Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 11 d. teikimas ir nuteistajam E. Z. panaikintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (iš viso 3 nusikalstamos veikos) ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 4 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais (tuo metu galiojusi įstatymo redakcija), E. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams, įpareigojant E. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba nepertraukiamai registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant nurodytos programos kursą. Nukentėjusiosios A. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. Z. priteista jos naudai 119 eurų turtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išvados

12. Analizuojant nuteistojo E. Z. pateiktą skundą, pirmiausia pasisakytina dėl jame išreikšto reikalavimo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip minėta, skundai dėl apylinkės teismų nutarčių dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šiuo atveju skundas nėra paduotas bloginančiais pagrindais. Savo prašymą surengti žodinį skundo nagrinėjimą nuteistasis motyvuoja būtinumu pateikti paaiškinimus (nuteistasis išskiria paaiškinimus dėl administracinių nusižengimų), taip pat noru pateikti tam tikrus įrodymus. Galimybe pateikti žodinius paaiškinimus nuteistasis jau pasinaudojo, jis buvo išklausytas apylinkės teisme. Nuteistasis skunde nenurodo jokių naujų esminių aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos ir nenagrinėtos sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą apylinkės teisme. Pabrėžtina, kad skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka niekaip neužkerta kelio nuteistajam pateikti naujus įrodymus jo skundą nagrinėjančiam teismui, apie ką nuteistasis buvo informuotas jam siunčiant pranešimą dėl teismo posėdžio (b. l. 47) ir pastarasis teikimo nagrinėjimo dieną atitinkamai pateikė teismui darbo sutartį, patvirtinančią, kad jis nuo 2021 m. sausio 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apibendrinant teigtina, kad, atsižvelgiant į BPK 364 straipsnio nuostatas ir nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą skundą nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka, nuteistojo E. Z. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

14. Esminis klausimas, į kurį turi atsakyti šį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, yra tai, ar apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis E. Z. nevykdo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir vėliau sekusiomis nutartimis paskirtų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių. Apkaltinamuoju nuosprendžiu E. Z. buvo paskirti įpareigojimai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi E. Z. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsigaliojimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis tinkamai vykdė jam paskirtą įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – išklausė visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą, tačiau neįvykdė įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų (išdirbo tik 26 val.), be to, padarė eilę administracinių nusižengimų. Savo skunde nuteistasis daugiausia dėmesio skiria argumentams, susijusiems su vienu iš jam skirtų įpareigojimų vykdymu – aptaria, kodėl neišdirbo reikiamo skaičiaus nemokamų darbų valandų, tačiau analizuodamas, ar pagrįstai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, aukštesnysis teismas atskirai pasisako dėl visų pagrindų, kurie buvo vertinami sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

15. Pirmiausia aukštesnysis teismas pasisako dėl apylinkės teismo nustatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo. Apie tai, kad E. Z. vartojo psichiką veikiančias priemones, teismas nusprendė remdamasis tik Administracinių nusižengimų registre esančiais duomenimis (a. b. l. 172-175). Pagal šio registro išrašą teismas padarė išvadą, kad E. Z. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, tuo pačiu galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje. Iš asmens byloje esančio paaiškinimo matyti, kad nuteistasis pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, tačiau neigia jo metu buvęs apsvaigęs (a. b. l. 137). Pabrėžtina, kad pats apylinkės teismas pažymėjo, jog šiuo klausimu dar nėra priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Aukštesnysis teismas taip pat neturi duomenų apie sprendimo priėmimą (pakartotinai patikrinus registro duomenis matyti, kad procesinis sprendimas nurodytoje administracinio nusižengimo teisenoje dar nėra priimtas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir, vertinant tai, kad nėra kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog E. Z. nesilaikė jam nustatyto įpareigojimo, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad išvada dėl įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nesilaikymo skundžiamoje nutartyje padaryta pernelyg skubotai, nesant įsiteisėjusio procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima spręsti, be kita ko, ir apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą.

16. Toliau šioje nutartyje pasisakytina dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų – įvykdymo. Kaip minėta, E. Z. turėjo per 3 mėnesius (vėliau šis terminas buvo pratęstas) nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 11 d. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ pateiktais duomenimis iki 2020 m. gruodžio 3 d. nuteistasis išdirbo tik 26 val. nemokamų darbų (a. b. l. 178). Savo skunde E. Z. kaip tik daugiausiai dėmesio ir skiria aptarti priežastis, sukliudžiusias išdirbti visas 60 valandų nemokamų darbų. Skunde ir asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis slaugė savo dukrą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki spalio 7 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriuje (b. l. 34-36) ir Vaikų reabilitacijos skyriuje „Saulutė“ Druskininkuose nuo 2020 m. spalio 8 d. iki lapkričio 7 d. (a. b. l. 155-157). Suprantama, kad šiuo laikotarpiu nuteistasis negalėjo išdirbti jam paskirtų nemokamų darbų valandų, tačiau pabrėžtina, kad dar iki to momento nuteistasis turėjo pakankamai laiko išdirbti visas nemokamų darbų valandas. Siuntimas atlikti nemokamus darbus buvo surašytas dar 2020 m. birželio 26 d. (a. b. l. 120, 125). Nuteistasis savo 2020 m. liepos 28 d. paaiškinime nurodė, jog kreipsis dėl nemokamų darbų atlikimo tik 2020 m. liepos 30 d. (a. b. l. 126), tačiau iki pat rugpjūčio 18 d. dirbti šių darbų neatvyko (a. b. l. 136). Rugpjūčio 18 d. rašytiniame paaiškinime nuteistasis aiškino neatvykęs dėl piršto lūžio (a. b. l. 137), tačiau jokių medicininių dokumentų nepateikė. Aiškindamasis dėl nemokamų darbų neišdirbimo 2020 m. lapkričio – gruodžio laikotarpiu, nuteistasis akcentavo, kad „Maisto bankas“ nemokamiems darbams jį galėjo priimti tik nuo 2020 m. lapkričio 24 d., vėliau jo tėvas susirgo Covid-19 liga, o po to pats nuteistasis juto peršalimo simptomus. Vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad nei jo tėvo ligą, nei paties nuteistojo jaustus negalavimus patvirtinantys duomenys nėra pateikti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis iki probacijos tarnybai 2020 m. gruodžio 11 d. kreipiantis su teikimu į teismą turėjo iš viso beveik pusę metų pilnai įvykdyti šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nors tam iš dalies sutrukdė ir objektyvios priežastys, visgi, atsižvelgiant į nustatytą gana nedidelį išdirbtinų valandų skaičių, laikytina, kad nuteistasis turėjo pakankamai laiko įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, pats nuteistasis nerodė tokios motyvacijos ir noro, kokią jis turėjo rodyti siekdamas išdirbti visas teismo nustatytas nemokamų darbų valandas, kas ir nulėmė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo įvykdyta tik iš dalies.

17. Galiausiai aptartina dar viena teismo nustatyta aplinkybė – nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai. Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 3 d., E. Z. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. spalio 10 d. Iš Administracinių nusižengimų registro (a. b. l. 172-175) matyti, kad probacijos metu nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Jo padaryti nusižengimai nėra vienkartinio pobūdžio, nuteistasis sistemingai nesilaiko teisės aktų. Probacijos laikotarpiu nuteistasis ne kartą baustas už važiavimą viešuoju transporto be bilieto, įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (tame tarpe ir šiurkščius, pvz., E. Z. ne kartą baustas už vairavimą neturint tam teisės). Už daugumą padarytų nusižengimų baudos nėra sumokėtos. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent nuteistojo daromi administraciniai nusižengimai buvo esminės priežastys, dėl kurių probacijos tarnyba 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. vasario 26 d. teikimais kreipėsi į apylinkės teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo (a. b. l. 86, 105), tačiau tai neatgrasė E. Z. nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.

18. Apibendrindamas visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad E. Z. savo, kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvių elgesio pokyčių, padėtį vertino nepakankamai rūpestingai. Jis buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 62-75), todėl turėjo suvokti, kad jei nebus vykdomi, pabrėžtina, visi teismo nustatyti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės ar jei bus daromi administraciniai nusižengimai, tokiu atveju jam grės realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Ypač vertinant tą aplinkybę, kad šis paskutinysis probacijos tarnybos teikimas buvo iš viso jau ketvirtas probacijos tarnybos teikimas teismui bausmės vykdymo atidėjimo metu ir antras, kuriuo buvo prašoma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Suprantama, kad kiekvienas iš šių teikimų turėjo tapti perspėjimo signalu E. Z., kad šis turėtų dėti didesnes pastangas vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nedaryti teisės pažeidimų. Nors šiuo atveju nuteistasis dalį įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių įvykdė, tai nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip tinkamą, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis privalo vykdyti visus be išimties teismo nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o ne apsiriboti dalies jų įvykdymu. Laikytina, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju savo elgesiu nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą ir panaikino nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Z. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.