Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus, atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui J. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dalyvavimo jį auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamąją vietą su ieškove, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo J. B. 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 770,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, paskirti ieškovę nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu ir išspręsti vaiko išlaikymo klausimai, tačiau pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečiam vaikui išreiškus norą nuo 2024 m. balandžio 6 d. vaikas gyvena kartu su ieškove, ir nors atsakovas iš pradžių neprieštaravo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitų susijusių klausimų išsprendimo bendru sutarimu, tačiau pateiktų procesinių dokumentų nebesutiko pasirašyti. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 685,00 Eur suma, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, vertinant tai, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, o kadangi nuo 2024 m. balandžio 6 d., kai dukra pasiliko gyventi pas ieškovę, tinkamo išlaikymo dydžio neteikia, iš viso iki ieškinio pateikimo teismui dienos pervedė tik 150,00 Eur sumą, todėl ieškovės skaičiavimu, išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. liepos 8 d. sudaro 770,00 Eur sumą. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai, šalių susitarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimus ir galimybes bei nepilnamečio vaiko interesus.

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą ir nurodė, jog šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, tiek ieškovės šeimai, tiek atsakovo šeimai taikytas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas ir taip pat atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o bendravimo tvarka su vaiku turi būti nustatyta konkreti ir aiški, nes tarp šalių vyksta konfliktai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos laikymosi.

3. Ieškovė S. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, vedė bendrą ūkį, gimus vaikui gyveno apie 2 metus, vėliau atsakovas išėjo gyventi atskirai, atliko laisvės atėmimo bausmę, o maždaug nuo 2021 m. atsakovas pradėjo bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nors iki to laiko vaiku nesidomėjo, išlaikymo jam neteikė. Ieškovė, paaiškindama aplinkybes apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, nurodė, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nes dukra išreiškė norą gyventi kartu su atsakovu, po to kai ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, jog ji smurtavo prieš dukrą, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartis ir nepilnametis vaikas apie dešimt mėnesių gyveno kartu su atsakovu, o 2024 m. balandžio 6 d. ieškovė nepilnametį vaiką parsivežė į savo gyvenamąją vietą, po to kai telefoninio pokalbio su dukra metu, išgirdo, jog ji verkia. Ieškovė paaiškino, kad per tą laiką, kol dukra gyveno su atsakovu, lankė pozityviosios tėvystės kursus, lankėsi pas psichiatrą, psichologą, vartojo paskirtus vaistus depresijai gydyti, kurių vartojimas jau nutrauktas, bet vartoja vaistus dėl nemigos, iki šiol taikomos atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, kurį vykdo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas vengia bendrauti su dukra, su dukra tik keletą kartų susisiekė telefonu, pasveikindamas dukrą su gimimo diena, ir atsiųsdamas žinutę, kurioje teigė, jog ji nėra jo dukra. Ieškovė nurodė, kad ji sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, išsinuomojo erdvesnį būstą, jos ir dukros bendravimas pasikeitęs į gerąją pusę, ieškovės emocinė būsena stabili, su vaiku bendrauja, stengiasi išvengti konfliktų, vaiko mokymosi rezultatai yra pagerėję, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Ieškovė, paaiškindama dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, nurodė, kad po Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai, nes nepilnametis vaikas nori leisti laiką su draugais, nori išeiti pavalgyti, mokykla renka pinigus.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pateiktą (duomenys neskelbtini) išvadą, tačiau mano, jog išvadoje nurodyta pozicija dėl bendravimo tvarkos nustatymo, įvertinus bylos aplinkybes, keistina. Atstovas paaiškino, kad tokia būtinybė kyla atsižvelgiant į tai, jog tarnyba nuo 2024 m. balandžio 6 d. nėra gavusi jokių pranešimų dėl vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimų, pats atsakovas nebendrauja su nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovės ieškinyje reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos pakeitimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003, 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus), jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygojo.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys S. P. ir J. B. yra nepilnamečio vaiko V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai, šį faktą patvirtina į civilinę bylą pateiktas gimimo įrašo išrašas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta dėl įvairių aplinkybių keitėsi kelis kartus.

9. Ieškovė nurodė, kad santuokos su atsakovu nebuvo sudarę, gimus vaikui apie dvejus metus vedė bendrą ūkį, vėliau atsakovas išėjo gyventi atskirai ir vaikas gyveno tik su ja, o atsakovas maždaug tik nuo 2021 m. pradėjo bendrauti su nepilnamečiu vaiku, iki to laiko vaiku nesidomėjo, išlaikymo jam neteikė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo gautas pranešimas, kad ieškovė galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą, tempdama jai už plaukų, ne pirmą kartą išsakė vaikui savo suicidines mintis, todėl vaikas nenori grįžti į motinos namus, buvo perduota tėvo priežiūrai. Galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio vaiko atžvilgiu buvo nustatyti ir 2020 m. lapkričio 15 d., kai nepilnamečiam vaikui svečiuojantis pas tėvą, tarp šalių kilo konfliktas, ieškovė telefonu kalbėdama su nepilnamečiu vaiku grasino nusižudyti, bei 2021 m. spalio 13 d., kai nepilnametis vaikas buvo sulaikytas parduotuvėje padaręs administracinį nusižengimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei V. B., kuris Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu nutrauktas, nes padaryta išvada, kad dėl ieškovės galimai padarytos veikos (tempimo už rankos, už palukų) nekilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai – V. B. nebuvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. negalima konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytus sudėties požymius. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą šalys susitarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Tarp šalių kilus konfliktams dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, 2024 m. vasario 22 d. ir vasario 28 d. buvo vertinta vaiko situacija, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Nepilnametis vaikas su atsakovu gyveno iki 2024 m. balandžio 6 d., kai pats nepilnametis vaikas pasiprašė grįžti gyventi pas ieškovę. Pagal ieškovės pranešimą apie galimą nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą (pranešta, kad vaiko tėvas galimai panaudojo smurtą vaiko atžvilgiu) 2024 m. balandžio 12 d. dar kartą vertinta vaiko situacija, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, tėvams rekomenduota psichologo pagalba. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus duomenų, kad atsakovas būtų smurtavęs ir sukėlęs fizinį skausmą savo nepilnamečiam vaikui, t. y. nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje sudėties.

10. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame dviejų kambarių bute, kurio plotas apie 50 kv. m, su visais komunaliniais patogumais, bute švaru, tvarkinga, nepilnametis vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį, jam užtikrintos jo poreikius atitinkančios sąlygos. Nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Atsakovo šeimos aplinkos sąlygų nebuvo galimybių patikrinti, nes atsakovas geranoriškai nebendradarbiavo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės 2024 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atsakovas paaiškino, jog ginčo tarp jo ir ieškovės dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, jis neprieštarauja, kad dukra gyventų su atsakove. Ieškovės šeimai nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos, nuo 2023 m. birželio 22 d. ieškovės šeimai pakartotinai taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Atsakovo šeimai nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. bei nuo 2024 m. vasario 23 iki 2024 m. liepos 5 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Ieškovė patvirtino aplinkybes, jog gyvenant kartu su dukra, kildavo konfliktų tarp jos ir dukters, ieškovė elgdavosi itin emocionaliai, tačiau laikotarpiu kai nepilnametis vaikas gyveno kartu su atsakovu, ji lankė pozityviosios tėvystės kursus, lankėsi pas psichiatrą, psichologą, vartojo paskirtus medikamentus depresijos gydimui, kurių vartojimas jau nutrauktas, iki šiol taikomos atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, kurį vykdo.

11. Teismo posėdžio metu, išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, vaikas paaiškino, kad jos apisprendimas gyventi kartu su mama yra tvirtas, jų tarpusavio santykiai šiuo metu yra geri, konfliktų nebekyla, prieš ją ieškovė nenaudoja smurto, gyvendama kartu su ieškove jaučiasi gerai, turi savo kambarį, nieko netrūksta, be to, naujoje ugdymo įstaigoje pritapo greitai, pagerėjo ir mokymosi rezultatai, palaiko santykius ir su draugais iš anksčiau lankytos ugdymo įstaigos. Paaiškino, jog ankstesnius apsisprendimus gyventi su tėčiu lėmė tai, jog mama prieš ją ne kartą smurtavo, tarp jų kildavo konfliktai, tačiau pradėjus gyventi su tėčiu, tarp jos ir tėčio taip pat pradėjo kilti konfliktai, nesutapo charakteriai, kilo nepasitikėjimas, su tėčiu nebenori kartu gyventi, o nuo to laiko kai grįžo gyventi pas mamą, su tėčiu bendravo tik porą kartų telefonu, nors bendravimas su tėčiu nėra ribojamas.

12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

13. Iš aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad ieškovė byloje įrodė, jog yra būtinybė keisti jau nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistams taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Teismas šiuo atveju įvertina ir tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove nuo 2024 m. balandžio 6 d., tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko atkurtas emocinis ryšys, vaikas jau spėjo priprasti prie naujos gyvenamosios aplinkos, lanko ugdymo įstaigą ieškovės gyvenamojoje vietoje, nepilnametis vaikas atsisako gyventi kartu su atsakovu, vaiko apsisprendimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra tvirtas ir nekintantis, o duomenų, jog ieškovė nesugebėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. liepos 8 d., t. y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį.

15. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

16. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovė vaikui teiks 200,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo, nurodydama, jog jo reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga suma yra 685,00 Eur: maistui – 150,00 Eur, aprangai – 100,00 Eur, būstui ir komunaliniams mokesčiams – 185,00 Eur, sveikatai – 50,00 Eur, mokslo reikmėms – 100,00 Eur, poilsiui – 50,00 Eur, laisvalaikiui – 50,00 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kad vaikas turi specialių poreikių ar kad dažnai serga. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečio vaiko poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos jo išlaikymui, yra pagrįstos. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma – kas mėnesį po 300,00 Eur, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

18. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojame bute, dirba (duomenys neskelbtini), nustatytas valandinis darbo užmokestis bei taikoma papildoma darbo užmokesčio sistema, o 2024 m. kovo mėn. ieškovės gautos pajamos sudarė 641,76 Eur sumą, balandžio mėnesį – 567,27 Eur, 785,01 Eur, 664,68 Eur sumą. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovas šiuo metu niekur nedirba, nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 31 d. vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūroje neregistruotas. Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų, kurios apribotų galimybes dirbti ir teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį.

19. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.

20. Be to, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimalioji mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga yra 924,00 Eur (atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovui yra mokama universali išmoka vaikui, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur. Tokiu būdu abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti apytiksliai po 306,00 Eur (708,42 Eur - 96,25 Eur) / 2 = 306,09 Eur). Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

22. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 770,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius ir dvi dienas skaičiuojant vaikui 300,00 Eur išlaikymo sumą per mėnesį ir atimant 150,00 Eur sumą, kurią atsakovas nuo 2024 m. balandžio 6 d. pervedė kaip nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą (300,00 Eur x 3 mėn. ir 2 dienos – 150,00 Eur = 770,00 Eur).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

24. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

25. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas neviršija trejų metų laikotarpio, duomenų byloje, jog atsakovas visiškai įvykdė jam tenkančią pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nėra, atsakovas tik iš dalies teikė reikiamo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 770,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2024 m. liepos 8 d.

Dėl dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

27. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

28. Ieškovė ieškinyje prašė nenustatyti griežtos bendravimo tvarkos, t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra ir dalyvauja jos auklėjime netrukdomai, šalių susitarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimus, galimybes bei nepilnamečio vaiko interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas su vaiku gali bendrauti nevaržomai, be to, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiam vaikui gyvenant kartu su ieškove nuo 2024 m. balandžio 6 d. tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos, ieškovė būtų linkusi riboti bendravimą ar drausti susitikimus tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 6 d. nėra gauta jokių pranešimų dėl vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimų, pats atsakovas nebendrauja su nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovės ieškinyje reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Todėl ieškovės reikalavimas dėl jos siūlomos dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

29. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo 2024 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta. Nuo sprendimo priėmimo dienos nutrauktinas iš atsakovo priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintina pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 29 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 525,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

32. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, taip pat 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Iš viso šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 323,00 Eur (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 770,00 Eur x 3 procentai) x 75 procentai + 110,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 110,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo). Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas ir 323,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 33,18 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 8 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 770,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui V. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašomą atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku V. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai, šalių susitarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimus ir nepilnamečio vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 525,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 323,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 33,18 Eur (trisdešimt trijų eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – nuo sprendimo priėmimo dienos, nustatytą laikinąją gyvenamąją vietą – nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.