Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

2020-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-3785-1037/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
e2-3785-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00868-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Tomas Pukšmys (pirm.)
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
N. M.
Trečiasis asmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR SADM
Advokatai
Algirdas Juška
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3785-1037/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00868-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Algirdui Juškai,išvadą teikiančios institucijos atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. M. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-170-344/2013, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. M. ir E. M. dydį ir priteisti iš atsakovo sūnų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo oficialaus atsisakymo mokėti didesnį išlaikymą privalomoje teisminėje mediacijoje datos, t. y. 2020 m. kovo 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priteista 87 Eur vienam vaikui išlaikymo suma yra per maža būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Sūnums 17 ir 16 metų, lanko gimnaziją bei sporto klubą. Ieškovė nurodo, kad E. M. turi sveikatos problemų, dėl kurių reguliariai turi lankytis pas gydytojus. Du kartus metuose turi vežti sūnų i Vilnių sveikatos būklei tikrinti, kiekvienas vizitas kainuoja apie 100 Eur. Išdėstė, kad priteistos sumos vaikams išlaikyti nepakanka, nes padidėjo sūnų mokymo, higienos, aprangos, laisvalaikio, gydymo, vaistų, būsto bei maitinimo išlaidos. Papildomai paaiškino, kad turi 50 procentų neįgalumą, serga nepagydoma liga, kuri progresuoja, dėl šios priežasties nežino, kiek ilgai galės dirbti. Neturi jokių santaupų ar papildomo nekilnojamojo turto. Pabrėžė, jog atsakovas su sūnumis visiškai nebendrauja, jiems nepadeda ir neprisideda prie vaikų išlaikymo bei poreikių tenkinimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Jam, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. M., gimęs 2003 m. gruodžio 3 d. ir E. M., gimęs 2004 m. gruodžio 9 d. yra ieškovės D. M. ir atsakovo N. M. sūnūs. Telšių apylinkės teismo. 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-170-344/2013, šalių vaikų išlaikymui atsakovas įsipareigojo kiekvienam sūnui mokėti po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Iš ieškovės D. M. sudarytos išlaidų nepilnamečių A. M., gimusio 2009 m. gruodžio 3 d., ir E. M., gimusio 2004 m. gruodžio 9 d. išlaikymų poreikio suvestinės matyti, kad mėnesinės išlaidos vaikų išlaikymui sudaro: maitinimas – 300 Eur, higienos prekės – 100 Eur, buities prekės – 50 Eur, sveikatos priežiūra – 80 Eur, apranga ir avalynė – 250 Eur, mokymosi reikmenys – 20 Eur, laisvalaikio išlaidos – 100 Eur, išlaidos būstui – 100 Eur bei transporto išlaidos 80 Eur, iš viso 1080 Eur.

Iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo pažymėjimo Nr. 0990706 matyti, kad E. M. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Telšių sveikata“ informacija apie E. M. patvirtina, kad E. M. gimė su sunkia širdies yda, dėl kurios jis iki šiol yra stebimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Širdies ir krūtinės chirurgijos centre vaikų kardiologo ( III lygio klinikose) dėl atokiųjų liekamųjų reiškinių: mitralinio vožtuvo nesandarumo I-II0, triburio vožtovo nesandarumo 1°. Kairiojo skilvelio ir kylančios aortos išsiplėtimas. LŠN Stadija B. Dėl išbalansuotos psichoemocinės būklės sutriko tiek fizinis, tiek psichinis vystymasis: vaikas nuolat konsultuojamas vaikų psichoneurologo - F93.2 ir endokrinologo- E23.3; E66.0, skiriamas gydymas. Patvirtinta, jog vaikui reikalinga atidesnė, nei įprastai tokio amžiaus vaikams, priežiūra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Remiantis 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur (atskaičius mokesčius – apie 425 Eur).

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais bei vienam iš sūnų diagnozuota liga. Teismas sutinka, kad praėjus 7 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, sūnums tapus paaugliais bei vienam jų diagnozavus sveikatos problemas, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikių visuma, sprendžia, kad po teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties vaikų poreikiai išaugo ir vaikams tenkantis išlaikymas (87 Eur) akivaizdžiai nepakankamas jų poreikiams patenkinti. Dėl to vaiko išlaikymui yra būtina skirti daugiau lėšų nei 2013 m., kai buvo nustatytas 87 Eur išlaikymo dydis.

Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybei, teismas sprendžia, kad kiekvieno šalių vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 425 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, gali užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.

Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti du atsakovo nepilnamečius vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti šiek tiek mažesnis.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškove D. M. savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę OPEL VEKTRA STATION bei nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš pateiktų įrodymu apie ieškovės pajamas matyti, jog ieškovė dirba akcinėje bendrovėje „Žemaitijos pienas“. Byloje pateikta 2020 m. sausio 8 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išlaidas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 gruodžio mėnesio kurioje už 2019 m. rugsėjo mėnesį pajamų nepriskaičiuota, už 2019 m. spalio mėnesį išmokėtos pajamos sudaro 384,05 Eur už kasmetines atostogas ir už 2019 m. gruodžio mėnesį išmokėtos pajamos buvo 807,62 Eur darbo užmokesčio. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 17 d. pažymos apie E. M. išmokėtas išmokas matyti, jog mėnesinės išmokos vaiko išlaikymui sudaro 68,40 Eur ir šalpos neįgalumo pensija sudaro 132 Eur. Iš 2019 m. lapkričio 12 d. neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1264053 matyti, kad D. M. nustatytas darbingumo lygis yra tik 50 procentų.

Atsakovas atsiliepimo dėl pareikšto reikalavimo nepateikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena užsienyje – R. F. ir nors duomenų apie darbo pobūdį bei gaunamą darbo užmokestį atsakovas nepateikė, jis yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis sveikas (priešingų įrodymų negauta), todėl privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, vertinant byloje esančius duomenis bei pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, auginančiai du vaikus, vienai tenka visa sūnų auginimo našta, o atsakovas vaikais visiškai nesirūpina. Tai, kad nepaisant to, jog atsakovė yra dirbanti, jos neįgalumas ir progresuojanti liga užkerta kelia jai padidinti savo pajamas. Teismas konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis nuo 87 Eur padidintinas iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Ieškovė su prašymu dėl mediacijos vykdymo šeimos byloje į mediatorę kreipėsi 2020 m. kovo 13 d. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju laikytina, kad būtent nuo minėtis datos atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2020 m. kovo 13 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių A. M. ir E. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą iš dalies ir padidinus abiejų vaikų išlaikymo sumą nuo 174 Eur (87 x 2) iki 500 Eur (250 x 2), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 88 Eur (500 Eur – 174 Eur) x 12 mėn.) x 3 %) x 75%) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovei 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba yra 50 procentų (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pusę šių išlaidų ieškovė už suteiktą advokato pagalbą turės sumokėti pati. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2020 m. vasario 13 d. pažymą sudaro 480 Eur. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai ir 240 Eur valstybei naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-170-344/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2003 m. gruodžio 3 d., ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2004 m. gruodžio 9 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2020 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos ir pavedant jas uzufrukto teise administruoti vaikų motinai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) taisinės pagalbos išlaidu ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis) ir 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys