Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-437-538/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-29
Bylos Nr.: e2A-437-538/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00341-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas: M. S.
Ieškovas: J. P., R. P.

Civilinė byla Nr. e2A-437-538/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00341-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.1; 2.4.2.5; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir R. P. ieškinį atsakovei M. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, kurios posūkio taškai (su koordinatėmis) yra: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Gistama“ 2021 m. gegužės 24 d. parengtu Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos nustatymo schema; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jų ir atsakovės žemės sklypai persidengia ir nėra bendros ribos, t. y. bendra žemės sklypo riba nėra aiški, ir dėl to tarp šalių vyksta įvairūs ginčai. Atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, 1994 m. spalio 18 d. buvo parengtas ieškovų sklypo planas, kuris buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais) F. G., P. J., M. S., A. Š. bei tuometiniais ieškovų sklypo naudotojais J. M., A. Ž., J. J.. Ieškovų sklypo plane yra VĮ Registro centro Klaipėdos filialo žyma, kad šio žemės sklypo ribos 2007 m. liepos 26 d. pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Apskaičiavus šio žemės sklypo plotą, matyti, kad minėtas žemės sklypas yra 0,1866 ha ploto, o atstumai tarp žemės sklypo ribas žyminčių ribos posūkio taškų, sutampa su šiame plane nurodytais atstumais. Taip pat ieškovai nurodė, kad atsakovės atliktų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje pagrindu buvo parengtas 1994 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo planas, kurio grafinėje dalyje atvaizduotas pietvakarinis pastato, esančio ieškovų sklype, kampas nesutampa su bendra ginčo sklypų riba, todėl grafiniai duomenys, apibūdinantys ieškovų sklype esančio statinio (žymėjimas planuose MN) pietinės sienos padėtį nesutampa. Taip pat atsakovės sklypo plane nėra nurodytų kartografuotų tvorų bei statinių atsakovės sklypo šiaurinėje dalyje. Teigė, kad įvertinus atsakovės sklypo plane nurodytus duomenis nustatyta, jog pagal koordinates gautas šio žemės sklypo plotas ir atstumai tarp žemės sklypo ribas žyminių ribos posūkio taškų, sutampa su žemės sklypo plane skaitine išraiška nurodytais atstumais bei plotu. Atsakovės sklypo planas buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais), taip pat ir su ieškovų sklypo naudotoja J. M.. Įvertinus ginčo sklypų planuose (1994 m.) nurodytas ribų posūkio taškų koordinates nustatyta, kad šių žemės sklypų bendros ribos viena koordinatė ieškovų sklypo plane pažymėta Nr. 6, skiriasi 0,01 m (X koordinatė) ir 0,24 m (Y koordinatė). Kitos ginčo sklypų ribos koordinatės sutampa. Palyginus ieškovų sklypo bendrų ribų posūkio taškų koordinates su žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, Nr. (duomenys neskelbtini, Nr. (duomenys neskelbtini) planuose, parengtuose atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytomis ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatyta, kad jos sutampa. Ieškovai taip pat nurodė, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo matininkė O. J. (toliau – ir matininkė) 2010 m. spalio 1 d. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2170 (toliau - Aktas) ir 2010 m. spalio 1 d. parengė šio žemės sklypo planą, kurį NŽT Palangos skyrius, 2011 m. balandžio 20 d. patikrinęs atsakovės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti šio žemės sklypo planą, 2011 m. balandžio 21 d. jį suderino. Skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ patvirtino atsakovės sklypo naujus kadastro duomenis, nustatytus pagal matininkės 2010 m. spalio 1 d. parengtą atsakovės sklypo kadastro duomenų bylą. Ieškovai teigė, kad palyginus matininkės 2010 m. spalio 1 d. parengtame atsakovės sklypo plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su šio žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytais linijų ilgiais, matyti, kad jie skiriasi nuo 0,13 m iki 8,22 m, taip pat pakeista ir šio žemės sklypo šiaurinės ir pietinės dalies konfigūracija. Žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio žemės sklypo ploto. Įvertinus 2010 m. spalio 1 d. parengtame Atsakovės sklypo plane nurodytą grafinę dalį, nustatyta, kad šio žemės sklypo pietinė, vakarinė, šiaurinė ribos sutampa su tvoromis, šiaurinė riba sutampa su ieškovų žemės sklype esančio pastato (žymėjimas plane 2MN) pietine siena bei atsakovės sklypo šiaurinėje dalyje yra 2 statiniai (žymėjimas plane N). Taip pat, ieškovai teigia, kad palyginus ginčo sklypų planuose,1994 metais parengtose atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytas grafines dalis su matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame atsakovės plane nurodyta grafine dalimi, matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame atsakovės sklypo plane pažymėtos tvoros ir 2 statiniai (žymėjimas plane N) buvo pastatyti po vietinėje sistemoje atliktų ginčo sklypų kadastrinių matavimų, kadangi 1994 metais parengtose šių žemės sklypų planuose nebuvo kartografuotų tvorų ir šių statinių. Ieškovai įsitikinę, kad matininkė, atlikdama atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo parengtame 1994 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo plane nurodytais sprendiniais (ženkliai pakito žemė sklypo ribų linijų ilgiai bei pakeitė ir žemės sklypo šiaurinės ir pietinės dalies konfigūraciją), kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė kategoriškai atsisako tikslinti bendrą žemės sklypo ribą, todėl jie priversti kreiptis į teismą dėl šalių ginčo išsprendimo ir prašo teismo nustatyti žemės sklypo ribą pagal ieškovų pateiktą UAB „Gistama“ parengtą bendro ribos nustatymo schemą. Ieškovų manymu, atstačius kaip jų pateiktoje schemoje nurodytą abiejų ginčo sklypų ribas, būtų išlaikytas ne tik plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bet ir šių žemės sklypų ribų konfigūracija, įbraižyta pirminiuose ginčo sklypų planuose (1994 m.), nebeliktų ginčo sklypų persidengimo bei tarpų tarp kitų gretimų žemės sklypų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, kurios posūkio taškai (su koordinatėmis) yra: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Gistama“ 2021 m. gegužės 24 d. parengtu Žemės sklypų (kad. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos nustatymo schema. Priteisė iš atsakovės M. S. ieškovui R. P. 3 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš atsakovės M. S. 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu teisme, atlyginimą. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, bylos medžiagą, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba nėra aiški.2021 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registro išraše, esanti žyma apie ieškovų sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“, patvirtina, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje nesiderina su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis. Žymoje taip pat nurodyta, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus išvadą 2015 m. spalio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės kadastriniai matavimai turi būti tikslinami.

3.2. Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad palyginus matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. parengtame atsakovės sklypo plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su šio žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame, atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, kad jie skiriasi nuo 0,13 m iki 8,22 m, taip pat pakeista ir šio žemės sklypo šiaurinės ir pietinės dalies konfigūracija, todėl darytina išvada, kad matininkė O. J., atlikdama atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatą, t. y. atlikdama atsakovės sklypo kadastrinius matavimus nesivadovavo žemės sklypo plane, 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame atlikus kadastrinius matavimus vietovėje koordinačių sistemoje, nurodytais sprendiniais.

3.3. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir jos atstovės argumentus, jog ginčo sklypo riba tarp šalių žemės sklypų yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota, todėl ji yra aiški, ir nėra jokių sąlygų bei pagrindų teismui taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas.

3.4. Tiek ekspertinis tyrimas bei jame esančios išvados, tiek ir kiti byloje esantys objektyvūs rašytiniai duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių nuosavybės teise valdomų gretimų žemės sklypų riba yra neaiški, todėl ji nustatytina teismo (CK 4.45 straipsnis).

3.5. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypų riba yra neteisinga ir nėra tinkama, taip pat, kaip ir neturi pagrindo daryti išvadą, kad matininkės O. J. 2010 m. spalio 1 d. atlikti kadastriniai matavimai yra teisingai atlikti ir tai, kad atsakovė įvykdė pareigą įrodyti, kad jos nurodoma žemės sklypų riba yra teisinga. Tuo pačiu tai sudaro pagrindą teismui atmesti atsakovės argumentus, kad patenkinus ieškinį jos žemės sklypas sumažėja, nes jos tokie teiginiai iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais, atsakovė nenurodė jokių argumentų, kiek sumažėjo jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tik deklaratyviai teigia, kad jis sumažėjo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad atsakovės sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl ieškovų atliktų kadastrinių matavimų.

3.6. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovų pateikta žemės sklypų ribos nustatymo schema yra aiški ir informatyvi, atitinkanti įstatymų nustatytus reikalavimus, t. y. atlikta vadovaujantis 1994 m. spalio 18 d. parengtu pirminiu namų valdos žemės sklypo planu, pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Tai patvirtinta ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2021 m. lapkričio 23 d. tikrinimo aktas (Akto 3.3 punktas), iš kurio matyti, kad jame nėra nurodyta jokių pastabų, taip pat neužfiksuoti jokie teisės aktų nuostatų pažeidimai, rengiant minimą ieškovų pateiktą žemės sklypo planą. Tai, kad ieškovų teismui teikiama žemės sklypo plano schema atitinka teisės aktų reikalavimus konstatuota ir ekspertinio tyrimo išvadose.

3.7. Priešingai nei teigia atsakovė, remtis civilinėje byloje Nr. 2-739-83/2010 apeliacinės instancijos teismo pakeistu sprendimu nustatytais faktais bei padarytomis išvadomis, nėra jokio teisinio pagrindo, nes jokių teisiškai šiai bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina. Kadangi šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą dėl gretimų ginčo žemės sklypų ribos vietos nustatymo, tai skirtingai nei teigia atsakovė, ji privalo įrodinėti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. kad žemės sklypo riba yra aiški ir ją nustatinėti pagal ieškovų siūlomą variantą nėra jokio pagrindo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

3.8. Atsakovės pageidavimas, kad ginčo žemės sklypų riba, atitinkamai ir ieškovų valdomas žemės sklypo plotas liktų tokie patys, kokie yra šiuo metu, vertintinas kaip neproporcingas, išimtinai tik į atsakovės pačios interesų gynimą nukreiptas būdas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovų atsakovės naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas, aiškindamasis sklypų ribos susitarimus tarp savininkų, apsiribojo tik dabartinių žemės sklypų savininkų - ieškovų pretenzijomis, visiškai nevertindamas prieš tai buvusių ieškovų sklypo valdytojų sutikimo su žemės sklypo ribomis.

4.2. Žemės sklypo planas laikytinas dokumentu, tiesiogiai grafine prasme pažyminčiu formuojamo žemės sklypo ribas. 1994 m. spalio 18 d. ieškovų žemės sklypo plane aiškiai nurodyta pietinė sklypo kraštinė, sutampanti su ieškovų ūkinio pastato pietine siena. Tokie patys duomenys užfiksuoti ir ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje: 1994 m. rugsėjo 7 d. namų valdos sklypo ribų plane ir ieškovų sklypo 1997 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo nuotraukoje bei plane. Teismo ekspertizės akte, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, esančiuose VĮ Registrų centras kadastrinių žemėlapių ištraukose bei visuose kituose ekspertizės akto grafiniuose duomenyse taip pat matyti, kad ieškovų ūkinio pastato MN pietinė siena yra ant bylos šalių žemės sklypų ginčo ribos. Minėto statinio pietinė siena laikytina stabiliu nekintančiu ribos kontūru, kuris turėjo būti vertinamas, tačiau teismas į šią svarbią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino.

4.3. Akivaizdu, kad tikrinant kadastrinių matavimų teisingumą ir atitikimą teisės aktams, nebuvo pastebėta jokių pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima kadastro duomenų bylos derinti, tačiau teismas nenagrinėjo šių aplinkybių ir dėl jų reikšmės ginčui nepasisakė.

4.4. Mano, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 m. buvo įvelta klaida skaičiuojant sklypo ribų koordinates tarp taškų Nr. 1,2,3,4,6,7,8. 1994 m. sklypo ribų koordinatės buvo skaičiuojamos vietinėje koordinačių sistemoje, o matuojant 2010 m. spalio 4 d. skaičiuojamos LKS-94m koordinačių sistemoje. Todėl transformuojant iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94m koordinačių sistemą taip pat gaunasi paklaida. Iš šio paaiškinimo akivaizdu, kad matininkė O. J. rado koordinačių skaičiavimo neatitikimus, tačiau teismas tokį matininkės kadastrinių matavimų ištaisymą priskyrė Taisyklių 11 punkto pažeidimui, nors akivaizdu, kad matininkė O. J. sąžiningai ir garbingai atliko savo pareigas ir pastebėtas 1994 metų skaičiavimuose klaidas, ištaisė.

4.5. Jei teismas būtų išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tai būtų nustatęs, kad atsakovės žemės sklypo plotas, 2010 metais atlikus sklypo kadastrinius matavimus nepakito. Atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,1684 ha ploto žemės sklypą. 2011 m. birželio 3 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinti kadastriniai matavimai, žemės sklypo plotas nurodytas 0,1684 ha, t. y. visiškai toks pat, kokį atsakovė įsigijo.

4.6. Teismas negalėjo atsakovės faktiškai valdomo žemės sklypo ploto padidėjimą susieti išskirtinai su ieškovų žemės sklypo ploto sumažėjimu dėl neaiškios sklypų ribos. Tik nustačius atsakovės žemės sklypo plotą pagal kadastriniais matavimais nustatytas ribas pakeičiant šiaurinėje pusėje esančią ginčo ribą ir neimant domėn kitų kadastriniais matavimais nepriskirtų naudojamų plotų, ypač rytinėje sklypo pusėje nepriskirto kadastriniais matavimais naudojamo ploto, būtų galima objektyviai spręsti, ar atsakovės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei registruotas ir jei didesnis, tai kiek didesnis ir ar ieškovų žemės sklypo sąskaita. Teismas neišnagrinėjo šių aplinkybių, o išvadą apie atsakovės sklypo padidėjimą ieškovų sklypo sąskaitą padarė neteisingai interpretuodamas byloje surinktus įrodymus.

4.7. Ieškovai siekia įsiteisinti dviejų aukštų pastatą, tačiau to padaryti negali dėl sutikimo nebuvimo ir neturi apėjimo apie pastatą. Patys ieškovai pažeidė įstatymų reikalavimus ir atsakovės teises ir reikalauja savo neteisėtų interesų gynimo atsakovės teisėtų interesų sąskaita, tačiau patiems ieškovams turėtų kilti teisinės pasekmės dėl jų pačių padarytų neteisėtų veiksmų.

4.8. Teismui atsisakius skirti papildomą ekspertizę, atsakovei buvo užkirstas kelias įrodinėti, jog jos faktiškai valdomo žemės sklypo plotas su teisiškai registruotu žemės sklypo plotu iš esmės nesutampa ne dėl neaiškios ginčo ribos, bet dėl rytinės sklypo faktinės ribos, kuri akivaizdžiai neatitinka kadastriniais matavimais nustatytos ribos. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Be to, teismas tokiu sprendimu sukūrė prielaidas naujiems ginčams su kitais kaimynais, nes nustačius ribas, atsakovės žemės sklypo plotas sumažėjo, tai pažeidžia atsakovės nuosavybės teises ir prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, kad negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo plotas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrius su apeliaciniu skundu sutinka. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Nacionalinė žemės tarnyba laikėsi pozicijos, kad 1994 m. spalio 25 d. suderintame Namų valdos žemės sklypo ribų plane (duomenys neskelbtini), ir Namų valdos žemės sklypo ribų plane (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ginčo riba nurodyta vienodai ir eina pagal pastato (žymėjimas planuose MN) sieną.

5.2. Turėtų būti vadovaujamasi suderintais minėtais žemės sklypų planais ir žemės sklypų plotų klausimas negali būti sprendžiamas jų bendros ribos sąskaita, nebent ginčo žemės sklypų savininkai tarpusavyje susitartų. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir duomenų tikslinimas yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir galioja nuo 2011 m. birželio 30 d.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Nors atsakovės žemės sklypo ribos 2011 m. perkeltos toliau nuo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė savo žemės sklypu naudojasi iki pat tvorų, esančių palei (duomenys neskelbtini), t. y., taip kaip ši riba buvo nubraižyta dar 1994 m. ir pagal kurią atsakovė aptvėrė savo žemės sklypą ir pasisodino gyvatvorę. Tokiu būdu atsakovė faktiškai naudojasi savo žemės sklypu nei pagal 1994 m. planą, nei pagal 2011 m. planą.

6.2. Nekilnojamojo turto registras nepakeitė atsakovės sklypo kadastro duomenų ir būtent todėl pažymėjo, jog ginčo žemės sklypai persidengia ir jų kadastro duomenys yra tikslintini. Tokiu būdu, 2011 m. planas nebuvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, o tai pagal Nekilnojamojo turto registro 4 straipsnio nuostatas reiškia, jog atsakovės sklypo 2011 m. kadastro duomenys nėra nei teisingi, nei išsamūs.

6.3. VĮ „Registrų centras“ atsisakė išviešinti ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 3 d. įsakymą dėl atsakovės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Tokia pat situacija ir su ieškovų žemės sklypu. Nors jie 2021 m. atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir prašė pagal juos pakeisti jų žemės sklypo kadastro duomenis, jie nebuvo pakeisti, o iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos medžiagos matyti, kad juose ieškovų žemės sklypo naujos kadastro duomenų bylos nėra ir ieškovai šioje byloje taip pat negali remtis 2021 m. parengtu žemės sklypo planu.

6.4. Atsakovė neturi jokio pagrindo teigti, kad galbūt jos žemės sklypo riboms pritarė ir gretimo žemės sklypo savininkai, nes tokio pritarimo J. M. nebuvo išreiškusi nei 1994 m. atliekant atsakovės sklypo kadastrinius, nei 2010 m. Apie tai galima spręsti ir iš to, jog 2010-2011 m. J. M. su M. S. ginčijosi teisme dėl tvoros skiriančios ginčo sklypus nugriovimo.

6.5. Teismo ekspertizės akte taip pat užfiksuoti išlikę senieji ieškovų ūkinio pastato pamatai ir tarpas tarp atsakovės ir ieškovų ūkinių pastatų, kurį teismo ekspertas įvardino nenaudojamu plotu ir pažymėjo žalia spalva. Tai akivaizdžiai rodo, jog šis ūkinis pastatas buvo perstatytas ir jo pietinė siena atitraukta nuo atsakovės žemės sklypo ribos, todėl skirtingai nei teigia atsakovė tarp šio ūkinio pastato ir ginčo ribos turėjo likti tarpas. Jo neliko, nes 2010 m. atliekant kadastrinius matavimus ginčo riba buvo perkelta sulig ūkinio pastato pietine siena ir šio pastato lietvamzdis atsidūrė jau atsakovės sklype.

6.6. Atsakovė, kuri byloje buvo atstovaujama profesionalios teisininkės, byloje neįrodinėjo ir tos aplinkybės, jog teismui tenkinus ieškinį ir nustačius ginčo ribą taip kaip prašo ieškovai, jai gali pritrukti žemės. Ieškovų vertinimu, atsakovė byloje tik viską neigė ir kėlė įvairias abejones, kad suklaidintų teismą. Tai tik įrodo, jog atsakovė neturi kaip paneigti šios faktinės aplinkybės, kurią nustatė ir teismo ekspertas.

6.7. Teismas siūlė atsakovei suformuluoti papildomus klausimus ekspertui, tačiau atsakovės atstovė nurodė, jog ji nežino, apie kokius dokumentus ji nori paklausti eksperto ir nurodė, kad galbūt šie dokumentai yra ginčo sklypų kadastrinėse bylose, esančiose Nekilnojamojo turto registre. Būtent todėl teismas išreikalavo iš VĮ „Registrų centras“ ginčo žemės sklypų ir juose esančių pastatų kadastrines bylas, tačiau ir po jų gavimo, atsakovė nesugebėjo suformuluoti suprantamų klausimų teismo ekspertui.

6.8. Atsakovė ir jos atstovė, žinodamos, kad ginčo sklypų ribos neaiškios, kad jas teismas vis tiek turės nustatyti, neteikė į bylą jokių planų su siūloma nustatyti riba, o tai įrodo, kad joms nereikia objektyvios tiesos, nereikia, kad ši riba būtų atstatyta pagal pirminius (privatizavimo) planus, parengtus 1994 m., o reikia, kad būtų riba palikta ten, kad ateityje būtų galima pabandyti įteisinti ir atsakovės neteisėtai pastatytus statinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.

Faktinės aplinkybės

11. Ieškovai nuosavybės teise valdo 0,1886 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius: gyvenamą namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkines, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. spalio 18 d. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gretimas 0,1684 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovų žemės sklypu ir priklauso atsakovei M. S.. Bylos duomenimis, atsakovės sklype taip pat yra pastatai - gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . 2010 m. spalio 1 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Atliekant kadastrinius matavimus 2010 m. spalio 1 d. buvo surašytas šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2170 ir parengtas 1 684 m2 ploto žemės sklypo planas M 1:500. Gavus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 2010 m. spalio 20 d. paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 3d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į 2010 m. spalio 20 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus kadastrinius matavimus bei 2011 m. gegužės 6 d. gautą atsakovės prašymą, pagal atliktus kadastrinius matavimus buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bei žemės naudmenų kiekybinės charakteristikos duomenys. Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir duomenų tikslinimas įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Dėl ginčo

12. Apeliantė teigia, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog ginčo sklypai persidengia ir riba yra neaiški, yra klaidinga, nes atsakovė savo žemės sklypą valdė ir juo disponavo virš dvidešimties metų iki ieškovams įsigyjant savo žemės sklypą ir ji geriau žino, kur yra tikrosios žemės sklypų ribos. Apeliantės argumentai atmestini.

13. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

14. Pagal kasacinio teismo praktiką kilusį žemės sklypų savininkų ginčą paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

15. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus, CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

16. Kaip byloje nustatyta, atlikęs ekspertizę UAB „Drava“ teismo ekspertas G. K. akte nurodė, kad išnagrinėjus pateiktus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano, parengto 1994 m. rugsėjo 5 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, ir plano, parengto 2010 m. sausio 1 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkės O. J. duomenis, darytina išvada, kad planuose nurodyti kraštinių ilgiai tarp skaičiais pažymėtų posūkio taškų ir linijų ilgių ženkliai skiriasi - 2010 m. sausio 1 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkės O. J. nurodyta šiaurinė kraštinė tarp taškų 1-2 (3-4) ilgesnė 4,98 m, tarp taškų 2-3 (3-4) trumpesnė 0,30 m, rytinė kraštinė yra ilgesnė 0,58 m, pietinė kraštinė tarp taškų 5-6 (9-10-11) yra ilgesnė 0,59 m, tarp taškų 6-7 (11-12) ilgesnė 1,17 m, tarp taškų 3-4 (7-8) – trumpesnė 2,70 m. Pagal pirminius planus (1994) subraižytos ginčo žemės sklypų ribos artimos faktiškai naudojamiems šių žemės sklypų išorinėms riboms, išskyrus bendrą ribą, kuri ženkliai pasislinkus šiaurės kryptimi, į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), t. y. į ieškovų teritoriją. Palyginus ginčo žemės sklypų bendrą faktinio naudojimo ribą ir LKS-94 koordinačių sistemoje atliktų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų bendrą ribą su ieškovų žemės sklypu nustatyta, kad bendra riba atsakovės sklypo kadastrinių matavimų dokumentuose yra 3,92 m trumpesnė, nei faktiškai naudojama riba ir bendros ribos nesutapimai siekia nuo 0,11 m iki 0,26 m. Visoje bendros ribos atkarpoje valstybinėje koordinačių sistemoje pamatuota atsakovės žemės sklypo riba randasi ieškovų žemės sklypo teritorijoje nuo 0,69 m iki 2,44 m, be to, atsakovės sklypo šiaurinė riba yra 3,12 m trumpesnė, nei nurodyta 1994 m. pirminiame žemės sklypo plane.

17. Taigi byloje atlikta ekspertize nustatyta, kad šalių žemės sklypus skirianti riba, nustatyta atlikus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesutampa su riba, nustatyta pagal pirminį, žemės sklypo planą, sudarytą 1994 m. rugsėjo 5 d. UAB „Inžineriniai tyrimai“, kurių pagrindu buvę žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus. Esant šioms aplinkybėms šalių ginčui dėl sklypų ribos ir žemės sklypų ribai esamuose dokumentuose bei pagal faktiškai šalių naudojamą žemę nesutampant, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti žemės sklypus skiriančios ribos neaiškumą.

18. Nors apeliantė nesutinka su eksperto išvada ir teigia, kad pateikė teismui prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau teismas netenkino jos prašymo ir taip apribojo jos teises teikti teismui papildomus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė nepasiūlė naujo teismo eksperto kandidatūros ir nepateikė jo sutikimo, atsakovė nesutiko mokėti už papildomą ekspertizę bei nepateikė papildomų klausimų ekspertui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepaskirdamas papildomos ekspertizės nepažeidė atsakovės teisės teikti papildomus įrodymu.

19. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, žemės sklypų riba iš esmės atitinka ginčo žemės sklypų pirminiuose 1994 m. planuose, pagal kuriuos ginčo žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybę konkrečioje vietoje ir konkretaus ploto, įbraižytos bendros ribos vietą. Tai patvirtinta ir teismo eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovų žemės sklypo plane, parengtame 1994 m. spalio 18 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB „Gistamos projektai“ matininko T. V. parengtame 2021 m. rugsėjo 13 d. plane linijų ilgiai skiriasi nedaug, išskyrus šiaurinę ribą, kuri nustatyta pagal gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios nustatytos (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje; palyginus ginčo žemės sklypų bendrą, subraižytą pagal 1994 m. planus ribą, ir ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje pamatuotą UAB „Gistamos projektai“ 2021 m. rugsėjo 13 d. plane nurodytą ribą, nustatyta, kad šios ribos sutampa leistinos paklaidos (iki 0,10 m) ribose. Duomenų, kad su 1994 m. planais, juose įbraižytomis ribomis nesutiko būsimų ir gretimų žemės sklypų savininkai, byloje nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1994 m. spalio 18 d. parengtas ieškovų sklypo planas buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais), taip pat ir atsakove, bei su tuometiniais ieškovų sklypo naudotojais. Taip pat ekspertas G. K., atlikęs tyrimą konstatavo, kad ieškovų faktiškai naudojamas plotas sudaro 0, 1791 ha, t. y. 75 kv. m. mažesnis, nei Nekilnojamojo turto registre registruotas (0,1866 ha), o atsakovės faktiškai naudojamas plotas sudaro 0,1806 ha, t. y. 122 kv. m. didesnis, nei Nekilnojamojo turto registre registruotas (ekspertizės išvados 3 p.).

20. Taigi nagrinėjamu atveju esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių yra pagrindas ieškovų ieškinį laikyti pagrįstu yra tai, kad ieškovų pateiktas planas atitinka ginčo žemės sklypų pirminiuose 1994 m. planuose, pagal kuriuos ginčo žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybę konkrečioje vietoje ir konkretaus ploto, įbraižytos bendros ribos vietą ir tai, kad atsakovė šiuo metu naudojosi didesniu nei jai iš esmės priklauso sklypu ieškovų sąskaita.

21. Apeliantė teigia, kad jog 1994 m. ieškovų žemės sklypo plane aiškiai nurodyta pietinė sklypo kraštinė, sutampanti su ieškovų ūkinio pastato pietine siena. Tokie patys duomenys užfiksuoti ir ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje: 1994 m. rugsėjo 7 d. namų valdos sklypo ribų plane ir ieškovų sklypo 1997 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo nuotraukoje bei plane. Teismo ekspertizės akte, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, esančiuose VĮ „Registrų centras“ kadastrinių žemėlapių ištraukose bei visuose kituose ekspertizės akto grafiniuose duomenyse taip pat matyti, kad ieškovų ūkinio pastato MN pietinė siena yra ant šalių žemės sklypų ginčo ribos. Minėto statinio pietinė siena laikytina stabiliu nekintančiu ribos kontūru, kuris turėjo būti vertinamas, tačiau teismas į šią svarbią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino. Apeliantės argumentai atmestini.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palyginus dabartinio ūkinio pastato vaizdą (žr. 3 pav.) su jo vaizdu matomu ieškovų sklypo 1994 m. plane (žr. 4 pav.) matyti, jog ūkinis pastatas buvo perstatytas. Jo pietinė dalis buvo atitraukta nuo ginčo sklypo ribos ir pats pastato kontūras tapo ištisinis, be to likusiame laisvame plote įrengtas lietvamzdis (žr. 2 pav., ekspertizės išvados 21 pav.) ir jis patenka į ieškovų žemės sklypo plotą, todėl šis tarpas ir buvo paliktas lietaus sistemai nuo ieškovų ūkinio pastato stogo įrengti. Taigi darytina išvada, kad pastatas buvo perstatytas ir remtis ieškovų pastato siena nustatant ribą nėra teisinio pagrindo.

23. Nors apeliantė teigia, jog 2022 m. lapkričio 7 d. prašymu atsakovė prašė teismo išreikalauti pirminę grafinę medžiagą - žemės sklypų planus, abrisus, laikinuosius žemės sklypų planus, ribų parodymų aktus, sudarytus iki 1994 metų, 1994 m. ir 2011 m. galiojusio Palangos m. generalinio plano/žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukas, atspindinčias žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribas ir padėtį vienas kito atžvilgiu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, iš VĮ „Registrų centras“ išreikalavo ginčo sklypų ir juose esančių pastatų dokumentaciją, kuria, be kita ko, apeliantė vadovavosi ir teikdama apeliacinį skundą.

24. Atsakovė nurodo, jog teismas nevertino 2010 m. spalio 20 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktame paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių, kad 2010 m. spalio mėn. 4 d. atlikus kadastrinius matavimus, darome prielaidą, kad esanti riba, tarp sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakitusi nuo 1994 m. matavimų (esanti sena tvora, metaliniai stulpai surūdiję). Kaimyniniame sklype (savininkė J. M.) esantis ūkinis pastatas ribojasi su M. S. sklypo riba. Tai rodo, kad 1994 m. atliekant kadastrinius matavimus buvo koordinuojami tie patys sklypo ribos taškai (vietovėje esanti tvora, ūkinis pastatas). Manome, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 m. buvo įvelta klaida skaičiuojant (transformuojant) sklypo ribų koordinates tarp taškų Nr. 1,2,3,4,6,7,8. Apeliantės argumentai atmestini.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkė O. J. netinkamai 2010 m. spalio 1 d. parengė atsakovės sklypo planą, nes nesivadovavo 1994 m. rugsėjo 7 d. parengtame, atlikus kadastrinius matavimus vietovėje koordinačių sistemoje, plane nurodytais sprendiniais, t. y. nurodytomis ribomis ir jas pakeitė. Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esminę šiai bylai faktinę aplinkybę, jog atsakovės sklypo 2010 m. spalio 1 d. plane įbraižytos ribos neatitinka nei vietos, nei konfigūracijos, nei ploto lyginant su 1994 m. plane esančiomis atsakovės sklypo ribomis. 2010 m. spalio 1 d. atliekant kadastrinius matavimus nesilaikyta taisyklių, dėl ko bendra ginčo žemės sklypų riba tapo neaiški, atsakovės sklypas padidėjo, o ieškovų sumažėjo.

26. Apeliantė teigia, kad jos sklype stovi laikini pastatai, kurie neregistruotini Registrų centro nekilnojamojo turto registre ir kurių nei ieškovai, nei ekspertas brėžiniuose neužfiksavo. Teismui sprendimu patvirtinus ginčo ribą pagal ieškovų pateiktą žemės sklypų bendros ribos nustatymo schemą, teismo nustatyta riba kerta atsakovei priklausančius laikinuosius statinius.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliantės argumentai taip pat atmestini, nes remtis neteisėta statyba siekiant nustatyti sklypų ribas nėra teisinio pagrindo, tokiu atveju būtų pažeisti ne tik ieškovų interesai, bet ir teisingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis).

28. Nagrinėjamu atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovui priteistinos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovės M. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė