Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusioms, civilinėms ieškovėms A. S. ir A. J. bei jų įgaliotai atstovei advokatei Anai Ustinovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 6, 8 dalys), už kurį įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Nors V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, kaltinamasis šiurkščiai pažeisdamas KET, transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.34 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutiniam girtumo laipsniui ir rodo itin sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Jis važiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo kito automobilio vairuotojas, be to, tokiu poelgiu jis sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, turtui bei gyvybei. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. V., anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (2 t., b. l. 74), byloje nėra duomenų apie jo administracinį baustumą (2 t., b. l. 75), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, psichikos sveikatos priežiūros skyriuje negydytas, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo stažas apie 40 m. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę už BK 281 straipsnio 6 dalyje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės terminą arčiau vidurkio.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. V. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamojo veika buvo itin pavojinga bei kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, tačiau V. V., tokio pobūdžio teisės pažeidimą (automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio) padarė pirmą kartą, ne tik sistemingai KET nepažeidinėjo, bet ir administracinė tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas leidžia spręsti, jog šis kaltinamojo neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas būtent dėl nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio. Kaltinamasis, nusikaltimo padarymo metu legaliai dirbo, dabartinio metu nedirba, nukentėjusiųjų teisme atsiprašė, su ieškiniais sutinka ir įsipareigojo jiems atlyginti žalą, iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi bei pergyvena dėl savo poelgio, nevengia baudžiamosios atsakomybės, savo veiksmus įvertino neigiamai. Atsižvelgiant į minėtos bylos ir kaltinamojo asmenybės faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad V. V. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas jam neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui išreiškiant pasitikėjimą juo ir atidedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, V. V. kuriam, siekiant tikslo atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, apribuota nuosavybės teise į jo būtą, turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, teisėtai įsidarbinti ir pradėti nukentėjusioms atlyginti žalą, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų terminui –jam skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jis šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, kuomet jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus bei turint omenyje, kad iš kaltinamojo nuo 2018-09-15 paimtas vairuotojo pažymėjimas ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejiems metams terminui, skaičiuojant nuo 2018-09-15, t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo (voke prie 1 tomo viršelio, t, 2, b.l. 56).

Prokuroras prašė kaltinamajam taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės, konfiskavimą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2.34 promilės etilo alkoholio, nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo ir VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis ,,Š. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo vardu (t. 1, b.l. 25, 46). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. V. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Š. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo kaltinamajam žinomoje vietoje Gudelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis), (t. 1, b.l. 48, t. 3, b.l. 32). Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas V. V. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna I. G.“ (toliau-draudimo bendrovė, civilinis atsakovas). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Nukentėjusieji A. S., A. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiajai A. S. 3587,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, A. J. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. S. ir jos sūnui D. S. 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83-92, 99-100, 104-125, t. 2, b.l. 112-134, 139-141).

Dėl turtinės žalos ir procesų išlaidų

Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad papildomai dėl vyro V. S. mirties ji patyrė 3587.80 eurų turtinę žalą, kuri siejama su kaltininko V. V. padarytu nusikaltimu. Mirus vyrui V. S., turėjo pasirūpinti jo kapavietę ir užsisakyti paminklą bei antkapį, kurie kartu su montavimo darbais kainavo 3090 eurų. Be to, patyrė nuostolį, susijusį su palikimo priėmimu po vyro mirties. Šias išlaidas sudaro: 318.90 eurų notaro paslaugos; 25 eurai advokato paslaugos dėl dokumentų paruošimo teismui; 120.00 eurų antstolio paslaugos už paveldėto turto apyrašo sudarymą; 33.90 eurų VĮ „Regitra“ už automobilių registravimą. Papildomai dėl vyro V. S. mirties ji patyrė 3587.80 eurų turtinę žalą, kuri siejama su kaltininko V. V. padarytu nusikaltimu.

Neturtinė žala, padaryta jai ir nepilnamečiui sūnui D. S. šiai dienai sudaro 55 000 eurų, atsižvelgiant į pažeistos vertybes, kurią neįmanoma atkurti- artimo žmogaus gyvybės atėmimo reikšmingumą, patirtus dvasinius išgyvenimus ir pablogėjusią sveikatą. Dėl vyro mirties ir patirto emocinio sukrėtimo iki šiol kamuoja nemiega, kasdieninės depresijos, galvos skausmai, atsirado akies trūkčiojimas. Teko kreiptis į medikus, vartoju jų paskirtus vaistus. Taigi, jos gyvenimo kokybė žymiai pablogėjo, netekus ne tik šeimos maitintojo, bet ir brangaus žmogaus.

Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad nukentėjusiajai A. S. civilinis atsakovas jau yra atlyginęs 2 955,73 Eur turtinę žalą ir 5 000 EUR neturtinę žalą (2 t., b .l. 144-147).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Mirus nukentėjusiosios vyrui V. S., ji užsisakė paminklą bei antkapį, kurie kartu su montavimo darbais kainavo 3090 eurų ( išlaidas patvirtintos 2019-06-14 sąskaitos faktūra serijos JG Nr.027, 2 t., b. l. 123). Be to, ji patyrė nuostolį, susijusį su palikimo priėmimu po vyro mirties, kurios - 318.90 eurų notaro paslaugos ( 2018-12-21 kvitas Nr.134, serija KDS 2 t., b. l. 120); 25 eurai advokato paslaugos dėl dokumentų paruošimo teismui ( 2018-11-08 sąskaita-faktūra Serija advRBNr-18-55, b. l. 119, 2 t.); 120.00 eurų antstolio paslaugos už paveldėto turto apyrašo sudarymą ( 2018-11-28 mokėjimo nurodymas, 2 t., b. l. 122); 33.90 eurų VĮ „Regitra“ už automobilių registravimą (kvitas Nr.85/7668 ), (2 t., b. l. 122).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau-LAT) praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (LAT nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Taigi tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos (LAT nutartis Nr. 2A-512-178/2015). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad iš viso išlaidos paminklui ir kapavietės įrengimui sudarė 3090 Eur (2 t., b. l. 123), kitos išlaidos susiję su palikimo priėmimo po vyro mirties 497, 8 Eur (2 t., b .l. 119-122) . Ginčo dėl to nėra, todėl teismas pripažįsta pagrįstomis 3587, 8 Eur dydžio išlaidas.

Nukentėjusioji A. S. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 400 Eur. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios A. S. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis), (t. 2, b.l. ).

Dėl neturtinės žalos

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Nukentėjusios ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl vyro ir tėvo žūties padaryta neįkainojama moralinė žala, nes A. S. neteko vyro, o D. S. ir A. J. – tėvo. Nukentėjusieji, netekę savo artimojo, patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jie visi su žuvusiuoju bendravo labai artimai, žuvusysis jiems teikė emocinę paramą, netikėta artimo žmogaus mirtis jiems sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, kuris keitė ir jų gyvenimo būdą, ritmą ir kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šiol yra itin didelis ir buvo matomas iš nukentėjusiųjų elgesio viso teisminio nagrinėjimo metu. A. S. dėl vyro mirties ir patirto emocinio sukrėtimo iki šiol kamuoja nemiega, kasdieninės depresijos, galvos skausmai, atsirado akies trūkčiojimas. Minėtos faktinės aplinkybės nukentėjusioji A. S. pagrindžia 2019-04-24 VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašu (t. 2, b.l. 132). Jos gyvenimo kokybė žymiai pablogėjo, netekus ne tik šeimos maitintojo, bet ir brangaus žmogaus. Žuvusiojo vaikai D. S. ir A. J. irgi dėl tėvo mirties patyrė emocinį sukrėtimą. Iki šiol negali susitaikyti, kad niekada nematys tėvo. Minėtos faktinės aplinkybės nukentėjusioji A. J. pagrindžia teismui pateiktais VĮ Vilniaus universiteto ligoninė santaros klinikos ir VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika medicinos dokumentais (t. 2, b.l. 133-134). Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusieji, netekę savo vyro ir tėvo, patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Žuvęs V. S. buvo sveikas, jam buvo 47 metai, nukentėjusieji neturėjo jokio pagrindo tikėtis jo mirties ar netekties, kaip atsitiko bylos nagrinėjamu atveju. Todėl staigi ir netikėta V. S. mirtis nukentėjusiesiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimų pasekmių iki šiol yra itin didelis. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat būtina atsižvelgti ir į šiuo aspektu reikšmingas nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. V. V. eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, pažeidė iš karto kelis KET punktų reikalavimus, dėl jo neteisėtų veiksmų kilo labai skaudžios nepataisomos pasekmės, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Pažymėtina, kad neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose. Teismas, užtikrindamas protingą tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyrą, siekdamas, kad jis galėtų realiai atlyginti nukentėjusioms priteistą žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kuo greičiau, į tai, kad priteistos žalos atlyginimas kaltinamajam nebūtų antra papildoma bausme, vertina jo turtinę bei šeimyninę padėtį. Kaltinamasis dabartiniu metu nedirba, turi būtą, todėl turės didelę galimybę priteistą žalą atlyginti. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš 5 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, draudimo kompanijai ADB Compensa Vienna I. G. atlygino A. S. dalį padarytos neturtinės žalos, t. e. 5000 eurų. Todėl likusi draudimo neatlyginta priteistinos sumos dalis neturtinei nukentėjusiųjų žalai atlyginti priteistina iš kaltininko V. V.. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, spręstina, kad A. S. ir D. S. patirta neturtinė žala atitinka 14000 Eur (kiekvieno iš jų), o A. J. - 9000 Eur. Likusioje dalyje ieškiniai atmestintini (t. 2, b.l. 74-75, 144-162. T. 3, b.l. 6-25).

Kaltinamajam V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Valstybės įmonės „Regitra“ V. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00351597, saugomas prie bylos pakete Nr. 2, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“ (t. 2, b.l. 56, 58).

Dokumentas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –DVD-R diskas su eismo įvykio nuotraukomis saugomas prie bylos paliktinas saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), (t. 1, b.l. 6, voke prie bylos t. 1 viršelio).

Automobilis R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo saugomas transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu: Minsko pl. 21, Vilnius grąžintas A. S. (t. 1, b.l. 31-32, 35).

Automobilis Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo saugomas transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu: Minsko pl. 21, Vilnius grąžintas V. V. (t. 1, b.l. 48-49).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018-10-02 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-10-11 protokolu ir turto apyrašu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo automobiliui Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) terminas, skaičiuojant nuo 2019-10-12 pratęstinas iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo. Šį automobilį konfiskavus šis paskirtas apribojimas panaikintinas (t. 1, b.l. 54-60, t. 2, b.l. 101-102, 135).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018-10-30 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-11-05 protokolu ir turto apyrašu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo butui, esančiui (duomenys neskelbtini) terminas, skaičiuojant nuo 2019-10-30 pratęstinas iki nukentėjusioms padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 54-60, t. 2, b.l. 67-72, 137-138, 142-143).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. V. (V. V.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 3 dalimi, V. V. (V. V.) 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti legalų darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 4) atlyginti nukentėjusiajai A. S. ir A. J. kiekvienai po 3000 Eur dalį neturtinės žalos, per vieną mėnesį-pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per vienerius metus- atlyginti nukentėjusiajai A. S. 3587, 8 Eur turtinę žalą.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. (V. V.) pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. V. (V. V.) baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-09-15.

Remiantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį ,,Š. S.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą nuteistajam žinomoje vietoje Gudelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės įmonės „Regitra“ V. V. (V. V.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą prie bylos perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. V. (V. V.) po 14000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo A. S. ir D. S. bei 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. J. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. V. (V. V.) 3587, 8 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo A. S. naudai.

Priteisti iš V. V. (V. V.) 400 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti A. S. naudai.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –DVD-R diską su eismo įvykio nuotraukomis saugomą prie bylos, palikti saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018-10-02 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-10-11 protokolu ir turto apyrašu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo automobiliui Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) terminą, skaičiuojant nuo 2019-10-12, pratęsti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo. Šį automobilį konfiskavus šį paskirtą apribojimą panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018-10-30 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-11-05 protokolu ir turto apyrašu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo butui, esančiui (duomenys neskelbtini) terminą, skaičiuojant nuo 2019-10-30, pratęsti iki nukentėjusioms padarytos žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.