- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-1378-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė
- Kategorijos
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo S. G., Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-16 nutartimi patenkino pareiškėjos A. K. prašymą dėl paveldimo turto administravimo paskyrimo: nustatė paveldėtojos A. K. pagal 2006-02-23 antstolės D. Milevičienės sudarytą apyrašą ir 2007-09-21 apyrašo papildymą pavedėto turto administravimą; paskyrė pareiškėjos A. K. atstovę advokatę Vytautę Ladigaitę – Balčiūnienę neatlygintinai administruoti paveldėtojos A. K. paveldėtą turtą, suteikiant paskirtai administratorei visas įstatymo nustatytas teises bei nustatant, kad paveldimo turto administravimas galioja iki A. K. įpėdinė įstatymų nustatyta tvarka priims po mirties atsiradusį palikimą (b.l. 29-30).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. G. pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 36-37), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-16 nutartį ir pareiškėjos A. K. prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo atmesti.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-04-27 nutartimi sutiko su suinteresuoto asmens S. G. atskiruoju skundu ir jo prašymą patenkino: panaikino 2010-03-16 nutartį dėl turto administravimo paskyrimo, kurios pagrindu A. K. paveldėtam turtui civilinėje byloje Nr. S2-7347-131/2010 buvo paskirtas administratorius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtoje 2010-03-16 nutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas, jog A. K. atstovas paskirtas administruoti paveldėtojos A. K. paveldėtą turtą, nors turtas nėra paveldėtas, kurį ištaisius keistųsi nutartis esmė, ir tuo pagrindu skundžiamą nutartį pasinaikino (b.l. 42).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l.44-46), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį ir palikti galioti ankstesnę, 2010-03-16 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad pastaroji teismo nutartis apeliacine tvarka negalėjo būti skundžiama (CPK 582 str. 6 d.), todėl atskirasis skundas šioje byloje negalėjo būti priimtas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 41, priešingai negu nutartyje nurodo teismas, atsisakyta nutarčių dėl teismo leidimų išdavimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka galimybės. Toks reglamentavimas atitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijos Nr. R(95)5 valstybėms narėms „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ 2 str. ir 3 str. nuostatas, pagal kurias tam tikrų kategorijų bylose teisė į apeliaciją yra ribojama, juo labiau, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Teismų įstatymo 33 str., t.y. remiasi jau neegzistuojančiu bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu – minėtu Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, konstatavęs, kad teismo 2010-04-27 nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 str. 2 d. 3p.), 2010-05-19 nutartimi pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą priimti atsisakė (b.l. 48).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu (b.l. 50-51) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-27 ir 2010-05-19 nutartis ir palikti galioti 2010-03-23 šio teismo nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pats panaikindamas 2010-03-23 teismo nutartį dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo, pažeidė proceso teisės normas (CPK 329 str.): patenkino suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą dėl neskundžiamos paveldėjimo procedūros panaikinimo, tokiu būdu įgyvendindamas apeliacinės instancijos teismui priskirtas funkcijas. Pažymi, kad dėl skundžiamo procesinio sprendimo, negalėdama pasirūpinti paveldimo turto išsaugojimu, kas tęsiasi dar nuo 2005 m., kitam įpėdiniui sąmoningai eikvojant ir mažinant turto vertę, ji patiria didelius turtinius nuostolius, teismas pažeidė jos teises į teisingą teismą ir teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.54-55) prašo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tvirtina, kad apeliacine tvarka pagal CPK 582 str. 6 d. neskundžiamos tik CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka priimtos nutartys dėl leidimų, pareiškimų ar faktų patvirtinimo. Tuo tarpu skundžiama nutartis buvo priimta dėl turto administratoriaus skyrimo, todėl nėra priskirtina apeliacine tvarka neskundžiamiems atvejams, jos pagrįstumui patikrinti yra taikytina CPK 334 str.-335 str. nustatyta tvarka atskiriesiems skundams paduoti. Šiuo atveju nėra pagrindo skirti palikimo turto administratorių pagal CK 5.55 str. ir 5.65 str. nuostatas, nes nėra jokių kliūčių pareiškėjai priimti palikimą. Faktas, jog pareiškėja turto neadministruoja, reiškia, kad ji nesirūpina turtu, tačiau tai negali būti pagrindas nušalinti nuo turto administravimo kitų įpėdinių, kurie tuo pačiu metu yra ir paveldimo turto bendraturčiai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašyme nurodytas turtas, kuriam turi būti taikomas palikimo turto administravimas, net nėra paveldėjimo dalykas ir nuosavybės teise priklauso S. G. kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliantė savo skunde kelia CPK normų, nustatančių tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimus, bylos dalyvių teisės į apeliaciją netinkamą įgyvendinimą, jų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo priėmimu, dėl ko nepagrįstai pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. nuostatas atsisakė šį skundą priimti. Dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo ir jų pažeidimo nutartis panaikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisė į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių peržiūrėjimo įgyvendinama dviem būdais: 1) skundžiant teismo nutartį atskiruoju skundu; 2) motyvus dėl atskiruoju skundu neskundžiamų nutarčių įtraukiant į apeliacinį skundą, t. y. paduodant apeliacinį skundą (CPK 334 str. 1 ir 3 dalys). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, jeigu tai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Kartu įstatymo leidėjas numato išimtis, kuomet teise į apeliaciją negalima pasinaudoti, o bylos nagrinėjimas pasibaigia pirmosios instancijos teisme. Viena tokių išimčių, kai bylą išnagrinėjus supaprastinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nutartys negali būti skundžiamos apeliaciniam teismui, yra aptarta CPK 582 str. 6 d. - tai teismo nutartys išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą. Akivaizdu, kad ši procesinė teisės norma nekliudo ir nevaržo proceso dalyvių teisės į apeliaciją visų kitų kategorijų bylose, kurių nagrinėjimas teisme taip pat yra supaprastintas, išskirdama tik teisės į kasaciją ribojimą.
Kita vertus, teisė pasinaudoti apeliacijos galimybe visuomet taikytina atvejams, kuomet tarp suinteresuotų asmenų byloje kyla teisinis ginčas. Bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles nepaisant tos aplinkybės, kad dėl to tarp paveldėtojų yra ginčas (CPK 442 str. 14 p., 579 str.). Ir nors ypatingoji teisena savo esme yra ne ginčo teisena, tačiau CPK 443 str. 1 d. įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos, tame tarpe jau aptartos nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų revizavimą aukštesnės instancijos teisme. Prašymas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo CK 3.65 str. tvarka iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, todėl nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas iš esmės, CPK 582 str. 6 d. numatytas draudimas nutartį skųsti apeliacine tvarka yra netaikomas. Tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria yra išsprendžiama byla dėl turto administratoriaus paskyrimo, tiek tokį prašymą patenkinant, tiek ir jo netenkinant gali būti apeliacinio apskundimo objektu CPK 334 str. 1 d. 2 p. prasme. Priešinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepagrįsta, nes teismas pernelyg plečiamai aiškino CPK 582 str. 6 d. numatytą išimtį dėl teisės į apeliaciją ribojimo. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo. Šis principas, įtvirtintas CPK 17 str., reikalauja, kad šalių procesinės teisės būtų vienodos. Ši taisyklė neabejotinai taikytina ir vertinant šalių teisę apskųsti byloje priimtas nutartis. Jeigu dėl teismo nutarties, kuria užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, suteikiama teisė į apeliaciją atskiruoju skundu vienam iš suinteresuotų bylos baigtimi asmenų (b.l. 36-37,39, 42-43), tai būtų teisinga ir atitiktų lygiateisiškumo principą suteikimas teisės peržiūrėti nutartį, kuria tas pats klausimas buvo išspręstas kitaip, priešingą teisinį interesą turinčiam bylos dalyviui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju apeliantei A. K. teisė į apeliaciją buvo apribota nepagrįstai, todėl jos 2010-05-12 atskirasis skundas (b.l. 44-46) dėl 2010-04-27 nutarties priimtinas. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pastarosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (b.l.42-43), kaip to prašo apeliantė. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos teismui atsiuntė nagrinėti A. K. atskirąjį skundą dėl 2010-05-19 nutarties (b.l. 48, 52), teisėjų kolegija taip pat buvo sudaryta tik 2010-05-19 nutarčiai peržiūrėti (b.l. 53). Be to, tik išsprendus atskirojo skundo dėl 2010-04-27 nutarties priėmimo klausimą, jo nuorašas siunčiamas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, suteikiant galimybę pateikti atsiliepimą (CPK 317 str. – 318 str.). Taigi byla perduotina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei veiksmams, numatytiems CPK 319 str., atlikti.
Iš S. G. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 11,10 Lt (b.l. 57) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos A. K. 2010 m. gegužės 12 d. paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties priimti.
Perduoti atskirąjį skundą su byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei procesiniams veiksmams, nurodytiems CPK 319 str., atlikti.
Priteisti iš S. G. 11 (vienuolika litų) 10 centų pašto išlaidų valstybės naudai.