- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- eTA-180-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03515-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos kalėjimų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus Pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 27 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjas skundėsi, kad Vilniaus PN buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui atliekant bausmę 6 būryje, 413 sekcijoje, kurioje gyveno 11 žmonių, buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Vienuolikai žmonių buvo skirtas vienas stalas ir keturios kėdės, todėl tekdavo valgyti stovint arba sėdint lovose. Kameroje buvo dvi didelės drabužių spintos, šešios paaukštintos spintelės ir vienuolika lovų, todėl beveik nebuvo laisvos vietos. Be to, kameroje buvo silpnas apšvietimas, lempos buvo be gaubtų, nebuvo galimybės skaityti knygas, rašyti laiškus, nes labai pavargdavo akys, todėl pablogėjo regėjimas. Kameroje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, labai drėgna, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidarė, per langus patekdavo mažai oro. Analogiškomis sąlygomis pareiškėjas, kartu su dar trimis nuteistaisiais buvo kalinamas 6 būrio 12 sekcijoje (kameroje). Kameroje buvo langas, spinta, stalas ir dvi kėdės, todėl laisvos vietos beveik nebuvo. Be to, į kamerą beveik nepatekdavo dienos šviesa, nes vienintelis langas buvo su grotomis, taip pat nebuvo ventiliacijos, būdavo labai šalta. Pareiškėjas nurodė 6 būrio 413 sekcijoje gyvenęs beveik ketverius metus, o 6 būrio 12 sekcijoje – apie šešis mėnesius. Pareiškėjas nurodė, kad virtuvė, kurioje gamindavo maistą, buvo itin maža, joje stovėjo tik dvi elektrinės viryklės, vienu metu gaminti buvo galima 4 žmonėms. Virtuvė beveik visada būdavo užimta. Per langus nepatekdavo grynas oras ir dienos šviesa, nes langai buvo su grotomis. Nuo gaminamo maisto garų virtuvės lubos buvo pageltusios, nuo sienų nusilupę dažai, virtuvėje visada būdavo tarakonų. Pareiškėjas pažymėjo, kad prausyklos patalpose neveikė čiaupai, nes buvo sulaužyti, o veidrodžiai taip stipriai sutrūkinėję ir sudužę, kad nebuvo įmanoma nusiskusti barzdos. Apšvietimas patalpoje buvo netvarkingas, lempos – be gaubtų, sienų plytelės murzinos, visą laiką nudaužytos. Patalpa visiškai nevėdinama, nes buvo tik vienas mažas nestandartinis langas. Prausykloje nuolat buvo juntamas blogas kvapas, kadangi durys, skiriančios prausyklos ir tualeto patalpas, buvo sulūžusios, neužsidarydavo. Tualeto patalpoje ventiliacijos sistema neveikė, iš penkių tualeto kabinų veikė tik keturios. Pareiškėjas pažymėjo, jog tualetuose įrengti tik tupimi unitazai, nėra nė vieno sėdimo. Juos skiriančios sienelės yra maždaug 20 cm aukščio, todėl aiškiai galima matyti kitą žmogų. Dušo patalpose nėra durų. Pareiškėjas nurodė, kad gyvendamas 6 būryje nuo 2013 m. iki 2017 m. nueiti į bendrą dušą turėjo galimybę tik vieną kartą per savaitę. Dušo patalpa buvo labai maža, be kabinų ir durų, todėl jautėsi stebimas kitų gyventojų. Dušo patalpoje neveikė ventiliacinė sistema, todėl ant sienų, lubų akivaizdžiai matėsi pelėsis, maudantis byrėjo tinkas. Tokios sąlygos kenkė pareiškėjo sveikatai, nes serga hepatitu C. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskomfortą, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą.
3. Pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN atlikti 11 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jam buvo sutrikusi nervų sistema, jautėsi palūžęs, todėl lankėsi pas psichologę ir psichiatrę. Pareiškėjas manė, kad vartoja raminamuosius vaistus, tačiau tik vėliau sužinojo, jog buvo skiriami vaistai „„(duomenys neskelbtini)““ epilepsijai gydyti. Taip pat buvo skirtas vaistas „„(duomenys neskelbtini)““, vartojamas epilepsijos ir febriliniams traukuliams (priepuoliams) slopinti, ligonį nuraminti prieš mažas chirurgines arba stomatologines intervencijas, gydyti stabligę. Gydytoja psichiatrė patikino, kad tai yra raminamieji, skirti miego kokybei pagerinti, tačiau dėl šių vaistų vartojimo pareiškėjui sutriko sveikata, pradėjo blogai matyti. Pareiškėjas yra alergiškas šiems vaistams, dėl jų vartojimo atsirado bėrimai veido srityje, dėl to jautė gėdą, nepatogumus.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, iki dabar sutrikęs jo visavertis gyvenimas. Dėl šių priežasčių teismo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovo atstovas prašė teismo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo atstovo vertinimu, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 5 d., nes senaties terminas reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2017 m. spalio 5 d. yra praleistas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, jo asmens byla yra šioje įstaigoje, todėl Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, nes tokie duomenys nekaupiami ir nesisteminami. Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga. Net ir esant užimtoms visoms bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų plotai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 413, kurioje pareiškėjas nurodė gyvenęs, plotas – 35,69 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,24 kv. m ploto, kuris visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos Nr. 412, kurioje pareiškėjas nurodė gyvenęs, plotas – 13,59 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,39 kv. m ploto, kuris taip pat visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius bei stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje, jie gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, užsiimti leistina veikla ir panašiai. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2006 metais Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.
8. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, todėl jos visiškai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, pareiškėjas taip pat jokių pretenzijų niekada nereiškė. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktas nustatė, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Nuteistiesiems nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos kartą per savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše, todėl teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Be to, kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai-prausyklos, kuriose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.
9. Atsakovo atstovas nurodė, kad I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški, o kiekviename iš jų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi ir nuolatos tvarkomi. Būriuose dirbantiems asmenims Vilniaus PN administracija išduoda valymo biocidą – dezinfekuojantį šarminį ploviklį Jėga-2, taip pat universalų valiklį grindims ir sienoms valyti, gumines pirštines, kempinėles ir panašiai. Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose, o nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis. Be to, pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nėra numatytas. Jei pareiškėjui naudojimasis įrengtais pisuarais kėlė nepatogumų, jis turėjo galimybę jais nesinaudoti, o naudotis tualetų kabinomis, užtikrinančiomis visišką privatumą.
10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus PN patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139. Todėl teisės aktų reikalavimai, taip pat ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Vadovaujantis Taisyklių 11.5 punktu lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Atsižvelgiant į nuolatinių draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą per langus ir siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą bei vadovaujantis minėtu teisės aktu, buvo priimtas sprendimas bendrabučio tipo pastato langus iš lauko pusės apsaugoti grotomis, kurių įrengimas numatytas Taisyklėse, todėl tai neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi pareiškėją kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
11. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo nurodomos aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas nesutiko, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kaip apskaičiavo neturtinės žalos dydį ir nepateikė dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo V. A. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas, naudojantis dušu neužtikrinant jam privatumo, Vilniaus pataisos namuose buvo pažeista nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2018 m. antros pusės.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2020 m. spalio 28 d. Teismas vertino, kad apie pareiškėjo nurodomus jo teisių pažeidimus nuo 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjui buvo žinoma iš karto, t. y. nuo pat 2013 m. birželio 5 d., ir buvo žinoma visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Pareiškėjas apie savo teisių tariamą pažeidimą objektyviai turėjo žinoti ir suvokti, kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nurodytų skunde, buvo pažeidžiamos jo teisės. Pareiškėjas to niekaip nepaneigė, be to, jis neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė jokių pagrįstų aplinkybėmis ar rašytiniais įrodymais argumentų, dėl ko yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti. Teismas vertino, kad nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti senaties terminą, bei esant atsakovo atstovo prašymui taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalėjimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2017 m. spalio 27 d. atlyginimo atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas ginčą vertins, ar pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose 6 būrio 413 sekcijoje bausmę atliko maždaug 4 metus, o 6 būrio 412 sekcijoje – apie 6 mėnesius. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su pakankamo gyvenamojo ploto neužtikrinimu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau –ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 11-1 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus), o 11-1 punkto 2 papunktyje nustatytas 3,6 kv. m ploto reikalavimas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Remdamasis atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, kad Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 413 plotas – 35,69 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, o tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,24 kv. m ploto; bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 412 plotas – 13,59 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka apie 3,39 kv. m ploto, teismas konstatavo, kad pareiškėjui teko nuo 3,24 kv. m iki 3,39 kv. m ploto, todėl nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto 3,1 kv. m reikalavimas ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas. Pareiškėjo skundo argumentus, kad gyvenamojoje patalpoje buvo mažai vietos dėl didelio laikomų nuteistųjų skaičiaus, taip pat dėl stovinčių daiktų ir baldų teismas vertino kaip nepagrįstus, nurodęs, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų ploto dydį, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje kalinčių asmenų skaičiaus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose kartu su pareiškėju buvusį nuteistųjų skaičių, vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą dalindamas iš miegamųjų vietų skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeistos ploto normos pripažinti nepagrįstais, kadangi teismas nenustatė Vilniaus PN padarytų teisės aktų pažeidimų.
15. Vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu, nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., su pakeitimais) 11.4–11.8 papunkčiais, Lietuvos higienos normos Nr. HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 14, 17, 20, 39 punktais teismas pareiškėjo argumentus dėl kamerose įmontuotų grotų ir dėl mechaninės vėdinimo sistemos nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus, nes teisės aktai nustato, kad lango angoje gali būti įstatomos metalinės grotos, be to, gyvenamosios patalpos vėdinimas gali vykti ir per langus, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta, todėl mechaninis vėdinimas nėra būtinas. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose trūko šviesos taip pat atmesti kaip nepagrįsti, kadangi remiantis atsakovo atstovo nurodyta informacija, visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų patalpų apšvietimą, patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Nustatyta, kad nuteistieji turi galimybę vėdinti patalpas per langus, todėl teismas pareiškėjo teiginius, jog kamerose buvo prastas apšvietimas ir netinkama vėdinimo sistema, atmetė kaip niekuo nepagrįstus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, didelė drėgmė, šalta, o virtuvėje veisėsi tarakonai, patalpos nebuvo dezinfekuojamos, tačiau pareiškėjas šių tariamų pažeidimų neindividualizavo, taip pat nėra duomenų, kad dėl šių klausimų būtų su skundais kreipęsis į įstaigos administraciją ar kurią nors kitą minėtas sąlygas kontroliuojančią instituciją. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
16. Iš Vilniaus PN kartu su atsiliepimu pridėtos fotonuotraukos, kurioje užfiksuota I-ojo gyvenamojo korpuso 4 aukšto poilsio kambarys-virtuvė, teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo galimybę ruošti maistą, to neneigė ir jis pats. Teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl vietos trūkumo virtuvėje, patalpų vėdinimo pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitą atsakingą instituciją. Pareiškėjo teiginius, jog patalpoje trūko vietos teismas atmetė kaip nepagrįstus konstatavęs, kad Vilniaus PN įrengti poilsio kambariai-virtuvės atitinka teisės aktų reikalavimus, o dėl laisvo grafiko ir judėjimo įstaigoje pareiškėjas galėjo pasirinkti laiką, kada gaminti, valgyti ir panašiai. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų suteiktos kitokios sąlygos, nei kitiems nuteistiesiems, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su virtuvės įrengimu ar naudojimusi ja tvarka.
17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tualetų ir dušų įrengimų teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklės nustato pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, tačiau nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nereglamentuoti sanitarinių mazgų ir dušo patalpų įrengimo reikalavimai pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose (bendrabučio tipo patalpose), taip pat nenustatyta pareiga įrengti sieneles (pertvaras), todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.
18. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 1-ojo gyvenamojo korpuso sanitariniame mazge įrengtos 5 uždaros tualeto vietos, 4 pisuarai, 5 kriauklės, 3 prausyklos, o duše prausimosi vietos atitvertos sienelėmis (pertvaromis), tik nebuvo galimybės jų uždaryti, sanitarinio mazgo patalpa tvarkinga. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti vien sėdimas tualeto vietas (unitazus). Iš pateiktų paaiškinimų ir nuotraukų nustatyta, kad sanitarinis mazgas įrengtas ir vizualiai atrodo tvarkingas, yra langai, kuriais galima vėdinti patalpas, o teisės aktais nenumato ir reikalavimo įrengti ventiliacinę sistemą. Pareiškėjo argumentai, kad prausykloje buvo sudužę veidrodžiai ar matėsi pelėsis, atmesti kaip abstraktūs ir nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl šių pažeidimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
19. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje pateikti įrodymai (nuotraukos), jog Vilniaus PN dušai buvo atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, sprendė, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodė. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos yra darytos 2019 m. vasario 1 d. Atsakovo atstovas nurodė (pareiškėjas to neginčijo), jog pertvaros buvo įrengtos nuo 2018 m. antros pusės. Atsakovo atstovui niekaip nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateikus įrodymus tik dėl vėlesnio laikotarpio, teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl pertvarų iki 2018 m. antros pusės nebuvimo liko nepaneigti. Teismas vertino, kad tuo metu, kai pareiškėjas naudojosi dušais be pertvarų (iki 2018 m. antros pusės), jis galėjo patirti tam tikrų trumpalaikių nepatogumų ir tuo metu jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas.
20. Vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 44 punktu, pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas vertino, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
21. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. iki 2019 m. dažnai lankėsi pas psichiatrus dėl nemigos, vidinės įtampos. Nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje dėl psichinės būsenos blogėjimo. Išrašant iš stacionaro, „psichozinės simptomatikos nebuvo, autoagresyvaus elgesio tendencijų neišryškėjo, impulsų kontrolė buvo gera“. Pareiškėjas šiame skyriuje buvo gydytas ir nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Pareiškėjas skundėsi prasta nuotaika, prastu miegu, mintimis apie gyvenimo beprasmybę. Aiškino, jog Vilniaus PN psichiatras nuolat skiria „„(duomenys neskelbtini)““, kuris nepadeda, todėl pareiškėjas gydančios gydytojos reikalavo paskirti gydymą ir nedelsiant išrašyti iš skyriaus. Taip pat raštu pateikė sutikimą atsisakyti stacionarinio gydymo. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad dėl vartojamų vaistų pareiškėjui būtų pasireiškusi alergija ar pablogėjusi rega, taip pat, kad pareiškėjas apskritai dėl alergijos ar suprastėjusio regėjimo būtų kreipęsis į specialistus, rašęs skundus Vilniaus PN administracijai. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas gaudavo psichiatro konsultacijas, pats atsisakė gydymo stacionare, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis pagalbos. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai yra neišsamūs, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kada jam pasireiškė alergija, ar jis informavo gydantį gydytoją apie tai, ar kalbėjosi apie vaistų pakeitimą. Teismas akcentavo, kad neturi kompetencijos vertinti paskirtų vaistų efektyvumo ar veiksmingumo, todėl nėra galimybės nustatyti, kokie kiti vaistai pareiškėjui būtų tikę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN su skundais ar prašymais dėl minėtų jo nurodomų pažeidimų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų nebuvimą, konstatavo, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti realiais faktais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
22. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Teismas, šioje byloje įvertinęs nustatyto vienintelio Vilniaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu iki 2018 m. antros pusės, bet ne visą laiką, nes pareiškėjui teisė praustis duše suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, daugiau jokių pažeidimų nenustatyta, pats pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų Vilniaus PN administracijai nesiskundė), sprendė, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
23. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti įvertinami pinigais kaip neturtinės žalos atlyginimas, darė išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant pareiškėjo teisės į privatumo užtikrinimą, naudojantis dušu, pažeidimą nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2018 m. antros pusės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktai).
III.
24. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Privatumo neužtikrinimas pareiškėjui naudojantis dušu yra tęstinis pažeidimas, todėl teismas nepagrįstai nekonstatavo šio pažeidimo nuo 2013 m.
24.2. Pareiškėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad jis neįrodė, jog dėl privatumo pažeidimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad jo galimybė rinkti ir pateikti įrodymus buvo apribota dėl laisvės suvaržymo, be to, jis bijojo kreiptis į pataisos namų administraciją dėl galimų jo teisių pažeidimų, kadangi dėl tokių veiksmų pareiškėjo kalinimo sąlygos galėjo būti dar labiau pablogintos. Dėl privatumo naudojantis dušais pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.
24.3. Ilgai trunkantis pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu. Jeigu asmuo ilgiau nei vienerius metus kalinamas jo sveikatai ir gyvybei nepalankiomis sąlygomis, tai nelaikytina vienkartiniu ar trumpalaikiu pažeidimu, o tęstiniu, todėl negalima apsiriboti vien pažeidimo fakto konstatavimu ir būtina priteisti žalos atlyginimą pinigine forma. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas yra viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Atsiliepimas
25. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjas neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui V. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 27 d.
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2018 m. antros pusės buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais be pertvarų, todėl jis galėjo patirti tam tikrų trumpalaikių nepatogumų. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nusprendęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2017 m. spalio 27 d., teismas atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
29. Pareiškėjas prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti jam 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl konstatuoto pažeidimo mažareikšmiškumo ir tvirtina, kad dėl privatumo teisės pažeidimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, taip pat vertina, kad pažeidimas, susijęs su privatumo neužtikrinimu naudojantis dušais, turėjo būti pripažintas nuo 2013 metų.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
31. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2017 m. spalio 28 d. padavė praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą, todėl senaties termino neatnaujino, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo ginčijamu laikotarpiu atsakovo atstovo prašymu taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2017 m. spalio 28 d. atmetė.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nustatytas teisės į privatumą naudojantis dušais pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
34. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos priteisimo pateikė 2020 m. spalio 28 d., prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 27 d.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-781-552/2018 ir kt.).
37. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, nagrinėjamu atveju spręstina, kad apie privatumo naudojantis dušais pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi nuo šio momento, kai kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2018 m. antros pusės buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). LVAT laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, buvo pažeistas jo privatumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, pažeidimas truko nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2018 m. antros pusės, konstatuotina, kad vien pažeidimo konstatavimas nėra pakankama satisfakcija ir šis pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
40. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
41. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
42. Įvertinus tai, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, į padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę (apie 50 parų pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu), atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią EŽTT praktiką (žr., pvz., EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje E. ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur kompensacija jo patirtai skriaudai atlyginti.
43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių perėmėjas), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.“
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.