- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1092-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05479-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., uždaroji akcinė bendrovė „PAJŪRIO SABINA“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Resbublikos finansų ministerijos, "Pajūrio sabina"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „PAJŪRIO SABINA“, R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti baudą skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PAJŪRIO SABINA“ vadovei R. B. už antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. už 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą nevykdymą. Nurodė, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „PAJŪRIO SABINA“ vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01193. Antstolis 2021 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą ir 2021 m. birželio 2 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkei UAB „PAJŪRIO SABINA“, skolininkės vadovei R. B. bei Juridinių asmenų registre nurodytu / išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkės vadovė antstolio reikalavimo neįvykdė ir informacijos apie turtinę padėtį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi antstolio pareiškimas tenkintas, paskirta skolininkės UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovei R. B. 200,00 Eur bauda už antstolio J. P. 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą nevykdymą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1 Antstolio J. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/19/01193, pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-123298 dėl 4 935,72 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „PAJŪRIO SABINA“ išieškotojai VMI.
2.2 Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01193 2021 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą, kuriuo įpareigojo skolininkės UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovę R. B. pateikti išsamius duomenis apie skolininkės turtinę padėtį ir turimą turtą. Patvarkymas 2021 m. birželio 2 d. buvo išsiųstas skolininkei jos buveinės adresu, skolininkės vadovei jos gyvenamosios vietos adresu bei Juridinių asmenų registre nurodytu ir išviešintu elektroniniu paštu. Antstolio patvarkymas skolininkei ir skolininkės vadovei buvo siunčiamas visais išviešintais juridinio asmens ir juridinio asmens vadovo adresais. Antstolio patvarkymas skolininkės vadovei įteiktas 2021 m. birželio 4 d. (vykdomoji byla Nr. 0172/19/01193, lapas 55). Skolininkė patvarkymu jai nustatytus įpareigojimus turėjo įvykdyti per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkės vadovė būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimus ir pateikusi antstolio prašomą informaciją.
2.3 Teismas padarė išvadą, jog skolininkės vadovė savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino išieškojimo procesą, įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio įpareigojimų nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, vykdomojoje byloje nėra. Atsižvelgęs į išieškotinos sumos dydį, patvarkymo nevykdymo trukmę, antstolio reikalavimų pobūdį, teismas skolininkės vadovei R. B. skyrė 200,00 Eur dydžio baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio 2021 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1 Apeliantės nuomone, jai bauda paskirta nepagrįstai, nes ji nebėra UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė, be to, nebuvo gavusi 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
3.2 Pažymi, jog 2018 m. balandžio 23 d. buvo sustabdyta UAB „PAJŪRIO SABINA“ veikla, apie veiklos sustabdymą buvo informuota VMI, kuri savo sprendimu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atleido UAB „PAJŪRIO SABINA“ nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. 2018 m. balandžio 23 d. apeliantė taip pat buvo atleista iš UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovės pareigų, 2018 m. balandžio 24 d. pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Taigi nuo 2018 m. balandžio 24 d. ji nebėra UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadove ir joje nebedirba. Nors Juridinių asmenų registre ji toliau formaliai nurodoma kaip UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė, tačiau Juridinių asmenų registras, nesant naujai paskirto vadovo, neišregistruoja esamo vadovo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnio 2 dalį už skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą neįvykdymą yra atsakingas juridinio asmens vadovas. Kadangi ji nėra UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė, bauda jai negalėjo būti paskirta.
Šalies argumentai
3.3 Mano, kad nagrinėjamu atveju CPK 585 straipsnis neturėtų būti taikomas, nes CPK 645 straipsnis yra speciali norma ir taikomas už skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą neįvykdymą, o CPK 585 straipsnis – už kitokių antstolio patvarkymų nevykdymą (bendra norma). Bet kokiu atveju CPK 585 straipsnio 3 dalis taip pat nustato atsakomybę tik juridinio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui. Nebūdama UAB „PAJŪRIO SABINA“ darbuotoja ir neturėdama įgaliojimų, ji negali būti pripažinta atsakingu asmeniu. Mano, kad atsakingas asmuo turėtų būti aiškinamas kaip įmonės vadovo paskirtas kitas asmuo, kurio pareigos ar pavedimai susiję su antstolio patvarkymų vykdymu, t. y. atsakingas pagal pareigas ar darbo funkcijas.
3.4 Be to, nuobauda gali būti skiriama tik esant kaltei, t. y. asmeniui faktiškai, o ne procesiškai žinant apie pareigą pateikti dokumentus, bet tokios pareigos nevykdant. Tam, kad būtų galima skirti baudą, teismui turėjo būti pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji faktiškai žinojo apie 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S-21-172-20506.
3.5 Pagal vykdomosios bylos duomenis laiškas, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas. Ji ir jos šeima faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dėl kokių priežasčių laiškas nebuvo įteiktas, jai nežinoma, galbūt tuo metu nieko nebuvo namuose, o pranešimas apie siuntą nepaliktas arba pasimetė tarp kitų gautų dokumentų. Elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) jau seniai nenaudojamas. Siunčiant elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini) gaunama informacija, kad pranešimas nepristatytas, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad dokumentai buvo įteikti el.paštu. Pažymi, kad Juridinių asmenų registre yra nurodytas ir jos asmeninis el.paštas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo el.paštu antstolis patvarkymo nesiuntė.
3.6 Pagal byloje esančius AB Lietuvos pašto duomenis patvarkymas, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 4 d. įteiktas, tačiau antstolis nepateikė duomenų, kam konkrečiai patvarkymas buvo įteiktas, t. y. kas faktiškai gavo laišką. Ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir Juridinių asmenų registre kaip vadovės adresas. Name (duomenys neskelbtini), ji gyveno anksčiau, todėl buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą jame. Namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 3 asmenims – jos sutuoktiniui bei pastarojo seserims. Faktiškai tai yra 3 aukštų gyvenamasis namas ir kiekvienas aukštas naudojamas atskirai kaip 3 atskiri butai. Viename bute gyvena jos mama, kitame – jos sutuoktinio sesuo su šeima, trečiame – kita sesuo su šeima. Kam 2021 m. birželio 4 d. buvo įteiktas patvarkymas, jai nėra žinoma, ji apie tai nebuvo informuota. Labiausiai tikėtina, kad patvarkymą paėmė ten gyvenantys asmenys. Antstoliui nepateikus įrodymų, kam buvo įteiktas patvarkymas, laikytina, kad ji šio patvarkymo negavo. Vadinasi, negalėjo būti nubausta be kaltės už patvarkymo nevykdymą, nes objektyviai nežinojo, kad turi jį vykdyti.
3.7 Pažymi ir tai, jog gavusi iš teismo procesinius dokumentus ji nedelsdama 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė antstoliui informaciją, kad nėra UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė, bei jai, kaip buvusiai vadovei, žinomą informaciją, kad UAB „PAJŪRIO SABINA“ neturi turto. Mano, jog tai įrodo, kad vykdo bendradarbiavimo pareigą ir teikia jai žinomą informaciją, kai pati gauna informaciją apie tai, kad domimasi UAB „PAJŪRIO SABINA“ turtine padėtimi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės pareiškėjui 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1 Antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą 2021 m. birželio 2 d. išsiųstas skolininkei UAB „PAJŪRIO SABINA“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o pašto siuntomis patvarkymas skolininkei išsiųstas visais žinomais adresais, t. y. UAB „PAJŪRIO SABINA“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „PAJŪRIO SABINA“ direktorės R. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio nuomone, pašto siunta, siųsta skolininkės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), buvo nepriimta sąmoningai. Tačiau antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. S-21-172-20506 2021 m. birželio 4 d. įteiktas UAB „PAJŪRIO SABINA“ direktorės R. B. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio siunčiamas pašto siuntas adresatams įteikia akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos paštas, tad antstolis neturi galimybės identifikuoti konkretų asmenį, kuris priėmė antstolio siųstą pašto siuntą.
4.2 Kritiškai vertintini R. B. atskirojo skundo teiginiai, kad ji neturi pareigos įvykdyti antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkyme Nr. S-21-172-20506 nurodytus reikalavimus, nes ji akcininkų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu buvo atleista iš UAB „PAJŪRIO SABINA“ direktorės pareigų nuo 2018 m. balandžio 24 d. Apeliacinės instancijos teismui R. B. pateikti prisijungimo prie viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Registrų centro duomenys patvirtina, kad prie savitarnos buvo prisijungusi UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė R. B.. Juridinių asmenų registro duomenų bazėje taip pat nėra duomenų apie UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovės R. B. atleidimą iš direktoriaus pareigų ar įmonės vadovo pasikeitimą. Taip pat apeliantė pateikė VMI sprendimo kopiją, antstolio nuomone, 2018 m. gegužės 2 d. prašymą VMI pasirašė 2018 m. balandžio 24 d. atleista iš darbo įmonės direktorė R. B..
4.3 Pažymi, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pranešta apie darbo sutarties su UAB „PAJŪRIO SABINA“ direktore nutraukimą, taip pat teismui nepateikta įrodymų, kad darbo sutartis buvo nutraukta faktiškai, kadangi akcininkų sprendimas gali būti tik pagrindas su įmonės darbuotoju darbo sutartį nutraukti, tačiau paties 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo priėmimas nepatvirtina faktinių darbo santykių pasibaigimo. Informaciją apie UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovės galimą atleidimą 2018 m. balandžio 24 d. iš darbo antstoliui R. B. pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., nors vykdomoji byla Nr. 0172/19/01193 antstolio žinioje yra nuo 2018 m. spalio mėn., skolininkė visiškai nesidomėjo vykdomąja byla ir su antstoliu nebendradarbiavo.
4.4 Pažymi ir tai, jog antstolis J. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo šias išlaidas priteisti iš suinteresuoto asmens R. B..
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo priimti naujai teikiamus įrodymus ir atskirojo skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1 Apeliantė yra ir bendrovės akcininkė, kartu su sutuoktiniu S. B. valdanti 100 procentų bendrovės akcijų, todėl apeliantė kartu su sutuoktiniu yra atsakinga už bendrovės vadovo paskyrimą ir atleidimą. Jei apeliantė iš tiesų buvo atleista iš vadovės pareigų, būtent apeliantė kartu su sutuoktiniu buvo atsakingi už kito vadovo paskyrimą, o kito vadovo nepaskyrus, apeliantė turi būti laikoma faktine bendrovės vadove.
5.2 Abejoti apeliantės teiginiu, jog ji nuo 2018 m. balandžio 24 d. nebėra bendrovės vadove, leidžia VMI turimi duomenys apie veiksmus, atliktus po tariamo jos atleidimo iš vadovės pareigų: apeliantė bendrovės vardu 2018 m. gegužės 2 d. pateikė pranešimą VMI apie laikiną veiklos nevykdymą; apeliantė bendrovės vardu 2018 m. gegužės 16 d. pateikė pranešimą VMI apie duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre; apeliantė bendrovės vardu 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė pranešimą VMI apie duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre; apeliantė 2019 m. sausio 21 d. Mano VMI portale susipažino su VMI 2019 m. sausio 20 d. pranešimu; apeliantė, kaip bendrovės atstovė, prie Mano VMI portalo buvo prisijungusi 2020 m. gruodžio 31 d.; apeliantė iki šiol yra nurodoma bendrovės vadove tiek VMI informacinėse sistemose, tiek Juridinių asmenų registre. VMI vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė tebėra faktinė bendrovės vadovė.
5.3 Prašo priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus dokumentus, kurie paneigia apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, jog ji nuo 2018 m. balandžio 24 d. nėra bendrovės vadovė. Pažymi, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su atskiruoju skundu, kuriuo įrodinėjamos aplinkybės nebuvo vertinamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, t. y. UAB „PAJŪRIO SABINA“ 2018 m. balandžio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18-01, 2018 m. balandžio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18-02, VMI sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, 2018 m. balandžio 24 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. duomenis iš VĮ Registrų centro savitarnos, 2021 m. rugsėjo 6 d. duomenis iš VĮ Registrų centro savitarnos, 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimą apie nepristatytą pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 2 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštą antstoliui dėl 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S-21-172-20506.
9. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI pateikė naujus įrodymus, t. y. Gyventojų registro išrašą, Mokesčių mokėtojų registro išrašą, 2018 m. kovo 12 d. ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojamus vienetus bei asmenis kopiją, Mano VMI portalo išrašus.
10. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
12. Nagrinėjamu atveju byla pagal antstolio pareiškimą pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuotiems asmenims nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui. Nustatyta, kad tiek apeliantės, tiek suinteresuoto asmens VMI pateikti įrodymai, susiję su nagrinėjamu ginču, gali turėti įtakos vertinant byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjamas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir prideda prie civilinės bylos.
Dėl baudos už antstolio patvarkymo neįvykdymą skyrimo
13. Byloje kilo ginčas dėl suinteresuotam asmeniui R. B., kaip skolininkės UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovei, paskirtos baudos už antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą nevykdymą. Apeliantės nuomone, jai bauda paskirta nepagrįstai, kadangi nuo 2018 m. balandžio 24 d. ji atleista iš skolininkės vadovės pareigų, taip pat ji nežinojo apie antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S-21-172-20506.
14. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. O straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500,00 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų.
16. Pagal vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01193 esančius 2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., taip pat ir ankstesnius Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė (direktorė) nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. yra R. B.. Suinteresuotas asmuo R. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad UAB „PAJŪRIO SABINA“ visuotinio akcininkų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu nuspręsta stabdyti UAB „PAJŪRIO SABINA“ veiklą nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taip pat UAB „PAJŪRIO SABINA“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu nuspręsta atleisti R. B. iš direktorės pareigų nuo 2018 m. balandžio 24 d. Duomenys apie tai buvo pateikti VSDFV, tačiau Juridinių asmenų registre tokie duomenys neužfiksuoti.
17. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Taigi akivaizdu, jog vadovaujantis įstatymų numatytu reglamentavimu bendrovė negali likti be vadovo. Duomenų apie tai, kad UAB „PAJŪRIO SABINA“ visuotinis akcininkų susirinkimas būtų išrinkęs ir paskyręs kitą vadovą, byloje nėra, nors, remiantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, ši pareiga tenka visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pažymėtina, jog UAB „PAJŪRIO SABINA“ akcininkai yra S. B. ir R. B..
18. Taip pat, remiantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
19. Kaip minėta, duomenys apie tai, kad suinteresuotas asmuo R. B. nuo 2018 m. balandžio 24 d. nebėra UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė, Juridinių asmenų registre nėra registruoti, kaip nurodė apeliantė atskirajame skunde, Juridinių asmenų registras, nesant naujai paskirto vadovo, neišregistruoja esamo vadovo. O naujo UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovo visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio nare yra ir R. B., nėra išrinkęs.
20. Pažymėtina ir tai, jog VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, jog nepaisant to, kad UAB „PAJŪRIO SABINA“ visuotinio akcininkų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu nuspręsta atleisti R. B. iš direktorės pareigų nuo 2018 m. balandžio 24 d., ji UAB „PAJŪRIO SABINA“ vardu 2018 m. gegužės 2 d. pateikė pranešimą VMI apie laikiną veiklos nevykdymą / prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo; taip pat ji 2018 m. gegužės 16 d. UAB „PAJŪRIO SABINA“ vardu pateikė VMI juridinio asmens pranešimą apie jo duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre; apeliantė bendrovės vardu 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė VMI juridinio asmens pranešimą apie jo duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre; apeliantė 2019 m. sausio 21 d. mokesčių mokėtojos UAB „PAJŪRIO SABINA“ Mano VMI portale susipažino su VMI 2019 m. sausio 20 d. pranešimu; apeliantė, kaip bendrovės atstovė, prie mokesčių mokėtojos UAB „PAJŪRIO SABINA“ Mano VMI portalo buvo prisijungusi ir 2020 m. gruodžio 31 d. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog R. B. ir po UAB „PAJŪRIO SABINA“ visuotinio akcininkų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo veikė kaip UAB „PAJŪRIO SABINA“ atstovė.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal teismų praktiką bauda už antstolio patvarkymo neįvykdymą pagal CPK 645 straipsnį gali būti skiriama ne tik įmonės vadovui, bet ir akcininkui, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1746-392/2020. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nors įmonė yra atstovaujama per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, tačiau galimos, nors remiantis ABĮ 19 straipsnio 1, 6 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi teisiškai ir nepateisinamos situacijos, kai įmonės vadovas kurį laiką būna nepaskirtas. Tokiu atveju de facto įmonės vadovo pareigas vykdo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam privalu, vykdant įstatymo reikalavimus, vienvaldiškai spręsti įmonės vadovo paskyrimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Remdamasis šia kasacinio teismo praktika Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, kad kai VĮ Registrų centre nėra duomenų apie kitą asmenį, kuris yra paskirtas įmonės vadovu, bendrovės valdymo teises ir pareigas perima įmonės akcininkas ir tokį asmenį galima traktuoti subjektu, kuriam taikomos CPK 585 straipsnio 3 dalies ir 645 straipsnio 2 dalies nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1992-619/2019, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-762-864/2019).
22. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje suinteresuotas asmuo R. B., kuri buvo paskutinė UAB „PAJŪRIO SABINA“ vadovė, nesant paskirtam naujam vadovui, taip pat būdama ir įmonės akcininke, yra atsakinga už antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie įmonės turimą turtą įvykdymą.
23. Suinteresuotas asmuo R. B. taip pat atskirajame skunde nurodo, jog ji negalėjo būti nubausta už patvarkymo nevykdymą, nes objektyviai nežinojo, kad turi jį vykdyti. Anot apeliantės, antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. S-21-172-20506 jai nebuvo įteiktas. Tačiau su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolio patvarkymas skolininkės vadovei buvo įteiktas 2021 m. birželio 4 d. Pažymėtina, jog, priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad dokumentai skolininkės vadovei buvo įteikti el.paštu (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė, jog dokumentai buvo įteikti pašto siunta. Nors apeliantė teigia siuntos negavusi, tačiau byloje esantys duomenys šias aplinkybes paneigia. Nustatyta, jog 2021 m. birželio 2 d. registruota pašto siunta Nr. RS157402698LT R. B. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. S-21-172-20506. Pagal vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01193 esančius duomenis, siunta 2021 m. birželio 4 d. įteikta gavėjui (vykdomosios bylos 55 lapas). Duomenų apie tai, kad siunta įteikta ne gavėjui (R. B.), o kitam asmeniui, asmeniui pagal įgaliojimą, byloje nėra.
25. Antstolio 2021 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S-21-172-20506 nustatyti įpareigojimai turėjo būti įvykdyti per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01193 nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. B. laiku būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimus ir pateikusi antstolio prašomą informaciją, tai ji padarė tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju tokių svarbių ir objektyvių priežasčių nenustatyta, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės kaltę CPK 645 straipsnio 2 dalies prasme.
26. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas baudą suinteresuotam asmeniui R. B. už 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S-21-172-20506 Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą neįvykdymą skyrė teisėtai ir pagrįstai, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pareiškėjas antstolis J. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, t. y. 2021 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11-2021, 2021 m. rugsėjo 13 d. Luminor Bank, AS, sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, jog antstolis J. P. advokato J. P. kontorai sumokėjo 150,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikimą teismui. Prašo šias jo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme priteisti iš apeliantės. Nurodo, jog kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 417/2008; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1835-123/2015). Pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taip pat antstolis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 pateiktais išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo antstoliui, kai byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju civilinė byla nebuvo nagrinėjama nei ginčo teisenos tvarka (CPK II dalies XIV skyriuje reglamentuota tvarka), nei ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalies XXXI skyriuje (Bylos dėl antstolių veiksmų) reglamentuota tvarka). Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama remiantis CPK VI dalimi (Vykdymo procesas). CPK VI dalies XLI skyriuje yra įtvirtinta norma „Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu“ (CPK 593 straipsnis), kur, be kita ko, reglamentuota, jog pareiškimus dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (593 straipsnio 2 dalis); Nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (593 straipsnio 5 dalis). Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, antstoliui jo turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš apeliantės (CPK 593 straipsnio 5 dalis).
30. Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas CPK 593 straipsnio 5 dalies normą, yra pasisakęs, jog kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tarp jų ir antstolis, privalo, be kita ko, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CPK 7 straipsnio 2 dalimi, mano, kad negali būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlyginamos tuo atveju, jeigu antstolis, kreipdamasis į teismą dėl pareiškimų, nustatytų CPK 593 straipsnio 2 dalyje, piktnaudžiavo šia teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei CPK 593 straipsnis, nei kitos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato atvejų, kokiu būdu turėtų būti sprendžiamas byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytu pareiškimu, piktnaudžiavo šia savo teise. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia teismui, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mano, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nepasisakė dėl priešingos situacijos, t. y. galimybės antstoliui atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kai jo pareiškimas nagrinėjamas CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau vertintina, jog tokiu atveju taip pat turėtų būti nustatytas kitų byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimas savo teise kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, ji pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise į apeliaciją, juolab, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nepranešus ir nesuteikus galimybės išdėstyti savo pozicijos, argumentų, pateikti įrodymų ir pan.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.