Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-585-859/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1-585-859/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36513-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
V. M.
Civilinis ieškovas
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-585-859/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36513-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.14.10.1.; 2.3.6.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam V. M.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K.,vertėjai Anai Grečišnikovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu (proceso dalyviams sutikus - naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemonę „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. M. 2020 m. rugsėjo 11 d., būdamas daugiabučio namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino I. K. priklausančio buto durų dvi spynas, iš kurių galimai į vieną įkišo metalinę dalelę, į kitą galimai pripylė klijų, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą, kurio vertė 278,30 EUR, tada išdaužė to paties buto langą, kurio vertė 453,75 EUR, tokiu būdu sugadino langą. Tokiais veiksmais padarė buto savininkei viso 732,05 eurų žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. M. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas daugiabučio namo laiptinėje tyčia, sugadino svetimą turtą, o būtent I. K. priklausančio buto dvi durų spynas, taip pat, prikalė prie minėto buto durų dvi lentas, identiškas toms, kurias pats remontuodamas minėtą butą prieš tai dėjo buto viduje, tokiu būdu sugadindamas duris, padarė buto savininkei I. K. 368,00 EUR žalą.

Šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiosios I. K. bendros 1 100,05 EUR vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. M. parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją. 2019 metų vasarą ji pagal reklamą pas jį užsakė virtuvės baldus, spintas. Gavo avansą. Pasirašė ant popieriaus, kad avansas paimtas. Suma už paslaugą nebuvo nurodyta, ji buvo virš 4000 eurų. Gavo 700 eurų avanso už spintas ir 1000 eurų už virtuvę. Susitarė, kad baldai bus pagaminti per 1,5 mėnesio. Per tą terminą padaryti nepavyko, nes užsakovas pusantro mėnesio tempė laiką dėl spalvų, vėliau negalėjo padaryti grindų, vėliau pas jį buvo problemos. Ten vyko remontas senos statybos bute. Spalvas gavo po mėnesio. Buvo padarytos spintos, vėliau neturėjo rankenos. Trūko virtuvės spalvos. Spintos jau buvo pastatytos. Užtruko virš 3 mėnesių, bet pastatė virtuvę. Galutinis atsiskaitymas buvo sutartas tada, kai viskas bus padaryta. Sumos negavo, klientė neatsiliepė telefonu, liko skolinga apie 3000 eurų. Nieko nedarė, niekur nesikreipė. Pas klientę nėra sąžinės. Porą kartų paskambino nukentėjusiajai ir viskas. Jos el. pašto adreso neturėjo, nuotraukas siuntė per „Viber“. Per „Viber“ jai nerašiau. Ne pati klientė, o jos draugas paskambino ir pasakė, kad jis nieko negaus. Jis parašė žinutę: „supratau, kad atsiskaitymo nebus“, ir buvo tyla. Nežino kodėl jį kaltina, ne jis sugadino nukentėjusiosios turtą. Po to, kai su juo neatsiskaitė, galbūt buvo (duomenys neskelbtini)rajone, bet pas nukentėjusiąją nebuvo. Tuo metu leidimo užsiimti ta veikla neturėo, mokesčių nemokėjo. Važinėjo ten, bet negali pasakyti, ar turėjo kitų užsakymų (duomenys neskelbtini). Buvo duotas raktas, vėliau skambindavo ir jam atrakindavo duris, o po darbo užrakindavo. Nežino kodėl nesumokėjo. Nedarė kaltinime nurodytų veiksmų. Kai baigėsi bendradarbiavimas su nukentėjusiąja pykčių nebuvo. Negrasino, kad išdaužys jos buto langus. Nukentėjusioji nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės. Negali pasakyti, kodėl įtaria padarius šias nusikalstamas veikas. Važinėjo „Volksvagen Passat“ automobiliu. Žalias „Renault Scenic“ automobilis yra žmonos, kėbulo tipas hečbekas, galėjo juo naudotis. 2020 m. rugsėjo 17 d. galbūt buvo atvažiavęs „Renault“ automobiliu prie nukentėjusiosios namų (duomenys neskelbtini). Tą dieną kontakto su kitu asmeniu nebuvo. Tą dieną nenešė plokščių, lentų į nukentėjusiosios laiptinę. Tai buvo (duomenys neskelbtini) prie namo šalia nukentėjusiosios namo. Ten buvau pas pažįstamą, nežinau jo vardo, negaliu pasakyti jo telefono numerio. Buvome susitikę prie namo, adreso nežinau. Ne prie nukentėjusiosios namo. Nebuvau užėjęs į nukentėjusiosios laiptinę, nieko ten nenešiau. Automobilį pastatė. Išlipo, nieko nenešė iš automobilio, nuotraukose ne jis. Ten ne jis, jo ten nebuvo. Buvo netoli nukentėjusiosios namo. Susitiko su draugu, grįžo į automobilį, negalėjo išvažiuoti. Sėdant į automobilį kažkas jį užblokavo, nežinojo kodėl. Išėjo, ramiai, nebėgo. Nekvietė policijos, kad neturėtų problemų. Nematė kas jį užblokavo. Nepagalvojo pranešti policijai. Nuėjo į troleibuso stotelę, nuvažiavo namo, automobilį paliko. Automobilį pasiėmė kitą dieną, jis jau nebuvo užblokuotas, išvažiavo, policijai nepranešė.

V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užsiima namų baldais. Montuoja spintas ir kitus namų baldus. Verslo liudijimo neturi. Yra įkėlęs skelbimą į (duomenys neskelbtini) portalą. Prieš maždaug pusę metų, jam paskambino moteris, kuri minima pranešime apie įtarimą, I. K.. Jis nuvyko į jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie susitarė, kad jis jai padarys virtuvės baldus. Ji parodė kokios virtuvės ji norėtų jis sutiko pagaminti ir sumontuoti. Baldus jis gamina ceche, iš baldo plokščių (duomenys neskelbtini). Jie sutarė, kad jis jai virtuvę pagamins ir sumontuos per pusantro mėnesio. I. K. davė jam avanso apie 1000 eurų, likusią dalį sutarė kad ji sumokės kai pilnai įgyvendins šį projektą, likusi dalis apie 2000 eurų. Apie tai kad priėmė avansą parašė ant lapelio ir įteikė klientei. Jis jai nepadarė per pusantro mėnesio virtuvės, kadangi pastaroji apie mėnesį rinkosi virtuvės spalvą, tada jis turėjo asmeninių problemų. Sutarties dėl minėtų darbų atlikimo jie nerašė. Minėtame bute dirbo apie mėnesį, tikriausiai visą rugsėjį. Per mėnesį padarė tam tikrus darbus, bet nepadarė iki galo smulkmenų, tokių kaip cokolis, rankenos ir pan. Turėjo vėliau užbaigti. Apie tai kad I. K. kažkas nepatiko jis nežino. Paskutinę darbo dieną rugpjūčio mėn. jis atidavė I. K. buto raktus, nes turėjo kiekvieną dieną jai juos atiduoti, ji jo atliktų darbų nežiūrėjo. Pastaroji neskambino, tada nekėlė ragelio. Dėl bute atsiradusių sienose įbrėžimų, jis žino, bet I. K. pranešė jam, kad ji pasisamdys asmenį, kuris suremontuos atsiradusius įbrėžimus, o jis turės sumokėti. Tai ji jam pranešė telefonu. Sienose įbrėžimus galbūt padarė jis netyčia. Į klausimą kur buvo rugsėjo 10-11 dieną atsako, kad neprisimena. Į klausimą ar buvo 2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini)g. atsakė, kad neprisiminė. Į klausimą, ar buvo rugsėjo 17 dieną (duomenys neskelbtini) g. automobiliu „Renault“ (duomenys neskelbtini) atvykęs šalia (duomenys neskelbtini) namo, atsako kad neprisimena. Šis automobilis priklauso žmonai, bet važinėja jis su juo taip pat. Į klausimą ar jis sugadino (duomenys neskelbtini) buto duris atsako, kad ne. Į klausimą, kas bute išdaužė langą, jis irgi nežino. Į klausimą kur nešėsi laminatą 2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) g. atsako, kad nieko niekur nenešė, neprisimena. Į klausimą kodėl bėgo bandant jį sustabdyti 09.14 (duomenys neskelbtini) g. atsako nežino, nebuvo ten. Apie tai kad jis sugadino aukščiau įvardinto buto duris du kartus, langą, ir prikalė dvi lentas prie durų gali pasakyti, kad jis nieko nedarė. Tegu užsakovė pati galvoja kaip gyvens toliau, jis iš jos nieko daugiau nereikalaus. Jis daugiau jai neskambino ir neskambina (t. 1, b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu V. M. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Į klausimą kur buvo 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakė, kad nežino, negali pasakyti. Į klausimą ar buvo 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) atsako, kad nebuvo. Į klausimą kur tada buvo 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val. atsako, kad nežino kur buvo, negali pasakyti. Į klausimą, ar I. K. yra sakiusi kur galima nusipirkti laminato plokštes, kurios buvo jos bute, o po to, buvo prikaltos prie durų, atsakė gal ir sakė, bet ar jis jas pirkosi klausimas. Į klausimą ką gali pasakyti apie (duomenys neskelbtini) primėtytus vielos gabaliukus atsakė, kad nieko negali pasakyti. Į klausimą, ar yra buvęs (duomenys neskelbtini), atsakė, kad nebuvo. Į klausimą ar yra gaminęs baldus I. K. tėvams, atsakė gal ir darė, bet ar montavo tuos baldus (duomenys neskelbtini) negali atsakyti, jis neprisimena koks buvo adresas <...> (t. 1, b. l. 108).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį tėvas surado skelbimą, nes jam reikėjo atlikti smulkius darbus. Kaltinamasis atvyko pas tėvą į namus ir ten susitarė dėl baldų gamybos. Pasirinko šį baldininką, nes jis pasakė, kad pagamins spintas ir virtuvės baldus per 1,5 mėn., o kiti baldininkai nurodė 3-6 mėn. terminą. Jis per tą laiką baldų nepagamino. Tai, kad vyko remontas, neturėjo įtakos. Paskutinis 2020 m. rugsėjo 5 d. terminas buvo sutartas prie liudininko. Jis vis atidėliojo terminus, darė broką, dingdavo, apdaužė sienas, vieną spintą sumontavo ne tame kambaryje, antros spintos ir virtuvės baldų nepadarė, vis darė broką, ne pagal brėžinį ir atidėliodavo terminus arba dingdavo. Rugpjūčio mėn. jis pareikalavo dar pinigų, ji sutikau jei jis pasirašys rašytinę sutartį ir galutinis terminas bus 2020 m. rugsėjo 5 d. Jis atvyko ir supyko, kad ji pasiūlė primokėti 200 eurų, o ne 500 eurų. Jis pasakė, kad padarys savaip, jam tų 200 eurų nereikia ir baldus padarys iki 2020 m. rugsėjo 5 d., tačiau nurodytai datai jis nepadarė, atvežė raktus ir pasakė, kad darbų nebaigė, nežino kada baigs – kai atsiras pinigai. Jis paliko netvarką ir išvažiavo. Jis sėdo į automobilį ir be žodžių išvažiavo. Kadangi buvo sutarta, kad tai galutinis terminas ir jis buvo įspėtas, kad ji nutrauks su juo santykius ir nebenori laukti, jai trūko kantrybė. Draugas informavo jį, kad jie atsisako, nebenori toliau su juo bendradarbiauti. Ji turėjo samdyti dažytoją, glaistyti ir perdažyti sienas, kurias jis apgadino ir neatlygino, patyrė išlaidų. Po savaitės buvo išdaužti langai ir sugadintos spynos. Nuo to laiko buvo eilė pasikartojančių veiksmų. Po savaitės buvo prikaltos dvi identiško laminato lentos – jis žinojo kur jas pirko. Kaimynas pastebėjo, kad jis nešė lentas ir jai paskambino. Ji atvažiavo, kaltinamasis ją matė. Jie užblokavo jo automobilį, kad jis neišvažiuotų, ir paskambino policijai. Jis tuo metu pabėgo iš automobilio palikęs jį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis žinojo, kad gyvena ji pas tėvus ir spalio mėn. buvo primėtyta spygliuotos vielos, dėl ko ji pradūrė padangas. Tyrimas vyko, jis buvo apklaustas, bet per Kūčias jis vėl sugadino spynas, vėl buvo kviesta policija, pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, ją apklausė telefonu. Vėl buvo sugadintos spynos, „super“ klijais sugadinta durų plokštė. Jis nesutiko pasirašyti sutarties. Sutartis buvo žodinė. Spintų spalvos buvo išrinktos iš karto, tai neturėjo įtakos. Dėl sutarties nutraukimo pranešė draugas V. J.. Kaltinamasis atsiuntė žinutę: „ar nebus atsiskaitymo“, nors žinojo, kad buvo skolingas man už sienas, baldų nepagamino ir pagamino su broku. Ji turėjo perdaryti ir antrą kartą mokėti kitiems baldininkams. Jį informavo, kad atsiskaitymo nebus. Susirašinėjime yra jo virtuvės baldų brėžinys, apie tai, kad jis sumontavo spintą ne tame kambaryje ir pagadino sienas, sienų nuotraukos, žinutės apie tai, kad jis neatsiliepia į skambučius, apie tai, kad informuosiu policiją, jei jis atsilieps. Jis kaltę dėl sienų pripažino, bet sakė, kad pats netaisys, sutinka, kad ta suma būtų išskaičiuota. 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo pasakyta, kad nutraukia žodinę sutartį. Po to, grasinimų nebuvo, nesusirašinėjo, nesusiskambino. Sprendžia, kad spynas sugadino jis, nes neturi kito įtariamojo, jis labai supyko, kad nutraukė su juo bendradarbiavimą. Kai rugpjūčio mėn. pasakė, kad gali duoti tik 200 eurų, o jis norėjo 500 eurų, jis labai supykęs pasakė, kad nereikia ir jis padarys savaip. Praėjo pora dienų po draugo skambučio ir iš karto pasipylė veiksmai. Draugas paskambino jam maždaug po 2 dienų po žinutės. Tą dieną atėjo ir negalėjo įkišti nei vieno rakto į skylutę, negalėjo suprasti dėl ko. Po to, suprato, kad spynos sugadintos. Išėjusi į lauką pamatė, kad langai išdaužti. Pranešė policijai, teko kviesti avarinę durų tarnybą. Jos butas (duomenys neskelbtini) aukšte. Buvo šauta į langą, skylė, kulka buvo įstrigusi stiklo pakete. Kulkos iš lauko nesimatė. Tai buvo svetainės-virtuvės kambaryje. Buvo sugadintas vieno lango du stiklo paketai iš trijų. Dalį žalos atlygino draudimas. 2020 m. rugsėjo 17 d., kai jis priklijavo plokštes ir sugadino spynas, negalėjo atrakinti, bet kitą dieną pavyko atrakinti butą ir spynos buvo keistos antrą kartą, buvo keista apdailos plokštė. 2020 m. rugsėjo 17 d. paskambino kaimynas J. U. ir pasakė, kad pamatė kaip kaltinamasis neša plokštes į jos laiptinę. J. U. prieš tai matė V. M. dirbantį, žinojo apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pirmas įvykis, pažinojo jį iš veido, nes gyvena priešais, matydavo kaltinamąjį 5-10 metrų atstumu. Jis paskambino, pasakė kviesti policiją, tuo metu užstatė jo automobilį ir nufilmavo kaip jis nešasi laminato plokštes į jos laiptinę. Ji atvažiavo, paliko savo automobilį prie kaltinamojo automobilio, nuėjo į laiptinę, pamatė, kad prie durų prikaltos dvi lentos. Išėjo į lauką, kaltinamasis pamatęs ją pabėgo, paliko automobilį, nes jo automobilis buvo užstatytas ir jis negalėjo išvažiuoti. Tuo metu atvažiavo policija. Liudytojas matė kaip iš „Renault“ automobilio, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis ištraukė lentas, nuėjo į laiptinę. Kaimynas nenuėjo į laiptinę pažiūrėti, tuo metu tiesiog filmavo. Kaimyno skambutis buvo apie 18-19 val. Pamatė kaltinamąjį sėdintį „Renault“ automobilyje, jo automobilis buvo užstatytas kaimyno automobilio. Nuėjusi į laiptinę pamatė prie durų prikaltas dvi tokio paties laminato, kaip jos bute, lentas. Durys buvo sugadintos, negalėjo atrakinti. Nusileido į apačią, ten buvo kaimynas, jis pasakė, kad kaltinamasis pabėgo. Kai atvažiavo policija į butą neužėjo, nes nepavyko įkišti rakto, laminatas buvo iki pat grindų, buvo sunku atidaryti. Policijos pareigūnas pats bandė atrakinti duris, bet tą dieną jam nepavyko. Duris atrakino kitą dieną. Plokštes nuėmė tada, kai keitė duris. Plokštes nulupo su kaimynų pagalba, jos atsilupo su visu fasadu. „Renault“ automobilis žalsvos spalvos. Kaltinamasis žinojo, kad gyvena ji (duomenys neskelbtini), buvo ten atvykęs ne kartą. Tai yra nuosavas namas, ne pravažiuojama dalis, o įvažiavimas, takas prie namo. Ten buvo primėtyta karpytos spygliuotos vielos, kuria pradūrė tris padangas. Vielos buvo primėtyta buvo už vartų. Vėliau kelis rado ant takelio. Paskambino policijai, pasakė užpildyti pranešimą per e-policija. Buvo dvi žieminės ir viena vasarinė padanga. Tą dieną keitė padangas, iš vienos padangos ištraukė vielą. Grįžo namo ir pradūrė dar dvi naujai pakeistas žiemines padangas. Tai buvo 2020 m. spalio 29 d. Vasarinė padanga buvo „Michelin“, o žieminės „Marshal“. Surinko 3-4 vnt. Kai traukė, jie lūžo į kelias dalis. Viela, kurią rado ant žemės, skiriasi, ji lygi, nes neįsisuko į padangas. Nebuvo konfliktų ir nesutarimų su kitais asmenimis. Po įvykių nebandė bendrauti su kaltinamuoju, jis su manimi taip pat nebandė. Asmeniškai negrasino išdaužyti buto langus, bet jos draugas V. J. sakė, kad kaltinamasis jam taip sakė. Tai buvo išsakyta skambučio metu, kai buvo nurodyta, jog nebereikia kaltinamojo paslaugų.

2021 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. parodė, kad jai buvo paaiškinta, jog tai yra karpyta spygliuota viela, kuri buvo primėtyta ant tako prie jos namų, kur gyvena su tėvais, dėl to pradūrė tris padangas ir vieną padangą pradūrė kaimynas. Manė, kad tai kaltinamojo veiksmai, nes daugiau su niekuo konfliktų neturėjo, kaltinamasis žinojo, kur stovi automobilis, kur gyvena, ne kartą buvo tame kieme (duomenys neskelbtini). Tai yra 20 metrų nuo tos vietos, kur buvo remontas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ji atėjusi prie savo buto durų, negalėjo minėtų durų atrakinti, nes pastebėjo kad jos aptepliotos kažkokiu šviesiu skysčiu, aplink durų spynas, taip pat pastebėjo, kad išdaužti iš lauko pusės svetainės buto lango du paketai. Kas tai galėjo padaryti galimai buvęs darbininkas V. M.. Su minėtu darbininku buvo sutarta žodžiu, kad už 3800 eurų padarys virtuvės baldus ir dvi spintas. Pradžioje jam buvo duotas 1700 eurų avansas. Kai darbininkas pastatė spintą, ji nuėjo pasižiūrėti ar jis pastatė spintą. Pastebėjo kad apgadintos sienos ir spinta pastatyta buvo ne ten kur buvo sutarę. Tada V. M. buvo dingęs porai savaičių. Kai vėl pasirodė, jis pradėjo dirbti, atsivežė stalviršį, jį pastatęs paprašė 500 eurų, ji paprašė, kad pasirašytų sutartį. Jis atsisakė pasirašyti sutartį. Tada ji jam pasakė kad duos 200 eurų, po ko, jis supyko išvažiavo. Jis visus darbus pažadėjo padaryti iki 2020 meta rugsėjo 5 d., tačiau jis iki sutartos dienos nepadarė. Jam pasakė, kad su juo nutraukia sutartį ir ieškosi kito meistro. Jos vardu V. M. paskambino draugas V. J., kuris pranešė, kad jo paslaugų nebereikia, tada V. M. pagrasino išdaužyti buto langus. Po draugo pokalbio vieną kartą bandė su ja susisiekti V. M., tačiau ji su juo nebenorėjo kalbėtis, todėl jam neatsiliepė. O paskambinęs jos draugas pasakė, kad jo paslaugų nereikia, nes susirado kitą meistrą. Jai padaryta 1000 eurų turtinė žala. Kas tiksliai galėjo apgadinti turtą nežino, nes minimo darbininko V. M. gadinant jos turtą nematė asmeniškai, tik įtaria (t. 1, b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį susipažino su V. M.. Jis jos mamai gamino virtuvinę spintelę. Jos mama laikraštyje rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad V. M. , kaip individualus asmuo gamina įvairius baldus. Kadangi ji 2020 m. sausio 1 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ten vyksta šiuo metu remonto darbai, nusprendė, kad šitas pats asmuo V. M. gali pagaminti jai korpusinius baldus, todėl pas jį paprašė, kad pastarasis atvyktų jos gyvenamuoju adresu ir sudarytų darbų sąmatą, kokia bus virtuvinių baldų ir kambario sieninės spintos ir koridoriaus sieninės spintos bendra pagaminimo kaina. Viską žodžiu aptarė su minėtu meistru. Per du kartus padavė jam grynais pinigais 1700 EUR avansą ir buvo sutarta su baldininku, kad baldai bus pilnai pagaminti ir sumontuoti iki 2020 metų birželio mėnesio. V. M. baldų montavimo darbus jos bute pradėjo šių 2020 m. liepos 14 dieną. Jau pirmą dieną ji pamatė, kad montavimo darbai atlikti nekokybiškai bei sieninė spintą sumontuota ne tame kambaryje, kuriame buvo tartasi su meistru, taipogi buvo apgadintos jos buto sienos, tai yra nubrozdintos sienos ir apdaužyti kampai. Kadangi V. M. buvo sumokėjus nemažą avansą, todėl nenorėdama keisti meistro ir taupant laiką pasiūlė jam ištaisyti savo klaidas. V. M. po pasiūlymo sumontuoti spintą kokybiškai ir atlyginti jai padarytą žalą dėl apgadintų sienų bute, dingo ir neatsiliepė į jos skambučius ir žinutes. Tuomet ji iš kito telefono numerio paskambino V. M. ir paprašė atvykti ištaisyti savo nekokybiškai atliktą darbą, jis sutiko. Su M. M. buvo sutarta, kad paskutinis terminas, kada jis turi sumontuoti visus jos užsakytus baldus ir pataisyti savo padarytas klaidas yra iki 2020 m. rugsėjo 5 d.. Su minėtu asmeniu buvo sutarta, jei jis viską įvykdys su juo bus pilnai atsiskaityta, tai yra jam bus sumokėta sutarta suma 3400 eurų, atėmus avansą. Pastarasis jai turėjo atlyginti žalą už sugadintas sienas. Buvo taip pat sutarta jei V. M. neatliks minėtų darbų, tuomet ji atsisakys jo paslaugų. Kadangi V. M. neatliko pažadėtų darbų iki numatyto termino, ji jo paslaugų atsisakė. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 14.00 val. grįžusi namo pastebėjo, kad apgadintos ir ištepliotos dvi jos buto durų spynos, ji negalėjo įkišti rakto į buto durų spyną. Taip pat, pastebėjo, kad yra išdaužti jos buto du stiklo paketai, tai yra peršauti kažkokiomis šratinėmis kulkomis. Dėl buto durų dviejų spynų jai padaryta žala yra 278,30 eurų, dėl buto apgadintų langų jai padaryta žala 453,75 eurų. Dėl šio įvykio įtaria V. M., kuris kai paskutinį kartą jį matė nurodė, kad jei tarpusavyje nevyksta susišnekėjimas, jis padarys savaip. Su minėtu asmeniu norėjo pasirašyti oficialią rašytinę sutartį dėl baldų gamybos paslaugų atlikimo, tačiau V. M. to padaryti nesutiko, parašė dar kartą, tai yra trečią katrą sumokėti jam 500 eurų avansą, tačiau jai nesutikus ir pasiūlius jam sumokėti 200 eurų avansą, jis supyko ir pasakė, kad jam nereikia 200 eurų ir kad jis padarys savaip. Ji pati nematė, kas sugadino jos buto durų spynas ir langus. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val. jai per „Messenger‘ programą paskambino jos pažįstamas J. U., kuris paaiškino, kad šiuo metu link jos buto artinasi iš matymo pažįstamas asmuo, tai yra V. M., kuris rankose nešasi dvi laminato plokštes. Pažįstamas pradėjo filmuoti minėtą asmenį, o jai liepė skambinti į policiją. Ji paskambino į policiją, o J. U. iš savo namų filmavo minėtą asmenį. Tuomet ji su savo mašina atvažiavo į tą kiemą, kur stovėjo jos meistro V. M. automobilis Renault, valst. (duomenys neskelbtini), jis jau buvo mašinoje. Tuo metu J. U. pasistatė savo automobilį ant išvažiavimo, kad V. M. nepasišalintų iš kiemo savo automobiliu. Ji tuo metu nuėjo pažiūrėti prie savo buto durų, tai yra ar niekas neapgadinta. Nuėjusi prie durų pastebėjo, kad jos buto įėjimo durys yra sugadintos, tai yra ant durų buvo prikaltos dvi laminato plokštės, kurios yra tokios pačios kaip sudėtos grindys jos bute. Taip pat buvo sugadintos ir abi buto durų spynos, tai yra įtaria, kad į abi spynas buvo pripiltas kažkoks skystis. Jos buto durys yra sugadintos nepataisomai, todėl jas reikia keisti į naujas. Jai padaryta žala dėl durų sugadinimo yra 368 eurai. Dėl buto durų apgadinimo įtaria baldininką V. M., kadangi vykstant baldų montavimo darbams jos namuose, montuojant virtuvės baldus buvo pritrūkta laminato, tuomet ji meistrui V. M. yra nurodžiusi, kad laminatą, kurio pavadinimas „Kronotex Mammut“ įsigijo parduotuvėje „Grindų rojus“. V. M. žadėjo minėtoje parduotuvėje nupirkti reikiamą kiekį laminato. Kol ji apžiūrinėjo padarytus nuostolius V. M. pasišalino iš įvykio vietos, todėl atvykus pareigūnams jo jau nebuvo. Dėl įvykio, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 11 d. jai padaryta turtinė žala 732,05 eurų. Dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykio jai padaryta turtinė žala yra 368 eurai. Bendra padaryta turtinė žala yra 1100,05 eurų suma. Prie papildomos liudytojo apklausos prideda dokumentų kopijas: 1. Vilniaus durų sąmatą - 1 lapas. 2. UAB „Langų sevisas“ sąskaitą faktūrą, Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 lapas. 3. UAB „Vitemus“ PVM sąskaitą faktūrą, Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 lapas. 4. Pinigų paėmimo, tai yra avanso raštelis - 1 lapas. 5. Lango apgadinimo nuotraukos - 3 lapai. 6. Viršutinės spynos, kuri buvo sugadinta 2020 m. rugsėjo 11 d. nuotrauka 1- lapas (t. 1, b. l. 41-47).

Papildomai nukentėjusioji I. K. parodė, kad po 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykių, kai buvo sugadintos jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) durys, išdaužtas langas ir prikaltos plokštės, dėl kurių ji įtaria meistrą V. M., 2020 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) jos tėvų individualaus namo kieme buvo primėtyta geležinės spygliuotos vielos gabaliukai, ant kurių užvažiavus ji pradūrė automobilio padangas. Minėtu adresu ji gyvena kartu su tėvais kol tvarkomas jos butas (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 28 d. paprašė kaimyno pakeisti jos automobilio Peugeot 207 padangas į žiemines. Autoservise nuėmus padangas meistrai pastebėjo, kad jos vienoje vasarinėje padangoje yra vielos gabaliukai. Padanga buvo išmesta. Kitą dieną, 2020 m. spalio 29 d. ryte apie 07.45 val. važiavo nuvežti vaiko į darželį, tada grįžo namo. Apie 16.00 val. išvažiavus iš kiemo pastebėjo kad jos žieminės padangos nuleistos. Patikrinus padangas, pastebėjo kad dviejose nuleistose padangose buvo tie patys vielos gabaliukai, kuriuos prieš tai iš jos automobilio vasarinės padangos išėmė meistrai. Apžiūrėjus kiemą, kur gyvena ir kaskart statosi savo transporto priemonę, rado ant vėžių į įvažiavimo ir išvažiavimo į kiemą vieną tokį patį vielos gabaliuką kuriuo prasidūrė padangas. Mano, kad šių vielos gabaliukų jų kieme (duomenys neskelbtini)primėtė V. M., su kuriuo tik vienu iki šiol turėjo konfliktą. Spygliuotos vielos galėjo pamėtyti 2020 m. spalio 28 d., kadangi prieš tai viskas buvo gerai, padangų ji neprasidurdavo. Į (duomenys neskelbtini) kiemą niekas išskyrus ją nevažiuoja, tik ji. V. M. žinojo kur gyvena ji ir jos tėvai, kadangi ne vieną kartą yra buvęs minėtame name. Dėl pradurtų padangų patyrė 100 eurų žalos, kadangi teko nusipirkti vieną naują padangą, o kitas dvi pavyko užlopyti (t. 1, b. l. 50-56).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad meistras, kai suprato kaltinamasis, turėjo padaryti I. baldus, bet jų nepadarė. Dėl to buvo kažkoks ginčas, bet jame nedalyvavo. Tai buvo rugpjūčio mėn. pabaigoje. Buvo kalbėta apie tai, kad jis įsipareigojo padaryti baldus iki rugsėjo 1 d. , prašė avanso, kažkiek pinigų jau buvo gavęs, ginčas buvo dėl to, nes jis vėlavo padaryti baldus kaip jie buvo susitarę. Gavosi žodinis konfliktas: „išdaužysiu langus“, „kažkas gailėsis, kad neduoda avanso“. Jie su nukentėjusiąja draugai, padėjo jai su remontu. Matė kaltinamąjį gal keturis kartus, vasaros viduryje. Pradžioje buvo ginčas, nes buvo atvežta ne tokio aukščio ar spalvos spinta, gal liepos mėn. Nežino ar ginčas buvo išspręstas. Jis prie jo pasakė dėl stiklų daužymo. Pasikalbėjo su I., vėliau nusivežė jį į šoną ir pasakė: „sutariam vyriškai, padaryk baldus iki rugsėjo 1 d., kaip esi žadėjęs, duosiu avansą“, jis pasakė: „gerai“, jis jam davė 100 eurų, jis pasakė, kad 100 eurų neims, paklausė kiek jam reikia to avanso, nes jau yra gavęs 600 ar 900 eurų. Jis pasakė, kad jam neįdomu jo 100 eurų, negelbės. Jis pasakė: „padaryk baldus iki rugsėjo 1 d., I. atiduos sumą ir skirstomės“. Jis paklausė: „o kas jeigu ne?“. Jis pasakė, kad nieko, yra teisinės priemonės. Jis pasakė: „duš langai, tu manęs negąsdink“. Jis pasakė: „aš tavęs negąsdinu, tu gąsdini“. Tuos žodžius suprato tiesiogiai, kad jis sudaužys nukentėjusiosios langus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pasikalbėjo. Pasakė, kad nereikia gąsdinimų, tiesiog padarytų baldus ir išsiskirstys, jis pasakė, kad bus padaryta, apsisuko ir nuvažiavo, pinigų nepaėmė. Girdėjo, kad kažkas jį matė, kai jis gadino duris. Tuo metu su I. nebendravo, tiesiog žino, kad jis buvo kažką priklijavęs, buvo sugadintos spynos, bet nepasakys kaip. Kažkada skambino, sakė, kad buvo kažkas primėtyta, pradurtos padangos. Žino, kad buvo sudaužyti langai. Buvo atvažiavęs, matė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. U. parodė, kad susipažino su nukentėjusiąja grupėje „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Facebook“. Jis taip pat ten gyvena, jo namas kitoje kelio pusėje. Pradžioje sužinojo, kad išdaužė langus, languose buvo skylės. Susipažino su I. ir ji pasakė, kad taip buvo. Buvo girdėjęs, kad tame bute šūkavo vyriškas balsas, keikėsi. Jo paprašė pakeisti automobilyje lemputę, jis ėjo į aikštelę. Buvo matęs meistrą, jo automobilį, kai ėjo pamatė ir pasidarė keista, kad automobilis pastatytas per porą namų ir tas įvykis jau buvo įvykęs. Jis suprato, kad kažkas gali vykti, nusileido, pasakė, kad lauktų ir kviestų policiją ir nuėjo namo. Žinojo, kad pas I. buvo virtuvės remontas bute. Ji paprašydavo pažiūrėti ar meistras dirba kai jos nebūdavo namuose. Jis pažiūrėdavo per langą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Matydavo meistro automobilį, girdėdavo, kad rėkavo, keikėsi. Į vidų nebuvo užėjęs. Jis važinėjo su auksinės spalvos „Renault“ automobiliu. Gal I. pasakė kaip atrodo automobilis. Yra matęs kaip jis kažkada atvažiavo tuo automobiliu, prieš langų daužymą, jis dėjo į bagažinę kažkokius daiktus. Suprato, kad tai meistras. Jis krovė daiktus su kitu asmeniu, gal pagalbiniu. Kaltinamasis yra tas pats asmuo. Tai buvo (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiosios namų. Tikrino ar meistras dirba vieną kartą, tada ir girdėjo keiksmažodžius. I. sakė, kad remontuoja, vyksta kažkokie pykčiai su meistru. Matė tą veiksmą, kai jis kažką susikrovė ir išvažiavo. Matė, kad dėjo kažkokią detalę ar dvi, kaip stalčius. Išvažiavo ir po kiek laiko sužinojo, kad išdaužyti langai – I. pasakė, ji buvo išsigandusi. Pamatė du išdaužtus langus ir šratą stikle. Vienas buvo įstrigęs, kitas praėjo kiaurai. Ji sakė, kad įtaria, jog tai gali būti meistras, buvo labai išsigandusi. Jis ėjo keisti I. automobilio lemputės, pasakė, kad susitiks aikštelėje prie namų. Jis eidamas į aikštelę pamatė šį žmogų (nurodo į kaltinamąjį) atvažiavusį ir pastačiusį automobilį „Renault“ per porą kiemų ir suprato, kad kažkas bus ne taip. Jis buvo vienas. Už namo ir parduotuvės. Tuo metu jis tik parkavo automobilį. Nuėjo, pasakė I., kad pamatė meistrą, ji išsigando, pasakė, kad lauktų automobilyje, skambintų policijai. Jis nuėjo namo, įsijungė telefoną ir filmavo iš balkono (duomenys neskelbtini) aukšte. Žmogus ėjo pasiėmęs du lakštus - kaip parketo, jis sustojo, pažiūrėjo į I. langus ir užėjo į vidų, nes tuo metu kaimynas ėjo vedžioti šuns ir atidarė duris. Durys rakinamos. Jis užėjo su lakštais. Pagalvojo, kad reikia eiti pabandyti užkirsti kelią. Išėjo į lauką, sėdo į automobilį, išvažiavo ir sustojo. Jis ėjo į automobilį, atsisėdo į automobilį, tada atvažiavo I., jis ją pamatė, išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Jis ėjo į automobilį be lentų, kaip suprato, jos buvo užklijuotos ant durų. Aš užblokavau visą kiemą, nei vienas automobilis negalėjo išvažiuoti, pastačiau automobilį 2-3 metrų atstumu nuo jo automobilio. Aš jo automobilio nebuvau užblokavęs, įjungiau avarinį signalą, nes žinojau, kad turėjo būti iškviesta policija. Atvažiavo nukentėjusioji, ji negalėjo įvažiuoti į kiemą, užsuko ir sustojo. Jis pamatė ją. Jam atrodė, kad kaltinamasis pabėgo pamatęs nukentėjusiąją. Ji pasirodė, išlipo iš automobilio, priėjo kaimynų. Ji atvažiavo, jis pradėjo eiti pro šoną ir nuo kalno. Po to, atvažiavo policija, užfiksavo, kad toje vietoje paliktas automobilis, nufotografavo duris. Pagal spalvą, dydį buvo tos pačios lentos, kurias nešė. Nemanė, kad kažkas kitas galėjo tai padaryti. Laiko tarpas buvo trumpas, lentos tos pačios. I. sakė, kad labai bijo, nežino ką daryti. Ji sakė, kad buvo privaryta klijų, buvo sugadintos spynos. Jis pats bandė atrakinti, pats viską matė ir paaiškino kai buvo atvažiavęs draudėjas. Buvo nuvažiavęs į I. kiemą, įvažiavo, jai buvo pradurtos padangos, o išvažiavus jam - padangoje rado metalą. Padangoje buvo vielos mazgelis. Nežino ar tikrai šis žmogus galėjo primėtyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. U. parodė, kad su I. K. susipažino internetiniame portale „Facebook“, moteris ieškojo kas jai pripūs automobilio padangą, nuo to laiko susibendravo. 2020 m. rugsėjo 11 d. jam į asmeninį telefoną paskambino jo pažįstama I. K. ir paprašė atvažiuoti iki jos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad apgadintos jos buto durų dvi spynos ir ji negali užeiti į namus. Taip pat nurodė, kad sudaužyti buto langai. I. K. pasiteiravo, ar jis ką nors matė besisukiojant prie jos namo ar buto, tačiau jis nurodė, kad ne. I. K. nurodė, kad jau yra iškviesta policija, tai jis jai pasakė, kad lauktų policijos. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val. buvo susitaręs susitikti su pažįstama I. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pakeisti I. K. automobilyje perdegusią vairuotojo pusėje esančią lemputę. Eidamas į minėtą aikštelę pakeliui pastebėjo iš matymo pažįstamą asmenį (tai yra asmuo, kuris I. K. bute darė remonto darbus), minėtas asmuo parkavo savo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo iki sutartos vietos, kur turėjo susitikti su I. K., pranešė jai, kad asmuo, kuris darė pas ją bute remonto darbus parkuojasi savo automobilį kiemuose netoli jos gyvenamojo namo. Įtardamas, kad minėtas asmuo gali imtis kažkokių neteisėtų veiksmų, jis nuėjo savo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) ir pro buto langą filmavo esamą situacija. Nufilmavo, kaip anksčiau minėtas asmuo laikydamas rankose dvi parketo plokštes užeina į (duomenys neskelbtini) namą. Tuomet jis nusprendė nueiti iki minėto asmens automobilio ir jį nufotografuoti. Nufotografavęs minėto asmens automobilį jis ėjo link savo namų ir pastebėjo buvusį I. K. meistrą jau išeinantį iš namo, tačiau rankose parketo plokščių jis jau neturėjo ir nuėjo iki savo mašinos, norėjo su ja išvykti. Tuo metu su savo automobiliu privažiavo prie išvažiavimo iš kiemo ir sustojo, tai yra užblokavo kelią, kad asmuo nepasišalintų. Tuomet į kiemą atvažiavo I. K., o minėtas vyras pėsčiomis pasišalino iš įvykio vietos. Jis bandė sekti minėtą asmenį, tačiau jį pamatęs pabėgo. Vėliau nuėjo pažiūrėti iki I. K. namų, ką minėtas asmuo galimai padarė ir pastebėjo, kad ant jos namų įėjimo durų priklijuotos tos pačios parketo plokštės, kurias nešėsi minėtas vyras. Taip pat buvo apgadinta viena buto durų spyna, tai yra buvo sugadintas spynos korpusas (t. 1, b. l. 38-39).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad liudytojas J. U. atpažino V. M. nurodydamas, kad atpažįsta asmenį, kurį filmavo 2020 m. rugsėjo 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis nuotraukoje Nr. 5. Puikiai prisimena jo veidą, nes matė jį iš arti. Atpažįsta iš veido formos, nosies, akių, bendrų bruožų (t. 1, b. l. 62-64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. T. parodė, kad buvo gautas iškvietimas apie turto sugadinimą, pranešėja buvo moteris. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) g. Kai atvyko, juos pasitiko vyras, prisistatė pranešėjos pažįstamu, panašus į ką tik iš posėdžių salės išėjusį asmenį pagal ūgį, sudėjimą, barzdą. Jis pirmas pradėjo pasakoti dėl ko buvo kviečiama policija, papasakojo, kad jis buvo namuose, kad gyvena netoli savo pažįstamos pranešėjos, pro langą pamatė, kad į kiemą atvažiavo vyras, kuris jo pažįstamai darė remonto darbus bute. Jis pasakojo, kad pamatė kaip tas vyras atvažiavo į aikštelę automobiliu „Renault“, išsiėmė iš automobilio dvi šviesios spalvos laminato lentas, jas nešėsi rankose ir nuėjo į tą namą, laiptinę, kur gyvena jo pažįstama. Po kiek laiko išėjo iš laiptinės jau neturėdamas lentų rankose. Jis pasakojo, kad viską filmavo telefonu, išėjo į lauką, ėjo paskui tą vyrą, o tas vyras pabėgo į kiemus, miškus. Kai jie atvyko, jis nurodė automobilį, su kuriuo atvyko tas vyras, nes automobilis liko stovėti aikštelėje. Vėliau atėjo pati pranešėja, ji pasakė kad tas vyras, kurį nufilmavo jos pažįstamas, yra žmogus, kuris remontavo jos butą, pasakojo, kad su tuo meistru buvo kilę konfliktų dėl nekokybiškai atliktų darbų, užmokesčio. Ji sakė, kad kelios dienos prieš tą įvykį buvo apgadinti jos balkono ar buto langai, ji galvojo, kad su tuo gali būti susijęs tas pats meistras. Kartu nuėjo prie jos buto durų. Ant jos buto durų buvo pritvirtintos šviesios spalvos grindų laminato lentos. Pabandė jas pajudinti, jos buvo tvirtai pritvirtintos. Moteris prie mūsų pabandė atrakinti buto duris, bet jos nesirakino, lyg būtų sugadinta spyna ar kažkas būtų viduje. Iš moters buvo priimtas pareiškiamas, tam, kad jis būtų pridėtas prie buvusio įvykio, nes ji sakė, kad jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl langų. Po įvykio važinėjo po gatveles, ieškojo to vyro, pastovėjo per kelias aikšteles nuo namų, galvojo, kad grįš prie automobilio, bet niekas negrįžo.

Vyr. patrulės G. B. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad atvykus į nurodytą vietą, pagal gautą iškvietimą, šalia (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo J. U., kuris paaiškino, kad būdamas namuose pro buto langą pastebėjo asmenį, kuris tvarkė pranešėjos I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), butą. Vyras atvyko automobiliu „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vyras išsiėmė dvi laminato lentas ir jas laikydamas rankose įėjo į tą namo laiptinę, kurioje pranešėja gyvena. Po kiek laiko, vyras iš namo išėjo, tačiau lentų rankose jau neturėjo. J. U. išėjo į kiemą paskui tą vyrą, tačiau vyras pamatęs jį pabėgo nežinoma kryptimi. Vėliau J. U. kartu su I. K. nuėję prie jos durų pastebėjo, jog taip pačiai atrodančios lentos yra priklijuotos ant I. K. buto durų. Pabandžius atrakinti buto duris buvo apgadintos šarvuotų buto durų spynos, durys neatsirakino. I. K. teigė, kad minėtas vyras sugadinęs jos turtą yra V. M.. V. M. dirbo pas ją bute, darė remontą. Su juo buvo kilę konfliktų dėl darbo užmokesčio, taip pat nekokybiškai atliekamo V. M. darbo. Ji mano, kad jog V. M. 2020 m. rugsėjo 11 d. taip pat išdaužė ir jos buto langus (t. 1, b. l. 29).

2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu I. K. pranešė, jog prie savo buto durų pastebėjo, kad apgadinta, ištepliota buto spyna, įkišus raktą vienas nesikišo, kitas nesisuko. Į butą patekti neįmanoma. Išėjus į lauką pastebėjo, kad išdaužti buto langai. Iškvietė policiją. Konfliktą turėjo tik su vienu asmeniu, kuris 2020 m. balandžio mėn. pažadėjo pagaminti baldus iki birželio mėn. ir paėmęs avansą (1700 eurų) iki šiol jų nepagamino. Apgadino jos sienas, apdaužė kampus, į skambučius neatsiliepdavo. Susisiekus iš kito numerio, atvažiavo, prašė dar pinigų. Siūlė pasirašyti sutartį ir sumokėti 200 eurų jei pagamins iki rugsėjo 5 dienos, tačiau jis nesutiko ir pyko, sakydamas, kad jis padarys kitaip. Minimas asmuo yra V. M. (t. 1, b. l. 1).

2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškimas – jai paskambino kaimynas ir pasakė, kad pamatė meistrą, kurį ji įtarė durų spynų sugadinimu, kaip išdaužė langus. Kaimynas nusekė paskui jį ir nufilmavo, kai jis nešė lentas į laiptinę. Paskambino policijai, kaimynas užblokavo jo automobilį, kad negalėtų išvažiuoti. Meistras pamatęs, kad automobilis užblokuotas, pabėgo. Atvykusi, pamatė, kad durys apklijuotos, prikaltos lentom. Bijo to asmens, viena augina vaiką (t. 1, b. l. 2).

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. rugsėjo 17 d. registruotas įvykis dėl sugadinto turto. Pastebėjo tą patį asmenį, kurį įtaria sugadinus jos turtą. Jis rankose laiko lentą. Bijo eiti namo (t. 1, b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta – buto durys ir langai. Ant buto durų spynos yra savotiško blizgesio, galimai nuo „superklijų“. Matosi, kad du langai įskilę (apgadintas antras ir trečias stiklo paketas) (b. l. 14-17).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas - apžiūrimas vaizdo įrašas 56 sekundžių trukmės, kuris darytas filmuojant pro buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) langą. Žiūrint vaizdo įrašą nuo pat pirmos sekundės matosi kaip link daugiabučio namo, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) eina vyriškis, kuris vilki tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę, taip pat avi sportinius batelius, ant rankų mūvi baltos spalvos pirštines, vyras yra juodų plaukų, kurie yra ne visai trumpai kirpti. Minimas vyras dešinėje rankoje neša vieną ar kelias parketo plokštes. Stebint vaizdo įrašą 12 sekundę matyti kaip minimas vyras praeina pro pirmąją namo laiptinę ir eina link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Apie 22 sekundę vaizdo įraše matyti, kaip minimas vyras atsistoja ant pakilos, kuri skirta įeiti į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, iš karto užsidega laiptinės šviesa, vyras pakelia galvą aukštyn ir žiūri į aukščiau esančius butų langus. Minimas vyras pastovi apie 5 sekundes prie laiptinės ir užeina į (duomenys neskelbtini) namą (t. 1, b. l. 18-23).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. parodė, kad nežino kas čia buvo, galbūt jis, galbūt ne. Jis nebuvo, galbūt ne jis ten ėjo. Dar kartą peržiūrėti vaizdo įrašo nereikia.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. parodė, kad įraše pavaizduotas kaltinamasis, aiškiai mato, kad tai tas pats žmogus, jo ūgis, eisena, šukuosena. Iš įrašo aišku, kad tai tas pats žmogus, yra jį mačiusi ne vieną kartą. Tai yra tos pačios laminato plokštės, kurios sudėtos jos bute. Jas dėjo ne šitas žmogus. Likučių nebuvo. Kadangi tas meistras pasakė palikti tam tikrą plotą neuždengtą ir laminato prie sienos nedėti, nes ten turėjo būti sudėti virtuvės baldai, ji pagal jo nurodymus paliko tarpą, o po to, kai jis pradėjo montuoti, blogai išmatavo ir tada jam „Viber“ žinute nurodė, koks tiksliai laminatas ir kur jį pirko, nes jis pasakė, kad reikės nupirkti kelias plokštes, klausė kur galima nupirkti. Dėl jo kaltės reikėjo uždengti tarpą. Kaltinamasis pažadėjo pats nupirkti tas plokštes. Tai buvo prieš mėnesį iki įvykio. Nematė, ar jis buvo nupirkęs plokštes, jis nesutvarkė. Tai yra tikrai tas pats laminatas kaip ir mano bute. Jis buvo priklijuotas ant buto įėjimo durų, trukdė įeiti į butą, nes kabino grindis. Buvo dar kažkas padaryta su spyna, negalėjo atrakinti. Tai buvo antras kartas, kai buvo sugadinta spyna. Pirmas kartas buvo tada, kai buvo išdaužyti langai ir sugadintos dvi spynos. Spynos jau buvo pakeistos, nes po pirmo įvykio negalėjo patekti į butą, buvo priversta kviesti avarinę tarnybą, kuri turėjo laužti spynas. Spynos buvo pakeistos ir nauja spyna vėl buvo sugadinta. Matė jį kai jai paskambino J. U.. Ji atvažiavo ten, kur stovėjo jo automobilis, matė, kad jis sėdėjo automobilyje ir išlipo. Jis buvo apsirengęs taip pat kaip vaizdo įraše. Ji buvo labai susinervinusi, išsigandusi, paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Matė, kad J. pastatė automobilį taip, kad niekas negalėjo į tuos kiemus įvažiuoti. Išlipo ir pamatė, kad kaltinamasis sėdi automobilyje, jis pamatė ją, išlipo iš automobilio, o ji ėjo link buto pažiūrėti.

Apžiūrima gauta V. M. telefono numerio išklotinė. Apžiūrimos rūpimos datos – 2020 m. rugsėjo 11 d. Apžiūrima 2020 m. rugsėjo 10 d. išklotinė. Nustatyta, kad rugsėjo 10 dieną, be gyvenamosios vietos adreso, ryšis 12:52 val. buvo (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 11 d. reikšmingos buvimo vietos nenustatyta. Toliau apžiūrima 2020 m. rugsėjo 17 d. išklotinė. Nustatyta, kad ryšys netoli (duomenys neskelbtini) buvo 19:52 val. (duomenys neskelbtini), 20:02 val. (duomenys neskelbtini), 20:24 val. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).

Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, nagrinėjamos bylos atveju – dėl to, ar būtent kaltinamoji padarė inkriminuojamus veiksmus, ir nustatant tyčią, grindžiamos netiesioginiais įrodymais.

Byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad būtent V. M. tyčia, padarė jam inkriminuotą tęstinį nusikaltimą – svetimo turto sugadinimą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje ištirtus ir išanalizuotus duomenis. Ir štai kodėl. Visų pirma, būtent tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2020 m. pavasarį, nuo balandžio – birželio mėnesio susiklostė žodinės vartojamosios rangos civiliniai teisiniai santykiai dėl baldų pagaminimo. Nukentėjusioji sandoriui įvykdyti sumokėjo kaltinamajam dalį sutartos sumos.

Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų nėra ginčo, kad tarp šalių iškilo nesutarimai dėl baldų pagaminimo termino, dėl dalies atlikto užsakymo kokybės. Visgi, kaip nustatyta, esminiai nesutarimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įsiplieskė 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai nukentėjusioji nesutiko sumokėti kaltinamajam dalies reikalautų pinigų dėl užsitęsusio sutartimi aptarto termino ir broko. Apie tokį ginčą nukentėjusiosios ir kaltinamojo 2020 m. rugpjūčio mėnesį patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas V. J., kuris, be kita ko, patvirtino ir nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad konflikto metu kaltinamasis jai pagrasino - „išdaužysiu langus“, „kažkas gailėsis, kad neduoda avanso“. Pažymėjo, kad ir iki šios situacijos buvo nesutarimas dėl to, kad meistras buvo atvežęs spintą ne tokio išmatavimo ir spalvos. Liudytojas pažymėjo, kad meistras, t. y. kaltinamasis, su kuriuo vyko konfliktas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, jam girdint pasakė dėl stiklų daužymo. Pasikalbėjo su minėtu meistru be nukentėjusiosios, pasakęs jam - „sutariam vyriškai, padaryk baldus iki rugsėjo 1 d., kaip esi žadėjęs, duosiu avansą“. Meistras pasakė - „gerai“, ir jis jam davė 100 eurų. Meistras jam atsakė, kad 100 eurų neims, jie jo negelbės. Kai dar kartą paprašė meistro - „padaryk baldus iki rugsėjo 1 d., I. atiduos sumą ir skirstomės“, šis jo paklausė - „o kas jeigu ne?“. Pastarajam atsakė, kad yra teisinės priemonės. Meistras tuomet pasakė - „duš langai, tu manęs negąsdink“. Tuos žodžius suprato tiesiogiai, kad jis sudaužys nukentėjusiosios langus.

Apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl baldų gaminimo, patvirtina ne tik byloje esamas nukentėjusiosios pateiktas susirašinėjimas, bet ir teisme apklausto liudytojo J. U. parodymai, kad jis matęs pas nukentėjusiąją bute (duomenys neskelbtini), meistrą, žinojo, kokiu automobiliu jis atvykdavo. Kelis kartus nukentėjusiosios prašymu žiūrėjo, ar dirba jos bute meistras.

Po minėto nesutarimo su kaltinamuoju, kai iki 2020 m. rugsėjo 5 d. kaltinamasis neįvykdė žodine sutartimi su nukentėjusiąja prisiimtų įsipareigojimų, nukentėjusioji vienašališkai nutraukė su kaltinamuoju minėtą sutartį. O jau 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 17 d. buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas, esantis (duomenys neskelbtini):

- 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo sugadintas minėto buto durų dvi spynos, iš kurių galimai į vieną įkišta metalinė dalelė, o į kitą galimai pripilta klijų (turto vertė 278,30 EUR), bei išdaužtas to paties buto langas, kurio vertė 453,75 EUR;

- 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo sugadintos buto dvi durų spynos, prikaltos prie minėto buto durų dvi lentos, identiškos toms, kurios prieš tai buvo naudotos buto viduje. Viso sugadintas 368,00 EUR vertės turtas.

Minėtus turto sugadinimus patvirtina nukentėjusiosios pranešimai policijai ir įvykio vietos apžiūros duomenys.

Svarbu ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19:30 val. kaltinamąjį, įeinantį į nukentėjusiosios namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), matė liudytojas J. U.. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis buvo pastatęs savo automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Apie tai jis pranešė nukentėjusiajai, o pats, įtardamas, kad minėtas asmuo gali imtis kažkokių neteisėtų veiksmų, nuėjo savo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini)ir pro buto langą filmavo esamą situacija.

Liudytojas J. U. atpažino meistrą, kaip kaltinamąjį ir patvirtino, kad būtent jis ėjo su minėta lentą į nukentėjusiosios namo laiptinę, o iš jos išėjo jau be lentos. Pateikė filmuoto vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos liudytojo nurodytos aplinkybės.

Nustatyta ir tai, kad grįžęs prie (duomenys neskelbtini) palikto 2020 m. rugsėjo 17 d. automobilio Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pamatęs ateinančią nukentėjusiąją kaltinamasis pabėgo, nes negalėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės dėl pravažiavimą jam užstojusio liudytojo J. U.. O atvykę policijos patruliai užfiksavo pranešime nurodytas aplinkybes dėl automobilio ir turto sugadinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad tik kaltinamasis turėjo motyvą kenkti nukentėjusiajai dėl to, kad pastaroji nutraukė su juo žodinę vartojamos rangos sutartį dėl baldų pagaminimo. Būtent kaltinamasis aiškiai grasino nukentėjusiosios turtui dėl negautos dalies pinigų sumos žodžiais – „kažkas gailėsis, kad neduoda avanso“. Tai patvirtino ir jau minėtas liudytojas J. U..

Kaltinamojo grasinimas buvo nukreiptas būtent sugadinti nukentėjusiosios turtą, t. y. jos buto langus. Kaip matyti, po grasinimų nukentėjusioji pirmą kartą aptiko savo turto sugadinimus (buto durų, lango) 2020 m. rugsėjo 11 d., o antrą kartą – 2020 m. rugsėjo 17 d. Nustatytų turto sugadinimo laikas ir būdas patvirtina, kad tai buvo daroma tyčia, profesionalo naudojant specialias priemones (pvz. spynų sugadinimo atveju), kurios ženkliai apsunkina nukentėjusiosios galimybes pašalinti sugadinimus greitai ir mažiausiomis išlaidomis. O 2020 m. rugsėjo 17 d. turtui gadinti panaudota ir analogiška medžiaga, kurią kaltinamasis naudojo savo darbui atlikti nukentėjusiosios bute, kai sutartis dar nebuvo nutraukta.

Kaltinamojo neigimas padarius šias nusikalstamas veikas nėra niekuo pagrįstas. O jokių duomenų, kad kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo atvykęs į darbo užsakymą ar kitą susitikimą būtent prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, nėra. Priešingai, būdamas pastebėtas, kaltinamasis pabėgo iš įvykio vietos palikęs savo automobilį.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. M. 2020 m. rugsėjo 11 d., būdamas daugiabučio namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino I. K. priklausančio buto durų dvi spynas, iš kurių galimai į vieną įkišo metalinę dalelę, į kitą galimai pripylė klijų, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą, kurio vertė 278,30 EUR, tada išdaužė to paties buto langą, kurio vertė 453,75 EUR, tokiu būdu sugadino langą. Tokiais veiksmais padarė buto savininkei viso 732,05 eurų žalą. O tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas daugiabučio namo laiptinėje tyčia, sugadino svetimą turtą, o būtent I. K. priklausančio buto dvi durų spynas, taip pat, prikalė prie minėto buto durų dvi lentas, identiškas toms, kurias pats remontuodamas minėtą butą prieš tai dėjo buto viduje, tokiu būdu sugadindamas duris, padarė buto savininkei I. K. 368,00 EUR žalą.

Šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiosios I. K. bendros 1 100,05 EUR vertės turtą.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo dalies sugadinus nukentėjusiosios turtą 2020 m. spalio 28 d.

V. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 28 d., (duomenys neskelbtini) privataus namo kieme ant važiuojamosios kelio dalies specialiai numetė karpytos vielos gabaliukų, dėl ko, I. K. pradūrė savo automobilio „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas – dvi žiemines „Marshal 195/65 R15“ padangas ir vieną vasarinę „Michelin R15“, ko pasėkoje, padaryta žala 100 EUR, bendra žala – 1200,05 EUR.

Iš byloje ištirtų įrodymų nėra nustatyta, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką. Apskritai iš bylos duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje dalyje buvo apskritai padaryta nusikalstama veika ir tyčia buvo siekiama sugadinti svetimą turtą. Todėl šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis V. M. išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė vieną tęstinį tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visgi, šiuo nusikaltimu buvo tyčia gadinamas nukentėjusiosios turtas, ir tai buvo daroma per laiko tarpą, tendencingai iš keršto paskatų, kas apsprendžia šio nusikaltimo pavojingumą.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra darbingo amžiaus, yra vedęs, ankščiau teistas, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 84-85), per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 1, b. l. 86-87), SODROS duomenimis nedirba (b. l. 89-90), tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, verčiasi privačiai, todėl pajamų šaltinį galimai nerodo.

Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus piniginę bausmę – baudą (BK 47 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies 2 punktas), nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijos nustatytam minimumui. Priešingu atveju, paskyrus baudą artimą vidurkiui, kaltinamasis susidurs su nepakeliama finansine našta, nes vidurkis baudos yra 1 025 MGL (51 250 EUR), o tai prieštarautu teisingumo ir protingumo principams.

Dėl nustatyto, teismas skiria kaltinamajam 100 MGL (5 000 EUR (penki tūkstančiai eurų)) dydžio baudą.

Dėl kardomųjų priemonių.

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti voką su kompaktine laikmena bei voku, kuriame yra karpytos vielos gabaliukų.

V. Civiliniai ieškiniai

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

1. Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį. Nurodė, kad kaltinamasis savo pasikartojančiais veiksmais gadino jos turtą – 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo sugadintos durų abi spynos, apšaudyti, išdaužti langai – stiklopaketai; 2020 m. rugsėjo 17 d. sugadino jos buto duris - priklijavo tokio pat laminato, kuris sudėtas bute, plokštes ant įėjimo durų; 2020 m. spalio 29 d. pastebėjo, kad tėvų namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), primėtyta karpytos spygliuotos vielos, ko pasėkoje, ji pradūrė 3 padangas, iš padangų ištraukė 3 vienodas susuktas vielas. Dar vieną padangą kieme pradūrė atvažiavęs kaimynas. Dėl išvardintų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą: dėl spynų avarinio atidarymo, spynų pakeitimo - 278,30 Eur; dėl durų remonto - 378 Eur; dėl langų stiklopaketų keitimo - 453,75 Eur; dėl padangų remonto ir keitimo - 100 Eur. Nurodė ir tai, kad patyrė ir išlaidas: dėl sienų remonto, perdažymo darbų ir medžiagų - 500 Eur; už jo neatliktą darbą – 1 000 EUR. Dėl to, kad kaltinamasis ilgą laiką vėlavo pagaminti baldus, vėliau turėjo ieškoti kitų baldininkų, ji negalėjo apsigyventi bute, bet privalėjo mokėti komunalinius mokesčius bei būsto kreditą, be to, gyvendama pas tėvus, mokėjo už sunaudojamą elektrą ir kitus komunalinius mokesčius ir jiems, dėl to. Už baldų pagaminimą teko mokėti dvigubai: kaltinamajam 1700 EUR, ir naujiems baldininkams, kuriems teko perdaryti, išrinkti kaltinamojo itin nekokybiškai padarytą dalį baldų ir užbaigti baldų gamybą - 2300 Eur; nuo birželio (nuo tos dienos, kai turėjo būti pagaminti baldai) iki šios dienos patyrė nuostolių, susijusių su būsto išlaikymu - 600 EUR.

Pažymėjo, kad būsto turto draudimas, draudikas „Swedbank P&C Insurance AS“ iš dalies atlygino žalą už spynų, langų, durų remontą, 2020 m. spalio 6 d. išmokėjo jai draudimo išmoką – 1 043,06 EUR. Prašė priteisti iš kalto asmens turtinės žalos sumą – 3 310, 05 EUR (minusuojant draudimo išmoką).

Reikalaudama neturtinę žalą – 1 000 EUR, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad per visą tą laikotarpį, kai jis vėlavo su užsakymais, sugadino sienas, nuolat darė broką, nesilaikė susitarimo, dėl patirtų nepatogumų negalėdama apsigyventi savo bute, o vėliau prasidėjus pasikartojantiems nusikalstamiems veiksmams - patyrė didelį stresą ir baimę. Ji augina mažametį vaiką, jai buvo neramu dėl savo, sūnaus ir jų turto saugumo. Pasikartojantys kaltinamojo neadekvatūs veiksmai įvarė baimę, kad jis gali imtis dar ko nors. Prasidėjo dažni migrenos priepuoliai ir nemiga, kentėjo stiprius galvos skausmus, nusilpo imunitetas, pradėjo kartotis virusinės ligos. Visą tai labai paveikė jos psichinę ir fizinę sveikatą. Matydama įstrigusią kulką lange, išdraskytas duris - buvo baisu pasilikti vienai bute. Vėliau, kai kaltinamasis pabėgo iš įvykio vietos, galvojo, kad jau jo nusikalstami veiksmai baigsis, tačiau tada sekė įvykis su išbarstyta jos tėvų kieme spygliuota viela ir pradurtomis padangomis. Mažai trūko iki nelaimės, nes pastebėjo, kad padangos pradurtos ir tuščios kai vežė mažametį vaiką vakare namo. Buvo priversti sustoti vidury miesto ir kviesti pagalbą (t. 1, b. l. 57-58)

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 15 d. civilinė ieškovė I. K. paaiškino, kad jai buvo atlyginta 1043,06 EUR. Patikslino civilinį ieškinį bei nurodė, kad reikalauja 1 000 eurų neturtinės žalos ir turtinės žalos atėmus sumą, kurią atlygino draudimas.

Aptartais įrodymais ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės pateiktais civilinio ieškinio įrodymais konstatuotina, kad kaltinamasis tyčia sugadino nukentėjusiosios turtą 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 17 d., dėl to nukentėjusioji patyrė turtinės žalos, dalį kurios jai atlygino draudimo bendrovė. O būtent, pagal pateiktus įrodymus, nukentėjusioji dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų 2020 m. rugsėjo 11 ir 17 dienomis faktiškai patyrė 1 110,05 EUR turtinės žalos: dėl spynų avarinio atidarymo, spynų pakeitimo - 278,30 Eur; dėl durų remonto - 378 Eur; dėl langų stiklo paketų keitimo - 453,75 Eur. Minėta, kad „Swedbank P&C Insurance AS“ atlygino pastarajai civilinį ieškinį 1 043,06 EUR. Todėl likusi neatlyginta žalos dalis yra 66,99 EUR, kurią yra pagrindo priteisti iš V. M.. Taip pat, iš visiškai tenkinti nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant jai iš V. M. 1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų). Reikalaujama suma nėra pernelyg didele. Atitinka nukentėjusiosios daugkartinius nepatogumus ir patirtų išgyvenimų mąstą. Minėta, kad veika tęstinė, susidarė iš kelių neužilgo viena po kitos besitęsiančių kaltinamojo tyčinių veiksmų, dėl kurių nukentėjusioji du kartus negalėjo tinkamai naudotis savo turtu, patyrė didelius nepatogumus ir nerimą.

Kitoje dalyje dėl reikalavimų atlyginti turtinę žalą ieškinys paliktinas nenagrinėtinas. Nes nukentėjusioji reikalauja atlyginti žalą dėl sienų remonto, perdažymo darbų ir medžiagų - 500 Eur; už jo neatliktą darbą – 1 000 EUR ir dėl to, kad kaltinamasis ilgą laiką vėlavo pagaminti baldus, o nukentėjusioji turėjo ieškoti kitų baldininkų. Negalėjo apsigyventi bute, bet privalėjo mokėti komunalinius mokesčius bei būsto kreditą. Už baldų pagaminimą teko mokėti dvigubai: kaltinamajam 1700 EUR, ir naujiems baldininkams, kuriems teko perdaryti, išrinkti kaltinamojo itin nekokybiškai padarytą dalį baldų ir užbaigti baldų gamybą - 2300 Eur. Nuo birželio (nuo tos dienos, kai turėjo būti pagaminti baldai) iki šios dienos patyrė nuostolių, susijusių su būsto išlaikymu - 600 EUR. Gyvendama pas tėvus, mokėjo už sunaudojamą elektrą ir kitus komunalinius mokesčius ir jiems. Tačiau tai nėra tiesiogiai padaryto nusikaltimo pasekmė. O galimos turtinės žalos atlyginimas dėl galimai kaltinamojo vartojamosios rangos sutarties pažeidimo gali būti sprendžiamas pareiškiant civilinį ieškinį teismui, jeigu ginčo šalims nepavyks susitarti taikiai iki teismo.

Minėta, kad kaltinamasis V. M. išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), dėl kaltinimo dalies sugadinus nukentėjusiosios turtą 2020 m. spalio 28 d. Todėl civilinis ieškinys dėl reikalaujamos 100 EUR turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

2. „Swedbank P&C Insurance AS“ pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 1 043,06 EUR turtinės žalos. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. bei 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo pranešta apie įvykusį draudžiamą įvykį. Atlikus tyrimą nukentėjusiajam buvo sumokėta 1043,06 EUR (už buto durų remontą ir lango stiklo paketų keitimą) (t. 1, b. l. 152-164).

Visiškai patenkinti Swedbank P&C Insurance AS“ pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl patirtos 1 043,06 EUR turtinės žalos, nes tokią žalą draudikas patyrė būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, kai atlygino šia apimtimi žalą nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti V. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl tęstinio nukentėjusiosios turto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimo 2020 m. rugsėjo 11 ir 17 dienomis) ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR (penki tūkstančiai eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti baudą savanoriškai sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant iki kiekvieno einamo mėnesio 1 (pirmos) dienos kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 416,66 EUR (keturi šimtai šešiolika eurų, 66 ct.) iki visiško baudos sumokėjimo.

Išteisinti V. M. dalyje dėl kaltinimo dalies padarius nusikalstamą veiką 2020 m. spalio 28 d., (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) kaip tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurią šis nuteisiamas šiuo nuosprendžiu.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti jai iš V. M. 66,99 (šešiasdešimt šešis eurus, 99 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės 100 (vienas šimtas eurų) žalos, patirtos 2020 m. spalio 28 d., (duomenys neskelbtini), atlyginimo atmesti, o kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, paliekant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei teisę dėl galimos žalos klausimo dėl vartojamosios rangos pažeidimo spręsti civilinio proceso tvarka, ieškinį pareiškiant teismui.

Visiškai patenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, ir priteisti I. K. iš V. M. 1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų).

Visiškai patenkinti draudiko Swedbank P&C Insurance AS“ pareikštą byloje civilinį ieškinį ir priteisti draudikui iš V. M. 1 043,06 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt trys eurus, 06 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su kompaktine laikmena bei voką, kuriame yra karpytos vielos gabaliukai, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

V. M. išaiškinti, kad:

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dešimt mėnesių – nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teisėjas Vladimir Berezovskij