Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., 2022 m. vasario 3 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,26 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu savo broliui V. S. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir taip sukėlė nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 3 d., apie 18 val., vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir brendį, alkoholį gėrė ne namuose, namo grįžo apie 21 val. ir iš karto nuėjo miegoti. Maždaug po pusvalandžio prabudo nuo triukšmo ir šūkavimo, triukšmavo jo brolis V., ką jis konkrečiai šūkavo, neatsimena. Jis, gulėdamas lovoje, V. maždaug tris kartus perspėjo, kad nurimtų, tačiau V. vis tiek jį provokavo, V. girtas visą laiką kalba nesąmones. V. šūkauti nenustojo, pradėjo jį gąsdinti, sakė, kad jį išveš į mišką. Tuomet, apie 21.40 val., jis, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu, sudavė broliui smūgius į veidą. Smūgius sudavė brolio išprovokuotas ir labai susijaudinęs, jau buvo vėlu, jis norėjo miegoti. Brolis jam taip pat sudavė smūgį, praskėlė lūpą. Kita žaizda ant jo veido, kuri yra kairėje pusėje, virš antakio, yra sena, atsiradusi ne po brolio veiksmų. Toks konfliktas su broliu, kai viskas peraugo į fizinį kontaktą, buvo pirmas, iki šiol tarp jų kildavo tik žodiniai konfliktai. Jis broliui pretenzijų dėl jo veiksmų neturi. Mano, kad jie abu yra kalti dėl įvykusio konflikto. Įvykio metu namuose taip pat buvo jų motina (b. l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2022 m. vasario 3 d., vėlai vakare, tiksliai laiko neatsimena, tarp jo ir brolio G. S. kilo konfliktas, iš pradžių jis buvo žodinis, dėl buitinių dalykų, kadangi jie abu su broliu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Mano, kad dėl konflikto yra kalti abudu. Nemano, kad brolis jam tyčia sudavė smūgius, tai buvo labiau provokacija iš jo (V. S.) pusės ir G. S. iš didelio susijaudinimo ir pykčio nesusitvardė. Skausmas, kurį tuo metu patyrė, buvo momentinis. Jie tarpusavyje susistumdė, ar jis (V. S.) broliui sudavė smūgius, tiksliai neatsimena, bet tikriausiai taip pat sudavė. Jis broliui dėl įvykio pretenzijų neturi, kadangi jie abu yra kalti dėl šio konflikto, jam tik nesmagu ir gėda, kad viską matė jų mama. Po įvykio į medikus nesikreipė, greitoji medicinos pagalba atvykusi nebuvo, kūno tyrimo nesidarys ir į medikus kreiptis neplanuoja. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą brolio atžvilgiu. Brolio nebijo, atriboti jų nereikia (b. l. 23-25).

Policijos registruojamų įvykių registre 2022 m. vasario 3 d., 21.44 val. registruotas pranešimas, kad namuose konfliktuoja du broliai. Pranešėja bijo, kad gali kilti muštynės (b. l. 5).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. S. parodė, jog jis gyvena kartu su mama V. S. ir broliu G. S., adresu (duomenys neskelbtini), daugiau su jais niekas negyvena. 2022 m. vasario 3 d., apie 20 val., grįždamas namo iš parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvo mama kartu su broliu, konflikto nebuvo. Apie 21 val., jie nuėjo miegoti, tačiau jis pabudo ir pradėjo kalbėti su broliu, prasidėjo žodinis konfliktas, pradėjo erzinti vienas kitą. Konflikto metu jo brolis G. S. pasakė, kad duos jam (V. S.) į „snukį“. Jis (V. S.) eidamas į balkoną parūkyti broliui atsakė, kad jis jam duos į „snukį“. Mama juos ramino. Jis (V. S.) grįžo į kambarį ir G. puolė jį mušti, sudavė jam ne mažiau 5 kartų į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis stengėsi rankomis gintis, dengtis veidą. Mama juos pradėjo skirti, suprato, kad jų neišskirs ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams tarp jo ir brolio toliau vyko žodinis konfliktas. Žodiniai konfliktai su broliu kyla dažnai, bet fizinio smurto iki šiol nebuvo. Jų barnį dalinai matė mama (b. l. 10-14).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos S. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 4 d., 10.47 val. telefonu bendrauta su V. S., kuri paaiškino, kad 2022 m. vasario 3 d., vėlai vakare, tikslaus lako neatsimena, tai buvo tuo metu, kai ji paskambino 112, tarp jos abiejų sūnų G. S. ir V. S. kilo žodinis konfliktas, dėl ko, nežino. Jie abu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, todėl abu buvo gana susijaudinę ir irzlūs. Iš pradžių jie vienas kitą provokavo žodžiu, galų gale, G. nesusivaldęs pirmas sudavė smūgį V. ir tarp jų prasidėjo grumtynės, kiek iš viso jis V. sudavė smūgių, nežino, bet nemažai. Gindamasis V. irgi G. sudavė smūgius. Ji bandė juos išskirti, tačiau nepavykus, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Ji pati į brolių santykius nesikiša (b. l. 29).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 3 d., 22:46 val. G. S. buvo nustatytas 1,26 promilių neblaivumas (b. l. 43).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 3 d., 22:39:56 val. nukentėjusiajam V. S. buvo nustatytas 3,03 promilių neblaivumas (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi G. S. smurtą naudojo savo brolio, su kuriuo kartu gyvena, atžvilgiu.

Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo V. S. parodymai, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, pareigūnų tarnybinis pranešimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia smurtaudamas prieš savo brolį V. S., dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą, todėl G. S. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis G. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 60-61, 62).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, smurtas buvo vartotas abipusio žodinio konflikto metu, nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pats pripažino, kad elgėsi netinkamai, galimai pats galėjo išprovokuoti konfliktą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. S. anksčiau teistas už netikrų pinigų pagaminimą, šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 47), per paskutinių 3 metų laikotarpį net 17 kartų baustas administracine tvarka, įskaitant viešosios tvarkos pažeidimą ir pareigūnų garbės ir orumo žeminimą, taip pat smulkias vagystes, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (b. l. 49-56), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 58), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 59), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, G. S. tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimą ir draudimą: 1) per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždrausti vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Taip pat G. S. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šių įpareigojimo, draudimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2022 m. vasario 3 d., 22.15 val. iki 2022 m. vasario 4 d., 14.46 val., t. y. vieną dieną (b. l. 32, 39), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 3 d., 22.15 val. iki 2022 m. vasario 4 d., 14.46 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti G. S.: 1) per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.