Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos biudžetinės įstaigos Lietuvos jūrų muziejaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas nurodytos pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-985-256/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos jūrų muziejui, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekovalis“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Hidrostatyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti, kad perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintą ribotą konkursą Neringos forto tvarkomiesiems ir paveldosaugos darbams atlikti (toliau – pirkimas, konkursas) nesilaikė pirkimo 13.1 punkto reikalavimų dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, o trečiasis asmuo UAB „Ekovalis“ netinkamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir neatitiko pirkimo sąlygų 3.1.5, 3.1,13 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų; panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo; priteisti iš perkančiosios organizacijos 37 814,39 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas; taikyti perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau –VPĮ) 95² straipsnyje nustatytą ir teismo parinktą alternatyvią sankciją (civilinė byla Nr. e2-985-265/2016).Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš perkančiosios organizacijos 36 642,47 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Be to, teismas perkančiajai organizacijai paskyrė 6 000 Eur baudą, nurodydamas ją išieškoti į valstybės biudžetą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 36 642,47 Eur nuostolių atlyginimo bei 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė; kitoje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-896-407/2016).Pareiškėja BĮ Lietuvos jūrų muziejus 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-985-265/2016, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-896-407/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens neatitikties pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nurodytą prašymą pareiškėja grindė aplinkybe, kad Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. raštas įrodo, jog UAB „Ekovalis“ kvalifikacija atitiko pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, o perkančioji organizacija nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų pirkimo laimėtoja paskelbdama nurodytą bendrovę. Teismų procesiniuose sprendimuose pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas yra konstatuotas nepagrįstai, nes UAB „Ekovalis“ pasitelkto asmens K. S. kvalifikacijos atitikimas pagal nurodytą kvalifikacijos reikalavimą nebuvo įvertintas. Aplinkybė, kad K. S. atestatas suteikia teisę jam atlikti pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nurodytus darbus, nebuvo žinoma atsakovei ir teismams bylos nagrinėjimo metu, tačiau turi esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, t. y. jei tokia aplinkybė būtų žinoma ginčo nagrinėjimo metu, būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas.Teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų bylas, privalo būti aktyvūs ir, jeigu yra būtina, patys aiškintis bylai aktualias aplinkybes, įtraukiant atitinkamas institucijas į bylos nagrinėjimą. Nei atsakovė, nei teismai neįvertino, kad sprendžiant su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais susijusius klausimus, būtų tikslinga įtraukti į bylą Kultūros paveldo departamentą, kaip išvadą teikiančią instituciją, kuri padėtų nustatyti, ar UAB „Ekovalis“ pasiūlyme nurodytas specialistas K. S. atitinka pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, t. y. ar nurodytas asmuo turi teisę atlikti visokio tipo mūro tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.Teismas nustatė: ieškovė UAB „Hidrostatyba“ ieškinyje nurodė, kad pirkimo laimėtojos UAB „Ekovalis“ pasitelktas specialistas K. S. neturi teisės atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens paveldosaugos darbų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nemano būtinybės gauti kompetentingų institucijų išvadas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo teisę kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ar kitą instituciją dėl išvados apie K. S. teisę atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens paveldosaugos darbus, tačiau to nepadarė. Įrodinėti ginčo išnagrinėjimui reikšmės turinčias aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Atsakovė nesinaudojo teise teikti įrodymus, dėl to kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktame Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodyta informacija negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Aplinkybės, kurias pareiškėja įvardina kaip naujai paaiškėjusias, jai, kaip atsakovei, turėjo ir galėjo būti žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu.Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. raštas negali būti vertinamas ir kaip specialisto išvada, patvirtinanti faktą, kad pasiūlymo pateikimo dieną UAB „Ekovalis“ pasitelktas specialistas K. S. turėjo kvalifikacijos atestatą, kuris leidžia atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens darbus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai dėl civilinio proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo egzistavimo yra neįrodyti, dėl to atmetami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja BĮ Lietuvos jūrų muziejus atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atnaujinti procesą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą ir pripažįsta, kad padarė klaidą, nes jei būtų pasikreipusi, Lietuvos apeliacinis teismas būtų atmetęs ieškinį visiškai, taip pat atsakovė suklydo atsiliepime į ieškinį nurodydama, kad byloje nėra būtina gauti kompetentingų institucijų išvadas. Atsakovė pripažįsta visas savo padarytas klaidas tiek organizuojant pirkimą, tiek bylos nagrinėjimo metu, tačiau padarytos klaidos nebuvo esminės ir tyčinės, atsakovė nesiekė pažeisti viešųjų pirkimų tikslo ir principų. Kritiškai vertintini ir teismo veiksmai bylos nagrinėjimo metu, nes ir teismas turėjo pareigą rinkti įrodymus, įtraukti asmenis į bylos nagrinėjimą. Atitinkamos institucijos išvadai byloje pateikti įtraukimas į ginčo nagrinėjimą pagal CPK 49 straipsnio 3 dalį priklauso teismo kompetencijai ir teismas šį klausimą gali ir privalo spręsti ex officio, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Byla susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas privalo būti aktyvus, o dispozityvumo principas tokiose bylose nėra absoliutus.Skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą, atliko galimo pažeidimo tyrimą, kurio pagrindu BĮ Lietuvos jūrų muziejui buvo pritaikyta 14 649,84 Eur finansinė korekcija, kuri reiškia, kad perkančioji organizacija negaus nurodyto dydžio Norvegijos fondų paramos lėšų, o dėl to kyla projekto „Neringos forto išsaugojimas ir tvarus jo naudojimas“ neįgyvendinimo grėsmė.Dėl byloje teismų nustatyto pažeidimo, kuris, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, buvo nustatytas nepagrįstai, perkančioji organizacija bus nepajėgi įvykdyti (užbaigti) visuomeninę ir kultūros paveldo reikšmę turinčio objekto sutvarkymo darbų, susidurs su finansiniais sunkumais, o teismas atsisakė patenkinti prašymą ir atnaujinti procesą, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nesinaudojo teise teikti įrodymus ir nepateikė teismui atitinkamos išvados bylos nagrinėjimo metu, neatsižvelgdamas į pačiam teismui CPK 49 straipsnio 3 dalyje ir 423⁸ straipsnio 1 dalyje nustatytas analogiškas pareigas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu UAB „Ekovalis“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl K. S. teisės atlikti visokio tipo mūro paveldosaugos darbus, kuriuose buvo detaliai analizuotas specialus teisinis reguliavimas, atestato išdavimo faktinės aplinkybės ir užsiminta apie galimą rašymo apsirikimo klaidą atestate, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendime rašytinius paaiškinimus atsisakė priimti ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nesistemiškai aiškino Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodytos informacijos turinį, neatsižvelgė ir neanalizavo Lietuvos jūrų muziejaus prašymo nurodytai institucijai, į kurį buvo pateiktas atsakymas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Kultūros paveldo departamento raštas neįrodo, jog pasiūlymo pateikimo dieną K. S. turėjo kvalifikacijos atestatą, kuris leidžia atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens darbus. Nagrinėjamu atveju aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad, siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas; vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).Iš prašomoje atnaujinti byloje priimtų teismų sprendimų ir bylos medžiagos matyti, kad K. S. atitikimas pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui byloje iš esmės nebuvo nagrinėtas, bylą nagrinėję teismai teisės normas aiškino nesistemiškai, iš esmės taikė tik lingvistinį aiškinimo metodą, neįsigilino į galiojantį specialų teisinį reguliavimą ir nepaprašė kompetentingos institucijos (Kultūros paveldo departamento) išvados (paaiškinimo) dėl specialisto teisės atlikti akmens mūro paveldosaugos tvarkomuosius darbus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad K. S. neturi teisės atlikti nurodytus darbus.

Ieškovė UAB „Hidrostatyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte tik patvirtino teismų nustatytą aplinkybę, kad K. S. atestatas įrodo jo kvalifikaciją atlikti plytų mūro, medinių konstrukcijų, medžių apdailos ir stalių darbus, o ne visų tipų mūrų tvarkomuosius darbus, kaip teigia pareiškėja. 2011 m. liepos 7 d. K. S. išduotame atestate įrašyta tokia specializacija, kokios šis asmuo siekė ir nurodė savo prašyme. Teismų procesiniuose sprendimuose padaryta išvada dėl K. S. specializacijos neprieštarauja 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodytai informacijai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo teisę kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ar kitą instituciją dėl išvados apie K. S. teisę atlikti akmens ir natūralaus akmens mūro darbus, tačiau to nepadarė. Taigi atsakovė nepasinaudojo teise teikti įrodymus, todėl Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte pateikta informacija negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Tai, kad teismas turi teisę peržengti ieškinio (skundo) ribas, bet šia teise nepasinaudoja, savaime nepatvirtina CPK, VPĮ nuostatų ar viešojo intereso pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pasiūlymų vertinimo stadijoje, apeliantė (atsakovė) po ieškovės pretenzijos įvertinusi tiekėjo UAB „Ekovalis“ specialisto K. S. kvalifikaciją, nepripažino jos pakankama, nes 2011 m. liepos 7 d. atestate nebuvo nurodyti konkurso sąlygų 3.1.13 punkte įvardyti darbai: akmens mūro ir natūralaus akmens darbai, ir pasiūlė trečiajam asmeniui pateikti papildomus dokumentus apie tai, kad jis atitinka konkurso sąlygų 3.1.13 punkto reikalavimą – turi specialistą, turintį teisę atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Nei perkančiajai organizacijai, nei teismuose UAB „Ekovalis“ nesiekė įrodyti K. S. reikiamos kvalifikacijos, o nurodė naują, ankščiau paraiškoje neišviešintą specialistą Š. K., kurio kvalifikaciją atsakovas (apeliantas) pripažino tinkama ir pakankama. Teismai šią situaciją įvertino kaip VPĮ pažeidimą – pasiūlymo pakeitimą, o atsakovės veiksmus, vertinant tokius naujai pateiktus dokumentus – neteisėtais. Teismai taip pat pripažino, kad specialistas K. S. neturėjo reikiamos kvalifikacijos.Apeliantas siekia atnaujinti procesą byloje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2016 m. rugsėjo 16 d. rašto „Dėl specialistui, atliekančiam tvarkomuosius paveldosaugos darbus, išduoto atestato“ pagrindu kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą, kuris objektyviai lemtų poreikį atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-985-265/2016, kurioje buvo sprendžiamas apeliantės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų sprendimų konkurse dėl Neringos forto tvarkomųjų ir paveldosaugos darbų atlikimo teisėtumas, nagrinėjimą. Apeliantė akcentuoja teismo pareigą, nagrinėjant iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantį ginčą, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti byloje pareikštus reikalavimus, tačiau CPK 423⁸ straipsnio 1 i 2 dalyse įtvirtintos paminėtos teisės, bet ne pareigos. Pagal bendruosius civilinio proceso principus (rungimosi, dispozityvumo, CPK 12, 13 str.) ir CPK 178 straipsnį bylos šalims tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliantė ne tik kad nevykdė nurodytos pareigos – nepateikė į bylą atitinkamo įrodymo, galinčio patvirtinti, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu UAB „Ekovalis“ pasitelkto specialisto K. S. kvalifikacija visiškai atitiko pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto reikalavimą (CPK 12, 13, 178 str.), bet ir šia aplinkybe nesirėmė atsikirsdama į ieškovės UAB „Hidrostatyba“ ieškinio reikalavimą pripažinti netinkamą tiekėjo UAB „Ekovalis“ kvalifikacijos pagal nurodytą pirkimo sąlygą įvertinimą. Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose apeliantė sutiko, kad netinkamai įvertino UAB „Ekovalis“ pasitelkto specialisto K. S. kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygų 3.1.13 punktą (pagal nurodytą pirkimo sąlygų 3.1.13 punktą tiekėjas turėjo įrodyti teisę atlikti akmens mūro, natūralaus akmens ir plytų mūro darbus, o kartu su UAB „Ekovalis“ pasiūlymu pateiktame K. S. atestate buvo aiškiai nurodyta teisė atlikti tik plytų mūro darbus), tačiau teigė, kad, tikslindama savo kvalifikacijos duomenis, UAB „Ekovalis“ pateikė specialisto Š. K. kvalifikacijos atestatą, kuris suteikė jam teisę atlikti visus pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nurodytus darbus. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Ekovalis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apeliantei iš esmės neginčijant UAB „Ekovalis“ pasiūlyme nurodyto specialisto K. S. kvalifikacijos stokos, teismai, net ir disponuodami CPK 423⁸ straipsnio 1, 2 dalyse nurodytomis procesinėmis teisėmis, neturėjo teisinio pagrindo ex officio spręsti dėl nurodyto asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto reikalavimui kai pati perkančioji organizacija jo kvalifikacijos nepripažino tinkama. Šios išvados nepaneigia skundo argumentas, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo UAB „Ekovalis“ nurodė aplinkybes dėl K. S. teisės atlikti visokio tipo mūro paveldosaugos darbus, aptarė specialų teisinį reglamentavimą, t. y. pateikė netiesioginius įrodymus, patvirtinančius Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugsėjo 16 d. rašto išvadą dėl K. S. kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto reikalavimui. Pirma, trečiojo asmens atsiliepimą į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl praleisto procesinio termino jį pateikti, rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti, nustatęs, kad šiuo procesiniu dokumentu teikiami ne rašytiniai paaiškinimai (CPK 42 str.), o atsiliepimas į apeliacinį skundą praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 423⁹ str. 2 d.). Antra, paminėta, kad trečiasis asmuo UAB „Ekovalis“ atsiliepimo į ieškinį ar kito procesinio dokumento, kuriame būtų išdėstęs savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, taip pat ir dėl bendrovės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 3.1.13 punkto reikalavimui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė. CPK įtvirtina ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių etc. Taigi net ir tuo atveju, jeigu nurodyti UAB „Ekovalis“ procesiniai dokumentai būtų pateikti laikantis proceso taisyklių, apeliacinės instancijos teismas nebūtų turėjęs teisinio pagrindo spręsti dėl K. S. kvalifikacijos tinkamumo (CPK 320 str.).Viena iš būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų – aplinkybė, kuri nurodoma kaip naujai paaiškėjusi, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Apeliantas nurodo, kad tokia aplinkybė – K. S. teisė atlikti akmens mūro ir natūralaus akmens, patvirtinta paminėdama Kultūros paveldo departamento rašte. Su tuo sutikti nėra jokio pagrindo. Iš pateikto rašto akivaizdu tai, kad apie asmens teisę atlikti konkrečius specializuotus darbus patvirtina atestatas. Toks dokumentas buvo išduotas K. S.. Rašte taip pat nurodoma, kad atestatai išduodami Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 patvirtintų Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius, mokslinius, ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atstovavimo taisyklių pagrindu. Taisyklių 5.3.1 punkte nurodyta specializacija yra akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai. Taigi K. S. turėjo teisę gauti atestatą su visais jame išvardytais paminėtais darbais, tačiau iš paminėto Kultūros paveldo departamento rašto matyti, kad K. S. 2011 metais prašė atestato tik plytų mūro, medinių konstrukcijų, medžių apdailos ir stalių gaminių darbams atlikti specializacijos. Tokiems darbams atlikti atestatą gavo. Tai, kad paminėto asmens patirtis ir kvalifikacija leidžia, kaip nurodyta rašte, atlikti asmens mūro, natūralaus akmens darbus, tačiau tam patvirtinti, kaip nurodyta paminėtose taisyklėse, turi būti išduotas atestatas. Joks raštas, išaiškinimas negali išplėsti išduoto atestato turinio ar jo pakeisti. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, Kultūros paveldo departamento rašte jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nežinojo ar negalėjo žinoti apeliantas, nėra. Rašto duomenis patvirtina, kad K. S. kvalifikaciją neatitiko pirkimo sąlygų 3.1.13 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas prieina prie išvados, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo, kad procesas byloje būtų atnaujintas.Pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir tai, kad, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismas nepasisakė dėl prašyme nurodytų aplinkybių, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-985-265/2016, kuriuo iš apeliantės į valstybės biudžetą priteista 6 000 Eur bauda už VPĮ įstatymo pažeidimus, ji gali netekti pirkimui skirto Norvegijos fondų finansavimo, kas sąlygotų jos vykdomo projekto „Neringos forto išsaugojimas ir tvarkus jo naudojimas“ neįgyvendinimo grėsmę. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu apeliantei kilę padariniai, jų mastas, įtaka viešajam interesui nėra susiję nei su viena CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlyga, todėl teismas, spręsdamas apeliantės prašymo pagrįstumą, neturėjo pagrindo atsižvelgti ir vertinti nurodytą aplinkybę. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieškovė UAB „Hidrostatyba“ patyrė po 302,50 Eur atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atskirąjį skundą parengimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismui turi būti pateikiamas raštu kartu su šių išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi prašymas dėl 302,50 Eur atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimo išlaidų priteisimo ir šias išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, ieškovė teisės į nurodytų išlaidų atlyginimą neįgijo.Dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo sprendžiama, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatyto tokios paslaugos maksimalaus dydžio, tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į nedidelę atsiliepimo apimtį bei argumentų panašumą ieškovės atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvacijai, protingumo bei sąžiningumo principus, UAB „Hidrostatyba“ priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 150 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ (j. a. k. 163281914) iš pareiškėjos biudžetinės įstaigos Lietuvos jūrų muziejaus (j. a. k. 190464695) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.