Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam D. N., kaltinamojo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiesiems N. B. (buvusi N.), V. A., vertėjoms S. M. ir A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pastarosios vykdymą atidedant vieneriems metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, nustatant jos sumokėjimo terminą iki 2022-11-19;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 38 MGL (1900 Eur) bauda, nustatant jos sumokėjimo terminą iki 2025-05-31, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 135 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. N. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2024-08-31 apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su N. N. metu, tyčia mesdamas puodelį, pataikė į bute esantį televizorių “Samsung", 400 eurų vertės, ir tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą, N. N. priklausantį turtą (BK 187 str. 3 d.).

Be to, D. N. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, 2024-08-31 apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, dešine ranka griebė N. N. už kaklo bei įkando į jos dešinės pusės petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai N. N. fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.).

Be to, D. N. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2024-12-22 apie 18:30 val., viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje, asmeninio konflikto su V. A. metu, tyčia, vieną kartą dūrė peiliu V. A. į pilvo kairę pusę, padarydamas šiam kiauryminį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su (duomenys neskelbtini)ies pažeidimu - sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str. 1 d. ir BK 284 str.).

II.1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje bei BK 140 straipsnio 1 dalyje prieš nukentėjusiąją N. N.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąją N. N. prisipažino visiškai ir parodė, jog tąkart rugpjūčio 31 d. jis susiskambino su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji N. N. turėjo problemų su koja, paprašė pagalbos. Jis sutiko padėti, nuvyko pas N. N., jie išgėrė. Tarp jų įvyko konfliktas. Jis metė puodelį į televizorių, pataikė. Po to grumtynių metu jis N. N. įkando į petį. Neprisimena, į kurį petį įkando, gal į dešinį. Neneigia, jog grumtynių metu galėjo nukentėjusiajai griebti už kaklo, neprisimena. Kai pataikė į televizorių, skilo jo ekranas. Sutinka su ieškinio suma. Jis atlygino N. N. padarytą turtinę žalą, nupirko jai kitą televizorių. Su N. N. jis išsiskyręs, tai jo buvusi žmona. Maždaug 2,5 metus jie negyvena kartu. Tąkart jsi buvo išgėręs, gailisi dėl to, kas nutiko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. N. parodė, jog tąkart D. N. atvyko į jos butą. Įvyko konfliktas. Jis sudaužė televizorių. D. N. kėsinosi ir į ją, stvėrė jai už gerklės. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Televizorių D. N. sudaužė su puodeliu. D. N. jai įkando į dešinį petį. Buvo kraujosruva, ilgą laiką gijo ir skaudėjo jai. Ant kaklo taip pat buvo mėlynės. Abdukcijos paimti ji nesugalvojo. Ant peties matėsi dantų žymės. D. N. buvo išgėręs. Kartu jie negyvena apie 3 metus. Tai buvęs jos vyras. Televizorius buvo pirktas išsimokėtinai, kai tik pradėjo susitikinėti, dar nebuvo santuokos, čia jos turtas, ikivedybinės sutartis yra, ir iki santuokos yra pabrėžta kad jos turtas yra jos. Žala atlyginta, nupirktas naujas televizorius jai.

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Apklaustas kaip įtariamasis D. N. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkologinio centro įskaitoje nėra įrašytas, priklausomybės ligų centre nesu gydytas, įtarimo esmė ir turinys jam aiškūs. Įvykis įvyko pranešime apie įtarime nurodytu metu, t. y. 2024-08-31. Sutinka, jog sudaužė televizorių, nes su N. N. susipyko, susibarė, ji kažką metė į jį, atšoko į šoną ir puodelis pataikė į televizorių. Jis puodelį metė, neturėjo tikslo pataikyti į N. N. Konfliktas buvo dėl to, kad ji buvo išgėrusi. Ji buvo išsinarinusi koją, paprašė, kad pabūtų su ja, nes ji negali atsikelti ir nueiti į tualetą, jai reikėjo pagalbos. Jis su N. N. bendrauja kiekvieną dieną, susiskambina, maitina katinus. Apie mėnesį laiko jie nebegyvena. Anksčiau buvo susituokę, kada išsiskyrė, nepamena, skyrybos buvo fiktyvios. Išsiskyrė fiktyviai, kadangi gaudavo dideles sąskaitas, o N. turėjo turto. Mėnesį atgal gyvendavo kartu su pertraukomis. Žalą dėl televizoriaus atlygino. Puodelio specialiai netaikė į televizorių, dėl sudaužyto televizoriaus kaltę pripažįsta. Jis prieš N. N. fizinio smurto nenaudojo, už kaklo tyčia negriebė, nebent galėjo paimti ją, kai ją ramino konflikto metu. Ji jį taip pat buvo pagriebusi už plaukų. Nuo ko jų susikibimas prasidėjo, jis nežino. Ji jo buvo paprašiusi nupirkti alkoholio. Jis jai buvo atvežęs alkoholio. Ji išgėrusi ėmė kabinėtis prie jo. Jis taip pat vartojo alkoholį, kiek buvo išgėręs, nepamena, gėrė alų. Prieš tą įvykį jis nakvojo pas N., ir tos nakties metu jie kvailiojo, pas juos tokie juokai, jis jai truputį įkando į dešinės pusės petį. Kai atvyko, konfliktų nebuvo. Pirmą dieną alkoholį vartojo. 2024-08-31 prasidėjo minėtas konfliktas. Kas pirmas pradėjo konfliktą, nepamena, buvo išgėręs, bet nebuvo girtas, neprisimena. Ji pradėjo grubiai su juo kalbėtis. Dėl to jis ją galėjo paimti už kaklo, kai ji tampė jį už plaukų, jis tuo metu galėjo ją paimti už kaklo, kad atstumtų nuo savęs. Specialiai už kaklo jos negriebė. Bijojo, kad dėl savo kojos ji nenukristų. Dėl savo veiksmų gailisi. Jie po konflikto su ja sekančią dieną susitaikė, pas juos būna tokie protrūkiai. Konflikto metu norėjo išeidinėti iš buto, sėdėjo avėsi batus, ir tuo metu N. N. du kartus griebė jį už plaukų ir du kartus jo galvą trenkė į sieną, po to griebė jį už veido. Tada jis išėjo iš buto ir ji iškvietė policiją. Kai policija atvyko, jo bute jau nebuvo. (t. 2, b. l. 182-184).

Nukentėjusioji N. N. parodė, kad 2024-08-31 apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini), į jos butą atvyko buvęs sutuoktinis D. N., su kuriuo ji buvo susituokusi apie 6 metus. Su sutuoktiniu D. yra išsiskyrusi apie 2 metus, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendrų vaikų neturi. Su savo buvusiu sutuoktiniu matosi periodiškai. Atvykus D. N. į butą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jų skyrybų. Vyras pradėjo rėkti sakydamas: "Tu esi prostitutė, tu su visais dulkiniesi", po ko, stovėdamas virtuvės-svetainės kambaryje (kambariai sujungti), paėmė baltos spalvos puodelį, stovintį ant virtuvės baro tipo stalo ir metė jį į ant sienos pakabintą išmanųjį televizorių bei jį apgadino. Jai padaryta turtinė žala apie 1000 eurų. Po tokių savo buvusio sutuoktinio veiksmų paprašė jo palikti jos butą. D. N. po jos išsakytų žodžių suagresyvėjo ir jiems stovint prie lauko durų, paėmė ją už gerklės dešine ranka ir įkando jai į dešinį petį. Kai vyras įkando jai į petį, pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 7/10 skalėje. Šiuo metu jaučia skausmus dešinėje pečio srityje, matosi sužalojimai, įkandimo žymė, tačiau medikų pagalbos jai nereikia. Po įkandimo nusprendė paskambinti pagalbos telefonu 112. Kreipiantis pagalbos telefonu, vyras paėmė jos automobilio "Hyundai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir išvažiavo. Prieš tai jos buvęs sutuoktinis jau buvo paėmęs jos automobilį, tačiau jį grąžino. Šiuo metu dėl automobilio pretenzijų neturi. Automobilis priklauso jai, išmanusis televizorius "Samsung" buvo įgytas prieš santuoką. D. N. konflikto metu buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Papildomos apklausos metu parodė, kad nori patikslinti duotus parodymus. D. N. 2024-08-31 sudaužė televizorių, mesdamas į jį puodelį. Jis jai jau atlygino padarytą turtinę žalą dėl sudaužyto televizoriaus - nupirko naują televizorių. Senąjį televizorių ,,Samsung" prieš maždaug 6 metus įsigijo už maždaug 1000 eurų, įvykio metu jį vertina 400 eurų. Jokių dokumentų dėl televizoriaus kainų negali pateikti. Tikslų televizoriaus modelį įvardinti negali. Turtinė žala atlyginta, civilinio ieškinio neteiks. Po įvykio į medikus nesikreipė, į VTMT nesikreipė. 2024-08-31 apie 15 val. D. N. jai buvo paėmęs už gerklės ir įkando į dešinės pusės petį, ji pajuto fizinį skausmą. D. N. jos nesmaugė, jis tik buvo paėmęs už gerklės dešine ranka. Įvykio metu D. N. buvo neblaivus, dėl įvykio jos atsiprašė, pretenzijų jam nebeturi nei dėl sugadinto televizoriaus, nei dėl sukelto fizinio skausmo. Su D. N. ji yra išsiskyrusi 2 metus, bendro ūkio neveda. (t. 1, b. l. 45-48, 88-91)

Akistatos protokole nurodyta: tyrėjo klausimas N. N.: papasakokite apie konflikto aplinkybes 2024-08-31, įvykusio tarp jūsų ir D. N. N. N.: 2024-08-31 jis buvo agresyvus, sudaužė televizorių ir tiek, paprašiau išeiti iš namų ir įkando man į petį ir viskas. Tyrėjo klausimas N. N.: kada atėjo D. N. pas jus? N. N.: tą pačią dieną, per pietus. Tyrėjo klausimas N. N.: kaip prieš jus buvo naudotas fizinis smurtas? N. N.: tiesiog mes susipykome ir aš jį pradėjau varyti iš namų ir jis man įkando į petį. Tyrėjo klausimas D. N.: ar girdėjote, ar su jais sutinkate? D. N.: taip girdėjau, bet nesutinku. Aš buvau atvykęs pas N. N. prieš 1 parą. Viskas pradžioj buvo normaliai, aš pas ją pernakvojau ir konfliktas prasidėjo 2024-08-31. Mes susipykome, aš sudaužiau televizorių mesdamas puoduką, ir kai norėjau išeiti iš buto, N. N. ėmė mane už plaukų ir mane porą kartų trenkė į sieną. Ar aš jai įkandau, nepamenu. Jeigu ji sako, kad įkandau tai turbūt taip ir buvo. Tyrėjo klausimas N. N.: ar sutinkate su D. N. parodymais? N. N.: ne, aš jam netrenkiau ir negriebiau jam už plaukų. D. N. man įkando prieš išeidamas pro duris. Aš prieš jį nenaudojau jokio fizinio smurto. Tyrėjo klausimas D. N.: kada galėjote įkasti N. N.?D. N.: įkąsti galėjau, kai moviausi batus ir N. N. pradėjo mane tampyti už plaukų ir trenkė mane į sieną. Tyrėjo klausimas D. N.: ar N. N. veiksmai kėlė pavojų jūsų sveikatai ir gyvybei? D. N.: ne, man pavojaus nebuvo. Aš tiksliai neprisimenu, ar aš jai įkandau 2024-08-31. Gal kai stumdėmės tai ir įvyko. Tyrėjo klausimas D. N.: apklausos metu nurodėte, jog N. įkandote nakties metu? D. N.: taip nurodžiau, nes taip buvo.Tyrėjo klausimas N. N.: ar nakties metu D. N. jums įkando? N. N.: ne, neįkando.Tyrėjo klausimas: patikslinkite, kada iš tikrųjų buvo įkasta? D. N.: aš jai įkandau du kartus. Pirmąjį kartą jai įkandau nestipriai žaisdamas, sekso metu. Tai buvo kaip žaidimas. Antrąjį kartą galėjau įkąsti išeidamas iš buto, konflikto metu 2024-08-31 apie 16 val.Tyrėjo klausimas N. N.: kiek kartų jums buvo įkąsta? N. N.: 1 kartą, 2024-08-31 dienos metu, kai susipykome. Nakties metu jis man neįkando.Tyrėjo klausimas N. N.: ar vedate bendrą ūkį? N. N.: nevedame bendro ūkio, oficialiai esame išsiskyrę apie 2 metus, per tą laiką dar gyvenome kartu, iki 2023 m. rudens.Tyrėjo klausimas D. N.: ar sutinkate su parodymais dėl gyvenimo kartu, bendro ūkio nevedimo? D. N.: sutinku su jos parodymais dėl gyvenimo kartu, bendro ūkio nevedimo.Tyrėjo klausimas N. N.: kaip buvo sudaužytas televizorius? N. N.: jis metė puoduką ir jį sudaužė.Tyrėjo klausimas D. N.: ar sutinkate dėl televizoriaus sudaužymo aplinkybių? D. N.: taip sutinku, taip ir buvo sudaužytas televizorius.Tyrėjo klausimas N. N.: apklausos metu nurodėte, jog D. N. jus paėmė už kaklo, ar taip buvo? N. N.: taip, taip buvo, D. N. mane paėmė už kaklo kai mes buvome koridoriuje, kuria ranka ėmė už kaklo nepamenu, galimai su dešine.Tyrėjo klausimas D. N.: ar ėmėt už kaklo jai? D. N.: ne, neėmiau. Fiziškai to padaryti negalėjau, nes aš sėdėjau ir aviausi batus, todėl tai fiziškai neįmanoma.Tyrėjo klausimas N. N.: patikslinkite kaip jums buvo paimta už kaklo? N. N.: mes koridoriuje pradėjome muštis, jis mane stvėrė už gerklės ir įkando į petį.Tyrėjo klausimas N. N.: sakote, jog pradėjote muštis, kokie buvo jūsų veiksmai? N. N.: aš pradėjau jį stumti link sienos, link durų, kad jis išeitų iš namų.Tyrėjo klausimas D. N.: ar N. N. jus stūmė, kad išeitumėt iš namų? D. N.: ne, taip nebuvo. Aš ir taip ruošiausi išeiti iš namų.Tyrėjo klausimas N. N.: apklausoje nurodėte, jog buvo paimtas automobilio raktas, ar taip buvo? N. N.: taip jis paėmė mano automobilio "Hyundai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą.Tyrėjo klausimas D. N.: ar ėmėt raktą?D. N.: automobilio raktas buvo mano kišenėje, aš jo specialiai neėmiau, aš iškviečiau taksi ir išvažiavau. Automobilis priklauso man, nors jis registruotas N. N. vardu.Tyrėjo klausimas D. N.: ar turite klausimų N. N.? D. N.: ne, neturiu.Tyrėjo klausimas N. N.: ar turite klausimų D. N.? N. N.: ne, neturiu. Gynėjos klausimas: kieno iniciatyva D. N. atvyko į N. butą? D. N.: atvykau N. iniciatyva, ji paprašė man atvažiuoti ir padėti su koja, nes ji turėjo traumą. N. N.: taip, sutinku. Gynėjos klausimas: ar N. prašė ko nors atvežti? D. N. : alkoholio, atvežiau butelį degtinės ir 10 alaus. N. N.: nesutinku. Neprašiau nupirkti alkoholio. Gynėjos klausimas: ar vartojote alkoholinius gėrimus kartu? D. N.: alkoholinius gėrimus vartojome kartu. N. N.: taip, alkoholį vartojome kartu. Gynėjos klausimas: kada vartojote alkoholį? D. N.: vartojome vakare, kai atvykau. Po to kitą dieną vartojome dienos metu, prieš konfliktą. N. N.: mes vartojome dieną alkoholį, vakare nevartojome, nes jo nebuvo tą vakarą. Gynėjos klausimas: kokia buvo konflikto priežastis? D. N.: nepamenu, konflikto metu ji man priekaištavo, kodėl aš atvykau, rimtos priežasties nebuvo. N. N.: priežastis yra pavydas. Gynėjos klausimas: N. kalbėjo, kad buvo susistumdymas, ar tikrai buvo susistumdymas ir kokie buvo N. veiksmai? D. N.: išskyrus smūgių į sieną, kitų veiksmų iš jos pusės nebuvo. N. N.: smūgių į sieną nebuvo. Gynėjos klausimas: ar tyčia metėt puoduką į televizorių ar dėl neatsargumo? D. N.: į televizorių pataikiau dėl neatsargumo, nenorėjau į jį pataikyti. N. N.: sutinku, jog jis galėjo netyčia pataikyti į televizorių. Gynėjos klausimas: N., ar D. atlygino jums žalą už televizorių? N. N.: taip, atlygino. Gynėjos klausimas: ar turit kokių nors pretenzijų dėl automobilio raktų ir ar automobiliu pastoviai naudojasi D.? N. N.: neturiu pretenzijų, sutinku, jog automobiliu pastoviai naudojasi D. (t. 1, b. l. 119-124).

Liudytojas D. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2024-08-31 dirbo kartu su vyr. patruliu M. P. ekipaže (duomenys neskelbtini). 2024-08-31 apie 16 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog pranešėjos buvęs vyras atvyko pas pranešėją, ją sumušė, sudaužė jos televizorių, pavogė raktus nuo automobilio ir su juo išvažiavo. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja N. N., kuri paaiškino, jog buvęs sutuoktinis D. N. sudaužė jos televizorių, paėmė raktus nuo automobilio, įkando jai į ranką. Moteris atrodė išsigandusi. Paaiškino, jog buvęs vyras atėjo išgėręs pas ją ir jie susipyko, pastoviai konfliktuoja. Moteris paaiškino, kad jai buvęs sutuoktinis įkando į dešinį petį. Moteris parodė dešinį petį, matėsi sužalojimas, ji nurodė, jog jautė fizinį skausmą. Bute matė televizorių, kuris buvo sudaužytas, buvo įskilęs jo ekranas. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Bute matė sudaužytą puodelį, kurį paėmė. Moteris sakė, kad ji buvo išgėrusi vieną alaus. (t. 1, b. l. 94-97).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 89, 90, 92, 180, 205 ir 207 straipsniais atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta: apžiūrimas butas yra dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte užrakintas šarvuotomis tamsios medinės spalvos durimis su užrašu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkame į koridorių. Koridoriaus dešinėje yra batų lentyna, ant jos sudėta avalynė. Einant toliau, po dešine yra durys, vedančios į miegamojo kambarį. Atidarius duris, matome per vidurį dvigulę lovą, po dešine puse yra drabužių spinta, kairėje yra baltos spalvos durys, vedančios į įstiklintą balkoną. Išėjus iš miegamojo kambario, patenkame į svetainės kambarį, kuris yra sujungtas su virtuve. Po dešine puse yra baltos spalvos spinta, ant jos yra įvairūs kosmetiniai daiktai, vaistai, virš spintos ant sienos kaba išmanusis televizorius "Samsung", kurio viršutinėje vidurinėje dalyje yra įdauža apie 15 cm pločio ir ilgio, po baltos spalvos spinta yra svarstyklės, šalia ventiliatorius, šalia ventiliatoriaus yra pilkos spalvos augintinio gultas, jame yra baltos spalvos skirtingų dydžių šukės, galimai puodelio. Šukės supakuotos į voką Nr. 1. Toliau kairiau yra permatomos durys, vedančios į balkoną. Balkone yra drabužiai, džiovyklė ir kiti daiktai. Svetainės kambario viduryje yra staliukas, šalia jo sofa-lova, pilkos spalvos, svetainė yra sujungta su virtuve. Virtuvės dalyje yra baro tipo rudos spalvos stalas, šalia jo - dvi baltos spalvos baro kėdės. Už baro stalo yra pilkos spalvos šaldytuvas, šalia jo - virtuvės baldų komplektas. Ant virtuvės baldų komplekto yra kaitlentė. Toliau, ant virtuvės baldų komplekto guli virtuvinė technika, kiti virtuvės įrankiai. Už virtuvės baldų komplekto yra durys, vedančios į vonios-tualeto kambarį. Vonios-tualeto kambaryje yra tualetas, dušas ir kiti higienos reikmenys. Išėjus iš vonios-tualeto kambario yra dar vienos durys, vedančios į vieną iš gyvenamojo buto kambarių. Šiame kambaryje ant žemės guli išmėtyti drabužiai, kambario kairės pusės kampe yra spintelė, ant jos augalas. Daugiau nusikaltimo pėdsakų nėra, vaizdo stebėjimo kameros nėra. (t. 1, b. l. 45-77).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-08-31 16_01_27)". Atidarius garso įrašą pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-08-31 16_01_27)’’, girdime, kaip moteris skambina pagalbos numeriu 112.- BPC: - 112.- M: - Sveiki, norėčiau išsikviesti policiją, žinokit, pas mane buvęs vyras, bet jis dabar pabėgęs. Jis sudaužė namuose televizorių, mašiną. (Girdima, kad moteris verkia).- BPC: - Supratau, koks miestas ir rajonas?- M: - (duomenys neskelbtini). Bet jis pabėgo dabar.- BPC: - (duomenys neskelbtini), nuosavas namas?- M: - Ne,.. (Moteris kažką dar sako, tačiau nerišliai).- BPC: - Koks butas? Nusiraminkite, aš nesuprantu, ką jus sakote.- M: - (duomenys neskelbtini).- BPC: - Nepilnamečių vaikų yra namuose?- M: - Ne, nėra.- BPC:- Supratau, tai sudaužė televizorių ir automobilį?- M: - Taip, jis pavogė iš manęs automobilį "Hyundai".- BPC: - Tai pavogė ar sudaužė, ką jis su juo padarė?- M: - Nežinau, sakė, kad sudaužys, dabar jis mane sumušė namuose ir pasiėmė nuo mano mašinos raktus ir išvažiavo.- BPC: - Supratau. Koks automobilis?- M: - "Hyundai".- BPC: - Valstybiniai?- BPC: - (duomenys neskelbtini).- BPC: - Žodžiais pasakykit.- M: - (duomenys neskelbtini)- BPC: - Nusiraminkite, sakykite valstybinį numerį, bus greičiau.- M: - (duomenys neskelbtini) BPC: - Kokios spalvos?- M: - Tamsiai mėlyna.- BPC: - Link kur nuvažiavo neaišku?- M: - Link (duomenys neskelbtini), tikriausiai link namų.- BPC: - Supratau, sakykit, jums greitoji reikalinga?- M: - Ne.- BPC: - Vardas, pavardė jūsų?- M: - N., (moteris dar kažką sako, bet nerišliai).- BPC: - Kokia pavardė?- M: - (moteris kažką sako nerišliai).- BPC: - Supratau, sakykit, durų kodas laiptinėje yra?- M: - Taip.- BPC: - Koks?- M: - (duomenys neskelbtini).- BPC: - Aukštas kuris?- M: - (duomenys neskelbtini).- BPC: - Jis čia ką tik buvo?- M: - Taip, kai pradėjau kviesti policija pabėgo.- BPC: - Supratau, informuojam tarnybas, jeigu kažkas pasikeis, praneškite.- M: - Tai kas iš to, kad jie dabar atvažiuos.- BPC: - Tai bet kokiu atveju reikia fiksuoti įvykį, yra pavogtas automobilis.- M: - Gerai, gerai. (t. 1, b. l. 132-134).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - "body" kamerų vaizdo įrašai.?Įrašo ,,export-6m3dr.mp4’’ trukmė 41 sekundė, įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.?Įrašo ,,export-gm1df.mp4’’ trukmė 14 minučių 26 sekundės, įrašas filmuotas policijos pareigūno M. P. kūno kamera. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad du policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, įeina į daugiabučio namo laiptinę, liftu pakyla į septintą aukštą, ten pasibeldžia į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidaro moteris, pareigūnai paprašo uždaryti šunį į kitą kambarį, moteris patikslina, kad namuose yra viena. Įėjus į butą, pareigūnai klausia moters, kas atsitiko. Ši pasakoja, kad jos buvęs vyras ją užpuolė, sudaužė televizorių, pasiėmė automobilį ir išvažiavo, būdamas neblaivus, sako, kad ji pati įsileido vyrą į butą, pamini, kad su vyru išsiskyrusi jau du metus. Moteris pasakoja, kad šiandien vyras prieš ją smurtavo – įkando jai į petį, metė kažkokį daiktą į televizorių, paėmė jos automobilį. Moteris sako, kad fizinį skausmą patyrė, norės rašyti pareiškimą, GMP atsisako. Moteris taip pat pasakoja, kad vos įleidus vyrą į butą, jis elgėsi adekvačiai, tačiau vėliau dėl neblaivumo pradėjo pykti, kad ji jį paliko, vadino ją necenzūriniais žodžiais, jai paprašius vyro išeiti, šis tapo agresyvus. Moteris pamini, kad vos jai pradėjus skambinti policijai, vyras paėmęs jos automobilio raktus iškart pabėgo. Pareigūnai patikrina moters blaivumą, užpildo procesinius dokumentus. Įrašo ,,export-24z3f.mp4’’ trukmė 8 minutės 58 sekundės, įrašas filmuotas policijos pareigūno D. B. kūno kamera. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad du policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, įeina į daugiabučio namo laiptinę, liftu pakyla į (duomenys neskelbtini) aukštą, ten pasibeldžia į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidaro moteris, pareigūnai paprašo uždaryti šunį į kitą kambarį, moteris patikslina, kad namuose yra viena. Įėjus į butą, pareigūnai klausia moters, kas atsitiko. Ši pasakoja, kad jos buvęs vyras ją užpuolė, sudaužė televizorių, pasiėmė automobilį ir išvažiavo, būdamas neblaivus, sako, kad ji pati įsileido vyrą į butą, pamini, kad su vyru moteris išsiskyrusi jau du metus. Moteris pasakoja, kad šiandien vyras prieš ją smurtavo – įkando jai į petį, metė kažkokį daiktą į televizorių, paėmė jos automobilį. Moteris sako, kad fizinį skausmą patyrė, norės rašyti pareiškimą, GMP atsisako. Pareigūnas išeina iš buto į lauką. Įrašo pabaiga. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Įrašo ,,export-t86f2.mp4’’ trukmė 1 minutė 11 sekundžių, įrašas filmuotas policijos pareigūno D. B. kūno kamera. Įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. (t. 1, b. l. 137-139).

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. N. padarė jam inkriminuojamas abi nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją N. N. Savo kaltę jis pats prisipažino visiškai, parodė, jog tąkart nuvykęs pas buvusią žmoną sudaužė su puodeliu jos televizorių ir smurtavo prieš nukentėjusiąją: įkando į petį, sugriebė už kaklo. Visa tai padarė kilusio konflikto metu. Nukentėjusioji N. N. patvirtino šias aplinkybes, davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Abiejų nusikalstamų veikų padarymą patvirtina ir liudytojo D. B. parodymai, nukentėjusiosios N. N. pareiškimo duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti body kamerų įrašai bei garsi įrašas su skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenimis.

Visų byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų, kurie sudaro nuoseklią grandinę, pagrindu nustatyti kaltinamojo D. N. įvykio metu atlikti konkliudentiniai veiksmai, patvirtina, kad D. N. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų ir galimai kilsiančių padarinių pobūdį ir jų norėjo. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo D. N. veiksmai atitinka tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Be to, tiek kaltinamasis D. N., tiek nukentėjusioji N. N. patvirtino, jog jie kartu nebegyvena 2,5 – 3 metus, tai yra jų statusas buvę sutuoktiniai, dėl to šeimos nariais jie nebėra ir veika, numatyta BK 140 straipsnyje, teisingai kvalifikuota pagal 1 dalį.

Taigi, kaltinamojo D. N. nusikalstamos veikos baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo D. N. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atlygino nukentėjusiajai N. N. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kaltinamojo D. N. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

II.2. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje prieš nukentėjusįjį V. A.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį V. A. prisipažino visiškai ir parodė, jog tąkart įvyko konfliktas, V. A. jam skambino vėlai vakare. Jis, D. N., jau miegojo. Vėliau jis V. A. perskambino. Jie susitarė susitikti. V. A. pasakė, jog jis yra automobilyje, pasiūlė jam, D. N., ateiti iki automobilio. Jis nuėjo iki automobilio. Jie sėdėjo automobilyje, kalbėjosi, po to susipyko. Abu buvo išgėrę. Jie išlipo iš automobilio. Jis pastūmė V. A., jam sudavė, dūrė peiliu. Iki to įvykio jis nukentėjusįjį pažinojo 15 metų. 2024 m. gruodžio 22 d. jie susitiko vakare (duomenys neskelbtini) g. Automobilis „Volkswagen Passat“. Susipyko dėl buvusios žmonos. Peilis buvo kišenėje, peilis sulankstomas, geležtė 12-15 ilgio. Visą laiką nešiojosi pjaustyti, taip pat atsuktuvą. Laikė peilį dešinėje kišenėje striukės, ten dvigubos kišenės su užtrauktuku. Dūrė nukentėjusiajam į šoną, turbūt į kairį. Nukentėjusysis buvo su odine striuke. Po dūrio nukentėjusysis pasakė, jog jį paliktų ramybėje. Negali pasakyti ar peilis visas pilnai sulindo. Dūrė, bet peilio nepaleido, tiesiog dūrė ir viskas. Išsigando ir išmetė peilį. Nukentėjusysis nenukrito, pakėlė rankas ir pasakė, jog jį paliktų ramybėje. Sutinka su nukentėjusiojo V. A. civiliniu ieškiniu, bet bendrą sumą palieka teismui spręsti, neturi galimybės pilnai patenkinti visą ieškinį. N. V. A. galvos nesužalojo. Susitikimo metu pasakojo kad su kažkuo pas jį buvo kažkokie konfliktas. Įvykio metu nuketėjusiojo telefono nematė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. A. parodė, jog D. N. jis pažįsta apie 15 metų. Jie pešėsi su žmona, buvo televizorius sudaužytas, ji visą laiką jam skambino ir skundėsi. Jie buvo geri draugai, kasdien susiskambindavo. Paskambino jam D. N., priekaištavo dėl jo santykio su jo buvusia žmona. Jis pasiūlė D. N. ramintis, pasakė, jog jie gali susitikti, pašnekėti. Jie susitiko, D. N. atsisėdo pas jį į mašiną. Pradėjo jį stumdyti, jam aiškinti. Jis siūlė ramintis. Jie išlipo iš mašinos. Susikibo. D. N. jam dūrė su peiliu į šoną. Jis atsitraukė. Nuėjo į kazino, paprašė merginų iškviesti greitąją pagalbą. Jį išvežė į ligoninę. Šonui buvo padaryta durtinė žaizda 14-15 cm, per visą pilvą operaciją turėjo, drenai buvo išvesti, 9 ar 10 dienų gulėjo ligoninėje, buvo suvaržytas, visą mėnesį negalėjo dirbti, negavo savo išmokų, po to grįžo ir vėl gyveno iš savo santaupų visą mėnesį. Savo civilinį ieškinį palaiko. 3000 eurų neturtinė žala – tai, kad po sužalojimo negalėjo dirbti 1,5 mėnesio, iki dabar negali aktyviai dirbti, fizinio krūvio. Operacija jam buvo daryta, (duomenys neskelbtini) siuvo. Valė pilve, drenai buvo išvesti, buvo pažeista (duomenys neskelbtini), turėjo padaryti taip, kad nebūtų vidinio kraujavimo. Ir šiai dienai jaučia pasekmes. Turtinė žala – 3563,69 eurų – striukė, telefonas. Telefoną buvo pirkęs naują apie 300 eurų. Nuo 2024-12-26 iki 2025-01-20 turėjo dirbti, 3000 eur pajamos. Uždarbis priklauso nuo valandų, jis paskaičiavo valandoms uždarbį. Prie ieškinio yra išmokų lapelis paskutinio mėnesio. Dirbo jis (duomenys neskelbtini) darbus. Šeimos gydytojui mokėjo, nes neturi draudimo Lietuvoje, automatiškai viską moka. Bilietai kainavo, nes skrido pas tyrėją į pokalbį, buvo iškviestas. Žala nėra atlyginta. Iš kaltinamojo negirdėjo atsiprašymo, ir nė karto nekalbėjo. Telefonas per incidentą nukrito ir sudužo, kai iš mašinos išlipo ir susigrūmė. Jo tyrėja tokių dalykų nebeklausė, o ligoninėj kai atėjo apklausinėti policija, buvo po narkozės, nelabai atsimena, ką jiems sakė. Jo iki to įvykio niekas nemušė. Buvo incidentas, bet jis nebuvo sumuštas. Striukė pas policiją. Telefonas paprasčiausiai iškrito, ir po to įvykio ekranas sudužęs, nes prieš tai sėdėjo mašinoje, susirašinėjo ir kalbėjo. Telefonas namuose. Ekranas neveikia. Pareigūnų nebuvo apžiūrėtas, gali pateikti pareigūnams apžiūrėti. Telefonas iškrito, iškrito po viso incidento, kai pradėjo stumdytis. Telefonas rankose, kišenėje, bet jis tikrai iškrito, kai atsidarė, sudužęs buvo, subyrėjęs ekranas. Rado ant žemės, pasikėlė ir įsidėjo į kišenę. Paskui ištraukė, pradėjo šauktis pagalbą, žino, kad iPhone galima paspausti ir įsijungia SOS signalas, ir padėjo skambinti pagalbą tiesiogiai.

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Apklaustas kaip įtariamasis D. N. parodė, kad šiandien parodymų neduos. Papildomos apklausos metu parodė, kad pripažįsta, jog sužalojo peiliu V. A. Apie šį įvykį detalesnius parodymus pageidauja duoti kitos apklausos metu. Žalą bandys atlyginti, bandys sudaryti žalos atlyginimo grafiką su ligonių kasomis. Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą gali pasakyti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis lieka prie ankstesnių parodymų. Detalesnius parodymus duos teisme. (t. 2, b. l. 194-195, 198-200, t. 3, b. l. 13).

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2024-12-22 apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėjo savo automobilyje "WV Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio ir sukonfliktavęs su kitu savo pažįstamu, tačiau šis po konflikto išėjo namo. Jam sėdint automobilyje, paskambino D. N., pasiūlė susitikti. J. D. pasakė, kad ateitų prie jo automobilio stovėjimo aikštelėje. D. N. atėjo su savo draugu, kurio nepažįsta, jo vardo pavardės nežino, taip pat neatsimena kaip šis atrodė. Jie abudu atsisėdo į jo automobilį. Jis tada su jais pasisveikino. Paskui jie visi trys pradėjo kalbėti. Kalbėjo apie 10-20 minučių. Pokalbis po to prasidėjo apie D. buvusią žmoną N. N. D. jam pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis su ja dažnai susitinka ir su ja kartu linksminasi. Jis šiam atsakė: "kodėl tu čia pavydi, tu gi su ja jau du metus išsiskyręs ir ji jau nebe tavo žmona". Šis tada pradėjo ant jo šaukti, sakė jam lipti lauk iš automobilio. Jie tada visi trys išlipo iš jo automobilio ir jie abudu jį užpuolė. J. D. draugą nuo savęs nusistūmė, kiek atsimena, trenkė šiam kumščiu į galvą. Tada jam iš šono priėjo D. ir pajuto kaip į kairį šoną ties liemeniu įdūrė vieną kartą. Po dūrio jis D. pasakė, kad jam skauda ir tegul jis atsikabina nuo jo. Jis iš karto nuėjo prie šalia esančio kazino ir paprašė, kad jam iškviestų medikus, nes jaučia kaip iš dūrio žaizdos bėga kraujas. Daugiau jam jokių kitų sužalojimų nepadaryta. Atvykę GMP nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jis buvo iš karto pristatytas į reanimaciją ir jam buvo atlikta kairio šono operacija. Šiuo metu nežino, kokie tiksliai buvo dūrio padariniai. Papildomos apklausos metu parodė, kad į jam pateiktus klausimus gali paaiškinti, kad 2024-12-22 apie 18:30 val., įvykio metu, jis nematė, su kokiu daiktu jį padūrė D. N., bet tai buvo aštrus daiktas. Dūrė vieną kartą. Jam paklausius D., kodėl šis jį padūrė, neprisimena tiksliai, ką šis atsakė. Jį padūrus, D. kartu su savo draugu, kurio vardo ir pavardės nežino, pirmą kartą tuo metu pamatė, pasišalino. Nematė, kur D. padėjo daiktą, su kuriuo jį vieną kartą padūrė. Kartu su D. buvusiam draugui jokių pretenzijų neturi, kadangi šis jam jokių sužalojimų nebuvo padaręs. Minėto įvykio metu jis tik buvo padurtas, daugiau jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Dėl sužalojimų veide gali pasakyti, kad jie buvo padaryti ne šio įvykio metu ir ne D. bei jo draugo. Sužalojimai veide jam buvo padaryti tą pačią dieną, t. y. 2024-12-22 apie 16 valandą, tikslaus laiko neprisimena, juos jam padarė kitas asmuo, kurio nenori minėti. Dėl sužalojimų veide niekam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Jį pateiks vėliau. (t. 1, b. l. 169-172, 179-180).

Liudytoja K. K. parodė, kad ji dirba įmonėje "(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įmonė teikia kazino paslaugas. 2024-12-22 apie 18:30 val. ji atėjo į darbą, priėmė iš kitos darbuotojos J. P. darbą, dokumentaciją, ir kartu su J. išėjo į kiemą parūkyti. Jų patalpose klientų nebuvo. Jų kiemas išeina į automobilių stovėjimo aikštelę. K. K. stovėjo prie durų, atsisukusi nugara į aikštelę, todėl nematė, kas vyksta aikštelėje. Jos tarpusavyje kalbėjosi. Tada prie jų atbėgo anksčiau matytas klientas vyriškis. Jis pradėjo šaukti, kad iškviestų jam medikus, nes jį užpuolė. Vyras buvo agresyvus. Jis pakėlė savo megztinį ir pasakė, kad jos pažiūrėtų į jo pilvą. Ji pamatė, kad jam iš pilvo bėga kraujas, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad reikalinga medikų pagalba ir policija. Vyras įbėgo į jų kazino patalpą ir pradėjo šaukti, kad jie iškviestų medikus ir policiją, kitaip jis išdaužys jiems viską. Vyras jai nieko nepasakojo, kas jam atsitiko, jis tik pasakė, kad jį puolė, tačiau nesakė, kas jį puolė. Vyriškis išėjo iš kazino patalpos į kiemą, vaikščiojo po aikštelę. Aikštelėje ji nieko nematė išskyrus minėtą vyriškį. Tada atvažiavo policija ir medikai. Toliau ji nematė, kas vyko, kadangi buvo patalpoje. Pas juos yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebi aikštelę, tačiau ji vaizdo medžiagos nematė. Ar darbuotoja J. P. matė vyriškio sužalojimo faktą, ji nežino. J. P. pasakojo, kad darbo metu išeidavo į kiemą parūkyti ir matė minėtą vyriškį, jis sėdėdavo "VW Passat" automobilyje ir kažką darė, kvietėsi sau medikus. (t. 1, b. l. 183-186).

Liudytoja J. P. parodė, kad ji dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" adresu: (duomenys neskelbtini). Apie įvykį, kuriuo metu buvo sužalotas žmogus gali pasakyti, kad tikslios datos neprisimena, kada tai įvyko, tačiau tai buvo prieš Naujuosius metus. Įvykio dieną darbą pradėjo 10 val. ryto. Apie 18:30 val. keitėsi pamaina, ji su kolege K. K. išėjo į lauką parūkyti. Joms stovint prie savo darbo ant laiptų, joms prieš akis yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jau į rūkymo pabaigą išgirdo, kad trinktelėjo automobilio durelės. Atrodo tai buvo "Volkswagen" sidabrinis, bet tiksliai neprisimena, valstybinių numerių ir modelio nežino. Iš automobilio tyliai, ramiai išlipo trys vyrukai. Vienas iš vairuotojo pusės, kiti iš keleivių pusės. Kai jie išlipo iš automobilio, prasidėjo tarp jų stumdymasis. Ji neatkreipė dėmesio kaip stumdymasis prasidėjo tarp jų, viskas atsitiko greitai. Ji jų nuolat nestebėjo, nes tuo metu kalbėjosi su K. Viskas truko apie minutę laiko, tikrai ne ilgiau. Negali detalizuoti, kas kokius veiksmus atliko. Po to išgirdo, kad vienas vyras pradėjo šaukti. Šauksmas buvo ne žodžiais, o garsais. Paskui du vyrai pasišalino, o tas, kuris šaukė, bėgo link jų, mosikavosi ir rėkė, kad jos iškviestų greitąją ir policiją. Jis pasakė, kad jį padūrė. Jis nesakė nei kas padūrė, nei su kuo padūrė. Tiesiog pasakė, kad padūrė. Jai atrodo, kad minėtas vyras buvo gerokai išgėręs, taip pat labai keikėsi. K. iškvietė greitąją ir policiją. Minėtas vyras atėjęs prie jų pakėlė rūbus ir parodė savo sužalojimus. Matėsi pjautinė žaizda šone, neprisimena, kurioje pusėje. Ji labai išsigando, labai kraujo bijo, tai į tą pusę nelabai žiūrėjo. Kas padarė jam šią žaizdą, jos su juo apie tai nekalbėjo. Daugiau jokių sužalojimų ant minėto vyro kūno nematė. Dar jo rankos buvo kruvinos. Mano, kad jo rankos buvo kruvinos dėl to, kad jis vis kilnojo savo megztinį ir lietė žaizdą. Minėtą nukentėjusįjį yra mačiusi įvykio dieną dienos metu, apie pietus kažkur. Jis sėdėjo savo mašinoje, po to išlipo iš jos ir grįžo į mašiną vakare. Ji nei vieno iš šių trijų vyrų nepažįsta. Jie nėra jų klientai. Ji negalėtų apibūdinti tuos du vyrus, kurie buvo kartu su nukentėjusiuoju. Buvo tamsu, ji nematė kaip nukentėjusiajam buvo durta. Kaip minėjo, ji jų nestebėjo, todėl negali detalizuoti, kas kokius veiksmus vienas kito atžvilgiu atliko. (t. 1, b. l. 188-189).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos žaizdos kairio skruosto ir smakro srityse, durtinė žaizda kairėje pilvo sienoje su (duomenys neskelbtini) pažeidimu, hemoperitoneumas. Poodinė kraujosruva veide ir žaizdos kairio skruosto ir smakro srityse padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, durtinė žaizda kairėje pilvo sienoje su (duomenys neskelbtini) pažeidimu padaryta kontaktuojant su aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024-12-22 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. V. A. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktu dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su (duomenys neskelbtini) pažeidimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė žaizda pilve ir (duomenys neskelbtini) pažeidimas galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (t. 2, b. l. 3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Aikštelės apžiūros metu nustatyta, kad įvažiavimas į aikštelę yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Aikštelės kairėje pusėje stovi kebabinė - paviljonas, už paviljono kairėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, stovi "VW Passat" markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra užrakintas. Aikštelės viduryje stovi apšvietimo stulpas. Dešinėje pusėje yra 2 aukštų mūrinis pastatas, kurio pirmajame aukšte yra "(duomenys neskelbtini)" patalpos, toliau "(duomenys neskelbtini)" vaistinė ir "Optika" patalpos. Ant kazino "(duomenys neskelbtini)" pastato yra vaizdo stebėjimo kameros, filmuojančios aikštelė. Kairėje pusėje, aikštelės gale yra "(duomenys neskelbtini)" parduotuvė. Priešais, žiūrint link (duomenys neskelbtini) gatvės, yra šaligatvis, važiuojamoji kelio dalis ir daugiaaukštis namas. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti neaptikta. (t. 1, b. l. 158-166).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas UAB "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašas prasideda 2024-12-22, 17.59.10 val. Vaizdo įraše matosi automobilių stovėjimo aikštelė, kurios kampe stovi automobilis su įjungtais žibintais (dėl įrašo kokybės nesimato automobilio markės ir valstybinių numerių). 18.38.00 val., matosi kaip iš automobilio išlipa trys asmenys. Dėl vaizdo įrašo prastos kokybės nėra galimybės atskirti asmenų, kadangi jie iš matomo vaizdo atrodo panašūs. Įraše matosi kaip vienas iš asmenų trenkia kitam asmeniui į galvos sritį, tada asmuo iš karto prieina prie trečio asmens ir jam taip pat trenkia. Taip pat matosi kaip trečias asmuo tuo pačiu metu ištiesia ranką ir atlieka veiksmą, panašų į dūrimą. Po ko jis nukrenta ant žemės. Asmuo po dūrio traukiasi atgal. Kiti du asmenys pasišalina iš vietos. Sužalotas vyras tada prieina prie žmonių, stovinčių prie kazino ir su jais kalba. Po ko užeina į vidų. 18.54.40 val. atvyksta GMP. Vaizdo įrašas baigiasi 19.00.25 val. (t. 2, b. l. 14-16).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-12-22 18_40_00)’’. Apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini) , skambučio pradžia 2024-12-22 18_40_00)’’, įrašo trukmė 49 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojos ir moters, paskambinusios bendruoju pagalbos numeriu: BPC: 112?Moteris: Sveiki. BPC: Sveiki. Fone girdisi triukšmaujantis vyras, šurmulys. Paskambinusi moteris kalbasi su minėtu vyru: Moteris: Reikia greitosios ar ne? Tai būsi čia, lauke? Aš policijos nekviesiu, greitosios reikia jums? Jums reikia greitosios? Moteris: Galima greitąją? BPC: Koks adresas? Moteris: (duomenys neskelbtini). Lauke nuvyko sumuštas vyras, prašo pagalbos. BPC: Lauke jis dabar ?Moteris: Jo. BPC: Supratau. Sakykite, nežinomos aplinkybės? Kas sumušė, kada? Moteris: Nežinau, nematėm. BPC: Tvarkoj, informuojame, tegul laukia. (t. 2, b. l. 19-21).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra kūno (body) kamerų vaizdo ir garso įrašai pavadinimais: "export-rn6s4", "export-vyh4m". Apžiūros objektas yra kūno (body) kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu: "export-rn6s4". Atidarius minėtą vaizdo ir garso įrašą, matome, kad jo trukmė 36 minutės 23 sekundės. Matome tamsiu paros metu iš tarnybinio automobilio išlipantį policijos pareigūną, kuris prieina prie vyro, kuris pakėlęs rūbus rodo kairįjį šoną. Policijos pareigūnui paklausus minėto vyro, kas čia buvo, vyras atsakė: "Nežinau, man įpiso va į šoną va taip kažkoks asilas". Pareigūnui pasakius prispausti žaizdą, vyras atsakė: "Aš laikau." Vyras laikosi už kairiojo šono. Pareigūnui paklausius, ar jis tiksliai žino, kur jį sužalojęs vyras gyvena, vyras atsakė, kad žino, bet adreso nežino, toliau sako: "(duomenys neskelbtini)". Pareigūnui paklausus, kas atsitiko, vyras atsakė: "Nieko. Nieko. Sėdėjau mašinoj, jisai pradėjo (nesuprantamas žodis) nachuj, jisai bliat išėjo, kas kas, jisai man paėmė nachuj va taip į šoną (...) įpiso". Pareigūnei paklausius, ar aštraus, vyras atsakė: "peiliu, ne peiliu, nežinau". Pareigūnas sako minėtam vyrui, kad šis laikytų prispaudęs žaizdą normaliai, stipriai. Pareigūnui paklausius, kaip šis atrodė, ar tamsiai buvo apsirengęs, kokio ūgio, vyras atsakė, kad tamsiai, kad jo ūgio. Vėliau girdisi, kaip pareigūnas klausia moters, ar jos kažką matė, moteris atsakė: "Nu kaip mes matėm, mes matėm, (nesuprantamas žodis) į lauką išėjom, kad jie čia mušasi tryse." Pareigūnui paklausius, kas dar buvo, vyras atsakė: "dar buvo vienas". Pareigūnui paklausius, ar jie buvo dviese, vyras atsakė: "jo, jie buvo dviese". Pareigūnui paklausius, kaip jie atrodė, ar įsidėmėjo, moteris atsakė, kad aukšti vyrukai, jauni. Toliau vyras aiškina pareigūnui, kur gyvena pasišalinęs vyras. Pareigūnui paprašius, vyras padiktuoja savo asmens kodą ir pasako savo vardą bei pavardę - A. V. Pareigūnei paklausius, kodėl jie susimušė, vyras atsakė, kad jis nesusimušė, paaiškina, kad: "nesimušėm, jie nachuj stumdė, sakau, eik tu nachuj, eik nachuj namo, jisai išsitraukė bliat (nesuprantami žodžiai)". Pareigūnui paklausius, o tai veidas nuo ko kruvinas, vyras atsakė: "tai buvo prieš tai", po to nurodo, kad "akis ten chujnia, čia mano kasdienybė". Po to atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pareigūnas pasako, kad čia gali būti, kad į šoną jam dūrė. GMP specialistei paklausius, kokios čia aplinkybės, ar su peiliu čia, pareigūnas atsako, kad jis pats nežino su kuo. GMP automobilyje vyksta nukentėjusiojo apžiūra. Po apžiūros, policijos pareigūnei paprašius pakartoti vardą, V. A. atsakė: "D. N.". Pareigūnei paklausius, ar šis jį pažįsta, kiek jam metų, V. A. atsakė, kad pažįsta, jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Pareigūnei paklausius, kur jisai gyvena, V. A. atsakė: "ten (duomenys neskelbtini), karoče, iš kitos pusės laiptinės (nesuprantami žodžiai). Nukentėjusysis išvežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Policijos pareigūnai nueina iki "(duomenys neskelbtini)". Ten esanti moteris (vėliau prisistatė kaip K. K.) sako: "Jo, čia aš iškviečiau pagalbą. Aš atėjau keisti pamainą, ir mes stovėjom, atbėgo jis, sako iškvieskit, pradėjo rodyti, mes įbėgom į vidų, nes pradėjo gąsdinti, čia pradėjo rėkt". Pareigūnui paklausius, ar dar kažką matė, kitus žmones, moteris atsakė: "nieko nematėm." Moteris nurodo, kad galima paprašyti vaizdo kamerų įrašų. Toliau moteris sako, kad tai įvyko lauke, mašinoj sėdėjo tryse, po to išlipo. Taip pat minėta moteris sako, kad jos kolegė sakė, kad jam šiandien jau buvo kviesta greitoji. Nuo 28 minutės 5 sekundės K. K. sako: "Mes pamatėm, kad jie, šitas išėjo iš mašinos, kuris už vairo sėdėjo ir du išėjo ir pradėjo muštis." Pareigūnui paklausus, tie du iš kur išėjo, K. K. atsakė: "iš mašinos". Pareigūnui paklausus, koks automobilis buvo, K. K. atsakė, kad "Volksvagenas". Pareigūnui paklausius, kaip tie du atrodė, kaip apsirengę buvo, K. K. atsakė: "su tamsiais, kapišonu šitu, mes taip už durų stovėjom ir mes iš karto į vidų, o jis atbėgo ant mūsų: aaa, mane čia". Pareigūnei paklausius, ar ji matė pačias muštynes, K. K. atsakė: "nu aš nežiūrėjau, aš va taip stovėjau. Nenorėjau, nes mes, nu mums taip užtenka čia, jau vakar dar buvau, iškviečiau. Tai čia kaip lauke įvyko, aš sakau, iškviesiu pagalbą, nes pradėjo agresyviai rėkt. Jis kaip pažįsta mane, nes buvo prieš pora metų čia ateina būna alaus išgert, nelošėjas, tiesiog alaus, sako, ką tu man nepadėsi? Tai buvo agresyvus, išgąsdino mus ir iškviečiau. Sakau viskas, iškviečiau greitąją". Toliau K. K. sako: "Bet man keista, kad jie ten tryse buvo, aš kolegei sakau, čia, sako, visą dieną vienas buvo, o čia va, kažkur atsidaro čia draugai (nesuprantamas žodis), o kaip tada, kodėl jie tarpusavyje pradėjo muštis, man keista". Pareigūnui paklausius, ar šitų dviejų iš matymo pažįsta, K. K. atsakė: "Ne, tik šitą pažįstu", taip pat nurodo, kad jie buvo su kapišonais. Pareigūnei paklausius, kokios spalvos buvo striukės, K. K. atsakė, kad tamsios, mėlynos. Taip pat K. K. nurodė, kad jie gal jauni. Pareigūnei paklausus, ar ji matė veidus, K. K. atsakė, kad ne. Pareigūnei paklausus, kokio kūno sudėjimo ir ūgio buvo, K. K. atsakė, kad liekno. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Apžiūros objektas yra kūno (body) kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu: "export-vyh4m". Atidarius minėtą vaizdo ir garso įrašą, matome, kad jo trukmė - 30 minučių 10 sekundžių. Minėtame vaizdo įraše iš esmės matome tą patį vaizdą kaip ir vaizdo ir garso įraše pavadinimu: "export-rn6s4", todėl pakartotinai aprašinėti netikslinga. (t. 2, b. l. 24-27).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. A. buvo, be kita ko, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su (duomenys neskelbtini) pažeidimu). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Nukentėjusysis V. A. tiek tiesiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis D. N. taip pat pripažino, jog dūrė nukentėjusiajam su peiliu į jo pilvo šoną.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016).. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje D. N. kaltinamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje, asmeninio konflikto su V. A. metu, tyčia, vieną kartą dūrė peiliu V. A. į pilvo kairę pusę, padarydamas šiam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. N. prisipažino savo kaltę padaręs abi nusikalstamas veikas. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina nukentėjusiojo V. A. parodymai, liudytojų K. K., J. P. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai.

Kaltinamasis D. N. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų ir galimai kilsiančių padarinių pobūdį ir jų norėjo. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo D. N. veiksmai atitinka tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Kaltinamojo D. N. nusikalstamos veikos baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo D. N. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo D. N. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

III. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kurio dydis 7809,20 Eur. Taip pat bendrovė prašo atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 61-64).

Nukentėjusysis V. A. pareiškė civilinį ieškinį 6563, 69 Eur dydžio, kuriame prašo atlyginti 3563,69 turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalą (t. 2, b.l. 39-45).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Baudžiamojoje byloje pateikta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, sudaryta 2025-06-20 tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo D. N. D. N. pagal minėtą sutartį įsipareigojo atlyginti 7809,20 Eur žalą per 52 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą po 150 Eur, pirmą įmokos sumą – 159,20 Eur iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 7809,20 Eur turtinės žalos tenkintinas pagal paminėtą sutartį, ją patvirtinant.

Dėl nukentėjusiojo V. A. civilinio ieškinio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. N. ir nukentėjusysis V. A. pateikė 2025-07-24 sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam 3000 Eur turtinę žalą bei 2000 Eur neturtinę žalą, viso 5000 Eur žalą. Šalys nurodė, jog šią sumą kaltinamasis sumokės dalimis, pradėdamas mokėti ne vėliau to mėnesio, kai teismas priims nuosprendį, paskutinę dieną, kas mėnesį mokėdamas ne mažiau kaip 400 Eur. Nukentėjusysis pareiškė, jog kaltinamajam pilnai atlyginus sutarto dydžio žalą, jis ateityje dėl šios nusikalstamos veikos kilusių padarinių jokių pretenzijų kaltinamajam nereikš. Atsižvelgus į minėtą susitarimą teismas tenkina civilinį ieškinį šio sudaryto susitarimo ribose, susitarimą patvirtindamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas skirdamas kaltinamajam D. N. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis D. N. tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas. Nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį V. A. padaryta žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta dėl susidariusios konfliktinės situacijos. Dvi nusikalstamos veikos nesunkios, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas prieš nukentėjusiąją N. N. ir viešosios tvarkos pažeidimas nukentėjusiojo V. A. sužalojimo metu. Viena nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas, t.y. nukentėjusiosios N. N. televizoriaus sudaužymas.

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes dėl visų veikų, t.y. kad jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo D. N. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, atsižvelgiama, jog nukentėjusiajai N. N. atlygino padarytą turtinę žalą, nupirko naują televizorių.

Atsižvelgiama į pareikštų civilinių ieškinių dydį, į tai, jog žala neatlyginta, į tai, jog kaltinamasis sudarė susitarimus su civiliniais ieškovais dėl žalos atlyginimo.

Taip pat įvertinami kaltinamojo D. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi tris pilnamečius vaikus, socialiniai ryšiai – gyvena su motina, (duomenys neskelbtini), darbingumas (duomenys neskelbtini) procentų.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 140-145). Nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis D. N. teistas 5 kartus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus, veikas padarė neišnykus teistumui.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. N. už BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje numatytas veikas – laisvės atėmimo bausmes, t.y už BK 135 str. 1 d. – 4 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 140 str. 1 d. – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimą, už BK 187 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes už turto sugadinimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai tikslinga subendrinti apėmimo būdu po ko atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, tikslinga subendrinti bausmes taip pat apėmimo būdu ir tikslinga paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę tikslinga mažinti vienu trečdaliu.

V. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Puodelio šukės 2024-11-28 nutarimu perduotos saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėli skyrių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Vokas su dviem raktų ryšuliais, vokas su marškinėliais trumpomis rankovėmis "DENIM DAY", juodos spalvos "HH" striukė, pilkos spalvos "TOM TAILOR" megztinis 2025-01-17 nutarimu perduoti saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, esant rašytiniam savininko prašymui, grąžintini, prašymo nesant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. N. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, Bk 140 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje ir jį nubausti:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį V. A.) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 284 straipsnį (prieš nukentėjusįjį V. A.) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją N. N.) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (prieš nukentėjusiąją N. N.) – areštu 30 parų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes už turto sugadinimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrinti apėmimo būdu po ko atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, subendrinti bausmes taip pat apėmimo būdu ir paskirti D. N. 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam D. N. paskirti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 7809,20 Eur dydžio bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant civilinės ieškovės – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 7809,20 Eur dydžio turtinę žalą pagal sudarytą sutartį. Patvirtinti sutartį, sudarytą 2025-06-20 tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo D. N.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį dėl 6563, 69 Eur dydžio, t.y. 3563,69 turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant atlyginti nukentėjusiajam V. A. 3000 Eur turtinę žalą bei 2000 Eur neturtinę žalą, viso 5000 Eur žalą. Patvirtinti 2025-07-24 susitarimą, sudarytą tarp kaltinamojo D. N. bei nukentėjusiojo V. A.

Kaltinamajam D. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Puodelio šukes 2024-11-28 nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su dviem raktų ryšuliais, voką su marškinėliais trumpomis rankovėmis "DENIM DAY", juodos spalvos "HH" striukę, pilkos spalvos "TOM TAILOR" megztinį 2025-01-17 nutarimu perduotus saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, esant rašytiniam savininko prašymui, grąžinti, prašymo nesant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.