Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei L. M.-V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, šios bausmės neatlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, kaltinamasis M. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. spalio 19 d., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2024 m. gruodžio 21 d. apie 0 val. 19 min. Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus rašte su priedais nurodyta, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d., M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. spalio 19 d. Dėl to 2021 m. lapkričio 4 d. M. K. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2023 m. liepos 31 d. Lietuvos probacijos tarnyba kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, kadangi M. K. 2023 m. liepos 2 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė atimta. 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas pranešimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu. 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos probacijos tarnyba vėl kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, kadangi M. K. 2023 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį, kuris nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, padaręs turtinę žalą, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2023 m. spalio 27 d. buvo gautas pranešimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 32 – 48).

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2024 m. gruodžio 19 d. S. T. pardavė, o M. K. pirko automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 61 – 62).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo matyti, jog paskutinis registruotas automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. A. (b. l. 64 – 65).

Iš Pakvitavimo matyti, jog 2024 m. gruodžio 31 d. automobilis „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas kaltinamajam M. K. (b. l. 56 – 57).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 19 d., M. K. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 68 – 73).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimai M. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį yra įrodyti. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – jam pačiam priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,66 promilių neblaivumas) ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį numatyta tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai asmens veiksmuose nėra sistemingumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtina asmens padarytos veikos (pvz., vienkartinio teismo paskirto draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo) pavojingumą vertinti piktybiškumo kriterijaus aspektu, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, lemiančių šios veikos pavojingumą, t. y. atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo priežastis, ar nustatyta objektyvių priežasčių, kurioms esant asmuo nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kaltininko tyčios turinį, veikos padarymo aplinkybes (padaryti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, chuliganiškas transporto priemonės vairavimas, sukeltas eismo įvykis ir pan.), požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo saugumą, laikymąsi, požiūrį į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą, į polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje anksčiau aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog kaltinamasis M. K. tyčia vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2025 m. spalio 19 d., būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis, būdamas neblaivus vėl vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V40“, bei sukėlė eismo įvykį. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, jog M. K. vairavo automobilį, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumas (1,66 promilių), bevairuodamas jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu stipriai apgadino savo vairuojamą automobilį, todėl vertinant šios veikos pavojingumą, jis yra pakankamas, kad veika būtų vertinama kaip nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. M. K. veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekiant pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymų nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltiniu – vairavimu, keliant itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Šiurkštus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas rodo piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021). M. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes kaltinamasis viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose, todėl paskiriamos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis M. K. padarė dvi atskiras baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių vieną (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita veika (BK 243 straipsnis) priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. K. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau trečią kartą ir trečią kartą iš eilės jis teisiamas už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Jis nėra atlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos ir dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė dar turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 68 – 73). M. K., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis M. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 74 – 83). M. K. yra nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo paties teigimu, šeimoje auginantis du mažamečius vaikus (b. l. 67, 90 – 91, 92). Kaltinamasis M. K. neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 86, 89). Šioje byloje kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad dabartines nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; b. l. 68 – 73).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo M. K. asmenybę, kuri yra linkusi daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, nepasimokanti iš ankstesnių teistumų, tai, kad kaltinamasis jau trečią kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, o dabartines veikas jis padarė dar neatlikęs ankstesnės baudos bausmės, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytas su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmės rūšis – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – areštą, kadangi tik tokios bausmės rūšys visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam M. K. skiriamų laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžiai nustatomi mažesni už šių bausmių vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, kaltinamasis M. K. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Kadangi M. K. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis M. K. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamasis M. K. dabar nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė neatlikęs vienos iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos (b. l. 68 – 73). Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi šiuo atveju M. K. paskirtos bausmės turi būti privalomai subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. buvo paskirta 34 MGL, tai yra 1 700 Eur dydžio bauda, kuri nustatytu laiku nebuvo sumokėta ir dar nėra išieškota. Teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis M. K. yra recidyvistas, jis linkęs vykdyti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, nepasimokantis iš ankstesnių teistumų, sistemingai kartojantis analogiškas nusikalstamas veikas, bylos duomenimis, jis charakterizuojamas vien tik neigiamai, paskutinį kartą oficialiai Lietuvoje dirbęs tik 2020 metais, yra teistas kitoje valstybėje, todėl sprendžiama, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas šiam kaltinamajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam M. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriama kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis M. K. šiuo metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus ir jau neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog M. K. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusias nusikalstamas veikas, kėlusias realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis M. K. vairavo automobilį nakties metu kaimo teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,66 promilių), be to, bevairuodamas jis sukėlė ir eismo įvykį. Kaip minėta, kaltinamasis M. K. už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, teisiamas jau trečią kartą iš eilės ir šiuo metu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 68 – 73). Be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint tam suteiktos specialios teisės (b. l. 74 – 83). Vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 6 metams.

Kaltinamasis M. K. abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo M. K. vairuotas automobilis „Volvo V40“ pripažįstamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis M. K. bevairuodamas savo automobilį „Volvo V40“ sukėlė eismo įvykį, kurio metu šis automobilis buvo stipriai apgadintas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog nėra tikslinga konfiskuoti ir paimti valstybės nuosavybėn M. K. priklausantį automobilį „Volvo V40“. Tuo tarpu bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio „Volvo V40“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo M. K. vairuoto automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 200 Eur (b. l. 63). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamų veikų padarymo priemonės – automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas toliau ir vadovaujasi. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam M. K. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 200 Eur sumą.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam M. K. priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis M. K. Kadangi kaltinamajam M. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 200 Eur sumą, tai šio kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki M. K. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115 – 118). Ši kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su filmuota vaizdo medžiaga, kuris saugomas atskirame voke prie bylos, – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam M. K., išlaidos yra 91,67 Eur (b. l. 134 – 137). Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamojo M. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes jo baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra ir detalių duomenų apie kaltinamojo M. K. turtinę padėtį, be to, šis kaltinamasis dar turi ir žymių finansinių įsipareigojimų – nesumokėtų baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į visa tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti jį 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visą neatliktą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 6 (šešerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu M. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volvo V40“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, panaikinti M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, saugomą atskirame voke prie bylos, – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.