Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1.1. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismą , kuriame prašė: i) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ¼ dalį gręžinio ir ¼ įrangos, susijusios su gręžinio eksploatavimu, esančius žemės sklype Vilniaus r., (duomenys neskelbtini); ii) pakeisti ir papildyti Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos 2017-11-06 (toliau – JV sutartis), sąlygas. Apylinkės teismas 2022-09-15 sprendimu ieškinio reikalavimų netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-17 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT arba kasacinis teismas) 2023-12-18 nutartimi žemesnės instancijos teismų sprendimus panaikino ir grąžino ginčą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Ieškovė, įvertinusi po teismų sprendimų pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. dėl atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta įsirengti alternatyvų vandens tiekimo šaltinį (gręžinį), kurio įrengimui ieškovė išleido 12 363,44 Eur;

1.2. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo įrengtas gręžinys. Gręžinys buvo įrengtas kelių savininkų lėšomis taip užtikrinant, jog ieškovei bus suteikta galimybė netrukdomai gauti vandenį iš gręžinio. 2009-11-19 sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovei ir kitiems asmenims buvo perduotas gręžinys ir gręžiniui eksploatuoti reikalinga įranga. Ieškovė, atsakovė, V. P. ir J. K. 2017-11-06 sudarė JV sutartį, kurios pagrindu sutarė sureguliuoti tarpusavio santykius naudojant, prižiūrint ir eksploatuojant gręžinį;

1.3. JV sutarties 4.3 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovei dėl savo kaltės nutraukus vandens tiekimą, ji (atsakovė) privalo atlyginti visas su vandens tiekimo atnaujinimu susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, naujų vandens gamybos ir tiekimo įrenginių (gręžinių) įsigijimu ar įrengimu. Atsakovė 2021-08-20 pranešė ieškovei, kad nuo 2021-12-01 pasitrauks iš JV sutarties ir nutrauks vandens tiekimą iš gręžinio. Ieškovė 2021-09-28 informavo atsakovę, kad būtina išsaugoti susitarimą dėl bendro gręžinio naudojimo, išspręsti visus nesutarimus, kadangi kito vandens tiekimo šaltinio ieškovė neturi. Atsakovė 2021-10-28 nurodė, kad JV sutarties sąlygos atsakovei nenaudingos, nes sukuria ieškovei perdėtą pranašumą, todėl siūlo iš naudo įvertinti bendradarbiavimo sąlygas. Ieškovė 2021-11-12 nurodė, kad nesutinka nutraukti JV sutarties, tačiau pasiūlė atsakovei pakeisti JV sutarties sąlygas, atsižvelgiant į atsakovės nuogąstavimus. Visgi, atsakovė 2021-11-16 pranešė, kad atsisako nuo JV sutarties vykdymo;

1.4. ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atsisakyti JV sutarties ir nutraukti vandens tiekimą iš gręžinio, kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2023-01-18, t. y. sekančią dieną po Vilniaus apygardos teismo nutarties, atsakovė pateikė prašymą teismui, kuriame nurodė, jog turėtų būti pakeista procesinių sprendimų vykdymo tvarka, suteikiant teisę atsakovei vienašališkai nutraukti vandens tiekimą iš gręžinio. Vilniaus apygardos teismo 2023-01-31 nutartimi šis atsakovės prašymas buvo patenkintas. LAT, 2023-12-18 išnagrinėjęs civilinę bylą, žemesnės grandies teismų procesinius sprendimus panaikino. LAT nurodė, kad: gręžinys – ieškovės gyvenamojo namo priklausinys; šalių tarpusavio santykiai dėl gręžinio naudojimo kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos tiesiniai santykiai, kurie susiformavo dar iki 2009-11-19 panaudos sutarties; šalių santykių pusiausvyra, net jei ji (pusiausvyra) buvo pažeista, turėjo būti atkurta ne nutraukiant JVS sutartį, tačiau ją (JV sutartį) pakeičiant. Visgi, atsakovei atsisakius JV sutarties, o teismams tokį sprendimą pripažįstant teisėtu, atsakovei reikalaujant teismų sprendimų vykdymo, ieškovė buvo priversta savo lėšomis įsirengti kitą vandens tiekimo šaltinį, kuriam išleido 12 363,44 Eur. Aptartų lėšų ieškovė nebūtų išleidusi, jei atsakovė būtų gerbusi prisiimtus įsipareigojimus;

1.5. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus neteisėtai nutraukdama JV sutartį ir siekė nutraukti vandens tiekimą ieškovei, dėl ko ieškovė privalėjo greitai įsirengti alternatyvų vandens tiekimą. JV sutarties tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą iš gręžinio. Asmenys, kurie buvo suinteresuoti vandens tiekimu iš gręžinio, finansinėmis lėšomis prisidėjo prie gręžinio ir gręžiniui reikalingos įrangos sukūrimo. Ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą tikslą tikėtis, jog vandens tiekimas nebus nutrauktas. Atsakovė nepagrįstai nutarė, jog bendras naudojimasis gręžiniu atsakovės netenkina ir ieškojo įvairių galimybių nutraukti vandens tiekimą ieškovei. Atsakovė nuo pat gręžinio įrengimo dienos turėjo pareigą veikti tokiu būdu, jog vandens tiekimas ieškovei būtų nenutrauktas, nes gręžinys buvo ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priklausiniu. Atsakovė neturėjo pagrindo veikti priešingai ir ne tik netrukdyti ieškovei gauti naudą, tačiau ir bendradarbiauti su ieškove, jei eksploatuojant gręžinį kilo praktinių klausimų. Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti vandens tiekimą ir neturėjo teisės nutraukti vandens tiekimo iš gręžinio. Atsakovės veiksmai buvo nukreipti siekiant vienintelio tikslo – atsisakyti vykdyti JV sutartį (suteikti ieškovei galimybę gauti vandenį iš gręžinio). Atsakovei atsisakius JV sutarties, ieškovė įsirengė alternatyvų vandens tiekimo šaltinį, kuriam įrengti patyrė papildomas išlaidas. Ieškovės išlaidos buvo patirtos išimtinai tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovei nebūtų tekę įsirengti gręžinio, jei atsakovė būtų vykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus pagal JV sutartį. Ieškovės patirtos išlaidos, įsirengiant alternatyvų vandens tiekimo šaltinį, laikytinos nuostoliais, kuriuos atsakovė privalo atlyginti. Ieškovė patyrė šias išlaidas: 250 Eur išlaidų už topografinio plano parengimą; 8 063,44 Eur išlaidų įrengiant gręžinį; 4 050 Eur išlaidų sutvarkant teritoriją po gręžinio įrengimo darbų atlikimo (iš viso – 12 363,44 Eur).