Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausme, bausmės vykdymo metu įpareigojant: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu toliau dirbti. G. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Patenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš G. R. (duomenys neskelbtini) asociacijos naudai 790 (septyni šimtai devyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras nesutinka su išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl automobilio vagystės), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl G. R. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, naikintinas ir G. R. atžvilgiu priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019 nurodyta, kad vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015). Tačiau nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika neturi visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

9. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegija tokius G. R. paaiškinimus, kad jis neturėjo tikslo pasisavinti svetimo automobilio, vertina kaip jo paties poziciją ir savo neteisėtų veiksmų interpretaciją. Šioje situacijoje teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl G. R. veiksmų atitikties BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančius objektyvius duomenis.

13. Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas E. B. nurodė, kad galutinis civilinio ieškovo reikalavimas yra 790 Eur, tokią turtinę žalą asociacija patyrė dėl nagrinėjamo įvykio. Nurodė, kad asociacijos vairuotojas žiemą buvo pametęs automobilio „Fiat Ducato“ raktelius, tačiau pasiėmė kitus ir toliau važinėjo šiuo automobiliu. Ieškojo tų raktelių, bet veltui. Kai automobilį rado, buvo nutraukta pavarų svirtis, toliau ir negalėjo pajudėti su tuo automobiliu. Spyna galėjo būti prasukta, nes ją po įvykio reikėjo tvarkyti. Pavarų svirtis, žibintų jungimo svirtis buvo nulaužtos. Jie minimaliai sutvarkė automobilį, t. y. sujungta svirtis su pavarų dėže, kad galėtų judėti ir nuvyko iki serviso. Iki šio įvykio automobilis buvo tvarkingas, jo remontuoti nereikėjo (t. 1, b. l. 151-152; 209-210; t. 2., b. l. 7-8).

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, 2018 m. gegužės 4 d., apie 3 val., atsibudo nuo automobilio variklio garso kieme, matė, kaip automobilis bandė važiuoti tai į priekį, tai atgal. Vairuotojas išjungė variklį, nuėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini0, beldėsi. Durų šiam asmeniui niekas neatidarė, jis vėl grįžo prie automobilio, užvedė jį, vėl nuėjo prie namo, vėl beldėsi. Jam kažkas atidarė, jis klausė: „Ar moki jungti galinę pavarą“. Po to vyras vėl grįžo prie automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą, vėl bandė užvesti ir išvažiuoti. Po to prie to automobilio atvažiavo kitas, iš jo išlipo moteris, tam asmeniui pradėjo kažką sakyti, liudytojas išgirdo, kad sakė: „Ką tu padarei? Policija, policija“. Ryte, šalia savo namo, pamatė automobilį „Fiat Ducato“, automobilyje negarsiai grojo muzika, galinės durys buvo pradarytos (t. 1, b. l. 45). Teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino (t. 1, b. l. 175-176).

15. Ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme liudytoja D. R. parodė, kad jai paskambino J. (O.), tuomet ji su vyru nuvyko iki J. namų. Šalia namų stovėjo mikroautobusiukas, jame buvo G. (R.), kurį ištraukę parsivežė namo (t. 1, b. l. 53, 171-172). Analogiškus parodymus davė liudytojas K. R. (t. 1, b. l. 55, 178-179).

16. Nors nuteistasis tvirtina, jog neturėjo tikslo pasisavinti minėto automobilio, tačiau bylos duomenimis, automobilis buvo užvaldytas prieš jo teisėto valdytojo valią, t. y. jam nežinant. Visų pirma pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad G. R. automobilio raktelius turėjo pakankamą laiko tarpą. Nuteistasis nepasinaudojo galimybe apie rastus automobilio raktelius tinkamai pranešti, priešingai, kaip pats nurodė, prieš įvykį jau buvo bandęs minėtais rakteliais atrakinti automobilį „Fiat“ ir jam pavyko. G. R., žinodamas, kad raktelis yra nuo automobilio „Fiat Ducato“, 2018 m. gegužės 3 d. jį atsirakino, rastu raktu užvedė ir automobiliu išvažiavo. Taigi, tai nebuvo spontaniškas noras pasisavinti automobilį pasivažinėjimui, nuteistasis tam ruošėsi, laikė rastus raktelius pas save, prieš aptariamą įvykį, jais bandė atrakinti automobilį. Akivaizdu, kad nuteistasis aiškiai suvokė, kad automobilis yra ne jo nuosavybė, jis neturi jokios teisės naudotis svetimu automobiliu. Byloje nėra jokių duomenų, kad „Fiat“ automobilio savininkas ar valdytojas būtų kalbėjęs ar kokiu nors kitu būdu išreiškęs valią, leidimą nuteistajam pasinaudoti jo automobiliu. Byloje yra pareiškimas policijai apie pagrobtą automobilį, kas rodo, jog automobilio savininkas neketino nei skolinti, nei leisti paimti automobilio G. R., todėl nuteistasis automobilį užvaldė prieš savininko valią, tai yra, neteisėtai. Be to, pats nuteistasis G. R. neneigia automobilį paėmęs be savininko žinios. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų duomenų visuma patvirtina buvus G. R. tyčią pasisavinti svetimą turtą, nes jis turėjo suvokti ir suvokė, kad elgiasi neteisėtai svetimo turto atžvilgiu.

17. Pirmosios instancijos teismas nepripažindamas automobilio pagrobimo nusikaltimu BK 178 straipsnio 2 dalies prasme, iš esmės tokį sprendimą motyvavo tuo, kad G. R. tai darė norėdamas laikinai pasinaudoti (pasivažinėti) ir po to automobilį grąžinti savininkui. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Šioje byloje nenustatyta, kad G. R. minėtą automobilį būtų pasiėmęs tik laikinai, nesiekdamas jo užvaldyti ir naudoti savo nuožiūra. Kaip jau minėta, nuteistasis G. R. teigia, kad pasisavinti automobilio neketino, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo priešingai – jos patvirtina nuteistojo veikoje tyčią elgtis su (duomenys neskelbtini) asociacija automobiliu kaip su savu. Su asociacijai priklausančiu automobiliu G. R. važinėjo, kur pats pageidavo, t. y. naudojosi automobiliu savo nuožiūra, be to užvaldęs automobilį jį dar ir apgadino. Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas E. B. nurodė, kokią turtinę žalą asociacija patyrė dėl nagrinėjamo įvykio bei detaliai įvardino automobilio apgadinimus, teigė, jog iki šio įvykio automobilis buvo tvarkingas, jo remontuoti nereikėjo (t. 1, b. l. 151-152; 209-210; t. 2., b. l. 7-8). Kadangi nuteistasis automobilį pagrobė, naudojosi kaip savu, po ko jį apgadino, jo veika nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 187 straipsnį.

18. Automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl to, jog G. R. nesugebėjo toliau vairuoti, nemokėjo įjungti automobilio atgalinės automobilio pavaros, be to, iš automobilio buvo ištemptas atvažiavusių tėvų. Nuteistasis net ir kitą dieną apie pagrobtą automobilį nepranešė, priešingai, ryte grižo prie automobilio, tačiau automobilį jau buvo suradę policijos pareigūnai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog tyčia buvo nukreipta ne laikinai pasinaudoti automobiliu, o būtent užvaldyti svetimą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vagystė objektyviai pasireiškia kaltininkui neteisėtai užvaldant svetimą turtą, t. y. įgyjant galimybę elgtis su tuo turtu kaip su savu, ir vagystės baigtumo momentu laikomas momentas, kai kaltininkas įgyja galimybę tą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Šioje byloje automobilio vagystė buvo baigta nuo to momento, kai G. R. išvyko svetimu automobiliu, t. y. faktiškai įgijo galimybę su juo elgtis kaip su savu ir savo nuožiūra, ką ir darė byloje nustatytomis aplinkybėmis, be to, pagrobtą automobilį G. R. apgadino. Todėl jam pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

19. Pirmosios instancijos skundžiame nuosprendyje nurodė kasacines nutartis, kuriomis remiantis priėmė atitinkamą sprendimą (Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-4016-507/2016, 2K-187-895/2017, 2K-249-222/2018). Pastebėtina, kad visuose iš teismo nurodytų bylų paimtas turtas buvo savanoriškai grąžintas, kaip, kad nebuvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje. Minėtose nutartyse asmenų tikslas buvo ne užvaldyti, pasisavinti svetimus, ne jiems priklausančius automobilius, o tik jais pasinaudoti (pasivažinėti), ką šie ir padarė, vėliau savanoriškai grąžino automobilius į vietas, iš kur juos paėmė, be to, automobiliu naudodavosi ir anksčiau. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistasis G. R. automobilį pasisavino be savininkų žinios, jį sugadino, jo negražino, automobilis buvo rastas policijos pareigūnų. Pažymėtina ir tai, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta kasacinė nutartis 2K-187-895/2017, tačiau joje nurodytos aplinkybės nieko bendro neturi su nagrinėjama byla.

20. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. R. pagrobė automobilį, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val., iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastą automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktą, atrakino automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 eurų, priklausantį (duomenys neskelbtini) asociacijai, užvedė jį ir išvažiavo, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) asociacijai priklausantį, 3000 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis, kuria G. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu toliau dirbti bei nuosprendžio dalis, kuria G. R. išteisintas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl automobilio vagystės), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, naikintinos ir priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, pripažįstant G. R. kaltu (duomenys neskelbtini) asociacijai priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

22. Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Nusikalstama veika (BK 178 straipsnio 2 dalis), kurią padarė G. R. priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už jos padarymą numatyta alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

24. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad G. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta (t. 1, b. l. 99-102). G. R. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 92-97). Duomenų, kad G. R. būtų atlyginęs žalą – nėra. Teismas nenustatė G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nenustatė ir sunkinančių. G. R. tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. G. R., įvertinus jo socialinius ryšius, jauną amžių, aplinkybę, jog padaryta antra analogiška nusikalstama veika, skirtina ne reali laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmė, jos dydį, nustatant artimą vidurkiui, taip pat paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria G. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirta jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu toliau dirbti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.: 1) per 1 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.