- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-170-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00946-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos, Visagino skyriui, sodininkų bendrijai „Vyšnia“, valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7133-1147/2023 pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, sodininkų bendrijai „Vyšnia“, valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui dirbant valstybės įmonėje „Ignalinos atominė elektrinė“ 1989 metais buvo skirtas 6,03 arų valstybinės žemės sklypas (dabartinis sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)), esantis Sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje. Pareiškėjas teigė, kad jam dirbant valstybės įmonėje „Ignalinos atominė elektrinė: 1989 metais buvo skirtas 6,03 arų valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje, dabartinis sklypo adresas – (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, jis negali sklypo įsigyti be aukciono, nes jokių žemės sklypo priskyrimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo ir nepavyko surasti archyvuose.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“ (toliau – IAE) atsiliepime nurodė, kad V. M. dirbo IAE nuo (duomenys neskelbtini). Atlikus paiešką įmonės archyvuose nebuvo rasta faktinių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad 1988 - 1989 metais V. M. naudojimui (sodininkystei) buvo skirtas 6,03 arų valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje, dabartinis sklypo adresas – (duomenys neskelbtini).
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje skyrimą ar leidimą privatizuoti V. M. ar kitam asmeniui, taip pat neturi duomenų dėl kokių nors trečiųjų asmenų teisių ar reikalavimų į šį sklypą.
4. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Vyšnia“ atsiliepime nurodė kad su pareiškimu sutinka. Patvirtino, kad V. M. nuolat naudojasi 6,03 arų ploto žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir moka nario mokestį, įtrauktas į apskaitą, tačiau bendrijoje neišliko duomenys apie pareiškėjo įstojimo į bendriją datą ir dokumentai apie narių įstojimą, įmokų mokėjimą už 1988 – 1991, 1994 – 1995 metus, nes pasibaigė jų saugojimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Sprendime nurodyta, kad 1982 m. spalio 29 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 467p Visagino miesto (buvęs pavadinimas – Sniečkaus gyvenvietė) skirtas 40,7 ha sklypas sodininkų bendrijai „Vyšnia“ iš 500 sklypų po 600 kv. metrų. Taip pat nurodyta, kad iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo archyvo duomenų nustatyta, jog yra 1987-1989 metų Ignalinos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, 1987-1989 metų Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, tačiau juose nerasta sprendimo apie žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ skyrimą V. M., Ignalinos atominės elektrinės, Visagino savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, sodininkų bendrijos „Vyšnia“ archyvuose jokių duomenų apie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimą V. M. nerasta.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas yra privati ar savivaldybės žemė, todėl darė išvadą, kad žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, o sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius, teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3.1.1. punktas).
8. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 77 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 1994 m. liepos 20 d., kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai buvo suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms neterminuotai naudotis šio kodekso 13–17 ir 19–21 straipsniuose nustatyta tvarka; kolektyvinei sodininkystei suteikiamo žemės sklypo dydis nustatomas, skaičiuojant iki 600 kvadratinių metrų kiekvienam steigiamos sodininkų draugijos nariui. Žemės sklypai skiriami remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, Žemės kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama. Kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme. Juos išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (Žemės įstatymo 13, 19 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalis, iki 1994 m. liepos 20 d. galiojusi įstatymo redakcija).
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ignalinos rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų komitetų posėdžių protokolai yra saugomi archyve ir juose nėra įrašų apie žemės sklypo suteikimą V. M., apie tai nėra jokių duomenų Ignalinos atominės elektrinės, Visagino savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, sodininkų bendrijos „Vyšnia“ archyvuose, įvertinęs tai, kad sodininkų bendrijos „Vyšnia“ sodininkų registracijos knygoje paprastai įrašoma apie žemės sklypo skyrimo faktą, tačiau apie žemės sklypo skyrimą V. M. įrašo nėra, kad sodininkų bendrijos „Vyšnia“ nariams buvo išduodama nario knygelė, o V. M. nario knygelės neturi, kad V. M. neturi jokių kitų dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo suteikimo jam faktą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog žemės sklypo skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka fakto nebuvo, todėl tenkinti pareiškimą nėra pagrindo. Nurodė, kad apklaustų liudytojų parodymai, duomenys apie nario įmokų mokėjimus patvirtina, kad V. M. nuo 1989 metų naudojasi žemės sklypu ir už tai moka įmokas bendrijai, tačiau nepatvirtina, kad šis sklypas jam buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
10.1. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, ir dėl to padarė nepagristą išvadą, kad žemės sklypo skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka fakto nebuvo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, kuris yra 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimo dalyku. Savo pareiškime pareiškėjas pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad jam dirbant Ignalinos atominėje elektrinėje 1989 m. buvo skirtas 6,03 arų valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Sodininkų bendrijos „Vyšnia“. Pirmos instancijos teismas niekaip nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, kad Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialas savo 2022 m. spalio 13 d. rašte Nr. SP-2244 „Apie sklypo skyrimą sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ informavo, jog tuometinės sąjunginės reikšmės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams – sodininkų bendrijos „Vyšnia“ nariams – sklypai, tarpininkaujant VĮ Ignalinos AE administracijai ir (ar) profsąjungos organizacijai, galėjo būti skiriami Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimais (potvarkiais), nedalyvaujant rajono ir vietiniams Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams.
10.2. Teigia, kad byloje esanti nuasmeninta nario bilieto kopija leidžia daryti prielaidą kad 1989 m. Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams buvo priskiriami atitinkami žemės sklypai, esantys Sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje, ir kad sodininkų bendrija „Vyšnia“ 1989 m. buvo nurodoma kaip IAE sodininkų bendrija, tačiau pirmos instancijos Teismas dėl šios sąsajos nepasisakė ir jos niekaip neįvertino.
10.3. Pasak apelianto, teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų dokumentas, kurio pagrindu V. M. naudojasi valstybinės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir yra viena iš sąlygų, suteikiančių teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teigia, kad jei pareiškėjas turėtų dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo suteikimo man faktą, neprašytų tokį faktą nustatyti teismo.
10.4. Mano, kad nebūnant dokumento, patvirtinančio teisę naudotis žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nebūtų leista juo naudotis, šiame sklype dirbti, nebūtų imamas nario mokestis, nes nebūtų pagrindo jo priimti. Byloje nustatyta, kad pagal suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Vyšnia“ finansinius dokumentus už laikotarpį nuo 1992 m. pateikti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas nuolat mokėjo nario ir kitus susijusius mokesčius ir jokių įsiskolinimų nėra. Taigi, nario mokestis buvo priimamas, atvaizduojamas apskaitos dokumentuose, vadinasi, sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ jis buvo laikomas teisėtu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju.
10.5. Mano, kad taikant tikimybių pusiausvyros principą darytina išvada, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas buvo išskirtas pareiškėju jo darbovietės Ignalinos atominės elektrinės tuomet egzistavusia tvarka.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Vyšnia“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.
11.1. Suinteresuoto asmens teigimu, netiesioginis įrodymas – nuasmenintas nario bilietas – įrodo tai, kad valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ darbuotojams buvo skiriami žemės sklypai sodininkų bendrijoje „Vyšnia“, taip pat įrodo sąsają tarp pareiškėjo darbovietės ir sodininkų bendrijos „Vyšnia“, kurios nariu yra pareiškėjas. Teigia, kad pareiškėjo narystė bendrijoje negalėjo atsirasti šiaip sau, nesant tam tikro teisinio pagrindo, t. y. neskiriant jam valstybinės žemės sklypo sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje. Todėl bendrija sutinka su skunde išdėstytu motyvu, kad be bendrijos teritorijoje žemės sklypo skyrimo pareiškėjui jo darbe, pareiškėjas nebūtų įtrauktas į sodininkų bendrijos „Vyšnia“ narius ir nemokėtų nario mokesčio, nebūtų apskaitytas bendrijos sodininkų knygoje.
11.2. Dėl sodininkų knygos suinteresuotas asmuo pažymi, kad reikalavimas turėti sodininkų registravimo knygą buvo įteisintas įstatymų leidėjui 2003 m. gruodžio 18 d. priėmus Sodininkų bendrijų įstatymą Nr. IX-1934. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino teismo posėdžio metu dėl bendrijos sodininkų registravimo knygos įrašų, tačiau savo sprendime pažymėjo, jog apie žemės sklypo skyrimą V. M. įrašo nėra. Teigia, kad bendrijos sodininkų registravimo knygoje ties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (knygos eilutė Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotoju nurodytas būtent pareiškėjas, o kadangi nei bendrija, nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo NŽT neturi duomenų apie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimą pareiškėjui – visiškai akivaizdu, kad tokių duomenų nėra ir negalėjo būti įrašyta. Duomenų knygoje nebūvimas nėra aplinkybė, patvirtinanti kad pareiškėjui sklypas nebuvo suteiktas / skirtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjui dirbant valstybės įmonėje „Ignalinos atominė elektrinė“ 1989 metais buvo skirtas 6,03 arų valstybinės žemės sklypas (dabartinis sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)), esantis sodininkų bendrijos „Vyšnia“ teritorijoje.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia, jog būtų nustatyta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kad 1989 m. valstybės įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“ jam buvo skyrusi sodo sklypą sodininkų bendrijoje „Vyšnia“. Iš pareiškimo matyti, kad tokia aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant pareiškėjo naudojamo žemės sklypo išsipirkimo iš valstybės ne aukciono tvarka klausimą pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis, kuriuose yra nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims parduodami be aukciono teisės aktų nustatyta tvarka suteikti, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami valstybinės žemės sklypai (minėtų taisyklių 4 punktas).
15. Pateikęs pareiškimą pareiškėjas teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis dirbo valstybės įmonėje „Ignalinos atominė elektrinė“ ir 1989 m. jam buvo skirtas įmonės sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas naudojimui, tačiau pareiškėjas su sklypo skyrimu jokių dokumentų neturi, bendrijos nario bilieto taip pat neišsaugojo, todėl šiuo metu negali įgyti naudojamo žemės sklypo be aukciono.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.
17. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 445 straipsnis).
18. Ginčui aktualiu metu – 1989 m., naudojimosi žemės sklypais tvarką sodininkų bendrijoje reglamentavo Žemės kodeksas bei Lietuvos Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų tarybos 1979 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 213 patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai.
19. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, tuo metu žemės sklypai buvo suteikiami naudotis skyrimo tvarka, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, Žemės kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Žemės kodekso 76 straipsnis numatė, kad kolektyvinei sodininkystei suteikti žemės sklypai naudojami sutinkamai su Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinamais Sodininkų draugijos įstatais (toliau – Įstatai).
20. Įstatų 15 punkte buvo numatyta, kad sodininkų bendrijos nariais gali būti priimti tik įmonės, įstaigos, organizacijos, prie kurios įsteigta sodininkų bendrija, darbuotojai ir pensininkai – anksčiau dirbą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenys. Kiti asmenys gali būti priimti sodininkų bendrijos nariais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Įstatų 18 punkte buvo nurodyta, kad darbininkai, tarnautojai ir kiti asmenys, įtraukti į įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto patvirtintą sąrašą asmenų, kurie stoja į prie jų steigiamą sodininkų bendriją, laikomi bendrijos nariais nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos; esamos sodininkų bendrijos nariais priimami darbininkai, tarnautojai ir kiti asmenys įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto sprendimu arba miesto, rajono vykdomojo komiteto sprendimu, jeigu bendrija yra jo žinioje, atsižvelgiant į bendrijos valdybos rekomendacijas.
21. Įstatų 19-20 punktai numatė, kad sodininkų bendrijos nariams bendru įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto sprendimu skiriami žemės sklypeliai; konkretų skiriamų sodininkų bendrijos nariams žemės sklypelių dydį nustato organai, kurie suteikia žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei, – nuo 400 kv. metrų iki 600 kv. metrų; sodininkų bendrijos valdyba išduoda kiekvienam bendrijos nariui per mėnesį nuo priėmimo į bendriją dienos nario bilietą, į kurį įrašomi duomenys apie jam skirtą žemės sklypelį, stojamąjį, nario mokesčius ir tikslines įmokas bei kitos reikalingos žinios, supažindina su bendrijos įstatais ir kolektyvinio sodo vidaus tvarkos taisyklėmis, nario mokesčių bei tikslių įmokų mokėjimo sąlygomis, pagrindinėmis agrotechnikos taisyklėmis ir t. t.
22. Pareiškimą apeliantas įrodinėjo tokiais rašytiniais įrodymais – valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“, NŽT, Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, Visagino savivaldybės administracijos, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atsakymais pareiškėjui, iš kurių teismas nustatė, kad juose nėra informacijos apie žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ skyrimą pareiškėjui, taip pat liudytojų parodymais, kurie iš esmės patvirtino, kad pareiškėjas nuo maždaug 1989 m. naudojasi sodininkų bendrijoje esančiu žemės sklypu.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Ignalinos rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų komitetų posėdžių protokoluose, Ignalinos atominės elektrinės, Visagino savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, sodininkų bendrijos „Vyšnia“ archyvuose nėra įrašų apie žemės sklypo suteikimą V. M., kad sodininkų bendrijos „Vyšnia“ nariams buvo išduodama nario knygelė, o V. M. nario knygelės neturi, kad pareiškėjas neturi jokių kitų dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo suteikimo jam faktą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog žemės sklypo skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka fakto nebuvo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, o bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis tiek į Vilniaus regioninio valstybės archyvą, tiek į kitas institucijas bei valstybės įmonę „Ignalinos atominė elektrinė“, prašė pateikti duomenis apie konkretaus žemės sklypo suteikimą pareiškėjui. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2022 m. spalio 13 d. rašte pareiškėjui nurodyta, kad peržiūrėjus 1987-1989 metų Ignalinos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžių protokolus, 1987-1989 metų Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžių protokolus, sprendimo apie žemės sklypo skyrimą V. M. sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ nerasta. Iš šio rašto nėra aišku, ar protokoluose yra užfiksuoti kitų sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ esančių sklypų skyrimai kitiems tuometinės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams, ar tokie duomenys iš viso buvo, bet nėra išlikę. Rašte taip pat nurodyta, kad tuometinės sąjunginės reikšmės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams – sodininkų bendrijos „Vyšnia“ nariams – sklypai, tarpininkaujant Ignalinos atominės elektrinės administracijai ir (ar) profsąjungos organizacijai, galėjo būti skiriami Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimais (potvarkiais), nedalyvaujant rajono ir vietiniams Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams, tačiau byloje nėra duomenų, kad informacijos apie tuometinį žemės sklypų skyrimą būtų ieškota Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimuose (potvarkiuose) ir juos saugančiuose archyvuose. Iš valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ atsakymo pareiškėjui bei teismui teikto atsiliepimo taip pat nėra aišku ar įmonės archyve apskritai yra duomenų apie sklypų skyrimą sodininkų bendrijos nariams, ar tokie duomenys buvo, bet nėra išlikę.
25. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Kita vertus, CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra jokių duomenų apie žemės sklypo skyrimą pareiškėjui, nepatikslino pareiškėjo pareigos įrodyti esmines šiai konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes – kad pareiškėjui, kaip tuometinės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojui bei sodininkų bendrijos „Vyšnia“ nariui, buvo skirtas žemės sklypas sodininkų bendrijoje, tačiau duomenys apie tokį faktą dokumentuose neišliko ir pareiškėjas neturi galimybės kitu būdu, nei kreipdamasis į teismą, gauti šių dokumentų.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai reglamentavo kas yra sodininkų bendrijos narys – bendrijos steigime dalyvavęs ar vėliau įstojęs asmuo, kad būtent sodininkų bendrijos nariams bendru įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto sprendimu skiriami žemės sklypeliai. Pareiškėjas savo narystę nuo 1989 m. bendrijoje įrodinėjo netiesioginiais įrodymais – liudytojų parodymais, teigdamas, kad jo nario bilietas ir bendrijos dokumentai apie narių įstojimą 1989 m. neišliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiau aplinkybių apie pareiškėjo narystę bendrijoje, aplinkybių apie kitų sklypų skyrimą kitiems tuometinės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams ir bendrijos nariams nesiaiškino ir, kaip jau minėta, nepatikslino pareiškėjui įrodinėjimo pareigos, nors tokio pobūdžio bylose teismas privalo būti aktyvus. Pažymėtina, kad Vilniaus regioninio valstybės archyvo atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad archyve rastas Ignalinos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 19 d. sprendimas dėl sodininkų bendrijos „Vyšnia“ įstatų patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuose įstatuose gali būti užfiksuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie tuo metu buvusį sklypų skyrimo, narystės bendrijoje reglamentavimą ir pan. Nesant byloje pakankamai duomenų, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių apie žemės sklypų skyrimą sodininkų bendrijoje „Vyšnia“, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl neatskleistos bylos esmės grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos negalima daryti vienareikšmės ar labiau tikėtinos išvados, kad žemės sklypo skyrimo pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka fakto nebuvo, tačiau, tuo pačiu, byloje trūksta duomenų apie apskritai visų sodininkų bendrijos „Vyšnia“ žemės sklypų skyrimo aplinkybes tuometinės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams kaip bendrijos nariams, byloje nėra aišku, ar tokie duomenys buvo, bet nėra išlikę, ar, visgi, tokie duomenys yra, tik nėra duomenų apie žemės sklypo skyrimą būtent pareiškėjui.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepilnai išsiaiškino bylai reikšmingas ir pareiškėjo įrodinėtas faktines aplinkybes, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.