Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. J. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

Kardomosios priemonės D. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta neskirti.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš D. J. nukentėjusiajam G. K. priteistas 677,82 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) žalos atlyginimas ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kita ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš D. J. nukentėjusiajai D. K. priteistas 310,11 Eur (trijų šimtų dešimties eurų ir vienuolikos centų) žalos atlyginimas ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis, 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia metė metalinį kibirą į D. K. priklausančio gyvenamo namo lango stiklą, apgadindamas 21,60 eurų vertės lango stiklą ir po langu esančią metalinę palangę, kurios vertė 20,00 Eur, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia spyrė į G. K. priklausančio automobilio OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį dešinį sparną, sugadindamas priekinį dešinį sparną, kurio vertė 80,00 Eur, ir priekinio dešinio žibinto laikiklius, kurių vertė 98,00 Eur, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia lankstydamas D. K. priklausančio kiemo vartelių metalinį stulpą, sugadino tris po 1,50 Eur vertės (iš viso 4,50 Eur) segmentinės tvoros laikiklius ir tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, D. K. ir G. K. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai D. K. turtinę – 46,10 Eur žalą ir nukentėjusiajam G. K. turtinę – 178,00 Eur žalą.

- pakeisti 2023 m. birželio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo kaltinamajam D. J. dydžio ir sumažinti paskirtą bausmę iki 6 (šešių) mėnesių, skiriant laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą;

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. J. nesutinka su 2023 m. birželio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio dalimis dėl bausmės dydžio, priteistos neturtinės žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo.

3.15. Toliau teigiama, kad iš principo LAT reglamentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žala, t. y. tokiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso 93 straipsnio nuostatos. Toliau cituojama su šio straipsnio taikymu susijusi kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-47-916/2021 14 punktą).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas

Dėl bausmės

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K- 1- 719/2020, 2K-115-303/2022). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K- 24- 689/2019).

9. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu D. J. yra pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kurios sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas D. J. bausmės rūšį, o taip pat nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnio 3 dalis), kuris yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Buvo įvertintas nusikalstamos veiklos pavojingumo laipsnis – pasikėsinta į nuosavybę, tai pat buvo įvertinta D. J. asmenybė – neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už ne itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, dirbantis, turi mažametę dukrą. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pagal BK 61 straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Taigi, sudėjus minimalų ir maksimalų laisvės apribojimo bausmės dydžius, numatytus BK 48 straipsnio 2 dalyje, padalinus juos pusiau, vidurkį siekiantis laisvės apribojimo bausmės dydis yra 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 (penkiolika) dienų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas D. J. paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, t. y. bausmės dydį nustatant ženkliai mažesnį nei šios bausmės vidurkis, kas patvirtina, jog buvo atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą bei kitas nuteistojo naudai vertintinas aplinkybes. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtoji bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, nuteistajam D. J. paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių bausmę.

11. Pastebėtina, kad skunde apeliantas nurodo, jog jis veiką įvykdė susijaudinęs dėl to, kad nukentėjusysis G. K. naudojo smurtinius veiksmus prieš nuteistojo tėvą R. J. ir visi neteisėti nuteistojo veiksmai buvo atlikti siekiant apginti savo tėvą. Nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnyje, yra padaroma veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai naikina arba gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai arba iš dalies neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus bylos duomenis, nekyla abejonių, jog nuteistasis, būdamas pilnametis bei psichiškai sveikas asmuo, suvokė, kad dėl jo veiksmų – metalinio kibiro į D. K. priklausančio gyvenamo namo lango stiklą metimas, į G. K. priklausančio automobilio priekinį dešinį sparną spyrimas, D. K. priklausančio kiemo vartelių metalinio stulpo lankstymas – minėtas turtas gali būti sugadintas ar sunaikintas ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Aplinkybė, kad nuteistasis subjektyviai buvo įsitikinęs, jog taip elgdamasis jis gina savo tėvų galimai pažeistas teises, niekaip nepaneigia fakto, kad svetimas turtas buvo sugadintas tyčia ir tai niekaip nemažina nuteistojo baudžiamosios atsakomybės.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors D. J. anksčiau neteistas, dirbantis, tačiau tai, kad jam buvo parinkta trečia pagal griežtumą iš BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, neduoda pagrindo išvadai, kad jam paskirta bausmė netinkamai individualizuota ir yra per griežta. Kaip minėta, bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, jį nubausti, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Švelniausia BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra viešieji darbai. Pagal BK 46 straipsnio 1 dalį, viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Kaip matyti iš bylos proceso pirmosios instancijos teisme, šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nuteistasis ar jo gynėjas skirti viešuosius darbus teismo neprašė. Per baigiamąsias kalbas prokurorei pasiūlius skirti laisvės apribojimo bausmę, nei nuteistasis, nei jo gynėjas dėl bausmės rūšies prieštaravimų nepateikė, prašymų skirti kitą bausmę neišreiškė. Kita BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė po viešųjų darbų yra bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši bausmės rūšis nuteistajam nebuvo paskirta pagrįstai. Nors nuteistasis ir dirbantis asmuo, tačiau, kaip matyti iš jo paties apeliacinio skundo, jis teigia, jog jo finansinė padėtis nėra gera. Jis turi mažametę dukrą, jo atlygis už darbą yra vidutinis, jis turi kreditorių. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad finansinio pobūdžio bausmės – baudos, paskyrimas apeliantui neatitiktų teismui keliamo reikalavimo tinkamai individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę.

13. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o taip pat jos dydį – mažesnį už sankcijos vidurkį, nuteistajam parinko tinkamai vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 53 straipsnyje, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę švelninančią aplinkybę ir atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. O vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui paskirti minėtoje BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. J. su laisvė apribojimo bausme neskirdamas intensyvios priežiūros, tinkamai ir proporcingai vietoje jos paskyrė BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą.

14. Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju aukštesnis teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. J. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl neturtinės žalos

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala ir prašoma iš nuteistojo D. J. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. K. ir G. K. neturtinės žalos nepriteisti.

16. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas A. G. Šalavka pateikė papildomą apeliacinio skundo reikalavimą dėl turtinės žalos, priteistos iš nuteistojo nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams, sumažinimo. Tuo tarpu nuteistasis D. J., kuris bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nedalyvavo, apeliaciniame skunde yra aiškiai pateikęs savo poziciją, kad jis sutinka su teismo nustatytais ir priteistinais nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžiais (apeliacinio skundo 12, 13 punktai). Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kita vertus, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, išplėsti apeliacinio skundo ribas, nurodant naujus argumentus bei reiškiant naujus reikalavimus, tuo apribojant kitų proceso dalyvių (kaip šiuo atveju – nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų) teisę reikšti atsiliepimus dalyje dėl naujų skundo reikalavimų, yra draudžiama. Taigi, aukštesnės instancijos teismas pasisako tik neturtinės žalos priteisimo / nepriteisimo aspektu.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi asmens pergyvenimų ir nerimo dėl savo turto ar sveikatos, tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

19. Kaip minėta, teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

20. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusieji-civiliniai ieškovai D. K. ir G. K. prašė iš nuteistojo D. J. jiems priteisti po 1 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą nukentėjusieji-civiliniai ieškovai grindė ta aplinkybe, kad dėl nuteistojo veiksmų jie patyrė stiprų stresą, kuris paliko neigiamas pasekmes jų sveikatai.

22. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl tyčinių D. J. veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, tai yra patyrė nesaugumo jausmą, stresą, lig šiol jaučia nerimą būdami savo pačių sodyboje, nerimauja dėl nuteistojo elgesio. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad nors nukentėjusieji nurodo, jog dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jų patirtas stresas paliko neigiamas pasekmes jų sveikatai, jie lig šiol vartoja vaistus, tačiau jie nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl apylinkės teismas šias aplinkybes vertino kaip neįrodytas ir, kad byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiųjų fizinei ar psichinei sveikatai. Taip pat apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgęs į padarytos turtinės žalos dydžius –527,82 Eur ir 160,11 Eur, sprendė, kad turto sugadinimas šiuo atveju nukentėjusiesiems taip pat nesukėlė ypatingų nepatogumų nukentėjusiesiems, atitinkamai nelėmė ypatingai gilių emocinių sukrėtimų. Be to, buvo atsižvelgta ir nuteistojo turtinę padėtį – jis dirba, turi mažametį vaiką, dėl to jo realios galimybės atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą nėra ribotos. Apylinkės teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo kaltės laipsnį, priteistinos neturtinės žalos dydžio proporcingumą patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams bei turtiniams praradimams, sprendė, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus – išgąstį, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra po 150,00 Eur, todėl nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji-civiliniai ieškovai D. K. ir G. K. neabejotinai patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl D. J. įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad šioms aplinkybėms pagrįsti nukentėjusieji turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nors skunde nurodoma, kad konfliktai tarp nuteistojo tėvų ir gretimai gyvenančių nukentėjusiųjų kyla ne pirmą kartą, kad ginčo šalys įpratę taip bendrauti, tačiau, aukštesnio teismo vertinimu, tai negali paneigti tos aplinkybės, kad netikėtas nuteistojo fizinis įsikišimas į jau įsisenėjusį kaimynų konfliktą negalėjo išgąsdinti nukentėjusiosios pusės bei paveikti ją emociškai. Tad yra visiškai tikėtina, kaip nurodė nukentėjusieji, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jie patyrė stresą, taip pat dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ši stresinė situacija paliko neigiamas pasekmes jų sveikatai, nukentėjusieji jokių objektyvių duomenų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų akcentuojamą sveikatos būklės pablogėjimą būtų lėmęs būtent nuteistojo įvykdytas baudžiamasis nusižengimas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai įvertinta, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytas nedidelis turtinės žalos dydis taip pat negalėjo nulemti ypatingai gilių emocinių sukrėtimų.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priteisė nukentėjusiesiems neturtinę žalą po 150,00 eurų kiekvienam tik remdamasis tuo, kad kaltinamasis dirba, turi mažametį vaiką, todėl kaltinamojo realios galimybės atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą nėra ribotos. Šiuo atveju aukštesnis teismas pažymi, kad nustatant žalos dydį, teismų praktikoje, be kita ko, yra vertinama ir kaltininko turtinė bei socialinė padėtis bei finansinės galimybės atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Be to, nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o nuteistojo – nepagrįstai pabloginama. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai vadovavosi ir nuteistojo turtine padėtimi.

25. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius iš dalies bei iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisdamas po 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo

26. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai D. K. ir nukentėjusiajam G. K. priteisimo iš nuteistojo, sumažinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams D. K. ir G. K. iš nuteistojo D. J. pirmosios instancijos teismas priteisė po 400 Eur už advokato pagalbą.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad nukentėjusieji-civiliniai ieškovai G. K. ir D. K. pateikė prašymus iš kaltinamojo (tai yra nuteistojo D. J.) priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad advokatei R. M. jie sumokėjo po 400,00 Eur už teisines paslaugas, iš jų: po 200,00 Eur už civilinių ieškinių parengimą ir po 200,00 Eur už atstovavimą teisme.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad šios nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos proporcingomis ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis bei priteistos iš nuteistojo D. J.. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

31. Apeliacine skunde nurodytų argumentų pagrindu nuteistasis taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir paskirstyti šalių patirtas bylinėjimo išlaidas pagal proceso baigtį, t. y. atmetus dalį nukentėjusiosios D. K. ir nukentėjusiojo G. K. reikalavimų, proporcingai priteisti atsakovo D. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad jis patyrė 750,00 Eur bylinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir teismo prašė, teismui nusprendus mažinti reikalaujamo ieškinio priteistiną sumą, proporcingai sumažinto ieškinio dydžiui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnį.

33. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas numatė konkretų atvejį, kada yra priteisiamos kaltinamajam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o kadangi BPK reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatų, dėl to nuteistojo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apylinkės teismas pagrįstai atmetė. Tuo pačiu pagrindu aukštesnis teismas atmeta pirmiau minėtą apeliacinio skundo reikalavimą, juolab, kad nuteistojo apeliacinis skundas, tame tarpe ir dalyje dėl neturtinės žalos iš nukentėjusiųjų jam nepriteisimo, yra atmetamas.

34. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13511, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ginant nuteistąjį D. J. sudaro 126,67 Eur.

35. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), 2023 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl nuteistajam D. J. gynėjo parinkimo. Šio pranešimo pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius minėtam nuteistajam ginti parinko advokatą Algį Girdutį Šalavką. Taigi, įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad jis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jo finansinė padėtis nėra gera, kadangi jo darbo užmokestis yra vidutinis, jis turi mažametę dukrą, turi kreditorių. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnis teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nuteistojo D. J. nėra suderinamas su proporcingumo principu bei teise į gynybą, todėl iš jo valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

36. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. J. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.