Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba, Tarnyba) 2020 m. liepos 17 d. teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu J. S. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyj, ir jai skirta 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. S.: 1) visą bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą. J. S. taip pat uždrausta visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 m atstumą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi probacijos tarnybos teikimą tenkino iš dalies ir uždraudė nuteistajai J. S. visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 200 m atstumą. Taip pat teismas paskyrė įpareigojimą J. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

7.1. Skunde pirmiausia aptariama, kokie veiksmai teismų praktikoje pripažintini kaip vengimas atlikti laisvės apribojimo bausmę, taip pat nurodo, kas vertintina, sprendžiant klausimą dėl vengimo atlikti paskirtą bausmę. Pastaruoju aspektu pažymima, jog klausimo, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, išsprendimui privalu įvertinti ne tik probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau apskritai vertinti probuojamo asmens elgesį probacijos taikymo laikotarpiu, atsižvelgiant ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių, taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartis T-121-311/2020; Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m sausio 21 d. nutartis Nr. T-55-1059/2020 ir kt.).

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

11. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistosios skundas dėl apylinkės teismo nutarties nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Nuteistosios skunde, taip pat vėliau gautame gynėjo prašyme buvo reiškiamas prašymas dėl žodinio proceso. Skundai dėl nutarčių pakeisti laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje yra nurodoma, kad tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šiuo atveju skundas nėra paduotas bloginančiais pagrindais, teismas pagrindų surengti žodinį skundo nagrinėjimą neįžvelgia. Kaip matyti iš gynėjo argumentų, prašymas organizuoti žodinį skundo nagrinėjimą yra grindžiamas tomis aplinkybėmis, kad nuteistoji kartu su skundu pateikė naujus įrodymus, kurie, kaip nurodoma, prieštarauja nukentėjusiųjų (matyt, gynėjas turi galvoje, nukentėjusiąją I. A. ir liudytoją P. J.) parodymams, ir dėl kurių (naujai pateiktų įrodymų) nuteistoji pageidauja teisme pateikti paaiškinimus. Be to, gynėjas pažymi aplinkybe, kad nagrinėjant teikimą apylinkės teisme nuteistoji neturėjo advokato, kuo, kaip galima suprasti, taip pat motyvuojamas prašymas dėl žodinio proceso.

12. Aukštesnės instancijos teismas, gynėjo argumentus dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmeta kaip aiškiai nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti teisės į gynybą pažeidimą. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio bylose BPK nenumato privalomo gynėjo dalyvavimo. Be to, iš posėdžio protokolo (b. l. 9-11) ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpinto posėdžio garso įrašo aišku, kad teisėjas tinkamai išaiškino nuteistajai teisę turėti gynėją, paklausta dėl gynybos, J. S. aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė, kad advokatas jai nereikalingas. Beje, paminėtina, kad pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko nuteistajai nesinaudojant teise į gynybą (būtini gynėjo užtikrinimo pagrindai nebuvo nustatyti, pati nuteistoji pasikviesti advokatą nepageidavo), nors to proceso metu buvo tiriami įrodymai, sprendžiami kaltės, civilinio ieškinio ir, be abejo, bausmės (įstatymui numatant ir laisvės atėmimą) klausimai. Nuteistosios pageidavimas dar kartą teikti teismui paaiškinimus yra nepagrįstas, juo labiau, tokį norą motyvuojant dėl jos pačios pateiktų duomenų. Pabrėžtina, kad J. S. parodymus davė net dviejų posėdžių, vykusių apylinkės teisme, metu (b. l. 9-11, 47-54), kartu su skundu papildomai pridėjo ir rašytinius paaiškinimus, kurie yra šioje teikimo medžiagoje (b. l. 83-84). Taigi nuteistoji teisme pilnai buvo išklausyta, turėjo teisę išsakyti savo poziciją dėl nagrinėjamo teikimo, pati teikė duomenis. Jos pačios pateikta papildoma medžiaga (iš esmės ji net nebuvo pridėta prie aukštesnės instancijos teismui adresuoto skundo, o atsiųsta vėliau, nepaisant ko, teismas ją priėmė) nėra pagrindas dar kartą žodžiu išklausyti nuteistąją. Tuo pačiu pabrėžtina, kad po skundo priėmimo gynėjui buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti tiek su teikimo medžiaga, tiek iš Probacijos tarnybos atsiųsta asmens byla, tenkintas ir gynybos prašymas dėl Probacijos tarnybos papildomai pateiktų papildomų duomenų (iš skaitmeninių laikmenų) kopijų darymo. Taigi tiek nuteistajai, tiek jos gynėjui, kurį pastaroji šiame etape vis dėlto susirado, buvo sudarytos sąlygos susipažinti su visa medžiaga, priimdamas šią nutartį, teismas neturi ir nevertina jokių kitų duomenų, kurių nebūtų anksčiau nurodytoje medžiagoje ir kuri nebūtų žinoma gynybai. Taigi apibendrinant teigtina, kad, atsižvelgiant į BPK 364 straipsnio nuostatas ir nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą skundą nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka, nuteistosios J. S. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

13. Nuteistoji J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi jos bei nukentėjusiosios I. A. apeliaciniai skundai atmesti ir apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo. Apkaltinamuoju nuosprendžiu J. S. buvo paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) visą bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą. Taip pat nustatytas draudimas visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 m atstumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, iš dalies tenkinus probacijos tarnybos teikimą, nuteistajai buvo uždrausta visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 200 m atstumą, o taip pat nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Pažymėtina, jog vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikomas teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų priežasčių.

15. Nors nuteistoji ir nesutinka su jai nepalankiu apylinkės teismo sprendimu, tačiau, priešingai nei mėginama įrodyti skunde, žemesniojo teismo nutartis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą yra teisėta ir pagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas sprendimą dėl švelnesnės bausmės pakeitimo į griežtesnę priėmė išsamiai išanalizavęs visas reikšmingas aplinkybes. Suprantama, kad esant iš esmės asmeninio ir ilgalaikio pobūdžio konfliktui tarp nuteistosios J. S. iš vienos pusės bei I. A. ir P. J. iš kitos pusės, visų šių asmenų parodymai yra svarbūs Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimui. Kita vertus, nei vienos, nei kitos pusės paaiškinimai priimant galutinį sprendimą nebuvo lemiami. Teismas vertino ne vien asmenų nurodytas aplinkybes, bet ir objektyvius duomenis – vaizdo įrašus, mobiliojo ryšio telefono ekrano iškarpas ir tt. Sutiktina, kad dalyje vaizdo įrašų išties negalima aiškiai įžiūrėti, ar juose užfiksuota būtent nuteistoji J. S.. Kita vertus, yra ir įrašų, kuriuose nuteistoji matoma aiškiai – 2020 m. rugpjūčio 17 d. darytame vaizdo įraše nuteistoji užfiksuota sėdinti ant šaligatvio prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugpjūčio 19 d. darytame vaizdo įraše J. S. užfiksuota kalbanti telefonu prie to paties namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pabrėžtina, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal internete viešai prieinamus duomenis nuo I. A. ir P. J. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra nutolęs apytiksliai per 140 m, t. y. mažesniu atstumu, nei J. S. galima artintis prie nukentėjusiosios ir liudytojo. Be to, kompaktiniame diske esančioje mobiliojo ryšio telefono ekrano iškarpoje yra duomenys apie į nukentėjusiosios I. A. telefoną gautus skambučius – 2020 m. liepos 24 d. iš abonento, naudojančio telefono numerį (duomenys neskelbtini), gauta 11 skambučių. Pabrėžtina, jog būtent tokį telefono numerį Probacijos tarnybai nuteistoji yra nurodžiusi kaip savo kontaktinį numerį (asmens bylos lapas 17). Kompaktiniuose diskuose taip pat yra užfiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) per programėlę „Viber“ 2019 m. rugpjūčio 6 d., rugpjūčio 12 d., rugpjūčio 25 d., spalio 5 d. lapkričio 16 d., 2020 m. kovo 27 d., balandžio 12 d., balandžio 13 d., balandžio 14 d., gegužės 18 d., gegužės 25 d., gegužės 27 d., gegužės 28 d. atlikti skambučiai. Pažymėtina, jog per minėtą programėlę skambučius atlikęs asmuo profilyje naudojo būtent J. S. nuotraukas. Taip pat gausu ir duomenų apie daugkartinius skambučius iš nežinomo numerio (fiksuoti atvejai, kai per kelias dienas buvo gaunama netoli 200 skambučių). Suprantama, kad pastarieji skambučiai, kartu su „Viber‘ programėles skambučiais savaime nėra pakankami daryti atitinkamas išvadas, tačiau kartu su kitais duomenimis, nukentėjusiosios bei liudytojo paaiškinimais, padeda susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui bei spręsti apie nuteistosios elgesį jai paskirto draudimo bendrauti su nukentėjusiąja ir liudytoju atžvilgiu.

16. Teismas kaip nepagrįstus atmeta nuteistosios skundo teiginius, susijusius su esą I. A. ir P. J. prieš ją daromomis provokacijomis. Kaip ir minėta anksčiau, akivaizdu, kad tarp minėtų asmenų (J. S. vienos pusės bei I. A. ir P. J. iš kitos pusės) santykiai yra konfliktiški, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ir liudytojas apkalba nuteistąją, ją provokuoja. Nors apeliantė pateikia duomenis apie kreipimąsi į teisėsaugos institucijas (b. l. 86, 92-101), tačiau pažymėtina, kad pats kreipimasis nerodo nei I. A., nei P. J. neteisėtų veiksmų, nei dėl vieno iš jų nėra priimta jokių procesinių sprendimų, kuriais pastarieji būtų pripažinti kaltais (ar bent įtariami, kaltinami) dėl prieš J. S. įvykdytų neteisėtų veiksmų. Be to, tokia nuteistosios keliama versija yra paneigta tiek įsiteisėjusiame 2018 m. spalio 9 d. nuosprendyje, tiek įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartyje, kurioje, be kita konstatuota, kad nuteistoji nepagrįstai siekia įrodyti nepadariusi draudimo artintis prie nukentėjusiosios ar tai, kad tokį pažeidimą patvirtinantys duomenys, yra suklastoti.

17. Nuteistoji akcentuoja ne tik laikiusis aptariamo draudimo, bet ir pilnai įvykdžiusi kitus kartu su laisvės apribojimo bausme skirtus įpareigojimus. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo metu nekilo sunkumų dėl kitų įpareigojimų įvykdymo, be to, nuteistoji įvykdė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtą papildomą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kita vertus, nuteistosios asmens byloje yra elgesio pataisos programą vedusios specialistės įrašas, kad nuteistoji visai nepripažįsta savo nusikalstamos veikos, visus įvykius įvardina kaltindama būtent nukentėjusiąją (įraše lakoniškai užsimenama ir apie rekomendaciją atlikti nuteistajai psichiatrinį įvertimą, tačiau daugiau jokių duomenų dėl to nėra) (a. b. l. 22). Tokia nešališko asmens (specialistės) pozicija sudaro pagrindą abejoti teigiamu nuteistosios asmenybės pokyčiu, matyti, kad nuteistoji kritiškų išvadų nėra padariusi. Be to, nors nuteistoji pažeidė vieną iš nustatytą draudimų (įpareigojimų), tačiau nagrinėtos bylos ir vėliau sekusio proceso kontekste draudimas bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau nei nustatytu atstumu, buvo esminis, neišvengiamai labiausiai užtikrinantis nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiosios interesus, o taip pat ir P. J. ramybę, kadangi, kaip konstatuota įsiteisėjusiame nuosprendyje, toks draudimas paskirtas įvertinus tai, kad nuteistoji ne sykį buvo bausta už neteisėtus, nevienkartinio pobūdžio, sistemingus veiksmus, atliktus prieš nurodytus asmenis. Tuo pačiu pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro įstatymo ir teismo nustatytų pareigų terminuotas taikymas nuteistajam. Konstatuoti, jog nuteistasis vykdo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę galima tik tuo atveju, jeigu jis vykdo visas įstatymo ir teismo jam nustatytas pareigas (draudimus ir įpareigojimus). Nuteistojo selektyvus pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip tinkamas laisvės apribojimo bausmės vykdymas. Taigi aplinkybė, kad J. S. laikėsi įpareigojimų, tačiau akivaizdžiai ignoravo anksčiau aptartą draudimą nėra ir negali būti vertinamas kaip tinkamas jai paskirtos bausmės atlikimas.

18. Galiausiai sprendžiant dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme, svarbu tai, kad draudimo visą bausmės laikotarpį bendrauti su I. A. ir P. J. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis pažeidimas nebuvo vienkartinis ar bent jau pavienis. Priešingai, matyti, kad nuteistoji tokį draudimą aiškiai ignoravo, dėl ko Probacijos tarnyba dar 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą (a. b. l. 67-68). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi konstatavo, kad J. S. nepakankamai tinkamai ir atsakingai vykdo teismo nuosprendžiu nustatytą draudimą, pačios nuteistosios teiginius, kuriais buvo įrodinėjamos priešingos aplinkybės, atmetė kaip nepagrįstus, nepaisant to, teismas nutarė suteikti galimybę nuteistajai įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, jos neizoliavus nuo visuomenės (a. b. l. 76). Toks teismo sprendimas įsiteisėjo ir turėjo tapti signalu nuteistajai, kad ateityje jos daromi pažeidimai nebebus toleruojami. Vis dėlto ji ir toliau nesilaikė nustatyto draudimo, dėl ko Probacijos tarnyba pakartotinai kreipėsi į apylinkės teismą. Tačiau net ir tai nesustabdė nuteistosios nuo neleistino elgesio. Pažymėtina, kad Probacijos tarnybos teikimas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2020 m. liepos 20 d., tuo tarpu, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, J. S. 2020 m. liepos 24 d. ne sykį mėgino prisiskambinti I. A., o 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir 19 d. lankėsi mažesniu nei 200 m atstumu nuo I. A. ir P. J. gyvenamosios vietos. Toks nuteistosios elgesys yra niekaip nepateisinamas ir leidžia spręsti apie nustatyto draudimo sistemingą nesilaikymą ir ignoravimą. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje nesiimant teisinių priemonių ir nepakeičiant laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę, nebūtų tinkamai užtikrinami nukentėjusios interesai, nebūtų įgyvendinami BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Neabejotina, kad nuteistoji dėl trumpalaikio jos laisvės apribojimo patirs neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, kas yra akcentuojama jos rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau būtent tokias pasekmes ji turėjo įvertinti ir numatyti, juo labiau, kai bausmės keitimo klausimas yra sprendžiamas jau ne pirmą kartą.

19. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai teismo nuosprendžiu nuteistajai J. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į areštą. Nuteistosios skunde pateikti argumentai nėra pagrindas apygardos teismui priimti kitokį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.