Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė - 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. Bauda išieškota 2022 m. vasario 4 d.;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, - paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). 2024 m. liepos 31 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), statybininku, gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi gydymo įstaigoje, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmę atliko 2016 m. lapkričio 21 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2024 m. kovo 8 d. nuo 3.37 val. iki 5.39 val., prie A. R. namų, esančių (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. R. neteisėtai įgijo vieną bespalvį polietileninį maišelį su jame esančiais kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė yra 0,382 g, ir vieną geltonos spalvos polietileninį maišelį su jame esančiais kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė yra 0,630 g ir šias psichotropines medžiagas laikė automobilio BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje, kurioje sėdėjo, po kilimėliu iki tol, kol 2024 m. kovo 8 d. apie 5.39 val. Ukmergėje, Vytauto g., ties pastatu Nr. 111A, automobilio apžiūros metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dėl psichotropinių medžiagų susirašė su A. R. žinutėmis per programėlę „Messenger“, iš kurio 2024 m. kovo 8 d. ir įsigijo du maišelius psichotropinių medžiagų. Psichotropines medžiagas įsigijo automobilyje, kurį vairavo A. S.. Tarėsi atsiskaityti grynais pinigais, bet perduodant medžiagą nesumokėjo, nes neturėjo pinigų, paėmė į skolą. Tai buvo vienintelis kartas, kai įsigijo psichotropines medžiagas, daugiau psichotropinių medžiagų nevartoja. Savo elgesį vertina blogai.

3. A. R. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. kovo 4 d., apie 18-19 val., Vilniaus mieste, iš kito asmens už 200 Eur neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 18 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su baltos spalvos kristaliniais milteliais, iš kurių dviejuose bespalviuose polietileniniuose maišeliuose esančių kristalinių miltelių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 2,164 g, ir šešiolikoje geltonos spalvos polietileninių maišelių su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 12,176 g, kurias laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. kovo 8 d., kai minėtą dieną laikotarpiu nuo 3.37 val. iki 5.39 val. vieną užspaudžiamą bespalvį polietileninį maišelį su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 0,382 g ir vieną užspaudžiamą geltonos spalvos polietileninį maišelį su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 0,630 g, prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavė M. G., tokiu būdu psichotropinę medžiagą išplatindamas, o likusią dalį - vieną užspaudžiamą bespalvį maišelį su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 1,782 g ir penkiolika geltonos spalvos polietileninių maišelių su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 11,546 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti toliau laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. kovo 8 d. apie 10.40 val. atliktos kratos namuose metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 18 vienetų maišelių su narkotine medžiaga - kristalais susirado per programėlę internetu ir jas įsigijo savo reikmėms, už jas sumokėjo 200 Eur. Prisipažįsta, kad 2024 m. kovo 8 d. psichotropines medžiagas, t. y. vieną polietileninį bespalvį maišelį su kristaliniais milteliais ir vieną geltonos spalvos maišelį su kristaliniais milteliais davė M. G., kadangi jis jo prašė rašydamas žinutes „Messenger“ programėlėje. Šiuos du maišelius su psichotropine medžiaga jis perdavė M. G. automobilyje į skolą, kai M. G. kartu su A. S. atvažiavo jo paimti ir visi trys važiavo į Ukmergę. Visus 18 maišelių su kristaline medžiaga įgijo savo reikmėms, tikslo platinti neturėjo, pats buvo priklausomas nuo šios medžiagos, todėl tokį kiekį įsigijo. Supranta, kad padarė nusikaltimus, dėl to labai gailisi. Psichotropinių ar narkotinių medžiagų dabar nebevartoja ir jų niekam neplatina.

Motyvuojamoji dalis

6.8. M. G. atlikus narkotinių medžiagų šlapime nustatymo testą 2024 m. kovo 8 d., M. G. testas teigiamas ties „ECSTASY“ ir „METHAMPHETAMINE“;

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 79, 80 punktuose nurodyta, jog 3-CMC (3-chlormetkatinonas) ir 4-CMC (4-chlormetkatinonas) yra psichotropinės medžiagos, priklausančios katinonų darinių grupei – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono arba 2-amino-1-naftil-1-propanono dariniai, turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų aromatiniame žiede; turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; turintys (arba neturintys) mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu, cikloalkilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą. 3-CMC (3-chlormetkatinonas) yra 2-amino-1-fenil-1-propanonas, turintis chloro radikalą prijungtą prie fenilo žiedo ir metilo grupę prijungtą prie 3-ojo anglies atomo alifatinėje grandinėje, o 4-CMC (4-chlormetkatinonas) yra 2-amino-1-fenil-1-propanonas, turintis chloro radikalą prijungtą prie fenilo žiedo ir metilo grupę prijungtą prie 4-ojo anglies atomo alifatinėje grandinėje.

10. Nustatyta, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta 1,012 g psichotropinės medžiagos (4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 0,382 g ir 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė - 0,630 g). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-1161 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), I sąrašo lentelės 120 punkte nurodyta, kad katinonų darinių nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g kiekis, dideliu kiekiu (daugiau kaip) - 20 g. Matyti, kad psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis, viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, tiek daiktų apžiūros protokoluose, fotolentelėse užfiksuota informacija, tiek kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis).

13. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo požymį atitinka bet koks neteisėtas, atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2015, 2K-371/2016 ir kt.).

15. Nustatyta, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta 13,328 g psichotropinės medžiagos (4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios masė 1,782 g ir 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė 11,546 g). Rekomendacijų I sąrašo lentelės 120 punkte nurodyta, kad katinonų darinių nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g kiekis, dideliu kiekiu (daugiau kaip) - 20 g. Matyti, kad psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis, viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, tiek pas kaltinamąjį rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos, daiktų apžiūros protokoluose, fotolentelėse užfiksuota informacija, tiek kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

16. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam M. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje skirti 84 MGL (4 200 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę (baudą) sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 56 MGL (2 800 Eur) dydžio baudą.

18. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam M. G. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistas, administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį baustas 7 kartus, administracines baudas sumokėjęs, dirba, vykdo individualią veiklą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 84 MGL (4 200 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 28 MGL). Tai reiškia, kad skirtinos bausmės dydis – 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda.

Dėl kaltinamajam A. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

20. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje skirti 40 parų arešto bausmę, už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

21. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-327/2017). Viena tokių išimčių numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

22. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

24. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam A. R. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), teistas, teistumas išnykęs, per vienerius metus administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Analizuojant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis yra jauno amžiaus, tad socialinė branda, aplinka, asmenybė, vertybės dar tik formuojasi. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia ir į išplatintos psichotropinės medžiagos kiekį (1,012 g), į tai, kad praeityje asmuo nebuvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog prekyba psichotropinėmis medžiagomis buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis.

25. Neabejotina, kad visos šios išvardintos aplinkybės, susijusios tiek su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, tiek ir jo asmenybe, nepašalina nei padarytos veikos, nei asmenybės pavojingumo, tačiau šios išdėstytos aplinkybės visgi rodo mažesnį veikos bei paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Pagal kasacinio teismo praktiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

26. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad net ir paskyrus A. R. minimalią laisvės atėmimo bausmę, savo rūšimi ji būtų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl įvertinęs visas šias aplinkybes daro išvadą, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų – paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei neatitiktų bausmės paskirties, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis A. R. už jo įvykdytą nusikaltimą skirtina švelnesnė, nei įstatyme numatyta, bausmė - laisvės apribojimas. Visgi, reali laisvės atėmimo bausmė, kuri kaip vienintelė bausmės rūšis numatyta už BK 260 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo padarymą, būtų neteisinga ir neprotinga, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ne tik kaltinamąjį, bet ir jo laisvėje turimus tamprius bei glaudžius socialinius ryšius. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgus ir į tai, jog A. R. jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu visuomenei. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skiriama intensyvi priežiūra, įpareigojimai bei draudimai, kurie, teismo vertinimu, efektyviausiai užkirs kelią vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.

28. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus: nesunkų, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurį skirtina 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda, ir sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį skirtina 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, skiriant galutinę subendrintą bausmę, taikomas bausmių apėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - nustatant jos sąlygas: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi medicinos įstaigose, įpareigojant visą laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per metus, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės atlikimo laikotarpiu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

29. Nustatyta, jog kaltinamiesiems M. G. ir A. R. paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. kovo 8 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

30. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamuosius kaltais bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

31. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likusius po tyrimo: miltelius su 3-CMC (3-chlormetkatinonu) ir 4-CMC (4-chlormetkatinonu), supakuotus į voką Nr. A038628, taip pat voką su tyrimo objektų pakuotėmis, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Miligramines svarstykles – 1 vnt., paimtas iš A. R., perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilnius, - konfiskuoti valstybės nuosavybėn. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) 2024 m. kovo 25 d. nutarimu M. G. grąžintą mobilaus ryšio telefoną, palikti M. G.. A. R. 2024 m. kovo 8 d. pakvitavimu grąžintą mobiliojo ryšio telefoną, palikti A. R.. Kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu iš M. G. mobilaus ryšio telefono, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti 84 (aštuoniasdešimt keturių) MGL (4 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 84 (aštuoniasdešimt keturių) MGL (4 200 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 56 (penkiasdešimt šešių) MGL (2 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir 56 (penkiasdešimt šešių) MGL (2 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 8 d. baudžiamąjį įsakymą ir baudžiamuoju įsakymu įskaitytus laikotarpius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. kovo 8 d. nutarimu M. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - 56 (penkiasdešimt šešių) MGL (2 800 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas: būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi medicinos įstaigose, įpareigojant visą laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per metus, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės atlikimo laikotarpiu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas: būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi medicinos įstaigose, įpareigojant visą laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per metus, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės atlikimo laikotarpiu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas: būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi medicinos įstaigose, įpareigojant visą laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per metus, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės atlikimo laikotarpiu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. kovo 8 d. nutarimu A. R. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likusius po tyrimo: miltelius su 3-CMC (3-chlormetkatinonu) ir 4-CMC (4-chlormetkatinonu), supakuotus į voką Nr. A038628, taip pat voką su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Miligramines svarstykles – 1 vnt., paimtas iš A. R. ir saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Liepyno g. 7, Vilnius, - konfiskuoti valstybės nuosavybėn. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) 2024 m. kovo 25 d. nutarimu M. G. grąžintą mobilaus ryšio telefoną, palikti M. G.. A. R. 2024 m. kovo 8 d. pakvitavimu grąžintą mobiliojo ryšio telefoną, palikti A. R.. Kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu iš M. G. mobilaus ryšio telefono, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.