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais su šviesios spalvos padu ir šviesios spalvos juostomis, galimai „Nike“. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrint šį vaizdo įrašą asmeniu Nr. 1 save atpažino J. M.. Toliau matoma, kad kartu einantis asmuo (toliau asmuo Nr. 2) yra apsirengęs (pagal kameros vaizdą) šviesios spalvos pūstą striukę su gobtuvu, šviesios spalvos žieminę kepurę, šviesios spalvos treningo kelnes, šviesios spalvos sportbačius su tamsios spalvos ženklais, taip pat galimai „Nike“, asmuo Nr. 2 rankas susikišęs į kelnių kišenes, asmuo Nr. 2 yra stambesnio kūno sudėjimo. Teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį Nr. 2 save atpažino A. Ž.. Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, o tuo metu asmuo Nr. 2 atsiremia į šalia esančią sieną. Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, apsižiūri ir spaudžia mygtukus, tuo metu prie laiptinės, šalia sienos prieina dar du vyriškos lyties asmenys (toliau asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4). Asmuo Nr. 3 apsirengęs šviesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvą, veidą dengia barzda. Asmuo Nr. 3 taip pat yra užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, rankas susikišęs į kelnių kišenes, užsimovęs pilkos spalvos sportbačius. Teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį Nr. 3 save atpažino E. T.. Asmuo Nr. 4 užsidėjęs šviesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvą, kuris atsisega nuo striukės, rankas susikišęs į striukės kišenes, užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, su kišenėmis šonuose, pilkos spalvos sportbačius su atšvaitais. Teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį Nr. 4 save atpažino S. K.. Vaizdo įrašo laiku 23:45:43 val. pasigirsta garsas, galimai angliškai pasakoma „Hang on, please“, tada asmuo Nr. 1 atidaro laiptinės duris, pirmas įeina į laiptinę, po ko į laiptinę užeina asmuo Nr. 2, asmuo Nr. 3, asmuo Nr. 4. (1 t., b. l. 79). Taigi, po to, nukentėjusiajam R. K. laiptinės duris atidarius, kaltinamieji visi keturi užėjo į gyvenamojo namo vidų. Toliau pagal nukentėjusiojo ir visų kaltinamųjų parodymus būtent kaltinamasis J. M. skambino nukentėjusiajam į duris, nukentėjusysis jam duris atidarė ir J. M. užėjo į buto vidų. Pagal nukentėjusiojo, kaltinamųjų J. M., S. K. ir E. T. parodymus, kurie dėl šios aplinkybės sutapo, nustatyta, kad iš pradžių tik kaltinamasis J. M. užėjo į nukentėjusiojo namų vidų, palikdamas praviras duris, tuo tarpu kiti trys kaltinamieji liko laiptinėje už nukentėjusiojo buto durų. Kaltinamojo A. Ž. parodymai, kad jie visi keturi vienu metu užėjo pas nukentėjusįjį į butą atmetami, nes neatitinka kitų, pirmiau aptartų tarpusavyje sutampančių duomenų, pripažįstamų įrodymais. Toliau, kaip nurodė nukentėjusysis, J. M. ir E. T., tarp nukentėjusiojo ir J. M. vyko pokalbis dėl alkoholinio gėrimo „999“ gėrimo, užsigėrimo. Aplinkybę, kad iš tiesų į nukentėjusiojo butą buvo atsineštas alkoholinio gėrimo „999“ butelis patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas minėto gėrimo butelis (t. 1, b. l. 10-13). Nukentėjusiajam nesutikus vartoti alkoholio, J. M. pravėrė buto duris plačiau. Tai sudarė sąlygas į nukentėjusiojo butą be nukentėjusiojo sutikimo, savavališkai ir staiga patekti nukentėjusiajam nepažįstamiems asmenims: E. T., A. Ž., S. K.. Toliau visų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo teigimu, pas nukentėjusįjį patekus šiems trims kaltinamiesiems, E. T. suėmus nukentėjusįjį už rankos, kaip kaltinamieji įvardijo, prasidėjus pykčiams su nukentėjusiuoju, J. M. iš tiesų išėjo iš nukentėjusiojo buto. Nukentėjusysis tokią aplinkybę taip pat patvirtino teisme. Tolimesnės įvykio aplinkybės kaltinamųjų S. K., E. T. ir A. Ž. bei nukentėjusiojo parodymais iš esmės skiriasi, ir teismo nustatytos sugretinus jų parodymus ir remiantis nukentėjusiojo nuosekliai nurodyta įvykių versija.
Taigi, toliau vienas iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo teigimu A. Ž., griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sugriebęs stumdamas jį prie sienos. Po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau vieno, rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. E. T. nurodė laikęs nukentėjusįjį ir sudavęs jam per rankas. Nors, jo vertinimu, tai nebuvo mušimas, tačiau tokią kaltinamojo E. T. nuomonę teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sušvelninti savo veiksmus. Nukentėjusysis neabejotinai parodė, kad A. Ž. ir S. K. jį mušė, A. Ž. pagriovė ant grindų ir laikė jį gulintį prispaudęs, neleisdamas judėti. Nukentėjusiojo teigimu, A. Ž. ir S. K. nuolat reikalavo pinigų, kol A. Ž. jį laikė prispaudęs, kiti du (S. K. ir E. T.) vaikščiojo po kambarius ir ieškojo, nukentėjusiojo teigimu, pinigų. Iš kaltinamojo A. Ž. parodymų taip pat spręstina, kad kol jis laikė nukentėjusįjį prispaustą, S. K. klausinėjo nukentėjusįjį, o E. T. pažiūrėjo, kur žolė, t. y. ieškojo kažko kambariuose. Nukentėjusiajam gulint ant grindų jam į akis buvo papurkšta akis griaužiančių dujų, be to, jis nurodė gulėdamas girdėjęs, kaip buvo purškiama kambariuose ne kartą. Būtent tokių veiksmų visuma iš nukentėjusiojo buvo visiškai atimta galimybė priešinti. Papildomai pažymint, kad vien visos šios situacijos aplinkybės, kai nukentėjusiojo namus įsiveržė iš viso keturi vyrai, trys kurių jam išvis buvo nepažįstami, reiškė jam reikalavimus, naudojo smurtą, o jis savo namuose buvo vienas, t. y. įvertinus ir fizinių jėgų skirtumus, buvo bauginančios ir taipogi atimančios galimybes priešintis. Net ir kaltinamasis S. K. nurodė, kad pagal jų susitarimą nukentėjusysis pamatęs juos tris koridoriuje turėjo išsigąsti. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis jiems trims užėjus, liepė išeiti iš jo buto. Teismo nuomone, būtent jų – trijų nepažįstamų asmenų atėjimas pas nukentėjusįjį į namus, net ir pačių kaltinamųjų vertinimu, buvo taip pat bauginanti aplinkybė, priversianti nukentėjusįjį vykdyti kaltinamųjų nurodymus.
Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamajam A. Ž. laikant prispaustą nukentėjusįjį prie grindų, E. T., S. K. apžiūrėjo butą. Kaltinamasis S. K. neigė ėmęs pinigus iš nukentėjusiojo buto, tačiau kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu, atsakinėdamas į užduodamus klausimus nurodė, jog matė piniginę ant stalo, kad S. (K.) iš jos paėmė pinigus, kuriuos siūlė vėliau automobilyje. E. T. nepaneigė ir pats pasižiūrėjęs pinginės turinį. Kaltinamasis A. Ž. pripažino paėmęs pinigus (nurodė 50 Eur) nuo nukentėjusiojo stalo. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po įvykio automobilyje jam kažkuris iš draugų siūlė 50 Eur, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs apie pokalbį su kaltinamaisiais po įvykio dėl 200 Eur, paimtų iš nukentėjusiojo; kad jam davė 50 Eur (t. 2, b. l. 59-60). Taigi, kaltinamųjų parodymai turi prieštaravimų tarpusavyje, tačiau ir pagal juos neabejotinai nustatyta, kad iš nukentėjusiojo namų grynieji pinigai kaltinamųjų buvo pagrobti. Pagrobtų grynųjų pinigų kiekį teismas nustatė pagal nukentėjusiojo R. K. parodymus, kad iš jo piniginės buvo pagrobta 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų. Kaltinamieji neigia paėmę nukentėjusiojo metalinę dėžutę su pinigais, tačiau tokia aplinkybė teismo vertinimu, nustatyta pagal nukentėjusiojo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotus nuoseklius parodymus. Jau pirmosios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad iš jo buvo pagrobta metalinė juodos spalvos dėžutė su 1 000 Eur, buvusi miegamajame spintoje (t. 1 , b. l. 34). Tapačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, detaliai paaiškindamas ne tik tai, kaip dėžutė atrodė – bižuterijai skirta, A4 formato lapo dydžio, 10-12 cm aukščio, taip pat ir vietą, kur ji buvusi – miegamajame, spintoje. Liudytoja V. Ž., pirmoji po įvykio bendravusi su nukentėjusiuoju, kurios suinteresuotumo apkalbėti kaltinamuosius nenustatyta, taip pat patvirtino, kad jai atėjus, kiek pamena nukentėjusysis buvo nuėjęs pažiūrėti, ar yra pinigai, nes kiek ji girdėjo pas jį pinigai buvo ant stalo ir miegamajame. Nukentėjusysis jai sakė, kad pas jį atėjo žmonės, jis jiems atidarė duris, po ko jį mušė, paėmė tik pinigus. R. K. jai nurodė apie pagrobtus pinigus: 50 Eur iš piniginės, 1 000 Eur nuo stalo ir iš dėžutės miegamajame. Teismo vidinį įsitikinimą, jog iš nukentėjusiojo dėžutė su pinigais buvo pagrobta, be nurodytų įrodymų papildomai sustiprina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 27 d. apklausoje, t. y. iškart po įvykio V. Ž. patvirtino, kad nukentėjusysis R. K. jai atėjus į nukentėjusiojo butą ir apklausus, kas nutiko, nurodė, jog iš jam dėžutės buvo pagrobta 1 000 Eur (t. 1, b. l. 71). Be to, iš teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai peržiūrėto vaizdo įrašo pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4“ (kompaktinis diskas, t. 1, b. l. 91; vaizdo įrašas aplanke: „(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad asmuo Nr. 3 (E. T.), prieš įeinant į (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis šonu ir išsaugotoje foto nuotraukoje iš šio įrašo (t. 1, b. l. 81), ties pilvo sritimi neišsipūtusia striuke. Tuo tarpu šiame įraše matyti, kad 23:52:14 val. įrašo laiku matoma, kaip iš laiptinės išeina asmuo Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 bei greitai pasišalina iš kameros veikimo zonos; išeinant iš (duomenys neskelbtini) namo E. T., S. K. ir A. Ž., vis dėl to matyti, kad E. T. (asmens Nr. 3, su barzda) striukė priekinėje pilvo dalyje smarkiai išsipūtusi, kvadratinės formos, kas visiškai atitinka nukentėjusiojo nurodomą pagrobtos metalinės dėžutės A4 formato dydį. Teismas pažymi, kad būtent šio vaizdo įrašo turinys tik papildomai sustiprina teismo įsitikinimą nuoseklių nukentėjusiojo parodymų dėl pagrobtos dėžutės ir jos turinio, pagrįstumu ir patikimumu. Be to, kaip patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog daiktai apversti, stalčiai iškraustyti, o miegamojo patalpoje sieninėje spintoje rūbai išversti, spintelės stalčiai atidaryti, juose esantys daiktai išversti (1 t., b. l. 10). Iš to, kas nurodyta teismas konstatuoja, kad bylos įrodymų visumos pagrindu nustatyta, jog iš nukentėjusiojo R. K. buvo pagrobta 10 Eur nuo stalo, 50 Eur iš piniginės ir 30 Eur vertės metalinė dėžutė, kurioje buvo 1 000 Eur.
Būtent po pirmiau aptartų kaltinamųjų S. K., E. T. ir A. Ž. veiksmų, pasireiškusių fizinių smurtu prieš nukentėjusįjį, jam suduodant ir pargriaunant ant grindų, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3990/2018(01) matyti, kad R. K. po 2018 m. rugsėjo 26 d. iš pateiktų medicininių dokumentų, nustatyti tokie sužalojimai: kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 2) sužalojimai padaryti mažiausiai vienu traukiniu poveikiu. 3) nustatyti sužalojimai vertinami visumoje ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. 4) medicinos dokumentuose nepateiktas išorinių sužalojimų aprašymas, pagal kurį galima būtų nurodyti žalojusio objekto savybes. 5) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir griūvant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus arba paviršius. Nėra galimybės nurodyti, kokiu būtent būdu buvo padaryti sužalojimai, t. y. pačiam R. K. griūvant ar kitam asmeniui suduodant smūgį R. K. į kairės pusės krūtinės ląstą, kadangi medicinos dokumentuose nėra duomenų apie išorinius kūno sužalojimus (1 t., b. l. 66-69). Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja V. Ž. parodė, kad kaltinamiesiems pasišalinus iš nukentėjusiojo buto, šis susisiekė su liudytoja V. Ž., paprašė, kad ji ateitų, nes jis negali kvėpuoti. Liudytojai atėjus pas nukentėjusįjį į namus, ši patvirtino, kad buvo jaučiamas stiprus dujų kvapas, griaužė akis, todėl ji atidarė langą, nurodė, kad nukentėjusysis gulėjo ant sofos, negalėjo kvėpuoti, pajudėti, buvo stipriai sužeistas. Liudytoja V. Ž. pati iškvietė policiją ir medikus. Taigi, tarp pirmiau nustatytų ir aptartų kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo byloje nenustatyta jokių kitų įsiterpusių veiksnių. Nukentėjusysis iki „bendravimo“ su kaltinamaisiais sužalotas nebuvo, to nenurodė ir kaltinamieji, o po jų „bendravimo“ ir kaltinamųjų pirmiau įvardytų veiksmų, jam buvo nustatyti kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose. Aplinkybės, kad nukentėjusysis būtų pats parkritęs, taip pat, kad būtų kritęs ant paspirtuko teisminio nagrinėjimo metu nenustatytos ir tokia kaltinamųjų E. T. ir A. Ž. versija, pateikta tik teisme, visiškai nepasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų S. K., E. T. ir A. Ž. veiksmų nukentėjusiojo bute prieš nukentėjusįjį, panaudoto fizinio smurto, suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pagriovimo ant grindų, laikymo prispaudus, ir nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamieji teigia, kad jie neturėjo tyčios įvykdyti plėšimą, pas nukentėjusįjį ėjo pasikeisti žolės. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismo vertinimu, pagal nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, kurie dėl šių aplinkybių sutampa su jo parodymais, duotais tyrimo metu, nustatyta, jog kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį, siekdami pagrobti jo turtą – grynuosius pinigus. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad nuo pat kaltinamųjų A. Ž., S. K. ir E. T. įsivežimo į jo butą, iš jo buvo reikalaujama pinigų, iškart buvo griebta jam už kaklo, nustumtas prie sienos, suduoti smūgiai ir pagriautas ant grindų, kur jam į akis buvo papurkšta dujų, jos buvo purškiamos ir kambariuose išeinant kaltinamiesiems, o S. K. ir A. Ž. nuolat reikalavo pinigų. Nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių apie žolės kaltinamiesiems pardavimą. Priešingai kaltinamųjų A. Ž. ir S. K. parodymams, po įvykio apžiūrint nukentėjusiojo butą, pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, nebuvo rasta ar nustatyta jokių narkotinių medžiagų įvykio vietoje – nukentėjusiojo bute (t. 1, b. l. 10-13). Liudytoja V. Ž. taip pat nenurodė mačiusi pas nukentėjusįjį bute narkotinių medžiagų. Kaltinamųjų parodymai dėl atėjimo tikslo pas nukentėjusįjį taip pat labai prieštaringi. Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu apskirtai nurodė norėjęs informuoti apie nukentėjusįjį policiją ir tuo tikslu pas jį ėjęs, o teisiamojo posėdžio metu nurodė naują savo veiksmų versiją – kad ėjo pakeisti jam parduotos nekokybiškos žolės, nes buvo gėda prieš draugus. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant J. M., jam buvo išaiškintos visos įtariamojo procesinės teisės (t. 2, b. l. 51), taip pat teisė turėti gynėją (t. 2, b. l. 57), skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nebuvo gauta. Kaltinamasis S. K. nurodė, kad J. jam pirko už 20 Eur žolę iš nukentėjusiojo ir jis ėjo pasikeisti nekokybiškos žolės, kad nukentėjusysis jam apskirtai atidavė du maišelius žolės įvykio metu, nors tokių aplinkybių nė vienas kitų kaltinamųjų nepatvirtino ir apskritai nenurodė. E. T. ėjo pas nukentėjusįjį J. M. prašymu jį pamokyti, pakeisti nekokybiškos žolės, atgauti pinigų už ją, nors pats nurodė esantis prie narkotinių medžiagų vartojimą. Kaltinamasis A. Ž. iškėlė trečia versiją, kad J. M. pinigus už žolę davė jis ir jam buvo nupirkta nekokybiška žolė, dėl to jis pasiėmė iš nukentėjusiojo jam priklausiusius pinigus. Iš tokių prieštaringų ir nenuoseklių kaltinamųjų parodymų akivaizdu, kad ėjimo pas nukentėjusįjį tikslas – pasikeisti žolės visiškai nepasitvirtino, nė vienas iš kaltinamųjų neatsinešė pas nukentėjusįjį jų įvardytos nekokybiškos žolės pakeitimui. Pagal nukentėjusiojo nuoseklius parodymus akivaizdu, kad kaltinamųjų tikslas buvo grynieji nukentėjusiojo pinigai, kurių A. Ž. laikant prispaustą ir dujomis apipurkštą nukentėjusįjį jam gulint ant žemės, ieškojo kiti du kaltinamieji S. K. ir E. T.. Tyčią pagrobti nukentėjusiojo turtą, teismo nuomone, rodo ir kaltinamųjų elgesys prieš įvykį, jų apranga – A. Ž., S. K. ir E. T. pas nukentėjusįjį ėjo tamsiai apsirengę, su kapišonais, kepure, siekdami, kad nebūtų užfiksuoti jų veidai akivaizdžiai matomomis nukentėjusiojo gyvenamojo namo teritoriją stebinčiomis filmavimo kameromis, o J. M. ėjo įpratai pasirengęs, nes susitarimas buvo, jog jis prasidėjus smurtui iškart išeis iš nukentėjusiojo buto.
Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo bendrininkų grupe požymiai. Visų kaltinamųjų veiksmai buvo susiję, nukreipti į bendrą tikslą – pagrobti nukentėjusiojo grynuosius pinigus, kiekvieno kaltinamojo veiksmai buvo būtina sąlyga šiai bendrai nusikalstamai veikai padaryti – J. M., kad patektų pas nukentėjusįjį į namus, S. K., E. T. ir A. Ž., kad fizinės jėgos persvara ir konkrečiais fiziniais veiksmais būtų palaužtas nukentėjusiojo pasipriešinimas ir būtų galima rasti bei paimti pinigus. Kiekvienas kaltinamųjų neabejotinai suvokė vienas kito ir asmeniškai savo indėlį į bendrą daromą nusikaltimą ir norėjo taip veikti, pritarė vienas kito veiksmams ir nė vienas kaltinamųjų nebandė sustabdyti vienas kito, kad nebūtų naudojamas smurtas, imami pinigai, purškiamos dujos ir pan.
Taigi, ta aplinkybė, jog J. M. pats asmeniškai nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, neturi reikšmės inkriminuojant jam BK 180 straipsni 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nuteistųjų bendrininkavimą parodo kiekvieno iš jų konkliudentiniai veiksmai, kuriais kiekvienas kaltinamųjų išreiškė pritarimą smurtiniams bendravykdytojų veiksmams ir patys, kaip vykdytojai, dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą. Pažymėtina ir tai, kad būtent pats J. M. pakvietė kitus kaltinamuosius kartu vykti pas nukentėjusįjį, kaip nurodė E. T., sakė, kad gal tai jie pamokys nukentėjusįjį. Be to, pats J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjęs už nukentėjusiojo buto durų, jis liko antrame namo aukšte, girdėjo, kaip Indijos pilietis angliškai pasakė, kad žolė yra po šaldytuvu, tačiau jo (J. M.) draugai nesuprato to, nes jie nesupranta anglų kalbos, taip pat girdėjo iš buto garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iš skausmo, žinojo, jog A. (Ž.) su savimi turi dujų balionėlį, patvirtino, kad matė, kaip jo draugai iš R. K. buto išėjo po 2-3 min. Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, jog kaltinamieji S. K., A. Ž. ir E. T. išeina iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo skubėdami kartu, o po keliolikos sekundžių iš namo išeina ir J. M. (iš vaizdo įrašo pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4“ (kompaktinis diskas, t. 1, b. l. 91; vaizdo įrašas aplanke: „(duomenys neskelbtini)“) 23:52:14 val. (įrašo laiku) matoma, kaip iš laiptinės išeina asmuo Nr. 2 (A. Ž.), Nr. 4 (E. T.), Nr. 3 (S. K.) bei greitai pasišalina iš kameros veikimo zonos; 23:52:32 val. matoma, kaip iš laiptinės išeina asmuo Nr. 1 (J. M.) ir nueina palei pastatus). Tokios aplinkybės visiškai patvirtina J. M. pritarimą savo draugų: S. K., A. Ž. ir E. T. veiksmams prieš nukentėjusįjį. Ypač įvertinus paties J. M. nurodytą susitarimą su savo draugais E. T., S. K. ir A. Ž., kad jei kils muštynės, jis R. K. nemuš, nes dirba kariuomenėje. Kaip jau nurodoma pirmiau, J. M. net ir pats nurodė, kad po nusikaltimo gavo 50 Eur, paimtų iš nukentėjusiojo buto. Konstatuotina, kad J. M. pagal susitarimą su kitais kaltinamaisiais, būdamas laiptinėje, visiškai suvokė, kas vyksta nukentėjusiojo bute, pritarė tokiems kitų kaltinamųjų veiksmams, tačiau tikėjosi, kad dėl pasišalinimo iš buto nebus atsakingas už tai.
Pažymėtina ir tai, kad, konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017), tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje.
Kaltinamojo A. Ž. ekscesas, panaudojant neaiškios kilmės akis griaužiančias dujas (galimai pipirines) prieš nukentėjusįjį taip pat nenustatytas. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-215-696/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-696/2016, 2K-208-1073/2018). Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. pas nukentėjusįjį atėjo turėdamas nenustatytos kilmės dujų balionėlį, kurį nurodė nešiojantis su savimi nuolat. Teigė panaudojęs tada, kai pradėjo pyktis su nukentėjusiuoju, šis jį stumdė. Kaltinamasis J. M. patvirtino žinojęs, kad A. Ž. turi su savimi dujų balionėlį. Nors kaltinamieji teigė nesitarę dėl jo panaudojimo, tačiau tiek J. M., žinodamas, kad kaltinamasis A. Ž. jį nešasi pas nukentėjusįjį, tiek E. T. ir S. K., matydami, kaip šis buvo panaudojamas prieš nukentėjusįjį, pritarė tokiems A. Ž. veiksmams, jo nesustabdė. Juolab, kad nukentėjusiojo teigimu, buvo purškiama ne kartą, jis girdėjo ir papurškimų kambariuose, kai buvo prispaustas A. Ž. prie grindų, ir kaltinamiesiems išeinant iš buto.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje visiškai įrodyta, kad visi keturi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kuomet bendrais savo veiksmais, S. K., E. T. ir A. Ž. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pagrobė jam priklausantį turtą. Jie matė, o J. M. girdėjo vienas kito veiksmus, pritarė vienas kito veiksmams ir nesiėmė jokių veiksmų, kad sulaikytų kitą bendrininką nuo nusikaltimo darymo.
Įvertinus visa tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog šioje byloje teismas nustatė, kad J. M., S. K., E. T. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. telefonspyne paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, o nukentėjusiajam R. K. šias duris atidarius, be nukentėjusiojo sutikimo, savavališkai įėjo į vidų bei leido į butą staigiai įbėgti E. T., A. Ž., S. K., – taip įsibrovė į patalpą, po ko J. M. išėjo iš nukentėjusiojo buto, o E. T., A. Ž., S. K. nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad vienas iš jų griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau vieno, rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo, po to A. Ž. laikė nukentėjusįjį prispaustą prie grindų neleisdamas jam atsistoti, taip jie padarė R. K. kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Ž. laikant nukentėjusįjį prispaudus prie grindų, taip atimant galimybę priešintis, E. T., S. K. apžiūrėjo butą ir veikdami kartu iš nukentėjusiojo R. K. piniginės pagrobė 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei juodos spalvos metalinę dėžutę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 1 000 Eur grynųjų pinigų, po ko A. Ž. papurškė nukentėjusiajam į akis nenustatytos rūšies dujų – taip panaudojo specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, nuo ko nukentėjusysis prarado orientaciją, po ko A. Ž., E. T., S. K. pasišalino, taip J. M., S. K., E. T., A. Ž. bendrais veiksmais įsibrovę į patalpą ir panaudoję specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam R. K. 1 090 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Įvertinus pirmiau išdėstytus teismo argumentus, nustačius, kad į nukentėjusiojo butą įėjus S. K., A. Ž. ir E. T., J. M. išėjo, iš pareikšto kaltinimo pašalintos aplinkybės dėl to, kad kaltinamasis J. M., buvo bute su kitais trimis kaltinamaisiais, apžiūrinėjo butą ir kartu su jais pasišalino iš buto. Tokia aplinkybė, kurią teismas patikslino kaltinime esminės reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui neturi.
Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų išreikštą poziciją baigiamųjų kalbų metu, teismas nurodo, kad perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamą veiką į savavaldžiavimą (BK 294 straipsnio 2 dalis), teismas nemato jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą, vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo asmens ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teisės doktriną tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo supranti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009). Nagrinėjamu atveju nei realios, nei tariamos teisės į nukentėjusįjį kaltinamieji neturėjo, o jų teiginiai dėl iš jų pačių nurodomo neteisėto psichotropinių medžiagų pirkimo sandorio neva atsiradusi ir tik jų sąmonėje susiformavusi jų teisė pakeisti neva nekokybišką žolė, atgauti už ją pinigus, teismo vertinimu, negali ir neturi būti pripažįstama ir tariama teise BK 294 straipsnio prasme. Juolab, kad galioja ir bendrasis teisės principas iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria ius non oritur).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą, panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), į paties kaltinamojo J. M. reikšmę ir vaidmenį padarant šią bendrą nusikalstamą veiką – jis buvo pagrindinis iniciatorius ėjimo pas nukentėjusįjį, per bendravimą su nukentėjusiuoju įgijęs jo pasitikėjimą, vienintelis buvęs jo namuose ir galėjęs į juos lengvai patekti, susitardamas su nukentėjusiuoju, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (teisme teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, nurodė sutinkantis, kad „pasirašė šitam reikalui, sugadino savo karjerą“, nuoširdaus gailesčio dėl savo veiksmų, susijusių su nukentėjusiuoju neišreiškė, savo veiksmų kritiškai, kaip priešingų teisei apskritai nevertino, nurodydamas, kad poelgį vertina blogai, ,,kad visi padaro klaidų, nori, kad tai būtų įvertinta“, tačiau matyti vis dėlto didesnis kaltinamojo pergyvendamas tik dėl savo susigadintos karjeros ir ateities, nei dėl priešingų teisei veiksmų ir atsiradusių padarinių), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamojo posėdžio paskutiniojo žodžio metu J. M. nurodė atsiprašantis nukentėjusiojo. Įvertintina ir tai, kad būtent J. M. buvo iniciatorius ir siūlė kitiems kaltinamiesiems eiti pas nukentėjusįjį, nes buvo įgavęs jo pasitikėjimą ir vienintelis galėjo lengvai patekti į nukentėjusiojo namus, ko be jo asmeninio dalyvavimo ir indėlio į bendrą nusikalstamą veiką, kitiems kaltinamiesiems nebūtų pavykę padaryti. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, šeimos ir nepilnamečių vaikų neturintis (t. 2, b. l. 81), šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) I kurso tęstinėse studijose, apibūdinamas kaip motyvuotas, pažangus, laikomas gerai besimokančiu (t. 3, b. l. 135), iš jo žodžių – dirba statybų versle, Sodros duomenimis nedirbanti (t. 2, b. l. 83), anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 86), baustas administracine tvarka vieną kartą, baustumas išnykęs (t. 2, b. l. 85), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 88, 90), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 89).
Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą negalimas.
Įvertinus pirmiau įvardytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje J. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins viešojo intereso – nubausti kaltą dėl nusikaltimo asmens – įgyvendinimą bei teisingumo principo užtikrinimą bei paveiks nusikaltimą padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo J. M. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Pažymėtina, kad visos teigiamai kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės, tai, kad jis anksčiau neteistas, mokosi buvo įvertintos nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris, kaip pabrėžtina, yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.28 val. (t. 2, b. l. 53-54), t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (t. 2, b. l. 70).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą, panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) į tai, kad nenustatyta kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (viso baudžiamojo proceso metu kaltę pripažino iš dalies, neigė smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį, nukentėjusiojo atsiprašė paskutiniojo žodžio teisme metu, tačiau nei turtinės, nei neturtinės žalos neatlygino, nesitarė dėl jos atlyginimo; iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų kritiškai, kaip priešingų teisei, savo veiksmų nevertino), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (t.2, b. l. 157), vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 159), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį; galutinė bausmė – 18 MGL dydžio bauda (t. 2, b. l. 171-184), kuri teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis sumokėta; baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 160-168), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 186-187), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 185).
Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą negalimas.
Įvertinus pirmiau įvardytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam S. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą, įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatant mažesnę nei šios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje S. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins viešojo intereso – nubausti kaltą dėl nusikaltimo asmens – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimą bei paveiks nusikaltimą padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 19 d. 09.10 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.48 val. (t. 2, b. l. 130-132), t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; prisegtas voke prie t. 3 viršelio) paėmimas, paliktinos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintinos; S. K. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; (prisegtas voke prie t. 3 galinio viršelio), nuosprendį pradėjus vykdyti grąžintinas S. K. (persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus) (t. 2, b. l. 151, 153-154).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą, panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) į tai, kad nenustatyta kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (viso baudžiamojo proceso metu kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad gailisi dėl įvykio, nukentėjusiojo atsiprašė paskutiniojo žodžio teisme metu), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (t. 2, b. l. 114), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 116), pagal darbdavio pateiktą E. T. 2019 m. kovo 12 d. charakteristiką matyti, kad šioje įmonėje jis dirba nuo 2018 m. sausio 2 d., apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingas, sąžiningas, kruopštus, sugebantis greitai ir lengvai įsisavinti naują informaciją, bendrauti su žmonėmis, nekonfliktiškas, neturintis pravaikštų ir drausminių nuobaudų (t. 3, b. l. 133); neteistas (t. 2, b. l. 123), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 117-122), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 126, 128), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 127).
Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą negalimas.
Įvertinus pirmiau įvardytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą, įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje E. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins viešojo intereso – nubausti kaltą dėl nusikaltimo asmenį – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimą bei paveiks nusikaltimą padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo E. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Pažymėtina, kad visos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, darbe apibūdinamas teigiamai, buvo įvertintos nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris, kaip pabrėžtina, yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.24 val. (t. 2, b. l. 98-99), t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (t. 2, b. l. 111-112).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą, panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (viso baudžiamojo proceso metu kaltę pripažino iš dalies, neigė fizinio smurto naudojimą, savo smurtinius veiksmus ir neaiškios kilmės dujų panaudojimą teisino paties nukentėjusiojo pasipriešinimu, susipykimu su juo ir pan., nukentėjusiojo nurodė atsiprašantis paskutiniojo žodžio teisme metu, tačiau teismas šio atsiprašymo, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus viso bylos nagrinėjimo teisme metu, nevertina kaip nuoširdaus), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką (t. 3, b. l. 24, 148), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 26, 132), pagal darbdavio pateiktą A. Ž. 2019 m. kovo 14 d. charakteristiką matyti, kad šioje įmonėje jis dirba nuo 2016 m. birželio 28 d., apibūdinamas kaip sąžiningas darbuotojas, gerai atliekantis pavestą darbą, stropus, kruopštus, noriai įsisavinantis staliaus gebėjimus, drausminių nuobaudų neturintis (t. 3, b. l. 132); taip pat šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje III kurse, profesinio mokymo programą baigs 2019 m. birželio 30 d. ( t. 3, b. l. 134); neteistas (t. 3, b. l. 35), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 27-34), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3, b. l. 39-40), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 38).
Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą negalimas.
Įvertinus pirmiau įvardytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą, įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje A. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins viešojo intereso – nubausti kaltą dėl nusikaltimo asmenį – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimą bei paveiks nusikaltimą padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Pažymėtina, kad visos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba ir mokosi, turi mažametę dukrą, buvo įvertintos nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris, kaip pabrėžtina, yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; prisegtas voke prie t. 3 galinio viršelio) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina; A. Ž. pasas (duomenys neskelbtini), išduotas 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; (prisegtas voke prie t. 3 viršelio), nuosprendį pradėjus vykdyti grąžintinas A. Ž. (persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus) (t. 3, b. l.19-20).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa atstovas nurodė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo žalos nepadaryta, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l.75).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. atsakingi už nukentėjusiojo R. K. apiplėšimą, pagrobiant jo turtą, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą plėšimo metu, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.
Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį 5 000 Eur neturtinei ir viso 1 410 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 47). Ieškinys motyvuojamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė 1 380 Eur turtinę žalą, dar turėjo sumokėti ligoninėje 30 Eur bei nori gauti kompensaciją už patirtą moralinę žalą, nes keletą mėnesių negalėjo nieko daryti. Prie civilinio ieškinio pateikta VšĮ RVUL sąskaitos ir mokėjimo kvito, patvirtinančių, kad R. K. sumokėjo už medicinines paslaugas 30 Eur (2018 m. spalio 15 d.) nuotrauka (t.1, b. l. 48).
Kaltinamieji S. K., E. T. ir A. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, kaltinamasis A. M. aiškios pozicijos dėl civilinio ieškinio neišreiškė.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės – 1 410 Eur žalos priteisimo iš kaltinamųjų tenkinamas iš dalies. Kaip jau nurodyta pirmiau detaliai aptariant nustatytus kaltinamųjų veiksmus, jų kvalifikavimo motyvus, byloje nukentėjusiojo, liudytojos V. Ž., iš dalies kaltinamųjų E. T. ir A. Ž. parodymų pagrindu, sugretinus juos su kitais bylos įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., iš nukentėjusiojo namų kaltinamieji pagrobė: 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei juodos spalvos metalinę dėžutę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 1 000 Eur grynųjų pinigų, taip padarydami nukentėjusiajam 1 090 Eur turtinės žalos. Teismas pažymi, kad metalinė juodos spalvos dėžutė su 1000 Eur buvo pagrobta, jos realios vertės nustatyti neįmanoma, o nukentėjusysis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad pirko ją iš Allieexpress už 30 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais ir konstatuoja, kad, nukentėjusiajam taip pat priteistina šios dėžutės vertė – 30 Eur. Be to prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius, kad gydymo įstaigoje po nagrinėjamo įvykio jis turėjo papildomai sumokėti 30 Eur už medicinines paslaugas (t. 1, b. l. 48). Taigi iš viso iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 1 120 Eur turtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam R. K. iš kaltinamųjų J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu smurtiniu nusikaltimu, įsibrovus į nukentėjusiojo namus, prieš jį naudojant ne tik fizinį smurtą, bet ir specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą – neaiškios kilmės dujas, pripurkštas nukentėjusiajam į akis bei į visą namų aplinką. Nusikaltimo padarymo aplinkybės be abejonės pripažintinos itin bauginančiomis ir sukėlusiomis nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą dėl suduotų smūgių ir kito fizinio smurto prieš jį naudojimą, tačiau ir psichologinį diskomfortą, nesaugumo jausmą būnant savo paties namuose, stresą, baimę. Taip pat įvertinamos dėl nusikaltimo nukentėjusiojo sveikatai kilusios pasekmės – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, dėl ko jis neabejotinai jautė didelį skausmą, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, dėl nurodyto sužalojimo nukentėjusysis net dukart buvo hospitalizuotas bei atlikta operacija, kadangi primą kartą paleistas namo iš ligoninės kitą dieną pasijuto labai blogai, nualpo, todėl vėl kreipėsi į medikus. Tai patvirtina ne tik R. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir byloje esantys išrašai iš R. K. medicininių dokumentų. Iš 2018 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2018-128565/1040-V-2018-136811 matyti, kad R. K., diagnozuotas trauminis hemotoraksas kairėje, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: tarpšonkaulinių kraujagyslių sužalojimas, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai, trauminė poodinė emfizema; 2018 m. spalio 3 d. 14.05 val. atlikta operacija: 38421-00 – endoskopinė plaučio dekortikacija; etapinė epikrizė: pacientas gydytas RITS 1 parą, po K. trauminio hemotorakso, VATS krešulių pašalinimo; gydytas krūtinės chirurgijos skyriuje dėl trauminio pneumotorakso, drenuota pleuros ertmė; gydymas baigtas 2018 m. spalio 1 d., geros būklės išrašytas iš ligoninės, tačiau sekančią dieną būklė staiga pablogėjo, atsirado skausmas, bendras silpnumas, kreipėsi į RUVL SPS. Jam buvo diagnozuotas hemototaksas, stacionarizuotas skubos tvarka, operuotas: VATS krešulių pašalinimas. Sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus, skundų neišsako. GKS 15 balų, judina visomis galūnėmis, jutimai nesutrikę. Hemodinamika stabili: (duomenys neskelbtini) 65 mmHG, ŠDS 65 k/min. Nuskausmintas nuolatine Sol. Morfini infuzija, analgezija pakankama [...] (1 t., b. l. 39). Kaip nurodė nukentėjusysis teisiamajame posėdyje, šiuo metu jo sveikata gera, tačiau dėl sulaužytų šonkaulių ir pradurtų plaučių gulėjo ligoninėse, negalėjo lankyti paskaitų, normaliai judėti. Taigi, konstatuotina, kad po įvykio iš tiesų po nusikaltimo ir padaryto sveikatos sutrikdymo sutriko nukentėjusiojo normalus gyvenimo ritmas. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, juos charakterizuojančius įrodymus ir galimybes dirbti bei gauti pajamas. Nagrinėjamu atveju žala nukentėjusiajam padaryta keturių jauno amžiaus vyrų bendrais veiksmais, kurie yra darbingi, dirbantys A. Ž., turintis šeimą ir mažametį vaiką. Duomenų apie tai, kad kaltinamųjų turtinė padėtis itin bloga byloje nėra. Iš to, kas nurodyta, spręstina, kad kaltinamieji anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio. Atsižvelgtina ir į tai, kad kilusi situacija išsirutuliojo iš dalies ir dėl neatsakingo nukentėjusiojo elgesio, kaip pats pripažino vartojant psichotropines medžiagas su nepažįstamais asmenimis, juos įsileidžiant į savo gyvenamąją patalpą, t. y. nepakankamai rūpinantis savo paties ir savo turto saugumu, elgiantis neatsakingai. Teismo vertinimu, manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2 500 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl plėšimo, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos labai įvairios neturtinės žalos atlyginimo sumos, pavyzdžiui, 1 158 Eur (BK 180 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011); 2 000 Eur priteista dėl plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio ir šonkaulio lūžiu (pavyzdžiui, nagrinėtoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje 1A-663-594/2017); 2 316 Eur (BK 180 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, išklotinėmis esantys byloje (vokuose, t. 1, b. l. 30, 91, t. 3 prisegtas prie paskutinio tomo), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 0,7 lito stiklinis ( tuščias) butelis, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, Kvitas B serija BBB Nr. LS003693 (t. 1, b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti J. M. (J. M.) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. M. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.28 val., t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.
Pripažinti S. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 19 d. 09.10 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.48 val., t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginamą vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso – paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti. S. K. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendį pradėjus vykdyti grąžintinas S. K., persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus.
Pripažinti E. T. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. T. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.24 val., t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginamą vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.
Pripažinti A. Ž. (A. Ž.) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Ž. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kaltinamajam A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento – paso – paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti. A. Ž. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendį pradėjus vykdyti grąžintinas A. Ž., persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus.
Priteisti iš kaltinamųjų J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, išklotinėmis esančius byloje, palikti saugoti byloje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 0,7 litro stiklinį (tuščią) butelį, perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius, Kvitas B serija BBB Nr. LS003693, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.