- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-131-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09119-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 56 MGL dydžio bauda;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį:
1) būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi medicinos įstaigose;
2) visą bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per metus, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams su intensyvia priežiūra, nustatant anksčiau nurodytas pareigas bei draudimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams nustatant anksčiau nurodytas pareigas bei draudimą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis buvo priimtas ir M. G., tačiau dėl šio nuteistojo apeliacinis skundas ar skundai nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. kovo 4 d., apie 18.00-19.00 val., Vilniaus mieste, iš kito asmens už 200 Eur neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 18 užspaudžiamų polietileninių maišelių su baltos spalvos kristaliniais milteliais, iš kurių dviejuose bespalviuose polietileniniuose maišeliuose esančių kristalinių miltelių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė – 2,164 g, ir šešiolikoje geltonos spalvos polietileninių maišelių su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė – 12,176 g, kurias laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. kovo 8 d., kai minėtą dieną nuo 03.37 val. iki 05.39 val. vieną užspaudžiamą bespalvį polietileninį maišelį su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė – 0,382 g, ir vieną užspaudžiamą geltonos spalvos polietileninį maišelį su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė – 0,630 g, prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavė M. G., tokiu būdu psichotropinę medžiagą išplatindamas, o likusią dalį – vieną užspaudžiamą bespalvį maišelį su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 4-CMC (4-chlormetkatinono), kurios bendra masė – 1,782 g, ir penkiolika geltonos spalvos polietileninių maišelių su kristaliniais milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios bendra masė – 11,546 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, toliau laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. kovo 8 d. apie 10.40 val. atliktos kratos namuose metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir A. R. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. laisvės atėmimą dvejiems metams.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl šiam nuteistajam paskirtoji bausmė yra vertintina kaip aiškiai per švelni ir neteisinga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė nuteistojo A. R. jaunam amžiui, prisipažinimui padarius nusikaltimą, aplinkybėms, jog jis išplatino psichotropinę medžiagą pažįstamam asmeniui, psichotropinę medžiagą buvo įsigijęs savo reikmėms, dirba, nėra duomenų, jog prekyba psichotropinėmis medžiagomis buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis.
4. Skunde aiškinama, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, švelnesnė bausmė nei numatyta konkrečios normos sankcijoje gali būti skiriama tais atvejais, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos, kai yra nustatoma išimtinių aplinkybių visuma, kuri patvirtina, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokių aplinkybių visuma turi rodyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, jog kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga ar veika yra atsitiktinio pobūdžio.
5. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo asmenybei ir nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. A. R. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra vertintinas kaip itin pavojingas, nes juo keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Šio nusikaltimo pavojingumą patvirtina ir aplinkybė, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų.
6. Skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog psichotropinė medžiaga, kurios kiekis 1,012 g, buvo išplatinta pažįstamam asmeniui, visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad šios aplinkybės rodo mažesnį veikos pavojingumą. Aplinkybės, kad nuteistasis išplatino psichotropinę medžiagą pažįstamam asmeniui, kuris žinojo, jog gali kreiptis į A. R. dėl draudžiamų medžiagų įgijimo, nėra pagrindo vertinti kaip mažinančios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. 1,012 g, nevertinamas kaip nereikšmingas, nes šis kiekis daugiau nei 5 kartus viršija nedidelį šios medžiagos kiekį, kuris yra ne daugiau nei 0,2 g. Be to, A. R. disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios laikomos pavojingesnėmis medžiagomis priklausomybės atsiradimo prasme. Svarbu ir tai, kad A. R. gyvenamojoje vietoje buvo rasta dar 16 maišelių su psichotropinėmis medžiagomis bei svarstyklės, kas rodo asmens pasiruošimą nusikalstamos veikos darymui, o ne atsitiktinį veikos padarymą.
7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla nepriklausomai nuo asmenų, kuriems buvo išplatinta draudžiama medžiaga, skaičiaus ir nuo išplatintos medžiagos kiekio. Taigi net ir vienam asmeniui išplatinus nedidelį kiekį draudžiamos medžiagos yra padaroma nusikalstama veika, kuri yra pavojinga ir baustina taip, kaip numatyta įstatyme. Nustačius, kad nusikalstama veika buvo daroma sistemiškai, galima būtų daryti išvadą apie didesnio, nei įstatymo leidėjo aprašyta, pavojingumo veiką. Vis tik tokios aplinkybės nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad asmens veika yra mažesnio pavojingumo, nei aprašyta baudžiamajame įstatyme. Nuteistasis padarė vieną iš pavojingiausių BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pavojingų veikų. Psichotropinių medžiagų platinimas savo pobūdžiu yra pavojingesnė veika nei šių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nes šiuo atveju psichotropinės medžiagos jau buvo išplatintos. Taigi nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį.
8. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad A. R. nuo pat tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir davė išsamius parodymus. Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo pradžioje, apklausiamas 2024 m. kovo 8 d., A. R. neigė, jog jam yra žinoma, iš kur pas M. G. atsirado psichotropinė medžiaga. Tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus neginčijamus duomenis, kad M. G. šias psichotropines medžiagas išplatino būtent A. R., šis nuteistasis savo kaltę pripažino.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turi būti įvertinta ir tai, jog A. R., darydamas nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Nors baudžiamojoje byloje yra nustatytas tik vienas psichotropinės medžiagos išplatinimo faktas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G., žinojo, jog iš A. R. galima įsigyti psichotropinės medžiagos, kas rodo, jog nusikalstami nuteistojo veiksmai nevertintini kaip atsitiktinio pobūdžio.
10. Prokurorė sutinka su tuo, kad A. R. yra jauno amžiaus, tačiau įvertinus tai, jog šiam nuteistajam yra 25 metai, o socialinė branda yra visą gyvenimą vykstantis procesas, todėl teigtina, kad nuteistasis, be jokių abejonių, suprato savo elgesio pavojingumą bei priešingumą teisei, taip pat kokia gali būti valstybės reakcija į jo nusikalstamus veiksmus, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų esmingai paveikusios nuteistojo valią pasirenkant neteisėtą veikimo būdą, pateisintų jo nusikalstamus veiksmus, nėra nustatyta.
11. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, netinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, ir sureikšmino nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, todėl paskyrė per švelnią bausmę. Dėl šių priežasčių Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis keistinas.
12. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šiuo atveju prokurorės apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam A. R., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti švelnesnę bausmės rūšį nei yra numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, t. y. dėl A. R. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisingumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei dėl jo padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė paminėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš A. R. parodymų, duotų pirmosios apklausos metu, matyti, kad jis paaiškino, jog neturi automobilio, todėl paskambino A. S. ir paprašė nuvežti jį į Ukmergę, nes norėjo į sąskaitą, naudodamasis bankomatu, įsidėti pinigų, nusipirkti cigarečių bei į kazino. A. S. atvažiavo kartu su M. G.. Ukmergės mieste automobilis, kuriuo važiavo jis, A. S. ir M. G., buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai automobilyje, vietoje, kurioje sėdėjo M. G., po kilimėliu rado psichotropines medžiagas. Apie tai, kad M. G. turėjo psichotropinių medžiagų, jis nežinojo. Girdėjo, kad M. G. prisipažino, jog psichotropinės medžiagos priklauso jam. Iš kur M. G. gavo psichotropines medžiagas, nežino, šių medžiagų jam neperdavė ir nepardavė (t. 2, b. l. 95-96). Taigi akivaizdu, kad šios apklausos metu A. R. neigė, jog jis M. G. išplatino psichotropines medžiagas, neteisingai nurodė susitikimo su dviem kitais paminėtais asmenimis pagrindinę priežastį. Vėlesnės apklausos metu, t. y. tuomet, kai, dalyvaujant pačiam A. R., buvo apžiūrėtas jo mobiliojo ryšio telefonas, kuriame buvo užfiksuotas nuteistųjų susirašinėjimas apie psichotropinių medžiagų įgijimą, A. R. nurodė, kad jis M. G. prie savo namų davė du polietileninius maišelius su psichotropinėmis medžiagomis. M. G. davė psichotropines medžiagas, nes šis, susirašinėjimo metu, paprašė (t. 2, b. l. 118). Pirmosios instancijos teisme A. R. pripažino, kad jis M. G. į skolą perdavė psichotropines medžiagas (t. 1, b. l. 180). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog A. R. pirmosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, neigė, kad M. G. perdavė du polietileninius maišelius su psichotropinėmis medžiagomis, turėtų menkinti vėlesnio jo prisipažinimo, kurį, be jokios abejonės, lėmė ir išaiškėjęs nuteistųjų susirašinėjimo turinys, padarius nusikaltimą reikšmę. Vis tik čia būtina įvertinti ir tai, kad A. R., kai jis buvo apklausiamas pirmą kartą, dar nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tuo metu jis buvo įtariamas tik nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kurio aplinkybes jis pripažino. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nuteistasis 2024 m. kovo 8 d. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tačiau atsisakė nurodyti šio telefono PIN kodą (t. 2, b. l. 99). Vis tik, praėjus 15 minučių, nuteistasis savo poziciją pakeitė ir atrakino mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu sudarydamas galimybes jį apžiūrėti (t. 2, b. l. 102). Taigi teigtina, kad nuteistasis iš esmės padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, nevengė atsakomybės, neklaidino teisėsaugos institucijų atstovų, prisidėjo prie operatyvaus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių išaiškinimo.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo laipsnį lemia nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-230-697/2017, 2K-7-57-489/2020).
16. A. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be jokių abejonių, nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu tokiomis medžiagomis ir jų platinimu, įprastai lemia įvairių problemų, kurias bendriausia prasme galima skirstyti į socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines, kilimą. Su šių problemų sprendimu susiduria tiek atskiri privatūs asmenys, tiek visa visuomenė, tiek valstybės institucijos, jų išsprendimui yra naudojami įvairūs ištekliai (pavyzdžiui, žmogiškieji, finansiniai ir kt.), kurie iš tikrųjų galėtų būti panaudoti individo, šeimos, bendruomenės ir t. t. raidai skatinti, gerovei užtikrinti. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, apie nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį galima spręsti ir iš to, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apeliaciniam teismui nekyla jokių abejonių, kad ir pakankamai jauno amžiaus nuteistasis suvokė savo veiksmų priešingumą teisei bei jų pavojingą pobūdį. Tokį teiginį iš dalies patvirtina paties nuteistojo paaiškinimai, jog jis ne iš karto sutiko duoti M. G. psichotropinės medžiagos (t. 2, b. l. 118, 180). Tuo pačiu būtina įvertinti ir tai, kad duomenų, kurie leistų manyti, jog nusikalstami A. R. veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, nėra, jo veiksmai iš tikrųjų šiuo konkrečiu atveju buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į savo veiksmus bei galinčias kilti pasekmes, siekio padėti pažįstamam, kuris pats vartojo psichotropines medžiagas ir žinojo, jog tokias medžiagas vartoja A. R. bei jomis gali disponuoti.
17. Apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, kad A. R. darydamas nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, veikė tiesiogine tyčia. Tuo pačiu pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, todėl kaltės forma niekaip neišskiria A. R. padaryto nusikaltimo iš kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų.
18. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas tik vienas psichotropinių medžiagų išplatinimo faktas, kuris, kaip jau minėta, vertintinas kaip iš anksto nesuplanuotas, atsitiktinio pobūdžio, A. R. pažįstamam asmeniui. Iš nuteistojo M. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis kreipėsi į A. R. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, nes žinojo, jog šis tokias medžiagas vartoja ir gali jų turėti. Jis norėjo, kad A. R. jam duotų (paskolintų) psichotropinės medžiagos asmeniniam vartojimui (t. 2, b. l. 9). Iš nuteistųjų susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefonais matyti, kad M. G. klausė A. R., ar šis neturi daugiau, ar gali duoti 1 g ar 1,5 g, po kiek būtų skaičiuojamas vienas. Kaip galima suprasti iš A. R. atsakymo, norimas gauti psichotropinės medžiagos kiekis vertinamas 20 Eur, kuriuos reikėtų pervesti į bako sąskaitą. Taip pat A. R. nurodė, kad gali duoti tik vieną, o daugiau „nebent to kito“. M. G. nurodo, kad jam tinka. Tuomet A. R. nurodo, kad gali duoti „lievo“ 0,5 g ir 1 g „gero“. M. G. toks variantas tiko (t. 2, b. l. 15-22, 102-108). Aptartas nuteistųjų susirašinėjimo turinys, vertinant jį su psichotropinių medžiagų kiekiu, kuris buvo rastas pas A. R. (bet kurios medžiagos kiekio būtų užtekę, jog įvykdyti M. G. pirminį prašymą), leidžia daryti išvadą, kad A. R. iš tikrųjų psichotropinėmis medžiagomis disponavo neturėdamas tikslo jų platinti, turėtos medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, o šių medžiagų išplatinimas įvyko dėl kito nuteistojo, kuris žinojo, jog A. R. gali turėti jo pageidaujamos medžiagos, įkalbinėjimo.
19. Nepagrįstas prokurorės teiginys, kad faktas, jog pas A. R. gyvenamojoje vietoje buvo rasta dar 16 maišelių su psichotropinėmis medžiagomis bei svarstyklės, rodo šio nuteistojo pasiruošimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, darymui, o ne atsitiktinį veikos padarymą. Čia pažymėtina, kad A. R. nebuvo kaltinamas ir nebuvo pripažintas kaltu už tai, kad disponavo pas jį rastomis psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas kaip nors platinti.
20. Bendras išplatintos psichotropinės medžiagos kiekis šiek tiek viršija vieną gramą, t. y. jos kiekis penkis kartus viršija didžiausią šios medžiagos kiekį, kuris pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatas dar yra vertintinas kaip nedidelis. Vis tik išplatintų psichotropinių medžiagų kiekis vis tiek yra vertintinas kaip artimas nedideliam šių medžiagų kiekiui nurodytam Rekomendacijose (šių medžiagų didelis kiekis pagal Rekomendacijas prasideda nuo 20 g). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės teiginiu, kad psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo A. R. ir nuo kurių lengviau išsivysto priklausomybė, rūšis rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Pagal Rekomendacijas skirtingų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai skirstomi į nedidelį, didelį ar labai didelį kiekį priklausomai nuo šių medžiagų rūšies. Koks konkrečios medžiagos kiekis yra vertintinas kaip nedidelis, didelis ar labai didelis, lemia šių medžiagų charakteristikos (pavyzdžiui, poveikis žmogaus organizmui ir pan.). Taigi skirtingų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekių svorio ar tūrio išraiškos skiriasi, tačiau jų vertinimas, atsižvelgus į konkrečių medžiagų charakteristikas, yra toks pats (pavyzdžiui, nedidelis kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kuris yra ne daugiau kaip 5 g, atitinka kanapių dervos nedidelį kiekį, kuris yra ne daugiau kaip 0,25 g, ar amfetamino nedidelį kiekį, kuris yra ne daugiau kaip 0,2 g ir pan.).
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog A. R. laikytinas neteistu, teistumas išnykęs. Pažymėtina, kad A. R. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimo, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (su kitu asmeniu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, vandališkais veiksmais sugadindamas turtą, kurio bendra vertė 173,12 Eur), padarymą, šį nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnamečiu. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad A. R. nuo 2019 m. liepos 8 d. dirba, administracine tvarka nėra baustas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek teigiamai, tiek neigiamai A. R. apibūdinančius duomenis, jo padarytos veikos pavojingumą, sutinka su prokurorės pozicija, kad iš tikrųjų BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmės, paskyrimas aiškiai neprieštarautų teisingumo principui. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas ir A. R. yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau nustatant minimalų BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės dydį, o ne prokurorės apeliaciniame skunde nurodomą dydį. Laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrintina su A. R. paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir A. R. skirtinas laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
23. BK 54 straipsnio 3 dalyje buvo ir yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tuo pačiu šiuo metu galiojančios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, kad tuo atveju, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta ir tai, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 4 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad realus visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas šiuo atveju neatitiktų nei paties nuteistojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, šios bausmės realus vykdymas prieštarautų ir teisingumo principui, todėl bausmės, kurios tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, vykdymas nuteistajam turi būti atidėtas. Bausmės vykdymas, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atidėtinas maksimaliam įstatyme numatytam terminui.
24. Pastebėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nebuvo ir nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama, o šiuo metu ir bausmės visiškas arba dalinis atidėjimas gali būti taikomas tik nustačius kokias nors išimtines aplinkybes. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019 ir kt.). Taigi iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė (šiuo atveju jos vykdymo forma), nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-340-9725648/2017, 2K-64-303/2018). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti itin svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Vienas iš bausmės tikslų yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad aptartų tikslų visumos kompleksinį bei efektyvų įgyvendinimą, įvertinus anksčiau šio procesinio sprendimo 14, 16-21 pastraipose aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, galima pasiekti ir neizoliavus A. R. nuo visuomenės, tuo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jog nuteistasis būtų linkęs daryti kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, nėra nustatyta ir tai, jog jis būtų linkęs piktybiškai nesilaikyti visuomenėje galiojančios tvarkos.
25. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teisėjų kolegija šiuo atveju neįžvelgia būtinybės nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, A. R. yra skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskyrimas bei jos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, jį drausmins, pozityviai socializuos. Šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Pareigos dalyvauti elgesio pataisos programoje paskyrimas ir jos vykdymas padės nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį. Šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas vieneriems metams. Pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę. Šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas vieneriems metams. Pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų paskyrimas ir vykdymas šalins prielaidas nuteistajam nusikalsti, jį drausmins. Aptartų pareigų paskyrimas A. R. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą, šios pareigos A. R. padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti ir A. R. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apėmimo būdu ir A. R. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams ir keturiems mėnesiams vykdymą atidėti trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) vienerius metus neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2025 m. vasario 26 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.