Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė J. M. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį (CBP-6436) atsakovui P. G. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriame teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo P. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo P. G. 9420 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2025 m. kovo 4 d. (ieškinio pateikimo dienos); 4) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. G. Vaikas visą šį laiką gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi, auklėja bei pagal savo išgales materialiai išlaiko. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2022 m. rugsėjo mėn. ir šiuo metu vaiko išlaikymui yra susidaręs 9420 Eur įsiskolinimas.

3. Atsakovas P. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau dalyvavo teismo posėdyje ir jame pateikė paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje (DOK-60687), nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovės J. M. ir atsakovo P. G. šeima nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovės J. M. ir atsakovo P. G. šeimos Skyriui, dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinomos.

5. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, Skyriaus vyriausioji specialistė 2025-03-24 lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. M. su nepilnamečiu sūnumi R. G. gyvena vieno kambario bute (33 kv. m.), nuosavybės teise priklausančiame atsakovo tėvams. Namuose yra baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, butas su visais patogumais. Bute yra jaunuoliui skirta dviaukštė lova, kurios apačioje yra rašomasis stalas su spintele, kompiuteris, dvigulė lova, spinta. Ieškovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui.

6. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, jog atsakovas P. G. neteikia išlaikymo nuo 2022 m. rugsėjo mėn., su vaiku susirašo, tačiau susitinka ypatingai retai. Ieškovė teigė, jog atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas ir dažnai nebūna Lietuvoje.

7. Skyriaus vyriausioji specialistė 2025-04-16 su atsakovu bendravo telefonu. Atsakovas pranešė, kad su teismo procesiniais dokumentais nėra susipažinęs, laiško nėra skaitęs, nes registruoto laiško šaknelę gavo, kai jau buvo išvykęs dirbti į užsienį. Apie pateikto ieškinio teismui faktą jį informavo ieškovė, tačiau ieškovės reikalavimai jam nėra žinomi. Atsakovas teigė, kad retai būna Lietuvoje, daugiausia būna užsienyje – kartais 3 mėnesius, kartais 5 mėnesius. Grįžus į Lietuvą (1-2 savaitėms), jis apsistoja tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), arba važiuoja į savo tėvų sodybą, Molėtų rajone. Atsakovas palaiko ryšius su sūnumi, susirašo žinutėmis per Messenger programėlę. Kai grįžta į Lietuvą, jis visada stengiasi susitikti su sūnumi, kažką nuveikia – nueina į prekybos centrą, į kino teatrą. Kartais sūnus negali susitikti, nes jau būna susitaręs su draugais. Atsakovas teigia, kad susitikęs su sūnumi, jis nuperka sūnui, ko jis pageidauja (kokį daiktą, ar drabužį), duoda sūnui grynais pinigais, nuo 30 Eur iki 200 Eur. Ieškovei pinigų paskutiniu metu nepervedinėja. P. G. negalėjo įvardyti datos, nuo kada tiksliai jis negyvena kartu su ieškove. Jis teigė, kad dar gyvenant kartu, santykiai jau buvo blogi. Atsakovas nežino ką pasakyti, dėl prašomos išlaikymo sumos vaikui (370 Eur./mėn.). Jo nuomone, tai yra per didelė suma, tačiau jis nežino, kaip paskaičiuojama išlaikymo suma, kuo remiantis tokia suma prašoma. Jis dar kartą pažymėjo, jog pačio ieškinio nėra matęs. Todėl dėl įsiskolinimo atsakovas taip pat nežino, ką pasakyti. Atsakovas teigia, kad jis yra kažkiek prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Kaip ieškovė apskaičiavo įsiskolinimą jam nėra aišku. Dėl įsiskolinimo jis dar aiškinsis.

8. 2025-03-24 Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), apsilankymo metu bendravo su nepilnamečiu R. G. Nepilnametis R. buvo drąsus, bendravo noriai. Su jaunuoliu buvo bendraujama nedalyvaujant mamai. R. nurodė, jog bendrauja su tėčiu – susirašo 1 kartą per 1-2 savaites, o tėčiui grįžus į Lietuvą – susitinka. R. patikslino, jog tėtis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir išvyksta ilgesniam laikui iš Lietuvos, į Lietuvą grįžta 1-3 sav. laikotarpiui. Dalinosi, jog kartu vyksta į prekybos centrus (Akropolis, Ozas), apsiperka, nueina į kino teatrą. Vaikinas patikslino, jog atvykimo metu tėtis apsistoja pas senelius Karoliniškių mikrorajone arba vyksta į (duomenys neskelbtini) kaimą. R. sakė, jog su tėčiu jaučiasi gerai – „jaučiuosi neutraliai, kaip su draugu, nelabai jam ką pasakoju“. Apibūdino – „dirbantis, labai mylintis, saugojantis“. Teigė, jog tėtis jam nuperka tai ko paprašo – rūbai, belaidės ausinės; esant poreikiui perveda pinigų arba duoda grynais per susitikimus nuo 20 iki 200 Eur. Nepilnametis R. pasakojo, jog santykiai su mama yra geri. Mama labiausiai rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, perka visko ko prireikia. Mamą apibūdino – „labai mylinti, rūpestinga, gerbianti asmeninę erdvę“. Teigė, jog esant poreikiui mama taip pat duoda pinigų. R. sakė, jog su mama daug laiko kartu praleidžia, nes dalinasi vienu kambariu. Anot jaunuolio, su mama nesipyksta, nes mama labai gerbia asmeninę jo erdvę.

9. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir sveikatą, Skyriaus nuomone, priteistas išlaikymo dydis byloje turėtų būti priteistinas tokio dydžio, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisiamas išlaikymo dydis 370 Eur, Skyriaus nuomone, užtikrintų vaiko poreikius, todėl Skyrius pritaria ieškovės ieškinio reikalavimui dėl 370 Eur priteisimo iš atsakovo P. G. nepilnamečiam sūnui R. G.

10. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

13. Teisme gautas pranešimas (DOK-102772) dėl Tarnybos atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. M. ir atsakovas P. G. yra nepilnamečio vaiko R. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

15. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 375 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pagal CPK 376 straipsnio 4 dalį, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Toks reglamentavimas reiškia, kad šeimos bylose teismas yra mažiau suvaržytas šalių reiškiamų reikalavimų turinio, t.y., vadovaudamasis vaiko (ų) geriausiais interesais gali priimti sprendimą ir dėl reikalavimų, kurie net nebuvo pareikšti.

16. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamosios vietos nustatymo.

17. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaikų auklėjimo prioritetai.

18. Iš į bylą pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu pateikto ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus motinystės įgūdžius ir sąlygas, kad užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi motinos valdžia, netinkamai rūpinosi vaikais ir priešingai, motinos valdžią vaiko atžvilgiu ieškovė įgyvendino ir įgyvendina tinkamai, nuolatos atsižvelgdama į vaiko interesus.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove) J. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

20. Nustačius nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamąją vietą su ieškove J. M., iš atsakovo P. G. priteistinas išlaikymas vaikui.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

22. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

23. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017 22 punktas). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

29. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškinyje prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu.