Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

I. K. 2012 m. vasario 22 d., nuo 10.20 val. iki 12.15 val., Telšių apskr. vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu: Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšių m., būdama pasirašytinai įspėta pagal LR BK 235 str. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ikiteisminiame tyrime Nr. 86-1-141-12, liudytojos papildomos apklausos metu davė melagingus parodymus apie tai, kad jos sutuoktinis E. K., kuriam 2012 m. vasario 17 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymo, 2012 m. vasario 16 d. apie 20 val. jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto metu, jos ir jos sūnaus K. D. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jo panaudoti negrasino, jokių smūgių nei jai nei K. D. nesudavė.

Be to, I. K. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, po to, kai jos sūnus K. D. 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu Telšiai, Karaliaus Mindaugo g. 1, apklausiamas kaip nukentėjusysis davė parodymus prieš įtariamąjį ikiteisminiame tyrime Nr. 86-1-141-12 E. K., bandė paveikti nukentėjusįjį K. D., jį įtikinėdama pakeisti savo duotus parodymus melagingais, t. y. prašė tyrėjams melagingai nurodyti, kad 2012 m. vasario 16 d. apie 20 val., jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu E. K. nei jos, nei jo atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo.

Apklausta kaip kaltinamoji, I. K. padariusi jai inkriminuotas veikas neprisipažino, ji paaiškino, kad sūnus nuo pradinių klasių yra sunki asmenybė, bėgdavo iš namų, nesutarė nei su ja, nei su jos vyru. Sūnus siekė ją išskirti su vyru, visada buvo nepatenkintas jos santuoka. Policijos pareigūnams ji vyrą apkalbėjo, nes buvo išgėrusi, supykusi, kad vėlai grįžo namo. Tą vakarą vyras nei jos, nei jos sūnaus neskriaudė, tik priekaištavo, kad Karolis neatliko ūkio darbų. Pareiškimas dėl vyro smurto buvo melagingas, manė, kad pareigūnė surašinėja iš pokalbio, bet nesuvokė, kad tai pareiškimas dėl vyro nubaudimo. Kad tai skundas, kad tai pareiškimas – nesuprato, suprato, kad duoda melagingus parodymus. Apklausiant pareigūnei, jos ir sūnaus parodymai daugmaž sutapo, ji prisidėjo prie šmeižimo. Sūnus mėgo filmuoti ir daryti garso įrašus, todėl įrašas galėjo būti padarytas tada, kai ji su sūnumi kalbėjosi ir aiškino, jog šmeižti žmogaus negalima, norėdama, kad jis suprastų, jog elgiasi blogai. Jis įraše pabrėžia, kad nekenčia E. K.. Su sūnumi nebendrauja, jis buvo apklausiamas teisme (Akmenės rajono apylinkės teisme), ten taip pat melavo. Sutuoktinį ji apkalbėjo, dėl ko gailisi, santykiai su vyru geri, šiuo metu laukiasi jo vaiko.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamoji padariusi nusikalstamas veikas neprisipažino, jos kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, liudytojų parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas A. S. parodė, kad tą vakarą buvo pas E. K., išgėrė du butelius alaus ir išėjo. Jokio konflikto, triukšmo nebuvo, girdėjo, kad E. K. kalbėjosi su žmona, o Karolio prašė pašert šunis. Karolis visada neklauso motinos ir patėvio. Kad Karolis būtų šaukęsis pagalbos negirdėjo. Vėliau sužinojo, kad Karolis policijai prikalbėjo ant patėvio.

Liudytoja I. S. parodė, jog ji su sugyventiniu A. S. padeda K. ūkyje, tą vakarą buvo kiek išgėrę, pas K. pabuvo, išgėrė alaus, jokio pykčio nebuvo, tik patėvis liepė K. pašerti šunis. Žino, kad Karolis telefonu įrašinėdavo pokalbius.

Liudytoja I. P. parodėm jog dirba Telšių apskrities VPK tyrėja. 2012 m. vasario mėnesį pagal K. D. iškvietimą, kurio metu jis nurodė, kad patėvis muša mamą ir jis bijo eiti į namus, su operatyvine grupe atvyko į Tryškius. K. D. buvo lauke, kambaryje lovoje gulėjo I. K., kuri bijodama pasakė, jog bijo vyro. Pastarąjį pareigūnams išvedus, I. K. papasakojo, kad buvo skriaudžiama, smurtavo vyras. Matėsi, kad moteris išsigandusi, kalbėjo bijodama, tyliai, vaiko namuose kol buvo patėvis, nebuvo. Apklausos protokolą surašė pagal I. K. pasakojimą. Nemano, kad I. K. būtų neblaivi, nes dėl to nekilo jokių įtarimų, alkoholio kvapo nesijautė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tinkamai ir ne be reikalo, ji pati parašė, kad protokolą perskaitė, parašė, kad surašyta teisingai.

Liudytojo K. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu K. D. nurodė, kad tą vakarą į namus grįžo girtas patėvis E. K. ir ėmė priekaištauti, kad jis su broliu nepašėrė šunų, už tai skyrė dvi savaites namų arešto, o tai reiškia, kad nebus galima išeiti iš namų, atimdavo telefoną, neleisdavo naudotis kompiuteriu, žiūrėti televizoriaus. Paklausus, už ką namų areštas, E. K. trenkė kumščiu į veidą ir į krūtinės sritį. Tai matė mama, kuri pasakė nemušti jo. Patėvis nuėjo pas mamą, matė, kad jai trenkė. Jis nubėgo į antrą aukštą, kur girdėjo, kad šaukia mama, prašo nemušti, suprato, kad patėvis muša ją. Atėjęs pas mamą, pamatė ją susiėmusią už galvos, patėvis gulėjo šalia, pamatęs jį atsistojantį nuo lovos, išsigando, pabėgo ir pranešė policijai. Patėvis jį ir mamą muša ne pirmą kartą, yra mušęs ir brolį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų padaryta nebuvo. Tą vakarą mama galėjo būti kiek išgėrusi. Namo grįžti jis bijo (9, 10 – 11 b. l.). 2012 m. birželi9o 27 d. apklausoje K. D. nurodė, kad buvo susitikęs su mama ir ji prašė pakeisti parodymus, tačiau jo pirminiai parodymai yra teisingi ir jis nieko nekeis. Jis negali nurodyti, pas ką būna apsistojęs, nes žmonės jį priima su sąlyga, kad niekas apie tai nežinotų (12 b. l.).

2012 m. vasario 16 d. I. K. skunde, rašytame 2012 m. vasario 16 d. 23.20 val., t. y. netrukus po įvykio, nurodyta, kad 2012 m. vasario 16 d. apie 20 val., kartu su nepažįstamais žmonėmis į namus grįžęs jos sutuoktinis E. K., jai pasakius, kad nenori, jog namuose būtų svetimų žmonių, labai supyko, šaukė ant jos, su kartus trenkė į veido sritį, dėl ko prie dešinės akies liko kraujosruva, kumščiu vieną kartą trenkė į kairę krūtinės pusę ir kumščiu trenkė vieną kartą į kairę šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prieš tai jos vyras mušė jos sūnų K. D., nes sūnus nepašėrė šunų, ji girdėjo kaip sūnus dejavo, dėl ko sūnus pabėgo iš namų. E. K. vis ateidavo pas ją į kambarį, prigrasino niekur neišeiti iš kambario, nesiskųsti, sakydamas, kad jei pasiskųs, tai jos sūnų iškastruos, o jai rūgštimi išplikys veidą ir lytinius organus, žemino kitais būdais bei žodžiais. Prieš ją ir jos sūnų E. K. smurtavo ne pirmą kartą (113 –114 b. l.).

Iš 2012 m. vasario 16 d. liudytojos I. K. apklausos protokolo matyti, kad ji, ikiteisminiame tyrime Nr. 86-1-141-12 apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad 2012 m. vasario 16 d. apie 20 val., namuose kilusio konflikto metu girdėjo kaip jos sutuoktinis E. K., virtuvėje šaukė ant jos sūnaus K. D. ir suprato, kad jį E. K. mušė, nes girdėjo, kad šis dejavo. Jai E. K. pasakius, kad šis nemuštų vaiko, pastarasis ant jos supyko, atėjęs į kambarį, kuriame buvo ji, šaukdamas ranka sudavė jai du kartus į veido sritį, dėl ko apie dešinę akį jai susidarė kraujosruva. Po to E. K. kumščiu sudavė į krūtinės kairę pusę ir į dešinę šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jos sūnus išbėgo iš namų ir apie vyro smurtavimą pranešė policijai. Tai buvo ne pirmas kartas, kai neblaivus E. K. prieš ją ir jos sūnų naudoja smurtą. Be to, E. K. jai grasino, kad, jei ji apie smurtą kam nors praneš, jos sūnus bus iškastruotas, o jai rūgštimi išplikys veidą ir lytinius organus (4 –5 b. l.).

Iš 2012 m. vasario 22 d. nukentėjusiosios I. K. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 86-1-141-12, prieš I. K. papildomą apklausą, vadovaujantis LR BPK 82 str. 2 d. pagrindu, jai buvo pasirašytinai išaiškinta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, jai sutikus duoti parodymus, ji, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, pakeitė 2012 m. vasario 16 d. duotus parodymus ir melagingai nurodė, kad 2012 m. vasario 16 d. apie 20 val., namuose kilusio konflikto metu, negirdėjo, kad jos sūnus K. D. būtų buvęs E. K. mušamas. Tarp jos ir E. K. vyko tik žodinis konfliktas. Jai E. K. nesudavė nė vieno smūgio ir niekuo negrasino. Kodėl policijos pareigūnams pirminėje apklausoje tiksliai nurodė, į kokias vietas ir kiek smūgių jai sudavė E. K., paaiškinti negali. Mano, kad tikriausiai dėl to, kad buvo išgėrusi, kad ant E. K. pyko, nes jo nebuvo namuose visą dieną. Be to, sūnus Karolis patarinėjo, ką jai sakyti. Nurodė, kad eidama iš vonios kambario su sausais skalbiniais į miegamąjį, šlepetės kampu užkliuvo už durų staktos ir virto. Kadangi rankos buvo pilnos rūbų, atsiremti nespėjo ir smilkiniu trenkėsi į lovos kampą. Po kurio laiko pasižiūrėjusi į veidrodį, pamatė akies kampe susidariusią kraujosruvą. Jos sūnus Karolis iškvietė policiją, nes nesugyvena su E. K., prieš jį pastoviai maištauja (6 – 7 b. l.).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopijos matyti, kad K. D. ikiteisminiam tyrimui Nr. 86-1-141-12 pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „HTC“, kuriame yra įrašytas jo pokalbis su motina I. K. (13 b. l.).

2012 m. birželio 12 d. K. D. pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas K. D. ir jo motinos I. K. pokalbis, iš kurio matyti, kad prašo ir įtikinėja K. D. pakeisti prieš E. K. duotus parodymus melagingais, t. y. kad jis policijos pareigūnams melagingai nurodytų, jog E. K. jų nemušė. Ji moko, kokius parodymus K. D. turėtų duoti ir tai prašo padaryti ne dėl E. K., o dėl jo paties ir dėl jos. K. D. keisti savo parodymus atsisakė (17 –20 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 90/12 (07) teigiama, kad K. D. poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje padaryta kieto buko daikto poveikyje ne mažiau vieno smūgio pasėkoje 8-12 dienų iki apžiūros, t. y. 2012 m. gruodžio 16 d., sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (115 – 116 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje surinktus įrodymus – liudytojo K. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, garso įraše esančio pokalbio turinį, pačios kaltinamosios skunde bei pradinėse apklausose duotus paaiškinimus, liudytojos I. P. parodymus, specialisto išvadą dėl K. D. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pobūdžio bei laiko, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji, kad byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių, jog ji įkalbinėjo savo sūnų K. D. duoti melagingus parodymus, teigdama, kad jis gali pasakyti, jog seniai buvo suplanavęs išeiti iš namų, susipyko, kadangi nenorėjo, kad jam nurodinėtų, nes jis (E. K.) ne tėvas, todėl pasikarščiavo. K. D. pareiškus, kad jis neturi kaip paaiškinti dėl akies sutrenkimo, peršviesto šonkaulio, nes gydytojai ir policija viską žino, negali pasakyti, kad viskas atsirado „iš oro“, ji patarė sakyti, kad tai atsitiko gatvėje, t. y. kaltinamoji įkalbinėjo savo sūnų pakeisti parodymus, siekė paveikti jį, prašydama tai padaryti dėl jos, nurodydama, kad ji pati parodymus pakeitė, nes nenori E. K. „pasodinti“ į kalėjimą, apeliuodama į sūnaus sąžinę, klausdama, ar jis dėl to gyvens ramiai ir t. t. Kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai, t. y. atitinka LR BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.