Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui G. G. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pagal šią sutartį sūnaus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 400 Lt (116,00 Eur) kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nuo 2015 metų kas mėnesį sūnaus išlaikymui perveda ieškovei po 150 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikui sumą padidinti iki 372 Eur. Tuo tarpu atsakovas mano, kad toks išlaikymo dydžio padidinimas yra nepagįstas, sutinka, jog išlaikymo dydis būtų padidintas iki 180 Eur per mėnesį.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

Ieškovė būtinumu didinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, teigia, kad didesnių išlaidų reikalinga sūnaus maitinimuisi, sveikatai, aprangai, mokslams, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir kt. Nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nustatytas 2012 m. vasario 3 d. teismo sprendimu, t.y. prieš 10 metų, šiuo metu N. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. N. G. lanko plaukimo, bokso treniruotes, yra nustatytas netaisyklingas dantų sąkandis, būtinos ortodonto paslaugos. Visos šios aplinkybės laikytinos vaiko poreikių padidėjimu. Atsakovas iš esmės sutiko, jog sūnaus poreikiai yra padidėję, lyginant juos su poreikiais, buvusiais 2012 m.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo sūnui priteistą išlaikymą.

Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį reikalinga apie 814 Eur, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį reikalinga padidinti iki 372 Eur per mėnesį. Ieškinyje pateikė vieno mėnesio išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimą. Tuo tarpu atsakovas su ieškovės paskaičiavimais nesutiko, nurodė, kad vaikui per mėnesį pakaktų mažesnės sumos.

Teismo nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog vaiko poreikiams per mėnesį šiuo metu reikalinga 814 Eur ar didesnė suma.

Nors sūnui reikalingos ortodonto paslaugos, nes nustatytas netaisyklingas dantų sąkandis, tačiau tai nelaikytina ypatingai specialiais vaiko poreikiais dėl ko reikėtų nustatyti vidutinius vaiko poreikius viršijančių išlaidų dydį. Iš pateikto išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimo matyti, kad ieškovė įtraukia ir paskolos už būstą sumą bei mokesčius ir interneto paslaugas, tenkančius sūnui (160 Eur per mėnesį), tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Kritiškai vertintinos ir tokios įtrauktos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui kaip kas mėnesį išleidžiama 15 Eur suma dviračiui, riedžiams, 10 Eur kompiuteriui ir telefonui, 30 Eur per mėnesį sportinei aprangai ir avalynei. Atsakovas nuo 2015 m. teikia išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį, todėl, jei buvo įsigyti minėti daiktai (kompiuteris, dviratis, telefonas ir pan.), tai lėšos šiems poreikiams neturėtų būti įtraukiamos į ateitį, nes atsakovas prie šių daiktų įsigijimo jau yra prisidėjęs.

Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių, šiuo metu turėtų būti apie 600 Eur.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba. Šiuo metu šalių pajamos yra panašios. Ieškovė turi dar vieną mažametį vaiką, o atsakovas – dar du. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo sūnui dydį.

Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 70 Eur vaikui, kuriuos gana ieškovė, nes su ja gyvena šalių sūnus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. G. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2021 m. spalio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nuo 400 Lt (115,85 Eur) iki 372 Eur. Reikalavimas patenkintas 62 proc. (išlaikymo suma padidinta iki 230 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 62/100 ieškinio dalys, iš atsakovo ieškovei priteistina 372 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (išlaikymas padidintas 114 eur) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 31 Eur (114 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimu iš atsakovo G. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. G. ir priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai nuo ieškinio padavimo dienos – 2021 m. spalio 6 d. iki jo pilnametystės, priteistas sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. P..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. G. 372 Eur bylinėjimosi išlaidų A. P. ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.