Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-863-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2S-863-124/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-863-124/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03772-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Šiaulių AVPK skundu (5–6 b. l.) kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti 2013-07-24 patvarkymą Nr. AN052596 ir priimti naują patvarkymą – konfiskuotą transporto priemonę „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Nurodė, kad iš antstolio A. L. gavo turto arešto aktą ir 2013-07-24 patvarkymą dėl konfiskuoto turto perdavimo, pagal kurį pareiškėjas buvo įpareigotas perduoti konfiskuotą transporto priemonę Šiaulių AVMI. Mano, kad 2013 m. liepos 24 d. patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi civilinio proceso kodekso 692 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta antstolio pareiga teismo konfiskuotą turtą perduoti realizuoti VMI.

Antstolis A. L. 2013-08-09 patvarkymu (1–4 b. l.) netenkino skundo ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (12–13 b. l.) netenkino pareiškėjo Šiaulių AVPK skundo. Nurodė, kad Šiaulių AVPK yra institucija, kuri faktiškai (fiziškai) savo žinioje turi transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) turto arešto akte buvo nurodytas turto saugotoju. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 34-53 punktuose yra nustatyti paimtų daiktų apskaitos ir saugojimo bendrieji reikalavimai, tarp kurių nustatyta paimamų transporto priemonių administravimo tvarka policijos įstaigoje, nurodyta, ir kad transporto priemonės saugomos policijos įstaigoje tam tikslui skirtoje aikštelėje ir t. t.

Antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau konfiskuotu turtu nedisponuoja, todėl patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo, turto saugotoją informavo apie tai, jog jis privalo, VMI įgaliotam asmeniui atvykus perimti konfiskuoto turto, turtą perduoti. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų nenustatyta, kad antstolis būtų įpareigojęs pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus, kurie susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas – nesudaryti kliūčių Šiaulių AVMI atstovui konfiskuojamą automobilį perimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (17–19 b. l.) pareiškėjas Šiaulių AVPK prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Konfiskuotu valstybės turtu negali disponuoti ne tik antstolis, bet ir neįgaliotos valstybės institucijos. Tuo pačiu neįgaliotos valstybės institucijos negali ir perduoti konfiskuoto turto, kai tokia funkcija yra deleguota įgaliotam antstoliui. Tik antstolis turi teisę konfiskuotą turtą areštuoti ir perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritoriniam padaliniui. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami ginčą dėl konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimo vykdymo institucijos identifikavimo, ne kartą yra pasisakę, kad CPK 692 straipsnyje tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtinta antstolio pareiga teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai.

2. Šiuo atveju antstolis įpareigojo Šiaulių AVPK perduoti konfiskuotą transporto priemonę Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Pareiškėjo nuomone, išsireiškimai “įpareigojimas perduoti” ir “informavimas apie pareigą netrukdyti perimti” savo prasme absoliučiai skirtingi ir reiškiantys skirtingus veiksmus bei saugotojui sukeliantys skirtingą teisinę padėtį. Ginčijamame patvarkyme keistinas išsireiškimas “įpareigoju perduoti” į kitą, kuris nesukurtų pareiškėjui pareigų, nenumatytų teisės aktuose.

3. Šiaulių AVPK ar jo padaliniai nėra ir niekada nebuvo konfiskuoto automobilio „BMW 320” saugotojas. Konfiskuotos transporto priemonės saugotojas nuo 2010-01-15 buvo V. N. įmonė, o ne Šiaulių aps. VPK. Įsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimui, nurodyto automobilio savininkė tapo valstybė, kurią atstovauja valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga. Konfiskuota transporto priemonė pereina valstybinės mokesčių inspekcijos žinion nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo antstoliui ir pirmosios instancijos teismui teigti, kad konfiskuotų transporto priemonių administravimas ir disponavimas patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį.

4. Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo policijos įstaigose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 34-53 punkto nuostatos reglamentuoja paimtų daiktų apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus, o ne konfiskuoto turto, kuriuo turi teisę disponuoti tik valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga, apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (22–25 b. l.) suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas išanalizavo esminius bylos aspektus, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Antstoliui nesuteikta teisė disponuoti valstybės priklausančiu turtu, o pareiškėjas yra institucija, kuri faktiškai savo žinioje turėjo autotransporto priemonę, todėl turto arešto akte buvo nurodyta turto saugotoju. Tretieji asmenys, su kuriais pareiškėjas yra sudaręs turto saugojimo sutartis, dažnai atsisako perduoti konfiskuotą turtą, todėl siekiant išvengti kliūčių perimant konfiskuotą turtą, pareiškėjas turi būti informuojamas. Antstolis sutinka, kad patvarkymo formuluotė yra keistina, tačiau pareiškėjui buvo išaiškinta, kokius veiksmus jis privalo atlikti, vykdydamas antstolio patvarkymą. Disponavimo konfiskuotomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį. Antstolis neįpareigojo pareiškėjo atlikti veiksmų, kurie būtų priskirti antstolio funkcijų vykdymui. Pareiškėjas turėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio 2013-07-24 patvarkymo dėl konfiskuoto turto perdavimo (11 v. b. l.), pagal kurį apeliantas buvo įpareigotas perduoti konfiskuotą transporto priemonę Šiaulių AVMI.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 išaiškino, kad CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. O 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010 konstatavo, kad valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 str. 2 d.), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 str.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra kitų įstatymų, kurie nustatytų kitokią konfiskuoto turto perdavimo realizuoti tvarką nei nustatytoji CPK. Sprendė, kad tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek CPK nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei VMI perduoda antstolis.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šios proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principas (CPK 18 str.), be kita ko, įpareigoja antstolį nutartį vykdyti, o ne spręsti dėl kitokios konfiskuoto turto perdavimo tvarkos, ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teisme jau buvo išnagrinėti iš esmės analogiški savo teisine problematika apelianto atskirieji skundai ir teismas konstatavo, kad būtent antstolis, o ne apeliantas turėjo pareigą perduoti konfiskuotą transporto priemonę realizuoti VMI, kadangi tokia pareiga antstoliui yra nustatyta įstatymo (Šiaulių apygardos teismo c. b. Nr. 2S-872-440/2013, Nr. 2S-842-368/2013, Nr. 2S-853-372/2013, Nr. 2S-865-357/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad konfiskuota transporto priemonė pagal 2013-07-24 turto perdavimo ir priėmimo aktą buvo perduota VMI prie LR FM (16, 17 v. b. l.), netenkina apelianto skundo reikalavimo transporto priemonę perduoti VMI, nes šis klausimas jau išspręstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuotą transporto priemonę Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie LR FM perdavė, būtent, antstolis A. L., o ne pareiškėjas Šiaulių AVPK.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies – panaikinti antstolio 2013-07-24 patvarkymą Nr. AN052596 dėl konfiskuoto turto perdavimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė