- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1283-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10304-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kategorijos
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., prašymas pakeisti paveldimo turto palikimo administratorių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. P., kreipėsi į teismą LR Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriaus tvarka su prašymu pakeisti 500 vnt. UAB „Endemik“ akcijų administratorių ir šių akcijų administratoriumi paskirti advokatą N. S.; pripažinti UAB ,,Endemik“ darbuotojų duotus paaiškinimus konfidencialiais, neleidžiant visiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su šių darbuotojų duotais paaiškinimais bei nagrinėjant bylą neatskleisti šių darbuotojų tapatybės; leisti nutartį vykdyti skubiai; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas prašymas laikinai uždrausti esamai administratorei D. B. vykdyti minėtų akcijų administravimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymus atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. P., pateikė teismui atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atskiruosius skundus tuo pagrindu, kad jie negali būti apskundimo objektu (CPK 338 str., 315 str. 2 d. 3 p.).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas inicijavo bylą supaprastinta CPK V dalies XXXIX skyriaus tvarka (LR CPK 579-582 str. str.). Sutinkamai su LR CPK 582 str. 6 d., teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 41 5 dalimi, kuria konstatuota, jog nutartys teismo leidimo išdavimo klausimu dėl šių bylų nagrinėjimo specifikos nėra skundžiamos apeliacine tvarka. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ši procesinės teisės norma turto administravimo klausimų sprendimui numato išimtis. Nagrinėjamos bylos ginčo pobūdis jokių išimčių tam nenumato. Teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodęs, kad supaprastinto (pagreitinto proceso) tvarka svarstant teismo leidimų išdavimo klausimus tokie prašymai nėra nagrinėjami, jie nepatenka į LR CPK 579 str. įvardintų šia tvarka nagrinėjamų pareiškimų ratą. Teismo leidimų išdavimo klausimu priimta nutartis neužkerta kelio inicijuoti naują bylą, kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atskirąjį skundą priimti.
Atskirojo skundo argumentai:
1. CPK 582 straipsnio 6 dalis nenustato ribojimo pateikti atskirąjį skundą tokio pobūdžio byloje.
2. Teismo priimta nutartis prieštarauja teismų praktikai.
3. Skundžiamoje nutartyje nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (2003-06-20 nutarimo Nr. 41 5 dalis) neturėtų būti taikomas šioje byloje, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino bylų dėl teismo leidimų išdavimo procedūrinius klausimus, o tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas kitas klausimas, t. y. klausimas dėl turto administravimo.
4. CPK 151 str. 1 d. numatyta, jog nutartys, priimtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskiruoju skundu gali būti skundžiamos aukštesnės instancijos teismui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nagrinėjant civilines bylas tiek ginčo teisenos, tiek ypatingosios teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė priešingą išvadą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Endemik“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo Z. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, nustačius, kad apeliantas piktnaudžiauja savo teisėmis, jam skirti baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas, apelianto nurodyta Lietuvos Auščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamoje byloje netaikytina. Laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės priemonės. Tačiau CPK XXXIX skyriaus specifika lemia, jog teismui pateikti klausimai yra išsprendžiami labai greitai priimant teismo baigiamąjį aktą, todėl nėra poreikio taikyti prevencines priemones asmens interesų apsaugai, kadangi klausimas yra išsprendžiamas iš esmės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apeliantui teisė į apeliaciją buvo apribota nepagrįstai. Dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo ir jų pažeidimo nutartis panaikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Tačiau civilinio proceso kodeksas numato ir išimtis, kuomet teise į apeliaciją negalima pasinaudoti, o bylos nagrinėjimas pasibaigia pirmosios instancijos teisme. Viena tokių išimčių, kai bylą išnagrinėjus supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nutartys negali būti skundžiamos apeliaciniam teismui, yra aptarta CPK 582 straipsnio 6 dalyje - tai teismo nutartys išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus. Akivaizdu, kad ši procesinė teisės norma nekliudo ir nevaržo proceso dalyvių teisės į apeliaciją visų kitų kategorijų bylose, kurių nagrinėjimas teisme taip pat yra supaprastintas. Nagrinėjamos bylos ginčo pobūdis yra dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo (pakeitimo) ir šios kategorijos bylose priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys neįvardytos CPK 582 straipsnio 6 dalyje kaip neskundžiamos apeliacine tvarka.
Pastebėtina ir tai, kad teisė pasinaudoti apeliacijos galimybe visuomet taikytina atvejams, kuomet tarp suinteresuotų asmenų byloje kyla teisinis ginčas. Bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles nepaisant tos aplinkybės, kad dėl to tarp paveldėtojų yra ginčas (CPK 442 str. 14 p., 579 str.). Ir nors ypatingoji teisena savo esme yra ne ginčo teisena, tačiau CPK 443 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos, tame tarpe jau aptartos nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų revizavimą aukštesnės instancijos teisme. Prašymas dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo (pakeitimo) CK 5.65 straipsnio tvarka iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, todėl nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas iš esmės, CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatytas draudimas nutartį skųsti apeliacine tvarka negali būti taikomas.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nutartis, kuria yra išsprendžiama byla dėl turto administratoriaus pakeitimo, tiek tokį prašymą patenkinant, tiek ir jo netenkinant, gali būti apeliacinio apskundimo objektu CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2011, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-1378-464/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-1309-467/2012).
Priešinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepagrįsta, nes teismas pernelyg plečiamai aiškino CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį dėl teisės į apeliaciją ribojimo.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas pripažindamas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti apeliacijos objektu.
Kaip teisingai nurodė apeliantas atskirajame skunde, CPK 443 str. 1 d. reglamentuota, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Nei CPK V dalies normos, reglamentuojančios civilinių bylų nagrinėjimą ypatingąja teisena, nei CPK V dalies XXXIX skyriaus nuostatos dėl bylų dėl turto administravimo nereguliuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. šios normos nenumato jokio draudimo nagrinėjant civilines bylas ypatingąja teisena ar civilines bylas dėl turto administravimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl civilinėse bylose dėl turto administravimo turi būti taikomos CPK 144-151 str. nuostatos, numatančios asmens teisę tiek prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek jas skųsti.
Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties priimtinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui veiksmams, numatytiems CPK 317 straipsnyje, atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties.
Bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui veiksmams, numatytiems CPK 317 straispnyje, atlikti.