Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, taikos sutartis tvirtinama, civilinė byla dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukiama.

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini) gimusi dukra I. M., (duomenys neskelbtini) – dukra J. M., o (duomenys neskelbtini) – dukra A. M.

Teismas šalių paaiškinimais nustatė, jog šalys šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, šeimos iširimo priežastis, siedamas su atsakovės elgesiu: neištikimybe, piktnaudžiavimu alkoholiu ir 2021 m. birželio 6 d. išėjimu iš namų bei jokios paramos vaikams neteikimu.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011). Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas, norėdamas remtis prezumpcija dėl kito sutuoktinio (atsakovės) neištikimybės, turi įrodyti ne tik atsakovės neištikimybę, bet ir tai, kad ji buvo jų santuokos iširimo priežastimi. Aplinkybes, kad atsakovė ieškovui buvusi neištikima, ieškovas įrodinėja netiesioginiais įrodymais – aplinkinių kalbomis apie tam tikrose vietose pastebėtą jo sutuoktinę su kitais vyrais. Tačiau tai, jog galimai atsakovė pasirodydavo viešoje vietoje su kitu vyriškiu (ne su savo sutuoktiniu) bei kitų asmenų ieškovui perduota informacija apie atsakovės buvimą su kitu vyru tam tikrose vietose, dar nepatvirtina atsakovės neištikimybės. Liudytojos nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nebuvimo kartu su kitais ieškovo gimtadienio svečiais, jos sugrįžimo aplinkybės į gimtadienio šventę (kartu su svečiu iš priešingų šiltnamio pusių), rasta išgulėta žolė už galimos atsakovės buvimo vietos bei kiti įtarimai (prasegtas svečio kelnių užtrauktukas) nelaikytinos pakankamomis neištikimybės faktui patvirtinti (CPK 185 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės fakto kaip santuokos iširimo priežasties.

Ieškovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodė dar vieną šeimos iširimo priežastį – atsakovės šeimos palikimą ir jokios paramos savo vaikams neteikimą. Ieškovo teigimu, atsakovė, 2021 m. birželio 6 d. palikusi šeimą, išlaikymo vaikams neteikia, jais nesirūpina, ryšių su jais nepalaiko. Atsakovė šių faktų neginčijo. Taigi, šalių paaiškinimais, liudytojos D. R. parodymais nustatyta, kad atsakovė šeimą paliko 2021 m. birželio 6 d, nuo tada jokios paramos neteikia ir šeima nesirūpino. Tačiau pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo dėl šios priežasties galima tada, kai šeima nėra rūpinamasi daugiau kaip vienerius metus. Nagrinėjamu atveju atsakovė šeimą paliko 2021 m. birželio mėnesį (mažiau kaip prieš vienerius metus), net ir nustačius, jog paramos iki šiol šeimai neteikė, nelaikytina, jog šeima iširo tik dėl atsakovės kaltės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog gyvenimas santuokoje jai tapo nepageidaujamas jau seniai ir ji ketino nutraukti santuoką daug anksčiau, tačiau atidėliojo. Nors atsakovė ir neteikė įrodymų dėl ieškovo pavartoto smurto jos atžvilgiu ar ieškovo girtavimo, tačiau tokie atsakovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą nebuvus darnių santykių šeimoje dar iki atsakovei paliekant šeimą. Nors nėra pateisinamas atsakovės elgesys paliekant šeimą apie tai nei sutuoktinio, nei kitų šeimos narių neinformavus, remiantis atsakovės paaiškinimais, tokį jos apsisprendimą lėmė buvę nesutarimai su ieškovu. Paties ieškovo paaiškinimai apie tai, kad atsakovė nenurodydavo kokiu tikslu dažnai išvykdavo iš namų, kad ieškovui nėra žinomos atsakovės atleidimo iš darbo tikrosios priežastys, patvirtina atsakovės teiginius apie tai, kad santykiai tarp sutuoktinių ir iki atsakovei paliekant šeimą jau buvo pašliję, tarp sutuoktinių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu ir abipusio susitarimo. Teismo vertinimu šeimos iširimą įtakojo ne faktas, kad atsakovė paliko šeimą, bet iki tol buvę nesutarimai šeimoje, kurių priežasčių šiuo metu nėra galimybės nustatyti.

Teismo vertinimu sutuoktinių nepagarba vienas kitam, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, konfliktai lėmė netinkamą abiejų sutuoktinių pareigų nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, vykdymą, dėl ko konstatuoja, jog šeimos iširimą lėmė tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys.

Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda jau ilgą laiką, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, dėl ko santuokos išsaugoti galimybės nėra, faktiškai šeima iširusi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinės žalos priteisimo normos netaikomos, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 str.).

Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir dalies civilinės bylos nutraukimo

Šalys bylos nagrinėjimo metu pateikė šalių sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, kurią prašė teismo patvirtinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ieškinio teisena metu sutuoktiniai turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl turto, jo dalies padalijimo ar kitų santuokos nutraukimo padarinių ir prašyti teismą ją tvirtinti, o teismas gali tokią sutartį patvirtinti (CPK 140 straipsnio 3, 4 dalys). Tokiu atveju teismas, gavęs sutuoktinių taikiu sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo visų ar dalies padarinių, taip, kaip ir nagrinėdamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi tikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nenustatęs pažeidimų, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama, teismas išaiškina bylos šalims sutarties patvirtinimo padarinius ir, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, ją tvirtina. Priimamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad tvirtina sutuoktinių sutartį (sutarimą) dėl visų ar dalies santuokos nutraukimo padarinių, išdėsto sutarties turinį ir šią bylos dalį nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012).

Susipažinęs su pateikta taikos sutartimi, teismas daro išvadą, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtinama, civilinė byla dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukiama (CK 6.985 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).

Dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto

Ieškovas ieškinyje nurodė pagal (duomenys neskelbtini). sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu santuokoje buvo registruotas nekilnojamasis turtas, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., kuris priskiriamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn ir šioje santuokos nutraukimo byloje į dalinamo turto balansą netraukiamas. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.188 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas. Sutuoktinio asmenine nuosavybe taip pat yra laikomas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nesant ginčo dėl nurodytojo turto priklausomybės nuosavybės teise, šalims nereiškiant reikalavimų dėl šio santuokos metu registruoto turto padalijimo, ieškovo asmenine nuosavybe laikomo (jam dovanoto) nekilnojamojo turto, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Nenustačius, jog ieškovas ar atsakovė būtų reikalingi išlaikymo, po santuokos nutraukimo šalims vienam iš kito išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės patirtas 21,81 Eur išlaidas už VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ pažymų išdavimą, tačiau teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos dokumentų, patvirtinančių šias faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, nepateikė, todėl ieškovui šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės turėjo būti apmokėtas 75 Eur žyminius mokesčiu, nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės išieškotina dalis šio žyminio mokesčio.

Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad, teismui nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, šalys sudarė taikos sutartį, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas šių išlaidų nepaskirsto.

Taikos sutartimi iš esmės tenkinami ieškovo reikalavimai dėl vaikų išlaikymo, iš atsakovės išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas teikdamas ieškinį, buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 56, tarp ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Patvirtinti tarp E. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:

1. Nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusios dukros J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų tėvu E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. A. M. galės bendrauti su nepilnametėmis dukromis, kada mama ir nepilnametės dukros bendrauti pageidaus, apie pageidavimą bendrauti pranešdama vaikų tėvui prieš 2 dienas SMS žinute.

3. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusios dukros J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2022 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis kas mėnesį teiks po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam iš vaikų iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias sumas iki einamo mėnesio paskutinės dienos pervesdama į E. M. asmeninę sąskaitą. E. M. skiriamas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

4. Išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 6 d. iki 2022 m. sausio 1 d. (išlaikymo įsiskolinimo suma yra 3 630,00 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt eurų 00 ct)), A. M. išmokės per trejus metus, mokėdama kas mėnesį lygiomis dalimis po 100,83 Eur (vieną šimtą eurų 83 ct). Mokėti įsiskolinimą pradės nuo 2022 m. sausio 1 d. kasmėnesinę 100,83 Eur (vieno šimto eurų 83 ct) sumą pervesdama į E. M. asmeninę sąskaitą iki einamo mėnesio paskutinės dienos.

5. Po santuokos nutraukimo E. M. paliekama pavardė – M., A. M. paliekama pavardė – M.

6. Ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų dalyje, dėl kurių sudaryta taikos sutartis.

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo jiems įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Išieškoti iš atsakovės A. M. 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, esančias Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.