- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1126-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02454-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. J., A. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. J., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. S. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos sutuoktinis J. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tai jo paskutinė gyvenamoji vieta. Po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėja nurodė esanti įpėdinė, paveldinti kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinių paveldėjimo teise. J. S. ir pareiškėja turi vaikus: A. S. ir E. S. J., kurie yra pilnamečiai.
3. Pareiškėja nurodo, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Tai patvirtina išrašas iš Testamentų registro. Testamentų registre nėra įregistruotų J. S. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos ir sutuoktinio J. S. nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas viešajame registre. Pareiškėjos sutuoktinio J. S. vardu registruotas 0,86 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra po gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Šis žemės sklypas yra įgytas Apskrities viršininko sprendimu ir pareiškėja vertina, kad tai yra sutuoktinio J. S. asmeninė nuosavybė, nes įgytas atkūrus jam nuosavybės teisę į žemę. Daugiau nekilnojamojo turto J. S. vardu registruoto ir neregistruoto viešajame registre nėra. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypas 0,86 ha yra po gyvenamuoju namu ir faktiškai naudojamas namų valdai. Po sutuoktinio J. S. mirties pareiškėja priėmė nekilnojamąjį turtą, jam priklausančią gyvenamojo namo su priklausiniais dalį ir 0,86 ha žemės sklypą. Pareiškėja nepateikė pareiškimo notarų biurui palikimui priimti po sutuoktinio J. S. mirties, tačiau palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti išvardintą turtą.
4. Pareiškėja nurodė, kad aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atliko iš karto po palikimo atsiradimo ir iš šių veiksmų aplinkiniai suprato, kad pareiškėja palikimą priėmė. Ginčo dėl palikimo priėmimo nebuvo ir nėra. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu. Tokiu atveju asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pareiškėja nurodo, kad visus veiksmus dėl palikimo priėmimo atliko per 3 mėn. po sutuoktinio J. S. mirties. Pareiškėja pateikia (duomenys neskelbtini) pažymą apie tai, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais nuosavybės teise priklausė J. S. ir pareiškėjai. Seniūnas pažymoje nurodo, kad šiame gyvenamajame name pareiškėja su sutuoktiniu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Pateikia teismui ūkinių knygų kopijas, gautas iš seniūnijos ir archyvo, ir jomis įrodinėja faktą, kad gyveno ir gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Archyvo pažymos įrodo, kad gyveno iki 1998 m. Seniūno pažyma patvirtina, kad ir šiuo metu pareiškėja gyvena šiame gyvenamajame name. Kito gyvenamojo būsto neįgijo, todėl gyvens šiame name ir toliau. Aktyvūs veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėja priėmė gyvenamąjį namą, jį tvarko, valdo, jame gyvena iki šiol ir gyvens toliau šiame name. Pareiškėja tvarko 0,86 ha žemės sklypą, jį prižiūri, naudoja savo reikmėms ir namo eksploatacijai. Po sutuoktinio J. S. mirties pareiškėja priėmė gyvenamojo namo raktus, priėmė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, planuoja tvarkyti sodybą, tam ir būtina įforminti paveldėjimo teises ir įregistruoti gyvenamąjį namą viešajame registre.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjo J. S. palikimo perėjimo valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po J. S. mirties, perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuoti asmenys – E. J. ir A. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
11 Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja paveldėjo palikėjo J. S. turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjos sutuoktinis J. S. testamento po savo mirties nepaliko, ką patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. Testamentų registro išrašas. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma apie J. S. ir V. S. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Asmens nuosavybės fondo Gyvenamojo namo techninis pasas bei Namų ūkio byla. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad J. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė 81/24996 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma patvirtina, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklauso namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja ir jos sutuoktinis gyveno ir vedė ūkį.
13. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys E. J. ir A. S. yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimo, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. S. mirties (CK 5.11 straipsnis).
14. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 12 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad su sutuoktiniu gyveno ir vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat po sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi juo kaip savu, t. y. pareiškėja paėmė palikėjo asmeninius daiktus, gyvena nurodytu adresu, toliau rūpinasi namais. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti.
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjo paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
16. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. S. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. S. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi J. S. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. S. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.