Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nuteistajam G. S. (nuotoliniu būdu naudojantis ZOOM platforma), jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2022 m. rugsėjo 3 d. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 16 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo siūloma G. S. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis G. S. nurodė, kad šiuo metu gydosi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Reabilitaciją pradėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir ją baigs 2023 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat nurodė, kad panašią reabilitaciją, kuri jam padėjo išsigydyti nuo heroino, yra baigęs prieš 5 metus. Nurodė, kad sutiktų dirbti viešuosius darbus, kadangi reabilitacijos centre yra galimybė juos atlikti.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog iki bausmės pabaigos yra likę keli mėnesiai ir asmuo šiuo metu yra reabilitacijos centre, keisti bausmę į trumpalaikį laisvės atėmimą nėra pagrindo. Nurodė, kad tikslinga skirti įpareigojimą dirbti viešuosius darbus.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Nuteistojo gynėja advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prokuroro nuomonę. Mano, kad netikslinga keisti bausmę į areštą, kadangi asmuo dabar yra reabilitacijos centre, izoliavęsis nuo visuomenės, sutinka dirbti. Prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. baudžiamojo įsakymo, teismas G. S. skyrė šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Probacijos tarnyba G. S. elgesį kontroliuoja nuo 2022 m. gegužės 6 d. Nors nuteistasis buvo kviečiamas atvykti Probacijos tarnybą, tačiau neatvyko (asmens b. l. 23, 35-37), todėl tik 2022 m. birželio 7 d. buvo supažindintas su priežiūros planu, teismo skirtais įpareigojimais, paaiškintos teisinės pasekmės (asmens b. l. 29). 2022 m. birželio 7 d. nuteistasis pateikė darbo sutarties kopiją, tačiau Sodros duomenimis niekur nedirbo (asmens b. l. 11), Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2022 m. rugpjūčio 8 d. (asmens b. l. 55). G. S. taip pat nevykdo įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje – 2022 m. birželio 8 d. buvo nukreiptas į psichoedukacinę programą (asmens b. l. 50), tačiau užsiėmimuose nedalyvavo. 2022 m. liepos 11 d. su nuteistuoju dar kartą suderintas dalyvavimas psichoedukacinėje programoje (asmens b. l. 51), tačiau 2022 m. liepos 25 d. gauta informacija, jog G. S. į užsiėmimus neatvyko. Nuteistasis į Vilniaus skyrių pasiaiškinti dėl pažeidimų neatvyksta, 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. telefonu su G. S. susisiekti nepavyko, kadangi jo telefonas buvo išjungtas (asmens b. l. 33-34). 2022 m. rugpjūčio 9 d. susiekus nuteistojo nurodytu draugo kontaktiniu telefono numeriu, atsiliepęs asmuo paaiškino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. G. S. išvykęs į reabilitacijos centrą (duomenys neskelbtini) (asmens b. l. 34).

IRD duomenimis 2022 m. liepos 30 d. nuteistojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (asmens b. l. 53), priežiūros laikotarpiu asmuo baustas administracine tvarka: 2022 m. birželio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį ir 2022 m. liepos 18 d. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 41 dalį. Pažymėtina, kad 2022 m. liepos 18 d. administracinio pažeidimo metu G. S. buvo neblaivus (asmens b. l. 48) ir taip pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.

Probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Nuteistasis privalo vykdyti visus be išimties teismo nustatytus įpareigojimus, draudimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o ne apsiriboti dalies jų įvykdymu ar vykdyti juos savo nuožiūra pasirinktinai (selektyviai), kaip pačiam patogiau (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-257-932/2020, 1S-24-932/2021).

Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad nuteistasis G. S. nors ir buvo tinkamai supažindintas su probacijos priežiūros planu, nesilaikė probacijos sąlygų, netinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus – Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2022 m. rugpjūčio 8 d., psichoedukacinės programos užsiėmimuose nedalyvavo. Taip pat padarė du administracinius nusižengimus, iš kurių vieną būdamas neblaivus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Akivaizdu, kad G. S. elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas – asmuo nebendradarbiauja su Probacijos tarnyba, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo praėjus beveik pusei metų nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nors padaryta nusikalstama veika susijusi būtent su smurto panaudojimu. Be to, žinodamas, kad probacijos laikotarpiu turi elgtis nepriekaištingai, padarė du administracinius nusižengimus, iš kurių vieną – būdamas neblaivus. Tačiau, kaip minėta, privalu atsižvelgti bei įvertinti aplinkybių visumą – iki G. S. bausmės pabaigos yra likę mažiau nei du mėnesiai (bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 3 d.), nuteistasis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, nurodė, kad sutiktų dirbti viešuosius darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors teikime pažymima, kad IRD duomenimis 2022 m. liepos 30 d. nuteistojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įvertinus aplinkybes, darytina išvada, kad visiškas Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.

Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio metu nuteistasis išreiškė norą koreguoti savo elgesį tinkama linkme, dirbti viešuosius darbus bei gydytis reabilitacijos centre ir toliau, laikytina, jog yra pagrindas ne pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu, o tikslinga nuteistajam paskirti papildomą pareigą – 60 valandų nemokamų darbų, kuriuos nuteistasis G. S. turi atlikti per 2 mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę nuteistajam G. S. tenkinti iš dalies.

Paskirti nuteistajam G. S. poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.