Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir R. P. ieškinį atsakovei M. S., trečiasisa asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Byloje kilusio ginčo esmė ir faktinės aplinkybės

4. Byloje rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų procesiniais dokumentais bei jų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovai J. P. ir R. P. nuosavybės teise valdo 0,1886 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:76, unikalus Nr. 2501-0010-0076, esantį Žuvėdrų g. 24, Palangoje, bei jame esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius: gyvenamą namą, kurio unikalus Nr. 2595-5003-8011; ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. 2595-5003-8022 ir Nr. 2595-5003-8055; garažą, kurio unikalus Nr. 2595- 5003-8066; malkines, kurių unikalūs Nr. 2595-5003-8033 ir Nr. 2595-5003-8044; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas, tvora), kurių unikalus Nr. 2595-5003-8077. Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamas namas pastatytas 1955 m., rekonstruotas 1991 m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. 2595-5003-8022) ir abi malkinės - 1968 m., kiemo statiniai – 1972 m., o kiti pirmiau nurodyti statiniai - 1990 m. Ieškovai šį turtą įsigijo 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5939 ir 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5942 pagrindu. Ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. spalio 18 d. Taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro išraše apie ieškovų sklypą yra žyma, kad šio žemės sklypo ribos, pažymėjus jas kadastro žemėlapyje, nesiderina su žemės sklypo kadastrinis Nr. 2501/0010:0028 ribomis. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus išvadą 2015 m. spalio 29 d. Nr. 16IŽ-62-(14.16.111.) žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami.

4.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gretimas 0,1684 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr.2501/0010:0028, adresas Žuvėdrų g. 26, Palanga, ribojasi su ieškovų žemės sklypu ir priklauso atsakovei M. S.. Bylos duomenimis, atsakovės sklype taip pat yra pastatai - gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. 2595-4002-3013, pirtis, kurios unikalus Nr. 2595-4002-3035, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 2595-4002-3024, bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. 2595-4002-3046. Atsakovės gyvenamas namas ir kiemo statiniai pastatyti 1954 m., pirtis – 1993 m., o ūkinis pastatas – 2004 m. Nuosavybės teisę į žemės sklypą atsakovė įgijo 1995 m. kovo 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P-25/95-0281 pagrindu.

4.2. 2010 m. spalio 1 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 2501/0010:0028, esančio Žuvėdrų g. 26, Palangoje, kadastrinius matavimus, buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Atliekant kadastrinius matavimus 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2170 ir parengtas 1684 m² ploto žemės sklypo planas M 1:500.

4.3. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2010 m. spalio 20 d. rašte Nr. IS-259, skirtame Nacionalinei žemės tarnybai, nurodyta, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo geodezininkas T. T. 2010 m. spalio 4 d. atsakovės prašymu patikrino žemės sklypo, kadastrinis Nr. 2501/0010:0028, esančio Žuvėdrų g. 26, Šventosios sen., Palangos m., ribas. Šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m., kuriuos atliko AB „inžineriniai tyrinėjimai“, Klaipėdos filialas. 2010 m. spalio 4 d. atlikus kadastrinius matavimus, daroma prielaida, kad esanti riba tarp sklypų, kadastrinis Nr. 2501/0010:0076 ir kadastrinis Nr. 2501/0010:0028, nepakitusi nuo 1994 m. matavimų (esanti sena tvora, metaliniai stulpeliai surūdiję). Kaimyniniame sklype (savininkė J. M.) esantis ūkinis pastatas ribojasi su atsakovės sklypo riba. Tai rodo, kad 1994 m. atliekant kadastrinius matavimus buvo koordinuojami tie patys sklypo ribos taškai (vietovėje esanti tvora, ūkinis pastatas). Manytina, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 m. buvo įvelta klaida, skaičiuojant sklypo ribų koordinates tarp taškų Nr. 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8. 1994 m. sklypo ribų koordinatės buvo skaičiuojamos vietinėje koordinačių sistemoje, o matuojant 2010 m. spalio 4 d. skaičiuojamos LKS-94 m, koordinačių sistemoje, todėl transformuojant iš vietinės sistemos į LKS-94m koordinačių sistemą taip pat gaunasi paklaida.

4.4. Gavus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 2010 m. spalio 20 d. paaiškinimą Nr. IS-259, 2011 m. birželio 3d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-203 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype Žuvėdrų g. 26, Palangoje“, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 20 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paaiškinimą Nr. IS-259, atliktus kadastrinius matavimus bei 2011 m. gegužės 6 d. gautą atsakovės prašymą, pagal atliktus kadastrinius matavimus buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bei žemės naudmenų kiekybinės charakteristikos duomenys. Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir duomenų tikslinimas įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, abu įrašai galioja nuo 2011 m. birželio 30 d..

4.5. 2021 m. kovo 12 d. Nacionalinė žemės tarnyba rašte Nr. SS-371-(5.59 E.), adresuotame ieškovams, be dėstomo teisinio reglamentavimo, teismų praktikos išaiškinimų ir kt., be kita ko, nurodė, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo matininkė O. J. 2010 m. spalio 1 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastrinius matavimus, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. 2170 (toliau – Aktas) ir 2010 m. spalio 1 d. parengė šio žemės sklypo planą. Žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastro duomenų byloje, parengtoje atlikus kadastrinius matavimus, komplektuojamo Akto 4 punkte yra žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:76) savininko J. J. parašas, patvirtinantis, kad sutinka su paženklintomis žemės sklypo ribomis. Akto 5 punkte yra nurodyta, kad gretimų žemės savininkų pastabų ar asmenų atsisakiusių pasirašyti nėra, o 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo vadovaudamasi „žemės sklypo kadastriniu matavimų planu“ (kalba netaisyta). Rašte paminėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nėra priskirta funkcija nustatyti dokumentų, parašų klastojimo faktus, todėl dėl jų tikrumo nustatymo turite teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Skyrius, 2011 m. balandžio 20 d. patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti šio žemės sklypo planą, 2011 m. balandžio 21 d. jį suderino. Skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-203 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype Žuvėdrų g. 26, Palangoje” (toliau – Skyriaus 2011 metų įsakymas) patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastro duomenų bylą. Palyginus matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su šio žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, kad jie skiriasi nuo 0,13 m iki 8,22 m, taip pat pakeista ir šio žemės sklypo šiaurinės ir pietinės dalies konfigūracija. Žemės sklypo plotas (kadastro Nr. 2501/0010:28) atlikus kadastrinius matavimus nepakito nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio žemės sklypo ploto. Įvertinus 2010 m. spalio 1 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) plane nurodytą grafinę dalį, nustatyta, kad šio žemės sklypo pietinė, vakarinė, šiaurinė ribos sutampa su tvoromis, šiaurinė riba sutampa su žemės sklype (kadastro Nr. 2501/0010:76) esančio pastato (žymėjimas plane 2MN) pietine siena bei žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) šiaurinėje dalyje yra 2 statiniai (žymėjimas plane N). Taip pat, palyginus žemės sklypų (kadastro Nr. 2501/0010:28, Nr. 2501/0010:76) planuose, 1994 metais parengtose atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytas grafines dalis su matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) plane nurodyta grafine dalimi, darytina prielaida, kad matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) plane pažymėtos tvoros ir 2 statiniai (žymėjimas plane N) buvo pastatyti po vietinėje sistemoje atliktų žemės sklypų (kadastro Nr. 2501/0010:28, Nr. 2501/0010:76) kadastrinių matavimų, kadangi 1994 metais parengtose žemės sklypų (kadastro Nr. 2501/0010:28, Nr. 2501/0010:76) planuose nebuvo kartografuotų tvorų ir šių statinių. Įvertinus matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) plane pažymėto statinio, esančio žemės sklype (kadastro Nr. 2501/0010:76), kontūrą, nustatyta, kad jis nesutampa su 1994 metais parengtuose žemės sklypų (kadastro Nr. 2501/0010:28, Nr. 2501/0010:76) planuose pažymėto statinio kontūru., todėl Institucija mano, kad šis statinys galimai buvo perstatytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad matininkė O. J., atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto nuostatą, t. y. atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0010:28) kadastrinius matavimus nesivadovavo žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytais sprendiniais (ženkliai pakito žemė sklypo ribų linijų ilgiai bei pakeitė ir žemės sklypo šiaurinės ir pietinės dalies konfigūraciją), kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad vadovaujantis teismų suformuota praktika bei teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, šiuo atveju dėl teisės normų, kurios reglamentuoja, ginčų nagrinėjimo tvarką, teisės aktuose nėra numatytos galimybės Nacionalinei žemės tarnybai panaikinti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis bei įsakymus/sprendimus, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu – administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Rašte taip pat nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė keisti privačių žemės sklypų ribų, nesant žemės sklypų savininkų sutikimui.

Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo sąlygų

5. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

6. Vadinasi, CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

7. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

8. Įstatymų leidėjo yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-304-695/2019).

9. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Taip pat šios bylos kontekste pažymėtina ir kita labai svarbi kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė – kad vien faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

Dėl žemės sklypų ribos ne(aiškumo)

10. Sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan.. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).

11. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, ieškovas turi įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad žemė sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikti žemės sklypų planai ne visada atitinka ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ginčo šalys, įgyvendinančios savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009).

12. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, bylos medžiagą, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba nėra aiški. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau išvardintų priežasčių.

13. Visų pirma, tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribos ir jos neaiškumo patvirtina ieškovų kreipimasis į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.

14. Antra, 2021 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registro išraše, esanti žyma apie ieškovų sklypą, esantį Žuvėdrų g. 24, Palangoje, unikalus Nr. 2501-0010-0076, nurodyta 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“, patvirtina, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje nesiderina su žemės sklypo, kadastrinis Nr. 2501/0010:0028 ribomis. Žymoje taip pat nurodyta, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus išvadą 2015 m. spalio 29 d. Nr.16IŽ-62-(14.16.111.) žemės kadastriniai matavimai turi būti tikslinami.

15. Trečia, iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio taip pat akivaizdžiai matyti, kad ieškovų sklypas ir atsakovės sklypas persidengia ir bendros ribos nėra.

16. Ketvirta, Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 12 d. rašte Nr. 1SS-371-(5.59 E) nurodyta, kad palyginus matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame atsakovės sklypo plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su šio žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame, atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, kad jie skiriasi nuo 0,13 m iki 8,22 m, taip pat pakeista ir šio žemės sklypo šiaurinės ir pietinės dalies konfigūracija, todėl darytina išvada, kad matininkė O. J., atlikdama atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatą, t. y. atlikdama atsakovės sklypo kadastrinius matavimus nesivadovavo žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame atlikus kadastrinius matavimus vietovėje koordinačių sistemoje, nurodytais sprendiniais.

17. Penkta, ieškovams prašant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nutartimi 2022 m. vasario 9 d. paskyrė žemėtvarkos darbų ekspertizę, o 2022 m. rugpjūčio 8 d. surašytas teismo ekspertizės aktas. Šis ekspertizės aktas, kurį surašė atestuotas žemėtvarkos darbų ekspertas G. K., įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, priešingai, nei teigia atsakovė ir jos atstovė, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnyje tokiam dokumentui, kaip įrodymui, keliamus reikalavimus, t. y. jame pateikiamos išvados dėl klausimų, reikalaujančių specialių žinių, ekspertizės akte nurodyta, į kuriuos klausimus ekspertas atsakyti neturėjo galimybės. Atlikęs ekspertizę UAB „Drava“ teismo ekspertas G. K. akte nurodė, kad išnagrinėjus pateiktus žemės sklypo, kadastro Nr. 2501/0010:28, esančio Žuvėdrų g. 26, Palangoje, kadastrinių matavimų plano, parengto 1994 m. rugsėjo 5 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, ir plano, parengto 2010 m. sausio 1 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkės O. J. duomenis, darytina išvada, kad planuose nurodyti kraštinių ilgiai tarp skaičiais pažymėtų posūkio taškų ir linijų ilgių ženkliai skiriasi - 2010 m. sausio 1 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkės O. J. nurodyta šiaurinė kraštinė tarp taškų 1-2 (3-4) ilgesnė 4,98 m, tarp taškų 2-3 (3-4) trumpesnė 0,30 m, rytinė kraštinė yra ilgesnė 0,58 m, pietinė kraštinė tarp taškų 5-6 (9-10-11) yra ilgesnė 0,59 m, tarp taškų 6-7 (11-12) ilgesnė 1,17 m, tarp taškų 3-4 (7-8) – trumpesnė 2,70 m. Pagal pirminius planus (1994) subraižytos ginčo žemės sklypų ribos artimos faktiškai naudojamiems šių žemės sklypų išorinėms riboms, išskyrus bendrą ribą, kuri ženkliai pasislinkus šiaurės kryptimi, į žemės sklypo, Žuvėdrų g. 24, Palangoje, t. y. į ieškovų teritoriją. Palyginus ginčo žemės sklypų bendrą faktinio naudojimo ribą ir LKS-94 koordinačių sistemoje atliktų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų bendrą ribą su ieškovų žemės sklypu nustatyta, kad bendra riba atsakovės sklypo kadastrinių matavimų dokumentuose yra 3,92 m trumpesnė, nei faktiškai naudojama riba ir bendros ribos nesutapimai siekia nuo 0,11 m iki 0,26 m. Visoje bendros ribos atkarpoje valstybinėje koordinačių sistemoje pamatuota atsakovės žemės sklypo riba randasi ieškovų žemės sklypo teritorijoje nuo 0,69 m iki 2,44 m, be to, atsakovės sklypo šiaurinė riba yra 3,12 m trumpesnė, nei nurodyta 1994 m. pirminiame žemės sklypo plane.

19. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, kad žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, yra taikoma žemės reformos metu pagal nustatytą tvarką paženklintoms žemės sklypų riboms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog institucijos, patvirtinusios žemės reformos žemėtvarkos projektus, neturi teisės keisti patvirtintų žemės sklypo ribų, bet šis draudimas negali būti aiškinamas kaip draudimas teismui priimti sprendimą ir patvirtinti kitokias ribas. Teismai, išnagrinėję žemės ginčą pagal CK 4.45 straipsnį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gali patvirtinti besiribojančių žemės sklypų ribų planus, jei žemės reformos žemėtvarkos projekte riba nėra nustatyta ar ji buvo nustatyta neaiškiai, kad dėl jos kilo ginčas. CK 4.45 straipsnio nuostata įgalina teismą tokį ginčą nagrinėti. Žemės ginčo dėl sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas ir gretimus sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos realizavimas, kuris neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ir suteiktos kompetencijos viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004).

20. Taigi vien ta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016), lygiai taip pat ir faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

21. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kokie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tuo atveju, kai pagrįstai kyla ginčas dėl žemės sklypų ribų, bylą nagrinėjantis teismas turi tirti visus byloje reikšmingus įrodymus ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ir panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės ir jos atstovės argumentus, jog ginčo sklypo riba tarp šalių žemės sklypų yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota, todėl ji yra aiški, ir nėra jokių sąlygų bei pagrindų teismui taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas. Kaip minėta pirmiau, byloje nustatyta, kad šalių žemės sklypus skirianti riba, nustatyta atlikus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesutampa su riba, nustatyta pagal pirminį, žemės sklypo planą, sudarytą 1994 m. rugsėjo 5 d. UAB „Inžineriniai tyrimai“, kurių pagrindu buvę žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus. Esant šioms aplinkybėms –šalių ginčui dėl sklypų ribos ir žemės sklypų ribai esamuose dokumentuose bei pagal faktiškai šalių naudojamą žemę nesutampant, teismas turi pagrindą konstatuoti žemės sklypus skiriančios ribos neaiškumą. Taigi pripažintina, kad tiek ekspertinis tyrimas bei jose esančios išvados, tiek ir kiti byloje esantys objektyvūs rašytiniai duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių nuosavybės teise valdomų gretimų žemės sklypų riba yra neaiški, todėl ji nustatytina teismo (CK 4.45 straipsnis).

Dėl žemės sklypų ribos nustatymo

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

25. Iš ieškovų pateiktos schemos matyti, kad joje nubraižyta žemės sklypų riba iš esmės atitinka ginčo žemės sklypų pirminiuose 1994 m. planuose, pagal kuriuos ginčo žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybę konkrečioje vietoje ir konkretaus ploto, įbraižytos bendros ribos vietą. Tai patvirtinta ir teismo eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovų žemės sklypo plane, parengtame 1994 m. spalio 18 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB „Gistamos projektai“ matitininko T. V., parengtame 2021 m. rugsėjo 13 d. plane linijų ilgiai skiriasi nedaug, išskyrus šiaurinę ribą, kuri nustatyta pagal gretimo žemės sklypo, esančio Žuvėdrų g. 22, Palangoje, ribas, kurios nustatytos LKS-94 koordinačių sistemoje; palyginus ginčo žemės sklypų bendrą, subraižytą pagal 1994 m. planus, ribą, ir ieškovų žemės sklypo LKS-94 koordinačių sistemoje pamatuotą UAB „Gistamos projektai“ 2021 m. rugsėjo 13 d. plane nurodytą ribą, nustatyta, kad šios ribos sutampa leistinos paklaidos (iki 0,10 m) ribose. Duomenų, kad su 1994 m. planais, juose įbraižytomis ribomis nesutiko būsimų ir gretimų žemės sklypų savininkai, byloje nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1994 m. spalio 18 d. parengtas ieškovų sklypo planas buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais), taip pat ir atsakove, bei su tuometiniais ieškovų sklypo naudotojais.

27. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypų riba yra neteisinga ir nėra tinkama, taip pat, kaip ir neturi pagrindo daryti išvadą, kad matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. atlikti kadastriniai matavimai yra teisingai atlikti ir tai, kad atsakovė įvykdė pareigą įrodyti, kad jos nurodoma žemės sklypų riba yra teisinga. Tuo pačiu tai sudaro pagrindą teismui atmesti atsakovės argumentus, kad patenkinus ieškinį jos žemės sklypas sumažėja, nes jos tokie teiginiai iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais, atsakovė nenurodė jokių argumentų, kiek sumažėjo jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tik deklaratyviai teigia, kad jis sumažėjo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad atsakovės sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl ieškovų atliktų kadastrinių matavimų. Be kita ko, atsakovės argumentai apie jos sklypo sumažėjimą, kaip jau minėta ir pirmiau, paneigia ekspertinio tyrimo išvados, patvirtinančios, kad dėl dabartinėje situacijoje esančios nustatytos žemės sklypo ribos ieškovų faktiškai naudojamas plotas 0,1791 ha, t. y. yra 75 kv. m. mažesnis, nei Nekilnojamojo turto registre registruotas (0,1866 ha), o atsakovės faktiškai naudojamas plotas yra 122 kv. m. didesnis, nei registruotas Nekilnojamojo turto registre.

29. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentais, kad šie nuostatai, be kita ko, nustato ir bendrąją taisyklę, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).

30. Byloje esančiu 2020 m. balandžio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatyta, kad nustatant ieškovų žemės sklypo, esančio Žuvėdrų g. 24, Palangoje, ribas, buvo pakviesti dalyvauti gretimų sklypų žemės savininkai, taip pat ir atsakovė M. S., tačiau ji į atliekamus žemės sklypų kadastrinius matavimus neatvyko ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė. Taip pat nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, ieškovų užsakymu, buvo užsakytos žemės sklypų ribos ženklinimo procedūros. Dėl šios priežasties UAB „Gistamos projektai“ kvietimais Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, gretimų sklypų savininkai, kaip ir atsakovė, buvo kviečiami dalyvauti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 2501/0010:0076) ribų paženklinimo procedūroje, jiems buvo pranešta apie procedūros atlikimo konkrečią datą, laiką, ir vietą, t. y. 2021 m. rugsėjo 13 d., 10.00 val., Žuvėdrų g. 24, Palanga, taip pat išaiškinta, kad jei jie negalės dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas, jie turės pranešti apie savo neatvykimą nemažiau kaip dviems dienoms iki darbų pradžios, o neatvykus ar neinformavus apie savo neatvykimą darbai bus tęsiami. Atsakovei šis kvietimas išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 31 d., registruotąją pašto siunta ir pristatytas 2021 m. rugsėjo 2 d., jos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia atsakovė, patvirtina, kad jai buvo sudaryta galimybė dalyvauti, atliekant žemės sklypo, esančio Žuvėdrų g. 24, Palangoje, kadastro Nr. 2501/0010:0076, kadastrinius matavimus, tačiau ji juose nedalyvavo. Be to, atsakovei, nedalyvavusiai minėtuose kadastriniuose matavimuose, buvo suteikta galimybė dėl jų pareikšti pastabas, ir atsakovė tokia galimybe pasinaudojo, pateikdama UAB „Gistamos projektai“ pastabas raštu, nurodė, kad atlikti matavimai yra neteisėti, nes juos atliekant nebuvo vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ įregistruotais žemės sklypų, esančių Žuvėdrų g. 24, ir Žuvėdrų g. 26, Palangos m., tačiau apie tai, kad jai nebuvo pranešta apie atliekamus žemės sklypų ribų ženklinimo darbus, atsakovė rašytinėse pastabose net neužsiminė ir pretenzijų dėl to nereiškė. Dėl to, įvertinus pirmiau aptartą teisės normų reglamentavimą, priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju pirmiau minėtų Kadastro nuostatų reikalavimų buvo laikomasi, nes matininkas, atlikdamas ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kvietė tiek suinteresuotus asmenis – gretimų sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, tiek ir atsakovę, kuri nesutikdama su matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą, turėjo teisę ir galimybę, reikšti pastabas dėl ženklinimo, ir jomis pasinaudojo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika aiškiai rodo, jog kadastrinių matavimų metu atsakovei buvo sudaryta teisė tiek dalyvauti organizuojamose matavimuose, tiek ir teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų (nesudaryta asmens galimybė dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudarytos sąlygos bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose) reikalavimai pažeisti nebuvo. Taip pat akcentuotina, kad ieškovai, siekdami sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų, ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas išspręsti kilusį ginčą su atsakove – ne tik ne kartą kvietė atsakovę dalyvauti kadastrinių matavimų darbų atlikimo procedūrose, bet ir siūlė spręsti šį iškilusį ginčą taikiu būdu tiek prieš kreipiantis į teismą, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju šalims nepavyko bendradarbiavimo būdu pasiekti taikaus susitarimo.

31. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovų pateikta UAB „Gistama“ 2021 m. gegužės 24 d. parengta žemės sklypų (kad. Nr. Nr. 2501/0010:76 ir kad. Nr. 2501/0010:28) bendros ribos žemės sklypų nustatymo schema yra neaiški, tačiau jie yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovų pateikta žemės sklypų ribos nustatymo schema yra aiški ir informatyvi, atitinkanti įstatymų nustatytus reikalavimus, t. y. atlikta vadovaujantis 1994 m. spalio 18 d. parengtu pirminiu namų valdos žemės sklypo planu, pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Tai patvirtinta ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2021 m. lapkričio 23 d. tikrinimo aktas (Akto 3.3 punktas), iš kurio matyti, kad jame nėra nurodyta jokių pastabų, taip pat neužfiksuoti jokie teisės aktų nuostatų pažeidimai, rengiant minimą ieškovų pateiktą žemės sklypo planą. Tai, kad ieškovų teismui teikiama žemės sklypo plano schema atitinka teisės aktų reikalavimus konstatuota ir ekspertinio tyrimo išvadose.

33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei M. S. dėl nuosavybės teisės gynimo. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę M. S. nugriauti jų sklypų ribas skiriančią tvorą. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-739-83/2010, 2010 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu tenkino ieškovės J. M. ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę M. S. nugriauti tvorą, skiriančią sklypus Nr. 24 ir Nr. 26, Žuvėdrų g., Palangoje, per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2011 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-614-622/2011 2010 m. lapkričio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas yra įpareigojimas nugriauti tvorą. Iš priimtų teismo sprendimų matyti, kad pirmiau paminėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės tvoros buvimo vietos, tačiau nebuvo spręstas klausimas dėl žemės sklypo ribų. Tai reiškia, kad pirmiau nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl tikslių žemės sklypų ribų nustatymo, o tik vertinama, ar atsakovė turi pareigą nugriauti tvorą. Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio jau ir tuo metu tarp šalių buvo kilę nesutarimai, esant neaiškiai žemės sklypų ribai, kuri ir nustatinėjama šioje byloje. Vien ta aplinkybė, kad buvo panaikintas pirmosios instancijos sprendimas ir atmestas ieškovės (buvusios savininkės) ieškinys, susijęs su reikalavimu įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, nereiškia žemės sklypų ribos aiškumo, ir, kad šioje nagrinėjamoje byloje sklypų riba nebegali būti nustatyta, jei įrodymų visetas suponuoja tokią išvadą. Taigi priešingai, nei teigia atsakovė, remtis civilinėje byloje Nr. 2-739-83/2010 apeliacinės instancijos teismo pakeistu sprendimu nustatytais faktais bei padarytomis išvadomis, nėra jokio teisinio pagrindo, nes jokių teisiškai šiai bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina. Kadangi šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą dėl gretimų ginčo žemės sklypų ribos vietos nustatymo, tai skirtingai nei teigia atsakovė, ji privalo įrodinėti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. kad žemės sklypo riba yra aiški ir ją nustatinėti pagal ieškovų siūlomą variantą nėra jokio pagrindo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

34. Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. atlikus kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovų žemės sklypu, buvo nustatyta ieškovų naudojamo žemės sklypo sąskaita. Kadangi ieškovai faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu, nei yra įsigiję nuosavybės teise pagal dokumentus, todėl teismas sprendžia, kad ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų daiktinės teisės yra pažeistos, ir šis neatitikimas ištaisytinas žemės sklypų ribą nustatant pagal ieškovų pateiktą UAB „Gistama“ 2021 m. gegužės 24 d. parengtą žemės sklypų (kad. Nr. Nr. 2501/0010:76 ir kad. Nr. 2501/0010:28) bendros ribos nustatymo schemą. Tokiam nustatymui, teismo vertinimu, yra objektyvus pagrindas, kadangi taip nustatant gretimų žemės sklypų bendrą ribą yra užtikrinama abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju, palikus žemės sklypo ribą atsakovės pageidaujamu būdu, sumažėtų ieškovų žemės sklypo plotas, tačiau ieškovai nėra išreiškę sutikimo, kad atsakovė savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita ir/ar kad naudotų jų sklypo dalį savo statiniams eksploatuoti. Remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė gretimo žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Atsakovės pageidavimas, kad ginčo žemės sklypų riba, atitinkamai ir ieškovų valdomas žemės sklypo plotas liktų tokie patys, kokie yra šiuo metu, vertintinas kaip neproporcingas, išimtinai tik į atsakovės pačios interesų gynimą nukreiptas būdas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato tik ginčytiną ribą, taip pat į tai, kad ginčas dėl ieškovų sklypo ribos yra tik su atsakove, dėl kitų ieškovų sklypo ribų ginčo nėra, taip pat remdamasis pirmiau minėtais argumentais, teismas ieškinį tenkina visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokios išlaidos priskiriamos prie susijusių su bylos nagrinėjimu, nustato CPK 88 straipsnis. Prie tokių išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas); būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomų faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir kt.

37. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Patenkinus ieškovų ieškinį, jų naudai priteistinos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovai, teikdami ieškinį teismui sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei pateikė įrodymus, kad jie teisme patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą nagrinėjant bylą teisme, taip pat ieškovai sumokėjo 2420 Eur teismui ekspertui už žemėtvarkos darbų ekspertizę (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 5, 7, 8.2, 8.19 punktais, sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl iš atsakovės ieškovų naudai priteisiamas 875 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą atlyginimas.

40. Teismas byloje paskyrė teismo ekspertizę, už kurios atlikimą ieškovas R. P. sumokėjo 2420 Eur. Tenkinus ieškovų ieškinį, atsakovė privalo atlyginti ieškovams jų patirtas 2420 Eur išlaidas už eksperto G. K. atliktą ekspertinį tyrimą ir ekspertizės išvados parengimą, nes teismas šiame sprendime vertino ekspertizės išvadų įrodomąją reikšmę ir rėmėsi jomis byloje.

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 23,79 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų J. P. ir R. P. ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:76, esančio Žuvėdrų g. 24, Palangoje, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:28, esančio Žuvėdrų g. 26, Palangoje, bendrą ribą, kurios posūkio taškai (su koordinatėmis) yra: taškas 5 (X-6213940.53; Y-318409.34), taškas 6 (X-6213944.12; Y-318368.98), taškas 7 (X-6213944.79; Y-318369.04) ir taškas 8 (X-6213946.81; Y- 318349.41), vadovaujantis UAB „Gistama“ 2021 m. gegužės 24 d. parengtu Žemės sklypų (kad. Nr. Nr. 2501/0010:76 ir kad. Nr. Nr. 2501/0010:28) bendros ribos nustatymo schema.

Priteisti iš atsakovės M. S. ieškovui R. P. 3370,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. S. 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu teisme, atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.