Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis G. D. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 23 d., tikslaus laiko nepamena, atvyko į (duomenys neskelbtini) mieste su nuosavu automobiliu „VW Passat“. Kartu su juo buvo K. G.. Jis išlipo iš automobilio, o K. liko sėdėti automobilyje, keleivio pusėje. Prie namo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), buvo būrys vaikų, o prie namo Nr. 24 sėdėjo du vaikai – S. ir M.. Kiti vaikai buvo prie namo Nr. 22. Jis ėjo prie vaikų, nes jo sūnus E. D. buvo pasiskundęs, kad jo dviratis apmėtytas akmenimis ir subraižytas. Ėjo link M., link namo Nr. 22. M. yra broliai. Jam sūnus pasakė, kad ne šis vaikas jį skriaudžia. Tada nuėjo link namo Nr. 24, užėjo už namo. M. sėdėjo nugara į jį. Jis praeidamas prilietė jam prie ausies, tačiau jos netempė. Prieš vaiką jis atsitūpė, kad jų žvilgsniai būtų viename lygyje, tam jog nesukeltų vaikui grėsmės. Vaikas sėdėjo nuleidęs galvą. Jo vardas lyg tai J.. Jis vardų nežinojo. Vaiko klausė, kodėl taip daro, nes metai iš metų tęsiasi, kai yra skaudinamas jo sūnus. Klausė, kodėl jis taip elgiasi, tačiau vaikas nieko neatsakė, sėdėjo nuleidęs galvą. Jis užsiminė apie sūnaus skriaudimą. Kartą jo sūnui buvo stipriai sutrenkta galva, kurią skaudėjo dvi dienas. Jam vaikas nieko neatsakė. Tada jis atsistojo ir nuėjo namo. Pasiėmė daiktus ir išėjo į kiemą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. K. G. yra jo pažystama, draugė, dabar kartu gyvena Klaipėdoje. K. ne tik matė, bet ir viską girdėjo, nes automobilio langas buvo pravertas. Automobilis stovėjo šalia tos vietos, kur viskas įvyko, už 3-5 metrų nuo įvykio vietos. Jis palietė berniuko ausį, jo vardo negali pasakyti, tam kad atkreipti vaiko dėmesį. Tikslo išgąsdinti, sukelti vaikui fizinį skausmą nebuvo. Palietė, kad vaikas atkreiptų dėmesį, bet jis net nekrūptelėjo, kaip sėdėjo taip ir liko sėdėti. Tai buvo M., vardo negali pasakyti. Prilietimas truko 1-2 sekundes, kol praėjo pro šalį. Ar vaikui skaudėjo, negali teigti. Gal vaikui kitaip atrodo skausmas, tačiau jis mano, kad skaudėti neturėjo, tačiau už vaiką komentuoti negali. Tam vaikui jis negrasino. Pas vaiko motiną nuėjęs nebuvo. Dviračio, iki įvykio, jis neapžiūrėjo. Jo sūnus ir kiti vaikai buvo prie namo Nr. 22, negalėjo nei girdėti, nei matyti, kas vyko prie namo Nr. 24 d. Įvykio vietoje buvo tik K. G.. Jis nepamena, ar atvykęs pirmiausia apžiūrėjo dviratį. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime nenurodė K. G., nes negalvojo, kad tai pasieks teismą. Jis nedavė melagingų parodymų, tiesiog nepasakė, kad automobilyje buvo K. G.. Vaikų aplink nebuvo. Buvo jo automobilis. Jame sėdėjo K. G.. Tyrėjui to nepasakė, nes nepagalvojo. Dėl to vaiko vyksta ne pirmas konfliktas, jo mama su to vaiko mama yra konfliktavusi. Buvo susidaręs įspūdį apie tą vaiką, kad jo vaikas yra skriaudžiamas, kad kieme nėra ramybės. Į jokias institucijas dėl to nesikreipė. Buvo kalbėta tik su to berniuko mama. Su berniuko mama M. kalbėjosi jo mama. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė dėl savo poelgio, nemano, kad prokurorės siūloma bausmė turėtų būti tokia griežta.

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje arba narkologinėje įskaitose neregistruotas, priklausomybių neturi. 2020 m. liepos 23 d., galėjo būti po 19.00 val., automobiliu grįžo iš Klaipėdos miesto ir įvažiavo į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo kieme žaidė vaikai, tarp tų vaikų buvo ir jo sūnus E. D., kuris iš karto prie jo priėjo ir pasakė, kad jo naują dviratį subraižė ir apmėtė akmenimis J. M. bei parodė šį vaiką jam pirštu. Sūnus nepaaiškino dėl kokių priežasčių J. taip pasielgė, tik vėliau aiškinantis su sūnumi, jis pasakė, kad nebuvo jokios priežasties ar konflikto. Jis apžiūrėjo dviratį, kuris buvo pirktas prieš mėnesį laiko, apytiksliai 2020 m. birželio mėnesio viduryje. Apžiūrėjus dviratį pamatė, kad jis tikrai subraižytas, įbrėžimai buvo gilūs ir ryškūs. Parodytas sūnaus berniukas į jį buvo nusisukęs nugara, jis priėjo prie jo ir nestipriai suėmė už ausies, norėdamas tam vaikui ne sukelti skausmą, o tik atkreipti į save dėmesį, kadangi prie vaiko priėjo iš anksto negalvodamas apie tai kaip su juo kalbėsis, pasielgė intuityviai ir dėl to labai gailisi. Paleidęs berniuko ausį, jis atsistojo prieš jį ir iš karto atsitūpė, kad jų akys būtų viename lygmenyje, nenorėjo prieš jį demonstruoti, kad yra suaugęs, ar sukelti baimės ir išgąsčio. Jie pradėjo kalbėtis, paklausė, kodėl jis subraižė dviratį, ar E. jam ką nors padarė. Berniukas nuleido akis ir tylėjo, jis nebandė jam paaiškinti, tiesiog tylėjo. Jis jo klausė, kodėl jis elgiasi priešiškai jų šeimos atžvilgiu, jei jis parkuoja automobilį, jis atsisėda taip, kad trukdytų tai padaryti, paaiškino, kad tokiu atveju jo galima nepastebėti ir lengvai partrenkti. Jokių grasinimų vaiko atžvilgiu jis nenaudojo, tai būtų mažų mažiausiai juokinga, jam suaugusiam grasinti dešimties metų vaikui, bandė su juo gražiuoju pasikalbėti ir paaiškinti jo poelgių pasekmes. Tas vaikas į jį visiškai nereagavo, jis tupėjo ar sėdėjo, dabar jau tiksliai nepamena, tiesiog tylėjo. Pamatęs, kad vaikas su juo nebendrauja, apsisuko ir nuėjo. Šalia jų daugiau jokių žmonių jis nematė, gal dar netoliese buvo vienas berniukas, net jo sūnus nėjo su juo, jis buvo už daugiabučio namo, kur žaidė. Tad savo elgesiu jis tikrai negalėjo nieko išgąsdinti ar sukelti įtampos, viskas vyko ramiu tonu ir pokalbiu. Dėl to, kad nepagalvojęs timptelėjo berniukui už ausies labai gailisi, jo nuomone, jis iš viso nepanaudojo fizinės jėgos, bet žinoma vaikui galėjo atrodyti kitaip (b. l. 131-133).

5. Kaltinamasis G. D. papildomos apklausos metu parodė, kad kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų jis neprisipažįsta. Tvirtina visus savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Papildymas savo apklausą nori pasakyti, kad įvykio metu į daugiabučio namo kiemą jis atvyko ne vienas. Su juo automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo pažįstama K. G., kuri visas įvykio aplinkybes matė sėdėdama automobilyje, o visą įvykio metu įvykusį pokalbį girdėjo per atvirą keleivio pusės durelių stiklą. Automobilį, atvykęs į kiemą, jis pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, apytiksliai trijų metrų atstumu nuo įvykio vietos, prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laisvoje parkavimo vietoje. Jo automobilis šioje vietoje buvo pastatytas ir jam po įvykio išvykus bei vėl grįžus į namus. Jam priklausantis automobilis yra „VW PASSAT CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, toje pačioje vietoje turėjo stovėti ir policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (b. l. 148-149, 158).

6. Nukentėjusysis mažametis J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jam grasino vieno vaiko tėtis ir tempė už ausies. Kada tai įvyko, dienos nepamena, paros laikas – diena, apie 14-15 val. Tai įvyko už jų namo, kito namo kieme. Ten gyvena E.. Jo tėtis grįžo su mašina ir paklausė: „Ką, erelis?“. Jis tuo metu su draugu R. sėdėjo prie E. namo, kieme ant suolelio. Jie kalbėjosi. Priėjo E. tėtis ir pasuko jam ausį. Pasakė: „Ką, erelis?“ ir tempė už ausies. Prieš tai jie susipyko su E. ir netyčia apmėtė E. dviratį akmenukais. Paleido po tris akmenukus. Mėtė keturiese. Jis metė tris akmenukus. Dėl to sulinko priekinė dviračio dalis. Negerai darė, kad mėtė akmenukus. E. tėčiui pasakė, kad jie mėtė akmenukus į jo dviratį. E. buvo kieme, kai jie mėtė akmenukus, matė juos mėtančius. Jis parašė apie tai tėčiui žinutę. Jie matė kaip jis rašė. Kai tėtis grįžo, E. buvo savo kieme. Jo tėtis išlipęs iš mašinos paklausė E. kas mėtė. E. pasakė, kad mėtė jis. E. tėtis jo ir brolio nesumaišė, nors jie labai yra panašūs. E. tėtis atsitūpė prie jo ir tempė jam už ausies. Suko kairę ausį. Tuo metu jis jautėsi blogai. Jam nieko nesakė, nesipriešino, neprašė liautis. Jam skaudėjo. Įvertina skausmą 8 balais, ausis buvo raudona. Skaudėjo apie 6 minutes, o kiek laiko buvo raudona, nežino. E. tėtis jam grasino jau po ausies tempimo. Sakė, kad įdės į bagažinę, išveš, perlauš per pusę, suvažinės su mašina. Nuo tokių žodžių jautėsi blogai, išsigando. Brolis A. tuo metu buvo E. kieme, netoli nuo jo. Po visko E. tėtis sėdo į mašiną ir išvažiavo. R. buvo prie jo. Pradėjo verkti, kai grįžo į namus. E. tėčiui išvažiavus, pasėdėjo kieme minutę ir po to ėjo namo. Sakė R. ir savo broliui, kad skauda. Namuose viską papasakojo mamai. Po šio įvykio E. tėčio nematė, jis jo neatsiprašė. J. E. neatsiprašė, kad mėtė akmenukus į jo dviratį. Grįžus namo ausį dar skaudėjo 3 minutes. Po grasinimo buvo išsigandęs. Negalvoja, kad E. tėtis iš tikro taip galėjo pasielgti. Po šio įvykio gerai miega. Jam nebaisu išeiti į kiemą, nes E. tėtis dirba ne mieste. Apie tą įvykį nebegalvoja. Prieš išvažiuojant E. tėtis jam sakė, kad turi likti toje vietoje, kur yra ir laukti, kol jis sugrįš. Tuomet apžiūrės dviratį. Po to įvykio kalbėjo su mama, pasakė, ką E. tėtis jam darė. Jį išgąsdino labiau ausies tempimas negu grasinimas. E. tėčio šiuo metu nebijo. Tuo metu, kai tempė ausį bijojo (b. l. 68-69).

7. Nukentėjusysis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad priėjo E. tėtis ir nusuko J. ausį. Sakė, kad suvažinės, išveš. J. jo brolis. Tai įvyko prieš mėnesį. Viskas vyko lauke. Jie buvo kieme prie jų namų, kai atėjo E. tėtis. Buvo šviesu, paros laikas, pietūs. E. tėtis patempė broliui už dešinės ausies, ir sakė, kad suvažinės, sulaužys, išveš. Tai negražūs žodžiai. Jis išsigando nuo tokių žodžių. Brolis taip pat išsigando. Broliui skaudėjo nuo ausies patempimo, namuose brolis verkė. E. tėtis supyko, kad jie mėtė akmenukus į E. dviratį. Paleido gal keturis akmenukus, jie buvo mažiukai. Dviratis truputį buvo subraižytas po apmėtymo. Brolis, kai jam tempė ausį, nebandė pabėgti, šaukti, nieko nesakė, neverkė. Po to įvykio E. tėtis neatsiprašė. E. tėtis parvažiavo į kiemą ir atėjo prie jų. Tuo metu brolis sėdėjo kieme. E. tėtis priėjo, atsitūpė prie brolio ir tempė už ausies. Ausį suko ir tempė žemyn. Grasinamus žodžius sakė po ausies tempimo. Šį įvykį matė R. S. (b. l. 75-76).

8. Nukentėjusysis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad draugui J. tempė už ausies E. tėtis. Tai įvyko E. kieme šią vasarą, tikslaus laiko negali pasakyti, buvo po pietų. Jis nemėtė akmenukų į E. dviratį. Mėtė J. draugas, o jie sėdėjo. Jie mėtė akmenukus į sieną, bet ne į dviratį. Nematė, ar J. mėtė akmenukus į dviratį. Matė kaip į kiemą grįžo E. tėtis. Jis tuo metu buvo kieme. E. matė, kaip vaikai mėtė akmenukus į jo dviratį. Tada jis paskambino ir apie tai pasakė savo močiutei. Išlipęs iš mašinos E. tėtis apsižiūrėjo, po to priėjo prie jo ir J.. Atsitūpė prie J. ir paklausė: „Ar tu, ereli, vienas iš kiemo darai ką nori?“. Tempdamas už ausies J. grasino, kad perlauš per pusę, nutrenks su mašina. Tempė ausį atsitūpęs. J. pasakė: „au“, bet nieko nedarė, verkė truputį, kai E. tėtis išėjo. Kai suko ausį, J. sakė „au“ ir verkė šiek tiek. E. tėtis išvažiuojant J. liepė niekur neiti, nejudėti iš vietos, laukti kol jis sugrįš. J. E. tėčiui išvykus, dar sėdėjo apie 2-5 min. ir tada J. nuėjo namo. Ausį J. skaudėjo. Ji buvo labai raudona. Jis to įvykio metu buvo išsigandęs. Išsigando E. tėčio (b. l. 85-86).

9. Liudytoja K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, vasaros metu, kartu su G. D., jo automobiliu „Passat“ atvyko prie jo namų. Jam reikėjo pasiimti piniginę. G. D. išlipo iš automobilio. Prie pastato vieno šono sėdėjo vaikai, o kitame pastato kampe atskirai sėdėjo du vaikai. G. pamatė savo sūnų. Ji buvo atsidariusi automobilio langą ir viską girdėjo bei matė. G. užklausė savo sūnaus, kuris čia vaikas. E. pribėgo prie jo, parodė berniuką, kuris sėdėjo už kampo. Tada G. D. nuėjo prie to vaiko. Prilietė vaikui prie ausies, kad šis atkreiptų dėmesį. Tada G. pritūpė prieš vaiką ir prasidėjo pokalbis. Jis užklausė vaiko, kodėl skriaudžia E., jį muša, kodėl apmėtė akmenimis jo dviratį. Vaikas nieko neatsakė. G. atsistojo ir nuėjo link namų. Kiti vaikai nieko nematė, įvykio vietoje buvo tik tie du berniukai. Su G. atvyko į (duomenys neskelbtini), ten namai stovi kampu. Prie vieno namo kampo sėdėjo du berniukai, o prie kito namo kampo kiti vaikai. Kas tokie sėdėjo, negali tiksliai nurodyti. Sėdėjo vienas iš dvynių ir jo draugas. Vienam iš dvynių G. palietė ausį, kad šis atkreiptų dėmesį. Jokio ausies tempimo, grasinimo nebuvo. Ji buvo už 5 metrų nuo berniukų, automobilyje, kuris stovėjo mašinų stovėjimo aikštelėje. Buvo atsidariusi automobilio langą ir viską matė bei girdėjo. Kiti vaikai nuo jos buvo už 10 metrų, už namo kampo. Įvykio vaizdas buvo prieš ją. Kiti vaikai įvykio matyti negalėjo, išskyrus tuos du, kurie sėdėjo prie vazono. G. D. palietė vaikui ausį trumpai, kokias dvi sekundes. Jis negrasino, pokalbis buvo ramus. G. klausė vaiko, kodėl pastoviai skriaudžia jo sūnų. Girdėjo pokalbį, klausė dėl savo sūnaus dviračio, klausė, kodėl skriaudžia, kodėl prie sūnaus kabinėjasi. Ji yra girdėjusi iš G. mamos, kad G. sūnų skriaudžia, kad jo galvą buvo prie žemės prispaudę. Tie vaikai tikrai nėra ramūs. Su pagaliais mosikuoja prie kitų vaikų. Tai vaikai keliantys neramumą kieme. G. pokalbio su vaiku metu nebuvo piktas. E. papasakojo tėvui apie dviračio sugadinimą. G. žinojo apie dviračio sugadinimą, kada sužinojo, ji nežino. Sūnus G. kažkada prieš tą įvykį papasakojo apie dviračio sugadinimą. G. jau anksčiau žinojo apie dviračio sugadinimą. Dviratis buvo apgadintas prieš įvykį, tiksliai nežino, gal prieš dvi dienas. G. D. atvyko pasiimti piniginę. Jis iš anksto nieko neplanavo. Noras kilo pasikalbėti su tuo berniuku gal dėl to, kad tuo metu visi vaikai buvo kieme. Todėl jis ir sugalvojo pasikalbėti. E. pats atėjo prie tėvo. Jis buvo prie 24 namo. E. nuo jos buvo už 5 metrų. Jis tik parodė, kad kitas dvynys jį skriaudžia. Atvykus pasiimti piniginės ir pamačius vaikus G. kilo mintis pasikalbėti. Vaikai visi sėdėjo ant betono. Jų buvo gal septyni. Nukentėjęs buvo vienas ir šalia buvo dar vienas vaikas. Nukentėjęs į ją sėdėjo šonu, priekiu. G. priėjo vaikui iš kairės, iš nugaros. Ausį tiesiog prilietė ir atsitūpė. Palietė už ausies paprastai, iš dešinės pusės, eidamas pro šalį, kad atkreiptų dėmesį. Jis kalbėjo atsitūpęs prieš vaiką, nuo jos jis buvo šonu. Po pokalbio G. dar nuėjo pasiimti piniginės. Berniukai liko įvykio vietoje. Po to mačiau, kaip atbėgo kitas dvynys kalbėtis. Įvykio vietoje buvo kol G. nuėjo iki namų. Tada grįžo. Į kiemą atvyko jau su atidarytu automobilio langu. G. vaiko klausė, kodėl pastoviai skriaudžia jo sūnų ir dėl dviračio. Nežino, kodėl G. kreipėsi į tą vaiką. Iš karto buvo klausimas. Berniukai sėdėjo šalia vienas kito ant vazono, nebuvo nei metro. Ką vaikai buvo apsirengę, nepamena. G. palietė ausies apačią. Fizinio skausmo vaikui tai negalėjo sukelti. Iš vaiko reakcijos suprato, kad jam neskaudėjo. Jis neverkė, tik pažiūrėjo, kas atėjo.

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. G. parodė, kad 2020 m. vasarą, tikslios datos dėl praėjusio laiko tarpo nepamena, dienos metu, valandos net apytiksliai pasakyti negalėtų, ji su pažįstamu G. D., jam priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valstybinių numerių šiuo metu nepamena, baltos spalvos, atvyko į jo gyvenamo daugiabučio namo kiemą ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, laisvoje vietoje, per automobilio langą matėsi daugiabučio namo kiemas ir ant akmens vienas priešais kitą sėdintys du berniukai. Ji liko sėdėti automobilyje, o G. iš automobilio išlipo. G. turėjo iš namų kažką pasiimti ir jie neilgai trukus turėjo išvažiuoti. Kiek tolėliau nuo dviejų sėdėjusių berniukų buvo būrelis vaikų, tarp kurių ji pažino G. sūnų E., kuris prie tėvo nepriėjo, tačiau iš tolo ranka jam parodė vieną iš sėdėjusių berniukų. G. nuėjo prie sūnaus jam parodyto berniuko. Ji visą vaizdą stebėjo per priekinį automobilio langą, o šalia jos esantis keleivio durelių langas buvo atvertas. G. priėjo prie vieno iš berniukų, kuris sėdėjo nugara į jį, ir su ranka prilietė berniuko ausį, vaikas net nesureagavo, o G. pritūpė prie berniuko, kad jie būtų vienas priešais kitą ir paklausė kodėl skriaudžia jo sūnų. Tuo pačiu dar paklausė dėl dviračio, kodėl jį apmėtė akmenimis. Daugiau ji nieko negirdėjo, kad G. būtų ką sakęs, o G. atsistojo ir nuo berniuko nuėjo. G. jai neatrodė piktas, pokalbis atrodė ramus, tiesiog vaiko buvo paklausta. Ji mano, kad tolėliau buvę vaikai G. pokalbio su berniuku negalėjo matyti, jį matė tik šalia sėdintis berniukas. Šiuos du berniukus ji buvo mačiusi anksčiau, tame pačiame kieme, žinojo, kad jie yra broliai dvyniai, apie juos buvo jai pasakojusi ir G. mama, kad jie kabinėjasi prie G. sūnaus, jį skriaudžia. Kiek ji buvo pastebėjusi juos tame kieme, jie visą laiką atrodė neramūs (b. l. 117-119).

11. Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo mama, parodymus duoti sutinka. Nurodė, kad jau du metai, kai vyksta nusiskundimai šiais berniukais – J. ir A. M.. Jos anūkas buvo labai jų skriaudžiamas, jį labai mušdavo. Šie vaikai ateidavo į jų kiemą, suorganizuodavo muštynes, pastoviai mušdavosi, būdavo spardomos namo durys. Jie labai mušdavo jos anūką. Grįždavo anūkas sudaužyta galva, nes jį trenkdavo į žemę. Grįždavo verkdamas. Kartą jam skaudėjo galvą net dvi dienas, prašė jos vaistų. Vėliau pasisakė dėl ko jam skauda. Kalbėjo su tų berniukų mama. Klausė, kas darosi. Ji nereaguodavo, teigė, kad jie tik vaikai. Muštynės tęsdavosi pastoviai, vyko visokie erzinimai. Šią vasarą buvo apmėtytas akmenimis anūko naujas dviratis. Yra daugiau žmonių, kurie skundžiasi šiais vaikais, kad muša jų vaikus. J. skundėsi, kad pastoviai muša jos sūnų. Šią vasarą sukilo visi kaimynai ir šie berniukai buvo išvyti iš jų kiemo, nes buvo laužomos durys, šiukšlinama kieme. Jiems neleido ateiti į kiemą. Jiems atėjus kieme prasidėdavo muštynės. Paties įvykio ji nematė. Netiki, kad jos sūnus ką nors padarė. Jei jis kalbėjo su tais vaikais, tai jau reikėjo su jais kalbėtis. Ji kalbėjo su mama, su pačiais berniukais. Jie nepakeldavo akių. Mamos žodžiais jie visi vaikai. Tos muštynės tęsėsi ilgą laiką. Ji neleis, kad būtų mušamas jos anūkas. Gali būti baisesnės pasekmės. Grįždavo anūkas su sudaužyta galva. Tą dalyką reikėjo jai pačiai sakyti Vaikų teisėms jau vasaros pradžioje, kad neišsirutuliotų iki tokių dalykų. Mama šių vaikų neauklėja.

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. parodė, kad 2020 m. apytiksliai prieš mėnesį laiko, tikslaus laiko ji nepamena, jai grįžus iš darbo, negali pasakyti net valandų, buvo vakaras, jai paskambino L. M., žinojo, kad ji gyvena netoliese, pokalbio tonas iš karto buvo pakeltas, pasakė, kad grasino, kad vaikus perduos tarnyboms, o dabar pati juos perduos, nes sūnus nuplėšė jos vaikui ausį. Ji apie tai dar nieko nebuvo girdėjusi, bet nieko ir nesiaiškino. Ji su ja nesikalbėjo, padėjo telefono ragelį. L. ji gali apibūdinti tik iš blogosios pusės, ji augina du sūnus, kurie auga visiškai neauklėjami ir nevaldomi. Ji ne kartą su ja yra kalbėjusi ir prašiusi, kad auklėtų savo vaikus, kadangi jos anūkas E., kuris šiuo metu gyvena kartu su ja, tik išėjęs į kiemą, pareidavo į namus verkdamas, jį pravardžiuodavo, iš jo atiminėdavo daiktus, nuolat kildavo konfliktai. Jai pačiai paprašius vaikų E. neskriausti, berniukai dar labiau skriausdavo E. ir jį pravardžiuodavo „skundaliumi“. Iš berniukų mamos būdavo tik vienas atsakymas, kad jos vaikai tik vaikai ir visi vaikai taip elgiasi. Jos skambučio metu, ji net nepagalvojo, kad ji skundžiasi jos sūnumi, o anūkas yra lėto būdo, jaunesnis, tad tikrai nepatikėjo, kad jis galėtų tuos berniukus nuskriausti. Neilgai trukus pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie jau bendravo su jos sūnumi. Kelios dienos prieš šį įvykį, jos anūko dviratis buvo šių berniukų apmėtytas akmenimis ir subraižytas jo rėmas, tai jos anūkas ir papasakojo savo tėčiui bei jai. Ji laukė kol sūnus grįš į namus, kadangi jis dirba kitame mieste, ir jie tarsis kaip spręs šią situaciją dėl dviračio. Ji šių berniukų pasakojimu dėl G. smurto ir grasinimų nelabai tiki, kadangi jai šie berniukai atrodo piktybiniai ir sunkūs vaikai, jie nekreipia dėmesio į suaugusiuosius, jai pačiai buvo situacija, kuomet vieno iš dvynių paprašė pasitraukti nuo įvažiavimo į rūsį, o jis jos neklausė, toliau žaidė telefonu, ji kol jis pasitrauks pralaukė gal penkias minutes. Niekada nesikreipė į jokias tarnybas, kadangi manė, kad tokias vaikų situacijas reikia spręsti su vaikų tėvais, niekada nenorėjo konfliktuoti. Kiek jai žinoma, šiuo metu jų daugiabučio namo kai kurie gyventojai paprašė šių berniukų nebesirodyti jų daugiabučio namo kieme, kadangi jie konfliktuoja su daugiabučio namo gyventojų vaikais, juos skriaudžia, niokoja aplinką. Su sūnumi apie tą įvykį jie nekalbėjo, tad apie jį nieko negali pasakyti (b. l. 111-113).

13. Liudytoja nukentėjusiojo R. S. įstatyminė atstovė G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio ji nematė. Įvykis įvyko 2020 m. liepos 23 d. Apie pusę aštuonių vakaro į namus verkdamas grįžo R.. Sakė, kad sumušė brolį, kad patempė jį už ausies, kad ausis mėlyna ir kad šis nuėjo pasakyti savo mamai. Tai viskas, ką R. jai papasakojo. Sakė, kad grasino, kad liepė sėdėti, kol jis grįš. Jie liko sėdėti prie namo, o vyriškis sėdo į mašiną ir nuvažiavo, o jiems liepė laukti, kol jis grįš. R. S. parbėgęs namo sakė, kad sumušė brolį, tačiau ji jų neskiria, J. ar A., nežino kurį. Jie žaidžia kartu kiekvieną vasarą. Sūnus sakė, kad tempė už ausies, ausis mėlyna, nuėjo pasakyti savo mamai. Ji liepė sūnui nusiraminti. Jos sūnus išsigando grasinimo. Verkė ir daugiau nieko nepapasakojo. Jos sūnus dar ir šiandien bijo. Vaikas nenurodė konkretaus asmens, tik sakė, kad bijo. Sūnus sakė, kad buvo M., kuris ji nežino, nes jų neskiria, jie yra R. klasiokai. Ji gyvenu Muziejaus gatvėje, sekančiame kieme. Ji tikiu savo sūnaus pasakojimu. Aplinkybės visos tos pačios. Pirmą naktį sūnus buvo labai išsigandęs. Tas įvykis sukėlė pasekmes jos sūnui. Reikia laiko, kad nurimtų. L. M. yra jos sūnaus klasiokų mama. Artimai su ja nebendrauja, laisvalaikio kartu neleidžia. Jos buto ji net nežino. Ji nėra girdėjusi nusiskundimų mokykloje dėl L. M. vaikų elgesio. Mokykloje ji yra tarybos narė, todėl žino, kas vyksta. Ji gyvenu (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko kitame kieme, ten vaikai žaidžia, nes nuosavo kiemo jie neturi.

14. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. S. įstatyminė atstovė G. S. (L.) parodė, 2020 m. liepos 23 d. apie 18.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau jau buvo vakaras, namo, adresu (duomenys neskelbtini), parbėgo jos sūnus R. S.. Parbėgęs jis jai pasakė, kad „E. tėtis jo draugą J. M. tempė už ausies ir palenkė jį tempdamas prie žemės ir jam pasakė, kad jį su mašina partrenks“. Paklausus savo sūnaus R., už ką jis taip galėjo jam padaryti, jis jai atsakė, kad nežino. Taip pat, jis jai paaiškino, kad jam būnant lauke su J. M. ir A. M., kartu buvo ir jų draugas E.. Kartu kieme buvo ir daugiau vaikų, tačiau, kas jie tokie, ji nežino, jai sūnus nepasakė. Jie visi kartu važinėjosi dviračiais. Būnant lauke minėtas jų draugas E. nuėjo namo dėl kažko pasiskųsti tėvams. Dėl ko jis nubėgo pasiskųsti, jos sūnus nežino, nes nesuprato. Sūnus nepastebėjo, kad tarp J. M. ir E. būtų įvykęs konfliktas. Po to, kai E. pasiskundė savo tėvams, į kiemą išbėgo E. tėtis ir tada įvyko minėtas konfliktas tarp J. M. ir E. tėčio, kurio metu jis jam tempė už ausies ir grasino, kad partrenks su mašina. Daugiau jos sūnus R. jai nieko nepapasakojo. E. ir jo tėvų ji pati nepažįsta. E. yra mačiusi tik kelis kartus iš matymo, jo tėvų net nėra mačiusi (b. l. 105-106).

15. Liudytoja nukentėjusiojo J. M. įstatyminė atstovė L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 23 d. vakare, 19.20 val., J. grįžo namo apsiverkęs. Jo ausis buvo raudona, jis buvo išsigandęs. Pasakė, kad jį nuskriaudė E. tėtis. Ji klausė, kodėl E. tėtis jį nuskriaudė, ką jis darė tuo metu. Sakė, kad jis tuo metu sėdėjo kieme su draugu. E. tėvas išlipo iš mašinos, priėjo ir pasakė „Ką ereli“, paėmė už ausies. Gal tėvui ir atrodė, kad neskauda, bet vaikui matomai skaudėjo, nes ausis paraudo. Sūnus pasakojo, kad jam grasino, sakė kad įkiš jį į bagažinę, partrenks, liepė pasilikti toje vietoje iki jis sugrįš. Ji susinervinusi paskambino E. močiutei ir klausė, kas darosi. Močiutė nenorėjo su ja kalbėtis. Liepė klausti sūnaus. Tada paskambino trumpuoju numeriu policijai. Atvykus policijai bandė eiti kalbėtis su E. tėvu. Paklausė jo, kodėl taip pasielgė. Jis ją puolė, kokia ji motina, sakė, kad reikia iškviesti Vaikų teises. Vietoj to, kad būtų pasakęs, jog pasikarščiavo, nereikėjo už tos ausies imti. Galėjo pasakyti vaikui, ką blogai daro. Nereikėjo vaiko žaloti. Vaikai žaidė (duomenys neskelbtini) kieme, Raseiniuose. Ji gyvenu (duomenys neskelbtini). Savo kiemo neturi, vaikai eina žaisti į kitą kiemą. Kieme vaikai mušasi, skriaudžia ir jos vaiką, jos vaikai irgi grįžta sužaloti, ar būna kas nors sulaužyta, bet ji neina ir teisybės neieško. Po dviejų dienų E. pats priėjo prie vaikų ir jie žaidė, draugavo. J. E. vengė. Jis bijojo, kad jam kažko nepadarytų. Ji sakė, kad nieko jam nedarys, nes vaikas nekaltas dėl to, ką padarė jo tėvelis. Ji turi tris vaikus, du iš jų mažamečiai. Kieme žaidė dvynukai J. ir A. M., taip pat R. S.. Sūnus grįžo namo verkdamas, R. buvo sykiu. Sūnus jai sakė, kad jį nuskriaudė E. tėtis. Klausė, ką jis padarė negero. Jis įvardijo, ką sakė E. tėtis: „ką ereli“. Vardu į sūnų jis nesikreipė. Sūnus sakė, kad metė į dviratį kelis akmenukus. Nuo to jie nesigynė, bet kad ištisai skriaustų E., tai taip nėra. Ir pats E. mušasi. J. skaudėjo ausį, davė jam arbatžolių, kad nusiramintų. Ausis buvo raudona, apačioje, tai kairė ausis, lyg tai kairė ausis. Į medikus nesikreipė, nes jis daugiau nesiskundė, jautėsi normaliai. Į lauką iš pradžių bijojo eiti. Buvo atvykę iš Vaikų teisių, klausinėjo kaip sūnus jaučiasi. Į psichologą nesikreipė. Po to įvykio, sūnus būdamas prie jos jaučiasi normaliai, tačiau jei kas garsiau pasako, jautriai reaguoja, greitai verkia, ko nebūdavo anksčiau, todėl mano, kad gal sūnų šis įvykis kažkiek paveikė. Ji yra išsituokusi, vaikai šiuo metu su tėvu nebendrauja. Aštuonis metus gyvena su draugu, jis bendrauja su vaikais, jokių problemų nebūna. Jei kas negerai, visi kalbasi, vaikų nemuša. Su policija problemų neturėjo niekada. Vaiko teisių darbuotojai pas juos nesilanko. Ji dalyvavo J. ir A. apklausoje. Susipažino su apklausos protokolais. Nemano, kad apklausoje vaikai melavo. Jie prisipažįsta, ką padarė. Vaikai nemėgsta meluoti. Jai vaikų pasakojimai abejonių nekelia. J. buvo labiau išsigandęs, tačiau išsigando ir brolis A., nes jis jautriai reaguoja dėl brolio, kadangi jie yra dvynukai. Savo vaikui turi rodyti pavyzdį. Vaikai labiausiai išsigando tokio suaugusio žmogaus elgesio. Sūnus jautrus dar ir dabar, nors jau ne taip. Sūnus mėnesį laiko buvo jautrus. Ji sakė, kad neitų į tą kiemą. Vaikai buvo praradę saugumo jausmą. Jie pasijuto saugiau, kai sužinojo, kad tas dėdė išvažiavęs ir jo Raseiniuose nėra. Mano, kad kaltinamajam ir taip yra pamoka, kad nekištų rankų prie svetimų vaikų. Bausmę skirti nėra prasmės. Civilinio ieškinio nereiškia, nemato prasmės, jai užtektų kaltinamojo žodžio, jog jis rankų daugiau nekilnos.

16. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo mažamečio J. M. įstatyminė atstovė L. M. parodė, kad G. D. jai yra pažįstamas iš matymo. Su G. D. iki šio įvykio jokių konfliktų nebuvo. Kiek jai yra žinoma G. D. gyvena šalia jos esančiame daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 23 d. apie 18.00 val. mažamečiai vaikai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), išėjo žaisti į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19.20 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), verkdamas vaikas J. M. ir pridėjęs kairės rankos delną prie kairės ausies, kukčiodamas pradėjo pasakoti, kad žaidžiant daugiabučio namo kieme, prie daugiabučio namo pažymėto Nr. 20, priėjo jo draugo E. D. tėvas. Paėmęs su ranka už kairės ausies pradėjo tempti žemyn, taip jos vaikui J. M. sukeldamas fizinį skausmą. Vaikas pasakojo, kad kai tempė paėmęs kairę ausį žemyn, grasino, kad įdės į automobilio bagažinę, kad partrenks su automobiliu, perlauš pusiau. Po grasinimų jos vaikui liepė stovėti vietoje ir laukti jo kol sugrįš, o tuo tarpu G. D. sėdo į automobilį ir išvažiavo iš daugiabučio namo kiemo. Tada jos vaikas J. M. parėjo namo kartu su savo broliu A. M. ir draugu R. pavardės nežino. Visą įvykį matė brolis A. M. ir jo draugas R. bei kiti kieme buvę ir žaidę vaikai. Į gydymo įstaigą su vaiku J. M. nesikreipė. Po įvykio paskambino G. D. motinai R. D., pasiaiškinti aplinkybių, kodėl jos sūnus G. D. smurtavo prieš jos mažametį vaiką J. M.. Iš R. D. išgirdo žodžius, kad klaustų jos sūnaus. Vėliau, su atvykusiais policijos pareigūnais nuėjo pas G. D. į namus pasiaiškinti aplinkybių, bet G. D. su ja ir atvykusiais policijos pareigūnais bendrauti nenorėjo ir įvykusių aplinkybių su jos vaiku J. M. nepaaiškino (b. l. 16).

17. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. įstatyminė atstovė L. M. parodė, kad papildomai norėtų nurodyti, jog jos sūnus J. M. papasakojo, kad prieš įvykstant konfliktui, apie kurį nurodė savo ankstesnėje apklausoje, E. D. buvo nubėgęs namo galimai pasiskųsti. E. D. galėjo pasiskųsti dėl to, jog jis į šio dviratį metė iš mažo akmenuko, kurį pasiėmė iš žvyro krūvos, esančios kieme. Taip pat, sūnus jai papasakojo, kad prieš jos sūnaus ir E. D. tėvo G. D. konfliktą, jos sūnus matė, kaip E. D. kieme kažką tyliai pasakė savo tėvui G. D., o po to, iškarto įvyko minėtas konfliktas tarp jos sūnaus ir G. D., apie kurį jau nurodė savo ankstesnėje liudytojo apklausoje. Taip pat papildydama ankstesnės apklausos metu savo duotus parodymus nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. vyko jos sūnų J. ir A. M. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu abu sūnūs nurodė, kad visas įvykis su G. D., kuomet J. buvo sukeltas fizinis skausmas, vyko dieną, A. nenurodė tikslaus laiko, o J. bandė spėlioti, kad gal po 15.00 val., o gal po 17.00 val. Pažinodama savo sūnus nori pasakyti, kad įvykis įvyko jos nurodytu laiku, tai yra po 19.00 val., kuomet 19.20 val., abu sūnūs sugrįžo į namus. Vaikai dėl savo amžiaus dar nesiorientuoja tiksliame laike, be to, buvo šviesus paros metas, kas juos taip pat labai klaidina, šviesus paros metas yra diena. Dėl valandos gali pasakyti tik tiek, kad išėję į kiemą, vaikai laiko neseka ir į laikrodžius nežiūri. Taip pat tarp įvykio ir apklausos yra apytiksliai mėnesio laiko tarpas, tad vaikams toks laiko tarpas labai didelis ir prisiminimai nebe tokie ryškūs. A. teisėjai nurodė ne tą skaudamą brolio ausį, A. pasakė, kad J. buvo tempiama už dešinės ausies, tačiau ji tvirtina pirminius savo parodymus dėl kairės ausies. Be to, namuose vengia kalbėti apie nutikusį įvykį, kad sukeltų kuo mažiau neigiamų emocijų. Vykstant į apklausą jos sūnus J. paklausė, kas būtų jei jam už tai, kad jis viską papasakos kaip buvo, G. D. sulaužys koją. O vėliau, apklausos metu pas teisėją, jis stengėsi neparodyti savo baimės. Kadangi pažįsta savo sūnų, žino, kad jis pergyvena dėl to, kas įvyko ir bijo (b. l. 94-95, 99-101).

18. Apklausta liudytoja psichologė I. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nepilnamečių apklausa vyko atskiroje patalpoje. Buvo apklausiami trys berniukai, apklausa su kiekvienu berniuku vyko atskirai. Kiekvienas berniukas papasakojo tai, ką prisiminė ir po to buvo užduodami klausimai, į kuriuos atsakė. Tikrai prisimena, kad berniukai pasakojo, jog mėtė akmenukus į dviratį. Trečiasis berniukas sakė, kad jį kito berniuko tėtis paėmė už ausų. Jai nepasirodė kad berniukai meluotų, neskirtų kažkokių įvykių nuo vaizduotės. Pagal vaikų pasakojimą jie buvo išsigandę. Grasinimas įdėti kažkur ir kažkur išvežti galėjo išgąsdinti, dėl to gali atsirasti miego sutrikimai, bijoti susitikti tam tikrą žmogų, išeiti į lauką. Iš to ką matė galėjo šiek tiek gal sutrikti miegas. Kad jie bijojo to žmogaus, tai sakė, o ar bijojo susitikti tą žmogų, negali pasakyti. Jos išsilavinimas yra psichologo magistras, o kryptis - socialinė psichologija. Jai nekilo abejonių, kad kuris iš vaikų galėjo meluoti. Vaikai tikrai to amžiaus, kai gali atskirti realius įvykius. Jai nesusidarė ir nuomonė, kad juos galėjo kas priversti meluoti, taip pat neatrodė, kad galėjo susitarti tarpusavyje, meluoti.

19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Renata Kizienė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavo iš policijos pranešimą, jog vaikas galimai patyrė fizinį smurtą. Tai buvo J. M.. Vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu vyko į šeimą. Tyrė aplinkybes, domėjosi, kaip mama užtikrina vaikų priežiūrą. Įvertintos visos aplinkybės. Kalbėta su vaikais. J. nurodė, kad patyrė fizinį smurtą, buvo sukrėstas. Būtent jam tempė stipriai už ausies, bet vėliau nusiramino. Mama paguodė, skausmas praėjo. Skyrius neįžvelgė vaiko teisių pažeidimo iš mamos pusės. Mamai rekomenduota pagalba, pastebėjus sutrikusią vaiko elgseną. Duoti jai kontaktai, kur gali kreiptis dėl psichologo pagalbos. Atsižvelgiant į esančius įrodymus manytina, kad iš tikro kaltinamasis pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus ir už tai turi atsakyti. Ji nedalyvavo nepilnamečių liudytojų apklausoje, nes dalyvavo kitas specialistas. Vaikai negalėjo meluoti, visada tiki vaikais. Visuomet išklausoma vaikų nuomonė. Vaikai jau brandūs, aiškiai dėstė mintis, aiškino nuoširdžiai, sakė tiesą. Apie netinkamą M. elgesį, jiems nieko nežinoma. Nėra gauta jokių pranešimų apie netinkamą jų priežiūrą, auklėjimą. Šeimoje buvo apsilankyta tik dėl šio įvykio.

21. 2020 m. liepos 23 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme esanti pieva, t. y. vieša vieta. Joje stovi betoniniai gėlių vazonai (b. l. 24-29).

22. 2020 m. spalio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad prisijungimo zonos laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 23 d., 18 val. iki 2020 m. liepos 23 d., 20 val. liudytojai K. G. priklausančiu mobilaus ryšio numeriu (duomenys neskelbtini), operatorius UAB „Bitė Lietuva“ buvo atlikti du prisijungimai, kurių vienas atliktas 2020 m. liepos 23 d., 18.42.31, adresu (duomenys neskelbtini), antrasis 2020 m. liepos 23 d. 19.42.31, adresu (duomenys neskelbtini). Abu prisijungimai atlikti dėl naudojimosi internetu (b. l. 48).