- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1-20-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02039-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- I. N.
- Advokatai
- Deividas Ivanauskas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, Erikai Grigišienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei, gynėjui advokatui Deividui Ivanauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. N. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų:
ji, laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2012-12-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vykdžiusios ūkinę ir administracinę veiklą adresu Kretinga, (duomenys neskelbtini), direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835, priimto 2000-07-13, 37 straipsnio 10 dalį reglamentuojančią, kad: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą,” būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 21 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas,“ ir 21 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad: „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas,“ būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio reikalavimą, jog „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575, priimto 2001-11-06, 15 straipsnio 10 punkto reikalavimą, jog: „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“: 3 punkto reikalavimą, jog: „Įmonės <...> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, <...> grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą,” 10 punkto reikalavimą, jog: „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais,” 51 punkto reikalavimą, jog: „Inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai,” aplaidžiai tvarkydama teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, neorganizavo 2011 metų ir 2012 metų metinių inventorizacijų atlikimo, nesurašė įsakymų dėl inventorizacijų atlikimo, nesudarė inventorizacijos komisijos, nesudarė inventorizavimo aprašų ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos duomenų nepagrindė turto ir įsipareigojimų 2011 metų ir 2012 metų metinių inventorizacijų duomenimis, bei pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115, priimto 1995-12-05, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „... įmonės <...> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,“ Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.25 punkto reikalavimą, jog „turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita)“ saugomi 10 metų, nenustatė saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2011-07-05 iki 2012-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, kuriais apskaitos registre „Didžioji knyga“, sąskaitoje „Prekės, skirtos perparduoti“ pagrindė užregistruotą baldų vertės padidėjimą (užpajamavimą) 616 496,87 Lt (17 8549,83 Eur).
Taip I. N., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, padarydama išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, neišsaugojo laikotarpio nuo 2011-07-05 iki 2012-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto.
Kaltinamoji I. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad kai jos vyras bankrutavo, tada jį kažkas suklaidino, kad jis nebegali būti įmonės direktoriumi, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore sutiko būti ji. Jie pasamdė buhalterę, apskaitininkę, ji apsiėmė tvarkyti dokumentus dėl darbo sutarčių ir darbų saugos. Ji buvo fiktyvi direktorė, nedalyvavo finansinių klausimų sprendime, nes nieko apie tai nesuprato, jai buvo sunku įsitraukti į įmonės veiklą, nes vaikai dažnai sirgo. Faktiškai, ji buvo vadovė ant popieriaus. Jos vyras turėjo patirties, apie verslą suprato. Ji žinojo, kad yra atsakinga už viską, bet subtilybių nežinojo. Vyras tada dirbo vadybininku. Dėl 2011-11-03 d. įsakymo dėl direktoriaus pavadavimo ji konsultavosi su buhaltere. Perduodant direktoriaus pareigas, dokumentų nerašydavo. Kaip įmonę reikia perduoti, ji nežino. Dokumentus perdavė, padėjo buhalterė. Kai turėdavo nedarbingumo pažymėjimą, dokumentai ir turtas nebūdavo perduodamas - verslas juk jų šeimos. Dokumentus pasirašinėjo nedarbingumo metu, bet tai dėl jos nežinojimo, tik vėliau sužinojo, kad taip daryti negalima. Kai perdavė pareigas vyrui, įsakymas buvo išleistas, įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre turėjo vyras. Dėl įsakymų, susijusių su T. N. darbu, tai ji visus dokumentus atidavė T. N., kratos metu namie rado kelias dokumentų kopijas, jas turėjo pateikti antstoliui, ar darbuotojui. Tas kopijas pasidarė nuo originalų. Ji negali atsakyti, kodėl laikotarpiu nuo 211-07-05 iki 2012-09-30, nėra dokumentų, kuriuose užregistruotas baldų vertės padidėjimas ir kaip įvyko pajamavimas be dokumentų, nes tai darė buhalterė. Kodėl nesilaikė inventorizavimo tvarkos, atsakyti negali, buhalterinės apskaitos įstatymo nežino, teisiniuose dalykuose nelabai susigaudo, žino tik apie įmonės įkūrimą. Kodėl tyrimo metu buvo pateikti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ji nežino, medžiagos nurašomos su programa ir tai darė apskaitininkė. 2013 m. sausio mėn. T. N. jau galėjo tapti įmonės direktoriumi, nes sužinojo, kad anksčiau turėjo neteisingą informaciją. Ji įmonės buhalterijos netvarkė, tam buvo buhalterė ir apskaitininkė. Jos vyras T. N. buvo įmonės vadovas, tai jų šeimos verslas. Visi prašomi dokumentai buvo pateikti, kitus vėliau dar pateikė T. N.. 2011-2012 inventorizacines bylas turėjo perduoti T. N.. Dalis dokumentų buvo saugoma vietoje- darbų saugos ir darbo sutartys. Buhalteriniai dokumentai buvo pas buhalterę Mažeikiuose. Kai nebebuvo direktore, įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti T. N.. Kai ji, ar vaikai sirgdavo, direktoriumi buvo T. N.. Ar buvo įsakymas dėl dokumentų saugojimo tvarkos ir paskirto atsakingo asmens, neatsimena, dokumentus perdavė ir įformino perdavimo akte.
Liudytojas T. N. parodė, kad 2004 m. atidarė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kai trūko apyvartinių lėšų, įkeitė butą, tėvai įkeitė namą. 2008 m. subankrutavo. Tada vėl viską pradėjo nuo nulio. Darė baldus, nuomojosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktore tapo jo žmona, nors vadovavo jis. Tai jo klaida, nes gavo klaidiną informaciją, kad jis negali pats būti direktoriumi. UAB „Danės baldų“ akcininkas pasiūlė savo gamybą su 30 žmonių, nes pats nenorėjo dirbti, todėl pasiūlė pirkti jiems. Užsakymai nebuvo pelningi. Vėl nepasisekė, bankrutavo, nes buvo bloga kainodara. Buvo iškelta bankroto byla. Maždaug 5 mėnesius iki bankroto Ingrida išėjo dirbti kitur, viską perėmė jis ir pagal dokumentus buvo direktoriumi. Kai I. N. paskyrė jį direktoriumi, sutvarkė dokumentus. Į registrą nenuėjo, nes neturėjo laiko. Tai jo klaida. Įsiskolino Sodrai, kuri iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorius paskambino jam, pasakė, kad atvažiuos. Dalis dokumentų buvo pas buhalterę, o kiti-Kretingoje (ne buhalteriniai). Kartą į mėnesį atvažiuodavo buhalterė, pasiimdavo dokumentus. Su bankroto administratoriumi susitiko Kretingoje, ir atidavė dokumentus. Po kelių savaičių bankroto administratorius jam paskambino ir pasakė, kad trūksta baldų savikainos aktų. Jis surinko tuos aktus ir jie vėl susitiko. Bankroto administratorius buvo ne vienas, o su kolega teisininku. Pasiūlė eiti į lauką parūkyti ir pasikalbėti. Lauke bankroto administratorius pasakė, kad skola Sodrai 60 tūkst. litų, ir todėl jis (bankroto administratorius) arba eis į teismą, arba jis turės pasirašyti vekselį 30 tūkst. litų sumai ir tada jie viską sutvarkys. Jis pasakė bankroto administratoriui, kad pinigų neturi, jei tiek turėtų, tai pats susitvarkytų. Tada jam buvo pasakyta, kad jie kreipsis į teismą, į teismą paduos jo žmoną. Dokumentus, kuriuos atidavė, jie buvo ne griežtos atskaitomybės. Ekonominėje policijoje neleido susipažinti su byla, sakė, kad trūksta dokumentų. Po 2 metų jų namuose padarė kratą, po to išsiaiškino, kad trūksta iš bankroto administratoriaus perduotų nurašymo aktų. Pradėjome tų aktų ieškoti. Kai jis buvo pas tyrėją, tai tuos aktus surado. Tyrėja pasakė, kad tai ne tie aktai. Jis įrodinėjo, kad nurašyta su programa. Tada pasakė, kad trūksta dokumentų pagal ką nurašomi baldai. Jis rado tą segtuvą, bet tyrėja pasakė, kad ne tas, nes ten parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tas užrašas liko iš anksčiau, kai jis perėmė „(duomenys neskelbtini)“, t.y. nupirko kartu su programomis. Exel lentelėje nepakeitė užrašo, nes tie aktai buvo reikalingi tik jam. Užkliuvo tie 27 lapai. Tyrėja neskaičiavo tų savikainos aktų su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Jis žinojo, kokios yra direktoriaus pareigos ir už ką jis atsakingas. „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo paprastas, dėl krizės, kai su jais neatsiskaitė. Vadovavo įmonei nuo pirmos dienos. Bankroto administratoriui, vykdančiam teismo nutartį, perdavė visus dokumentus, o nurašymo aktus vėliau, nes nemanė, kad jie reikalingi bankroto administratoriui. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo laikomi jų žinioje, nes tai ne pagrindiniai dokumentai. Jis nėra bankroto žinovas, administratorius turėjo jam pasakyti, ko reikia. Apie pokalbį su bankroto administratoriumi tyrimo metu nenurodė, nes manė, kad bankroto administratorius tik gąsdina. Dėl nurašymo aktų, tai dalis baldų buvo daromi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kiti buvo „Danės baldų“ gaminiai, nes jie juos perėmė. Todėl dalis baldų žymimi taip, kaip buvo „(duomenys neskelbtini)“. Kai juos perėmė, „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo J. K.. Savikainos aktus sudarinėjo pagrinde jis, gamybos vadovas, apskaitininkė. Apskaitininkė reikalinga, kad sutvarkyti dokumentus, suskaičiuoti. Kas dėl pavadavimo, kai jis nepasirašinėjo kaip vadovas, tai čia dėl nesužiūrėjimo. Laikinai būdamas direktoriumi, jis vadovavo, bet dokumentų perdavimo neformino, nes pasitikėjo.
Specialistė J. A. parodė, kad patikrinimus atlieka pagal pateiktus buhalterinius dokumentus. Dokumentai apibrėžiami buhalterinės apskaitos įstatyme, ten ir numatyti dokumento rekvizitai (13 str.). Jie tiria pagal dokumentų pavadinimus. Jei asmuo paaiškintų, kad pasinaudojo prieš tai buvusios įmonės dokumentais su jos rekvizitais, tai įstatyme numatyta, kad dokumentas turi padėti nustatyti būtent tikrinamos įmonės veiklos tapatumą. Ji nesiima vertinti, kad tai kitos įmonės dokumentas. Jei žmogus teigia, kad viskas yra jo įmonės, o pateikė dokumentą su ankstesniais rekvizitas, jei tai būtų raštu, įregistruota, gal ir galima būtų tai vertinti, bet viskas turėtų būti pateikta raštu ir įregistruota. Konkrečių skaičiavimų, nurodytų specialisto išvadoje, ji komentuoti negali.
Liudytoja L. Š. parodė, kad dirbant su T. N., apklausa vyko ne visai sklandžiai, jis elgėsi neadekvačiai, pyko, sakė, kad skųs jos veiksmus. Dėl dokumentų, kuriuos pateikė N., tai kiek atsimena, tarp dokumentų buvo segtuvas ne su „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. T. N. sakė, kad čia tik pavadinimas, užrašytas ant dokumento, ir, kad tai nieko nereiškia. Ji T. N. pasakė, kad tiria „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Tyrimo veiksmus atliko planingai ir pasiruošusi. Dokumentai buvo sudėti dėžėje, kaip ir buvo pateikti. Kokie bylos dokumentai, ji žinojo. T. N. save įvardijo, kad jis pavaduoja žmoną, kai jos nėra būna direktoriumi. Tiksliai pasakyti negali, ar T. N. save pristatė direktoriumi. T. N. žmona I. N. sakydavo, kad jos vaikai labai serga ir, kai ji nedirbdavo, ją pavadavo vyras. I. N. tyrimo metu buvo rami, klausydavo vyro, darydavo, ką jis pasakydavo. Vyras visada per apklausas stovėdavo už durų ir visada puldavo į apklausą. T. N. visada norėdavo dalyvauti, ji T. N. išprašydavo, šis piktinosi. Apklausos metu kabineto durys būdavo uždarytos, T. N. nebūdavo viduje, ar jis už durų klausėsi, ji nežino. Kiek atsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus T. N. pateikdavo be kliūčių. Konfliktas buvo tas, kad tarp visko, ką T. N. pateikė, buvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Klaida ta, kad tai buvo ne „(duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktai. Kažkuri liudytoja tyrimo metu sakė, kad jie turėjo kitos formos ir kitokius nurašymo dokumentus. T. N. turėjo pateikti dokumentus su „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. Norminių pažeidimų, kiek pamena nebuvo, PVM sąskaitomis medžiagų pirkimus ir ilgalaikio turto įsigijimus, lyg tai pagrindė, reikia pažiūrėti bylos dokumentuose.
Liudytoja V. Š. parodė, kad N. pažįsta, santykiai normalūs. Su „(duomenys neskelbtini)“ ją siejo darbiniai santykiai nuo 2011m. pabaigos iki 2013 m. Ji buvo gamybos direktore, vadovavo T. N., o kas pagal dokumentus buvo I. N., nežino. Ji dirbo gamyboje, o ne su dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, su jais kartu dirbo jų patalpose, viskas atvirai. Jos pareigybė buvo susijusi su gamyba, užsakymais, kokybės vertinimu. Dėl gamybos broko, tai kartu su apskaitininke susiskaičiuodavo ir gale mėnesio surašydavo nurašymo aktus. Ji duodavo savo popieriukus su paskaičiavimais, o apskaitininkė viską oficialiai surašydavo. “ (duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktus yra mačiusi, yra tekę pasirašyti. Aktų su „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais ji nepasirašė, bet medžiagas iš jų imdavo, bet kokie rekvizitai buvo ant nurašymo aktų, neatsimena. Į darbą ją priėmė T. N., o I. N. pasirašė tiktai sutartį, tekstas buvo standartinis. Visur viską vėliau tvarkė T. N.. „(duomenys neskelbtini)“ likutį perėmė, tik tiek, kas susiję su jos darbu. Kokios buvo T. N. pareigos, tiksliai nežino, ji nebuvo vadybininke, o tik dirbo savo darbą. Dėl tyrimo metu pateiktų 26 lapų gaminio savikainos dokumentų, gali pasakyti, kad kai kuriuos atsimena, kiti gal ir neatitiko „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų dokumentų. Savikainos aktus skaičiuodavo kartu su apskaitininke, koks pavadinimas buvo ant blankų, ji neatsimena. Ji aktus rašydavo ranka, o ne kompiuteriu, po to dokumentus atiduodavo apskaitininkei ir duomenys būdavo suvedami į kompiuterį. Dėl minkštų baldų gali pasakyti, kad prie jos jų negamino, ji pradėjo dirbti 2011m. gruodžio mėn., o ką iki to gamino, nežino, jie irgi gamindavo nestandartinius baldus. Savikainos aktus pasirašydavo T. N., nes jis vadovavo. Kada T. N. buvo vadovu, nežino, popierių nematė, nes popieriai buvo Mažeikiuose. Atvažiuodavo buhalterė ir pasiimdavo dokumentus.
Liudytojas J. K. parodė, kad N. pažįsta. Jis dirbo Kretingoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prieš tai gamybos vadovu. Tai buvo pagrindinė įmonė, šalia jos buvo daug kitų įmonių. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir tapo „(duomenys neskelbtini)“ , akcininkai jį paskyrė vadovu, gamino minkštus baldus, bet darbas nesisekė, todėl akcininkai nutarė pakviesti „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo vienose patalpose. Kuo buvo toje įmonėje T. N., nesidomėjo. Ar tarp jų įmonių buvo sudarytos sutartys, neatsimena, realiai sutartis sudarydavo akcininkai, jis tame nedalyvaudavo. Gal sutartyse yra jo parašai, o ar T. N. pasirašydavo-nežino. Parodyti jam ikiteisminio tyrimo metu dokumentai-tai „Danes baldų“ firminiai blankai, kurie buvo kompiuteryje. Viršus, kur surašyti rekvizitai, gali būti pakeistas, bet tas dokumentas sudarytas su formulėmis, kad būtų galima skaičiuoti išeigas, kainas. Prie kompiuterio T. N. prieiti galėjo. Jie gamino tik baldų korpusus, nors pradžioje gamino ir minkštus baldus iki kol atsikraustė „(duomenys neskelbtini)“. Korpusus atiduodavo į sandėlį. Jis nežinojo, kam gamina, tai ne jo kompetencija. „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavimo formulėse galima pakeisti kai kurių medžiagų kainas ir tada skaičiuoti. Kai „(duomenys neskelbtini)“ atsirado patalpose, jie nebegamino minkštų baldų. I. N. patalpose matydavo kartas nuo karto, bet nelabai žiūrėjo. Kai pagaminamas „(duomenys neskelbtini)“ gaminys, esmė buvo baldo pavadinimas, nurodytas dokumente, o lapo viršus nesvarbu. Pvz. kampas 1, kampas 2. Buhalteris, darydamas apskaitą, žiūri tik skaičius, nes gali būti, kad jis pasinaudojo kitos įmonės formulėmis.
Liudytojas R. B. parodė, kad yra bankroto administratorius, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko susidurti. Tai buvo seniai, įmonės direktorės neteko matyti, buvo susitikęs tik su T. N., kai jis direktoriumi buvo paskirtas oficialiai. T. N. teigė, kad atidavė visus dokumentus, jis turėjo tai parašyti. Susitikęs su T. N. jis buvo kelis kartus, buvo ir vienas ir su atstovu, t.y. samdomu teisininku. Direktorius privalo pateikti viską, kas konkrečiai parašyta įsakyme. Apie tai, kad T. N. teigė, kad jis siūlė sandorį dėl skolos Sodrai išsprendimo, tai jis siūlė tartis, T. N. buvo paaiškinta, kad šis gali įnešti pinigų į įmonės sąskaitą, bet sumų neatsimena. Jis T. N. tą viską paaiškino, o sumos numatytos teismo nutartyje, jis jokių prašymų neteikė. Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo T. N. žmonai, tai jis tuo jo nešantažavo, aiškino, kad yra teismo nutartys. Dėl T. N. parodymų, tai to, ką jis sako, nebuvo. T. N. perdavinėjo dokumentus įvairiose vietose, paskambindavo, nurodydavo susitikimo vietą, ten ir susitikdavo. Ar tai buvo Šermukšnių gatvė, nežino. Jei trūko dokumentų, tai T. N. buvo pranešta. Dėl žalos, kurią padarė „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo, tai tą klausimą kelia kreditoriai, o administratorius tik administruoja bankroto procedūrą. Visi dokumentai, kurie buvo gauti iš T. N. ir kurių reikėjo, pateikti tyrėjai. Dėl dokumentų su „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, tai T. N. sakė, kad tai seni buvusios įmonės logotipai, bet jų įmonė gamina tokius pat baldus. Jie sužiūrėjo, kad modeliai atitinka. Pagal įstatymą galima kreditoriams siūlyti atlyginti mažesnę sumą, tada reikia surašyti raštą, kurį jie teikia kreditoriams, kurie ir nusprendžia. Asmeninių santykių tarp jo ir T. N. nebuvo, jie nekonfliktuoja. Kaltinimą reiškia ne jis. Jokio vekselio teisininkas T. N. nesiūlė, aiškino tik kokios galimybės yra pagal įstatymą. Apie vekselį niekada nekalba, tai absurdas.
Liudytoja R. Š. parodė, kad dirbo vyr. buhaltere „(duomenys neskelbtini)“. Direktore pradžioje buvo I. N., po to T. N.. Kai atvažiuodavo į Kretingą, I. N. ten būdavo. Klausimus sprendė visi kartu- ji, T. N., direktorė, apskaitininkės, kartais gamybos vadovė. Ji atvažiuodavo tik penktadieniais. Kitomis dienomis, jei būdavo skubu, elektroniniu paštu dokumentus atsiųsdavo N., kartais ir I. N.. Banke parašo teisę turėjo direktorė. Dėl I. N. nedarbingumo, tai ją pavaduodavo T. N.. Jei I. N. pasirašė kažkokį dokumentą sirgdama, nežino, nes I. N. ne visada būdavo, kai ji atvažiuodavo. Ji dirbo su pateiktais dokumentais. Kai I. N. buvo direktore, kiek atsimena, T. N. buvo vadybininkas. Dėl 2012-07-02 dokumento Nr. 62, kad priimti pinigai, o grafoje vyr. buhalteris yra T. N. parašas, to dokumento negali komentuoti, nematė. Kai buvo ruošiamasi kreiptis dėl bankroto, tuo metu direktorius buvo T. N.. Tai buvo apie 2012 pabaigą, 2013 pradžią. Kaip T. N. tapo direktoriumi neprisimena, bet lyg I. N. išėjo į kitą darbą. Įsakymas buvo. Sodrai duomenys perduodavo ji. Iš tų duomenų matyti, kad T. N. nuo 2013-01-15 d. tapo direktoriumi. Į registrų centrą duomenų ji neperduodavo, ji neturėjo elektroninio parašo, kad atstovauti įmonei. Atliekant apskaitą, duomenys suvedami iš pirminių dokumentų pagal užpirkimus ir pagal pardavimo sąskaitas. Sunaudotos medžiagos apskaitomos surašant aktą ir po to įvedant į sandėlio programą. Nurašymo aktai, jei baldai standartiniai, tai surašomi iš karto keliems, jei baldai nestandartiniai, tai kiekvienam baldui. Nurašymo akte rašomi įmonės duomenys, data, vienetų kiekis, medžiagos, kurios naudotos, ir parašas. Matė ne vieną aktą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, nes iš tos įmonės buvo perimta gamyba. Už aktus atsakinga N.. Ji gaudavo tik galutinius duomenis, tik likučius. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo saugomi Kretingoje. I. N. dažnai turėdavo nedarbingumus, gal dėl to iš jos pareigas perėmė T. N..
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas – direktorius. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (2 t., b. l. 171-172).
- inventorizacijų organizavimą ir atlikimą laiku pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostatą, jog „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku”.
Taip pat tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2013-03-09 direktorė I. N. atsakė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus kasoje ir už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių reikalavimus pagal minėtų Taisyklių 22 punkto nuostatą, jog „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius,“ ir 30 punkto nuostatą, jog „Už <...> šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.
Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2013-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą iš dalies nesilaikydama teisės aktų reikalavimų:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą,”
- Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115, priimto 1995-12-05, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog „... įmonės <...> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,“
- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.25 punkto reikalavimo, jog „turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita)“ saugomi 10 metų.
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 17 straipsnio reikalavimo, jog „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,“
- 3 punkto reikalavimo, jog „Įmonės <...> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, <...> grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą,”
Iš 2015-02-26 apžiūros protokolo matyti, kad surašant 2014-11-14 specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registras „Medžiagų apskaita. Sandėlis“ (4 t., b. l. 127-129).
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamoji I. N. nepripažįsta kaltės ir tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo tik fiktyvi vadovė ir visus reikalus tvarkė jos sutuoktinis T. N.. Vis dėlto tokie I. N. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš liudytojos R. Š., M. N. parodymų matyti, kad I. N. būdavo darbo vietoje, turėjo savo darbo vietą, dalyvavo sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus, rašydavo įsakymus, ruošdavo darbo sutartis, atleidimo įsakymus, sprendė darbo saugos klausimus ir pan. (t. 5 b. l. 147, 176, 186). Nors kaltinamoji ir liudytojas T. N. tvirtina, kad I. N. dažnai nebūdavo darbe dėl ligos ir direktorės nedarbingumo laikotarpiu pagal įsakymą ją pavadavo T. N., todėl atsakomybė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių aktų pažeidimo turėtų kilti būtent jam, tačiau ir šie teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais. 2015-06-17 apžiūros protokolu nustatyta, kad kaltinamosios nedarbingumo laikotarpiais, buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašinėjo ne ją pavaduojantis asmuo, o pati I. N. (t. 2 b. l. 83-116; 198-199). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog I. N. nedarbingumo laikotarpiu atitinkami bendrovės dokumentai ir įmonės turtas būtų perduoti ją pavaduojančiam asmeniui, todėl byloje esantis 2011-11-03 įsakymas „Dėl direktorės pavadavimo“ (t. 2 b. l. 35), vertintinas kritiškai. Iš juridinio asmens duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas – nuo 2011-07-05 iki 2013-03-18 direktorė I. N. (2 t., b. l. 158-160). Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, akivaizdu, kad I. N. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik fiktyvi vadovė, todėl ji pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra tinkamas subjektas.
2014-11-14 specialisto išvada Nr. 5-3/100 nustatyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02039-13 medžiagą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 17 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (4 t., b. l. 4-16). Nors liudytojas T. N. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašymo aktai yra surašyti ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ blankų, tačiau šie teiginiai taip pat neatlaiko kritikos. Liudytoja M. N., kuri UAB „Memelio baldai“ dirbo apskaitininkė, parodė, kad įmonėje buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų savikainos aktai, o „(duomenys neskelbtini)“ savikainos aktais rėmėsi, kaip šablonais. Apskaitoje naudodavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ savikainos aktus (t. 5 b. l. 186-187). Specialistė J. A. parodė, kad net jei asmuo paaiškintų, kad pasinaudojo prieš tai buvusios įmonės dokumentu su jos rekvizitais, tai įstatyme numatyta, kad dokumentas turi padėti nustatyti būtent tikrinamos įmonės veiklos tapatumą (t. 5 b. l. 175). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013). Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus jam T. N. perdavinėjo įvairiose vietose, tarp perduotų dokumentų buvo ir dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. 2014-08-12 bankroto administratoriaus raštu nustatyta, kad medžiagų nurašymo aktai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, buvo perduotas tik medžiagų judėjimas sandėlyje (tarp perduotų dokumentų trūko kažkurio mėn.). Bandomasis balansas ir bendrasis žurnalas nebuvo perduoti (2 t., b. l. 15-16). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nenustatė saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2011-07-05 iki 2012-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, kuriais apskaitos registre „Didžioji knyga“, sąskaitoje „Prekės, skirtos perparduoti“ pagrindė užregistruotą baldų vertės padidėjimą (užpajamavimą) 616 496,87 Lt (17 8549,83 Eur) ir dėl to laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Kaip matyti iš pačios kaltinamosios parodymų, ji neneigia, kad nebuvo nustačiusi buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nebuvo paskyrusi atsakingo asmens už dokumentų saugumą dėl to, kad buhalterinės apskaitos įstatymo nežino, teisiniuose dalykuose nelabai susigaudo, tačiau šios aplinkybės turi reikšmės vertinant tik pačios nusikalstamos veikos pobūdį, nes įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Asmuo, prisiimdamas vadovo pareigas, neišvengiamai prisiima ir kilsiančią atsakomybę dėl netinkamų norminių teisės aktų įgyvendinimo. Tokiu būdu, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad I. N. kaltė įrodyta visiškai ir tokia jos veika atitinka, nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Kaltinamoji I. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą neatsargia kaltės forma, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika baigta, žala valstybės biudžetui nepadaryta, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę – neteista, todėl, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus visiškai pasiekti I. N. paskyrus švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje – baudą. Baudos dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnyje numatytam minimaliam baudos dydžiui, t.y. 35 MGL (1318,10 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, nustatytina, kad skirtina bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai I. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK KP Ekonomių nusikaltimų tyrimų valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 str., 307 str.;
nusprendė:
I. N. pripažinti kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamajai I. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KP Ekonomių nusikaltimų tyrimų valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „ Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą(-us) būtina pateikti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę (211 kabinetas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.