- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1570-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20036-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis I. G., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA ,,B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė ,,PROMANO LIT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Z. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė užbaigti visas vykdomąsias bylas ir panaikinti areštus ir taikomus apribojimus sąskaitoms.
2. Nurodė, kad antstolis neteisėtai atnaujino vykdomąsias bylas, nes jai Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalos priemiesčio sprendimu yra paskelbtas bankrotas, patvirtinti kreditorių reikalavimai ir mokumo atkūrimo planas per vienerius metus. 2019 m. rugsėjo 10 d. antstolis patvarkymu baigė vykdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/13/01698, Nr. 0008/12/00931, Nr. 0008/10/011531. 2020 m. birželio 10 d. antstolis I. G., sužinojęs apie 2020 m. balandžio 14 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio nutartį Nr. C29 2785 18, kuria užbaigta I. Z. bankroto procedūra, priėmė patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Antstolis nutraukė vykdomąsias bylas, nes pati pareiškėja jam pranešė apie inicijuotą bankroto procesą Latvijoje. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė M. Z. neįtraukė išieškotojų į kreditorių sąrašą, tačiau antstolis, kaip profesionalus teisininkas, privalėjo informuoti apie bankroto procesą kreditorius ir pasiūlyti jiems pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje Latvijos teisme. Kreditoriai laiku neįstojo į bankroto procesą Latvijoje, nors apie tai buvo tinkamai informuotas antstolis ir tam buvo užtektinai laiko, laikytina nesąžiningu elgesiu prieš pareiškėją, kadangi ši siekia atstatyti savo mokumą.
3. Antstolis I. G. 2020 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-20-8-24045 pareiškėjos I. Z. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.
4. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. skolininkė pateikė 2018 m. kovo 26 d. Rygos miesto Latgalos priemiesčio sprendimą, kuriuo teismas I. Z. paskelbė fizinio asmens nemokumo procesą, vykdomosios bylos buvo ne užbaigtos, o tik sustabdytos, vadovaujantis 2000 m. Europos Tarybos Reglamentu Nr. 1346/2000, Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo 134 straipsnio 2 d., CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 p., Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje Nr. 3k-3-580/2013 suformuota praktika. Antstolis nesutinka su pareiškėja, kad šis turėjo informuoti kreditorius apie inicijuotą nemokumo procesą. Nurodo, kad pagal 2000 m. gegužės 29 d. Europos Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnį, iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Taigi, antstolis neturėjo pareigos vykdyti teismo ar paskirto likvidatoriaus funkcijų. Pareiškėja pripažįsta, kad bankroto administratorė neįtraukė išieškotojų į kreditorių sąrašą, nes skolininkė bankroto administratorei pateikė klaidingus duomenis dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, nors kaip minėta anksčiau, vykdomosios bylos buvo ne užbaigtos, o sustabdytos. Latvijos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 29278518/16 teismas atleido I. Z. nuo likusių įsipareigojimų, nurodytų padengimo plane ir nutraukė fizinio asmens bankroto procesą. Minėtame teismo sprendime išieškotojų SIA ,,B2Kapital“, Luminor Bank AS ir UAB ,,PROMANO LIT“ kreditoriniai reikalavimai nebuvo įtraukti ir teismas neatleido nuo jų vykdymo. 2018 m. kovo 26 d. sprendime, kuriuo teismas I. Z. paskelbė fizinio asmens nemokumo procesą, minėti išieškotojai taip pat nebuvo nurodyti, todėl nesant CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų, vykdomosios bylos toliau turi būti vykdomos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo SIA ,,B2Kapital“ pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
6. Informavo, kad suinteresuotas asmuo nei apie ketinimą išsikelti bankroto bylą, nei iškėlus ją, nebuvo informuotas. Apie tai, kad pareiškėjai iškelta bankroto byla, informacija gauta iš antstolio I. G. ir tai buvo 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus pusei metų nuo momento, kai pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla, todėl taip buvo pažeistos kreditoriaus SIA ,,B2Kapital“ teisės ir teisėti interesai pareikšti reikalavimą bankroto byloje. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad sprendimas dėl bankroto bylos yra įsiteisėjęs, jame nenumatyti kreditoriaus SIA ,,B2Kapital“ reikalavimai, todėl naikinti antstolio I. G. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo nėra pagrindo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo UAB ,,PROMANO LIT“ pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka ir prašo skundžiamo antstolio patvarkymo nenaikinti.
8. Nurodė, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino savo pareigą, įtvirtiną Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, t. y. informuoti kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi nei apie ketinimą kelti bankroto bylą, nei apie bankroto bylos iškėlimo faktą nebuvo tinkamai informuotas, dėl to bankroto procese negavo jokių pajamų ir liko nepatenkinti jo, kaip kreditoriaus, reikalavimai.
9. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą ir antstolio patvarkymą palikti nepakeistą.
10. Nurodė, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino savo pareigą, įtvirtiną Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, informuoti kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi nei apie ketinimą kelti bankroto bylą, nei apie bankroto bylos iškėlimo faktą nebuvo tinkamai informuotas. Dar daugiau, bankas buvo informuotas apie bandymus kelti bankroto procesą Lietuvoje 2014 metais, tačiau teismai tokius pareiškėjos prašymus atmetė motyvuojant pareiškėjos nesąžiningumu. Pasibaigus bankroto bylai Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. C29278518/16 įsipareigojimų padengimo procedūra buvo nutraukta, tačiau Luminor Bank AS Lietuvos skyrius reikalavimai nebuvo įtraukti, todėl antstolio patvarkymo naikinti nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos I. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Atsiliepimas
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad Latvijoje vykusio bankroto proceso metu nebuvo įtraukti kreditorių, esančių Lietuvoje, reikalavimai. Atkreipė dėmesį, jog atsiliepimuose kreditoriai nurodo, jog apie bankroto procesą jie nebuvo tinkamai informuoti, dėl to negalėjo pareikšti savo kreditorinių reikalavimų ir įstoti į procesą. Atsižvelgdamas į ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susidarius tokiai situacijai, būtų nesąžininga ir neteisinga manyti, kad vien bankroto bylos užbaigimas Latvijoje, suponuoja kreditorių, esančių Lietuvoje, kreditorinių reikalavimų nurašymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėja bandė iškelti sau bankroto procesą Lietuvoje dar 2013-2014 metais, tačiau to neleido Lietuvos teismai, motyvuodami pareiškėjos nesąžiningumu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, jog Latvijoje bankroto procedūra buvo inicijuota sąmoningai, žinant kiek ir kokių tiksliai pareiškėja turi kreditorių. Nepagrįstu laikė pareiškėjos teiginį, kad antstolis buvo užbaigęs vykdomąsias bylas, nes antstolio patvarkyme nedviprasmiškai suformuluota, kad vykdomosios bylos yra ne užbaigiamos, o sustabdomos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja pati suklaidino bankroto administratorę, todėl kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA ,,B2Kapital“ ir UAB ,,PROMANO LIT“ kreditoriniai reikalavimai bankroto proceso metu nebuvo patenkinti jokia dalimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti nutartį pripažįstant, kad pareiškėja yra teisėtai bankrutavusi bei įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąsias bylas.
15. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išvardijo net tris kreditorius, kurie atsirado iš vieno kreditoriaus Nordea Bank Lietuva. Apeliantei nesuprantamas šių kreditorių atsiradimas šiame išieškojime. Pradinis apeliantės kreditorius buvo Nordea Bank Lietuva. Nemokumo administratoriui buvo pateiktas visų kreditorių sąrašas. Administratorius siuntė pranešimą Nordea Bank Lietuva, tačiau jis grįžo neįteiktas. Visus veiksmus su kreditorių informavimu bei įtraukimu į kreditorių sąrašą turėjo atlikti administratorius. Tačiau nepaisant to, apeliantė pati savo iniciatyva kreipėsi į antstolius dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir informavimo apie iškeltą nemokumo bylą. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad bankrotas buvo vykdomas pagal Latvijos Respublikos įstatymus, pagal kuriuos visus veiksmus turėjo atlikti administratorius. Jeigu administratorius neatliko visų reikiamų veiksmų tinkamai, kreditoriai sužinoję apie nemokumo procesą galėjo kreiptis į bankroto administratorių ir pasinaudoti savo teise įstoti į procesą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ prašė jį atmesti.
17. Nurodė, kad apeliantė atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog be kitų kreditorių, į I. Z. bankroto bylą, iškeltą Latvijoje, nebuvo įtrauktas ir SIA B2Kapital kreditorinis reikalavimas. Pareiškėja nenurodė jokių pagrindų, kurie leistų abejoti teismo taikytų teisės normų aiškinimu ir padarytomis išvadomis. Pati pareiškėja pripažino, jog prieš iškeliant bankroto bylą Latvijoje ji neinformavo kreditorių, o buvo informavusi tik prieš tai bandant išsikelti bankroto bylą Lietuvoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai pritaikė 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento dėl bankroto bylų nuostatas, kuriose įtvirtinta pareiga tinkamai informuoti kreditorius apie iškeltą bylą. Pareiškėja nurodė, jog skolos išieškojimą vykdantį antstolį informavo praėjus jau pusmečiui nuo bankroto bylos iškėlimo, tuo patvirtindama, jog Reglamento reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Taip pat SIA B2Kapital įsitikinimu teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pritaikė Reglamento nuostatas, pagal kurias pasibaigus bankroto bylai, nurašomi tie kreditoriniai reikalavimai, kurie buvo įtraukti į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą ir kurie buvo tenkinami bankroto bylos eigoje.
18. Suinteresuotas asmuo UAB „PROMANO LIT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
19. Nurodė, jog apeliantė netinkamai įgyvendino savo pareigą informuoti PROMANO LIT apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Visiškai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria teismas be kita ko konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-197-611/2015 yra pažymėjęs, kad pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 str. 1 d. skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 154 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, daroma išvada, kad konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos.
20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Luminor Bank AS prašė jį atmesti.
21. Nurodė, jog apeliantės pareiga informuoti kreditorius numatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d. Analogiška nuostata įtvirtinta ir fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą Europos Sąjungoje reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nei apie ketinimą išsikelti bankroto bylą, nei apie bankroto bylos iškėlimo faktą Bankas nebuvo informuotas. Dėl neinformavimo Bankas negalėjo dalyvauti apeliantės bankroto procese ir jo metu negavo jokių pajamų. Konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/10/01531 pagal Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 11 d. išduotą teismo įvykdomąjį raštą Nr. 1736V/2009 dėl 283 065,69 Eur skolos ir 415 804,11 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų I. Z. ir V. Z., išieškotojos SIA ,,B2Kapital“, naudai. Taip pat vykdomąją bylą Nr. 0008/12/00931 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 0008/12/00931 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. Z. bei vykdomąją bylą Nr. 0008/13/01698 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1736PD/2009 dėl 501,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. Z., išieškotojo Luminor Bank AS, naudai. Antstolis taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/14/01658 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26939-430/2013 dėl iškeldinimo, skolininkai – V. Z. ir I. Z., išieškotojos UAB ,,PROMANO LIT“, naudai.
24. Skolininkė I. Z. 2018 m. rugsėjo 7 d. antstolių kontorai pateikė 2018 m. kovo 26 d. Rygos miesto Latgalos priemiesčio sprendimą c. n. C29 2785 18, kuriuo teismas pareiškėjai I. Z. paskelbė fizinio asmens nemokumo procesą. Atsižvelgdamas į tai, antstolis I. G. 2018 m. rugsėjo 10 d., vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 d. 3 p. sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/01698, Nr. 0008/12/00931, Nr. 0008/10/01531 dalyje dėl išieškojimo iš I. Z. bei Nr. 0008/14/01658 dalyje dėl išieškojimo iš skolininkės I. Z. 2020 m. birželio 10 d., atsižvelgdamas į kreditorės SIA ,,B2Kapital“ prašymą ir į tai, kad Rygos miesto Latgalos priemiesčio sprendimu nebuvo patenkinti vykdomųjų bylų, vykdomų Lietuvoje, kreditorių interesai, patvarkymu Nr. S-20-8-20590, atnaujino vykdomuosius veiksmus aukščiau minėtose bylose. Skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė užbaigti visas vykdomąsias bylas ir panaikinti areštus ir taikomus apribojimus sąskaitoms. Antstolis 2020 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-20-8-24045 pareiškėjos I. Z. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos I. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, motyvuodamas tuo, kad apie bankroto procesą kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti, dėl to negalėjo pareikšti savo kreditorinių reikalavimų ir įstoti į procesą. Atsižvelgdamas į ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susidarius tokiai situacijai, būtų nesąžininga ir neteisinga manyti, kad vien bankroto bylos užbaigimas Latvijoje, suponuoja kreditorių, esančių Lietuvoje, kreditorinių reikalavimų nurašymą.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad Latvijoje, buvo iškelta ir užbaigta pareiškėjos I. Z. bankroto byla, yra pagrindas remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentu (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų.
27. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi atskirąjį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad jos fizinio asmens bylą administravusiam nemokumo administratoriui buvo pateiktas visų kreditorių sąrašas ir visus veiksmus su kreditorių informavimu bei įtraukimu į kreditorių sąrašą turėjo atlikti administratorius. Teigia, jog ji savo iniciatyva kreipėsi į antstolius dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir informavimo apie iškeltą nemokumo bylą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017, 35 punktas).
29. Tam, kad užsienio kreditorius galėtų įgyvendinti Reglamento 2015/848 53 straipsnyje nustatytą teisę pateikti savo reikalavimus, 54 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga informuoti užsienio kreditorius ir šios pareigos įgyvendinimo procedūra. To paties reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. Atskiru pranešimu pateiktoje 1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl to termino nesilaikymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai yra užtikrinti daiktinės teisės užtikrinimo priemone, turi pateikti reikalavimus. Prie pranešimo taip pat pridedama 55 straipsnyje nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba informacija apie tai, kur galima gauti tą formą (to paties straipsnio 2 dalis). Su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos nevykdančiais fiziniais asmenimis susijusių nemokumo bylų atveju šiame straipsnyje nurodytos standartinės formos naudojimas nėra privalomas, jei iš kreditorių nereikalaujama pateikti reikalavimus, kad byloje būtų atsižvelgta į jų reikalavimus (to paties straipsnio 4 dalis).
30. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui sutiktina su apeliantės teiginiais, jog pareiga informuoti žinomus užsienio kreditorius apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą numatyta tą bylą nagrinėjančiam teismui arba paskirtam nemokumo administratoriui. Tačiau pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog teisės mokslo doktrinoje „žinomais“ kreditoriais laikomi tie kreditoriai, kurie gali būti nustatyti iš buhalterinių bei kitų pateikiamų dokumentų arba kuriuos nustato pats bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja teigdama, jog fizinio asmens bylą administravusiam nemokumo administratoriui buvo pateiktas visų jos kreditorių sąrašas, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjusiam teismui ar jį administravusiam nemokumo administratoriui buvo pateikti dokumentai leidžiantys identifikuoti Lietuvoje esančius pareiškėjos kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA ,,B2Kapital“, UAB ,,PROMANO LIT“. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog minėti kreditoriai fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjusiam teismui ar nemokumo administratoriui galėjo būti laikomi „žinomais“ Reglamento prasme.
31. Apeliantė šiuo atveju taip pat remiasi faktu, kad apie jai iškeltą fizinio asmens bankroto bylą Latvijoje ji informavo antstolį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks pareiškėjos pranešimas pateiktas praėjus beveik pusei metų nuo sprendimo paskelbti jos, kaip fizinio asmens, nemokumo procesą, kuris, šios bylos kontekste, galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis sąžiningo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto kriterijų, pareiškėjai žinant apie atliekamus vykdymo veiksmus. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto bylos sukeliamus universalius padarinius tiek bankrutavusio asmens turtui, tiek jo kreditoriams, darytina išvada, kad kreditorių dalyvavimas tokiame bankroto procese negali priklausyti nuo bankrutavusio asmens skolos išieškojimą kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje atliekančio antstolio veiksmų (pavyzdžiui, vykdomosios bylos sustabdymo) ar pačių kreditorių atidumo, susižinojimo galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-144-684/2020).
32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, jog išieškotojams Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA ,,B2Kapital“, UAB ,,PROMANO LIT“, kaip užsienio valstybės narės kreditoriams buvo tinkamai pranešta apie skolininkei iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir sudarytos prielaidos įgyvendinti savo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Iš byloje pateikto Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla turinio matyti, jog pareiškėja teismui nurodė bendrą neįvykdytų prievolių sumą 59 632,98 EUR sumai, kuri susideda iš kreditorinių reikalavimų kreditoriams: L. J., AB „Swedbank“, UAB „Medicinos bankas“, 719 GNSB. Byloje esantis Rygos miesto Latgalos priemiesčio 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas patvirtina, jog pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla nutraukta. Minėtu sprendimu pareiškėja yra atleista nuo likusių plane nurodytų įsipareigojimų, kurie iš viso kreditoriams: L. J., SIA sudaro 23816, 29 EUR. Taigi, iš šių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad Latvijoje vykusio bankroto proceso metu į atleidimo nuo skolų planą buvo įtraukti ir kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA ,,B2Kapital“, UAB ,,PROMANO LIT“, esančių Lietuvoje, reikalavimai ir kad pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai pareiškėja yra atleista nuo prievolių šiems kreditoriams vykdymo.
33. Lietuvos Aukščiausiasis teismas teismas tokio pobūdžio bylose praktiką formuoja ta linkme, jog konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininkas galėtų būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų tiems kreditoriams, kurių apskritai nenurodė, tačiau nebūti atleidžiamas nuo prievolių žinomiems kreditoriams plane nurodytų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju. Tokiu būdu būtų paneigiama nemokumo, kaip kolektyvinio proceso, esmė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai – galbūt nesąžiningas skolininkas įgytų didesnę įstatymo apsaugą nei visiškai sąžiningas subjektas, atskleidžiantis savo kreditorius, tačiau galbūt dėl objektyvių priežasčių nepajėgiantis įvykdyti skolų nurašymo plane išdėstytų įpareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjai nepateikus įrodymų, jog Lietuvoje esantiems kreditoriams buvo tinkamai ir pranešta apie Latvijoje vykstančią fizinio asmens bankroto bylą, taip pat nepateikus įrodymų, jog apeliantės prievolės kreditoriams Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA ,,B2Kapital“, UAB ,,PROMANO LIT“ yra pasibaigusios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais atnaujintos vykdomosios bylos.
35. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.