Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui P. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialin4s apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė M. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui P. M., prašydama: (1) nustatyti šalių nepilnametės dukters T. M. gyvenamąją vietą su ieškove (motina); (2) priteisti iš atsakovo P. M. išlaikymą nepilnametei dukrai T. M. periodinėmis išmokomis po 303,50 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; (3) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; (4) priteisti iš P. M. nepilnametės dukters naudai 7922,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.; (5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2019 m. gruodžio 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi M. A. gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad nepilnametės T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena skyrium. Ieškovė motina, M. A., su nepilnamete dukra T. gyvena 2 kambarių, apie 50 kv. m. ploto bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Namuose tvarkinga ir švaru, yra visi reikiami baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymo priemonės. M. A. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) logistikos specialiste, o jos gaunamos mėnesio darbo pajamos yra apie 700 Eur. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu atskirai gyvena nuo 2012 metų. Mergaitės tėvas neteikia jokio išlaikymo, nebendrauja nei su ieškove, nei su dukra, nerodo jokios iniciatyvos užmegzti ryšius. Ieškovė teigė, jog viena rūpinasi dukra, ją išlaiko, auklėja ir ugdo. Nepilnametė T. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2 klasę, taip pat lanko keramikos būrelį (kainuojantį 5 Eur per mėnes). Mergaitė dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), reikia vartoti vaistus pagal poreikį. Apsilankymo metu su nepilnamete T. bendrauta motinai pokalbyje nedalyvaujant. Mergaitė papasakojo, kad ji nepažįsta biologinio tėvo, tėčiu vadina buvusį mamos draugą, jis kartais aplanko ją Lietuvoje. Su mama sutaria gerai, draugauja, žaidžia kartu, jų mėgstamiausias žaidimas - šaškės, mama labai gerai ja rūpinasi, prižiūri, suriša plaukus, daro valgyti, nuperka rūbų. T. papasakojo, kad ja rūpinasi mama ir močiutė, mama nuperka jai vaistus, kai ji serga, duoda kišenpinigių į mokyklą. Pasak mergaitės, mama yra gera, draugiška ir geraširdė. Tarnybai M. A. šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos specialistų nuomone, atsižvelgiant į vaiko interesus, nepilnametei iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas nepilnametei dukrai T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus ir išsakytą nuomonę, į tai, kad nepilnametė ilgą laiką gyvena su mama, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, Tarnyba mano, kad nepilnametės T. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad nepilnametė T. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. A. ir atsakovo P. M. dukra (e. b. l. 8). Šalys santuokos nebuvo sudarę, gyveno Jungtinėje Karalystėje. Nuo 2012 metų šalių santykiai nutrūko, o 2019 m. kovo 2 d. ieškovė kartu su nepilnamete dukra grįžo gyventi į Lietuvą, kur ir gyvena. Nepilnametė T. M. gyvena kartu su motina (ieškove) ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Ieškovė 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl civilinės bylos jurisdikcijos

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (2016 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016). Esant pareikštiems keliems reikalavimams, teismas, gavęs ieškinį, kiekvienam reikalavimui tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą turi nustatyti atskirai.

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų teismingumo, nustatyta, kad ieškovė bei šalių nepilnametė dukra gyvena Lietuvoje. Atsakovo (tėvo) gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Taigi, ši byla turi tarptautinį elementą. Teismui, nagrinėjančiam bylą su užsienio (tarptautiniu) elementu, reikia išspręsti teismingumo klausimą (CPK 782 straipsnis), t. y., nuspręsti, ar byla (reikalavimai) priklauso jo kompetencijai, ar kitos valstybės teismo kompetencijai. Dėl to teismas plačiau pasisako dėl ieškinio reikalavimų (šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo) teismingumo.

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra taikytinos 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio 2000 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 1347/2000 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatos. Ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo prievolės yra taikytinos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 12 punkte ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta jurisdikcijos teisė nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas. Jurisdikcijos teisę nagrinėti tokias bylas turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Apibendrinant pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles ieškovės pareikšti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, ir išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teismingi nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, t. y., Lietuvos respublikos, teismui, pagal ieškovės bei šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nors teismui pateikto ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (apie šį reikalavimą ieškovė pasisakė tik ieškinio motyvuojamoje dalyje), teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ir nurodė, jog prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su ja. Tokį prašymą ieškovė motyvavo tuo, jog ji su atsakovu kartu nebegyvena, šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ja. Pasak ieškovės, 2012 m. rugsėjo mėnesį šalių santykiai nutrūko, ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium. Tokį sprendimą lėmė atsakovo alkoholio vartojimas, vengimas grįžti savaitgaliais namo, nesirūpinimas ieškove bei šalių nepilnamete dukra. Ieškovė nurodė, jog iš pradžių dar bandė palaikyti ryšį su atsakovu, jam skambindavo (iš pradžių kartą per savaitę, vėliau – kartą per mėnesį), tačiau ilgainiui šalių bendravimas visiškai nutrūko. Atsakovas dukters su antruoju gimtadieniu nebepasveikimo. Pasak ieškovės, šalys jau penkerius metus nebendrauja (nei telefonu, nei kitomis elektroninių ryšio priemonėmis, nors ieškovės kontaktai nėra pasikeitę). Atsakovas paskutinį kartą dukrą matė prie 3,5 metų. Atsakovas niekada nesiekė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra pareiškęs.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog atsižvelgiant į nustatytą informaciją, vaiko interesus ir išsakytą nuomonę, aplinkybę, kad nepilnametė ilgą laiką gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, Tarnyba mano, kad nepilnametės T. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus (e. b. l. 76-80).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas ilgą laiką su dukra nebendrauja, nepilnametės T. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove M. A. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis šalių nepilnametei dukrai T. M. yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė teismui nepateikė vaiko poreikių paskaičiavimo bei turėtas išlaidas dukrai išlaikyti patvirtinančių rašytinių įrodymų, o ieškovės atstovė paaiškino, jog prašomą priteisti išlaikymo dydį nustatė vadovaujantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi (toliau – MMA), t. y., iš atsakovo yra prašoma priteisti ½ dalį MMA, neatskaičius mokesčių. Atstovės manymu, teismas turėtų nustatyti MMA sumą, atskaičius mokesčius ir jos pagrindu nustatyti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį.

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir paaiškino, jog šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos sumos vidutiniškai sudaro: maistui – apie 210 Eur (170 Eur maitinimui namuose ir 40 Eur per mėnesį maitinimui mokykloje); drabužiams/avalynei – apie 1000 Eur metams arba 83,33 Eur per mėnesį; komunaliniams mokesčiams (160-170 Eur šildymo sezono metu, 110-120 Eur vasaros sezono metu, ieškovė su dukra gyvena dviese) – vaiko dalis apie 70 Eur per mėnesį; vadovėliams, kuprinei, uniformai – 300 Eur metams arba 25 Eur per mėnesį; sveikatos priežiūrai (vaistai nuo peršalimų, alergijos, skiepai) – apie 15 Eur per mėnesį; higienos prekėms (įskaitant patalyne, rankšluosčius) – 150 Eur metams arba 12,50 Eur per mėnesį; pramogoms (teatras, pramogų aikštelės) – 20 Eur per mėnesį; žaislams, žurnalams, knygutėms – 30 Eur per mėnesį; įvairioms šventėms 450 Eur metams arba 37,50 Eur per mėnesį; atostogoms (savaitės vaikų stovykla kainuoja apie 150 Eur) – 300-400 Eur metams, arba 25-33,33 Eur per mėnesį; lankomam keramikos būreliui – 5 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė nurodė, jog dukra taip pat norėtų lankyti gimnastikos būrelį, kuris kainuotų 60 Eur per mėnesį, taip pat papildomai kainuotų ir gimnastikai reikalingi drabužiai – iki 15 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog dukra naudojasi mobiliuoju telefonu, kuris kainuoja 200-300 Eur ir yra naudojamas 2-3 metus, 10 Eur per mėnesį yra reikalinga skirti dukters mobiliojo ryšio paslaugoms apmokėti; dukrai taip pat yra reikalingas kompiuteris (itin aktualu, prasidėjus nuotoliniam mokymui), kuris kainavo apie 500 Eur ir bus naudojamas apie 4-5 metus; taip pat vaiko poreikiams tenkinti ieškovė įsigijo baldus, pirko čiužinį, kainavusius apie 700 Eur. pasak ieškovės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga daugiau nei 600 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo P. M. nepilnametės dukters T. M. išlaikymui priteisti po 303,50 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei 36 mėnesių išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., sudarantį 7922,50 Eur.

Teismo vertinimui, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, 2 Eur per dieną (kas atitinkamai sudarytų 10 Eur per savaitę arba 40 Eur per mėnesį) išlaidoms pietums mokykloje, pripažintina protinga ir pagrįsta. Nepaisant to, jog ieškovė neteikė į bylą įrodymų apie patiriamas išlaidas maistui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto produktų kainas bei kartu įvertinus aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl maistas yra perkamas ir gaminamas ne vien tik dukrai, teismas pagrįstomis ir protingomis išlaidomis nepilnametės T. M. maitinimui namuose pripažįsta 120 Eur per mėnesį. Tokiu atveju, bendros vaiko maitinimui namuose bei mokykloje patiriamos išlaidos sudarytų 160 Eur per mėnesį.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos sveikatos priežiūrai (15 Eur/mėn.), higienos prekėms (12,50 Eur/mėn.), pramogoms ir laisvalaikiui (20 Eur/mėn.) atitinka vidutines rinkos kainas bei yra protingo dydžio.

Taip pat tikėtina, kad beveik 9 metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 83 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 83 Eur.

Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas komunalinių mokesčių kainas, tikėtina, jog vaikui tenkanti 2 kambarių, 50 kv. m. būsto komunalinių mokesčių bei kitų mokesčių (už televiziją, internetą) dalis sudaro apie 70 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukters lavinimo priemonėms (žaislams, žurnalams, knygutėms) per mėnesį yra reikalinga skirti apie 30 Eur, dar apie 300 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų apie 25 Eur per mėnesį yra reikalinga skirti vadovėliams, kuprinei, uniformai), tačiau siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnametės dukters uniformai, ugdymo bei lavinimo priemonėms, kanceliarinėms prekėms pagrįstumo, teismas atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, nesant pateiktų jokių faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, šias išlaidas sumažina iki 400 Eur per metus arba atitinkamai 33 Eur per mėnesį.

Ieškovė nurodė, jog 200-300 Eur yra reikalinga skirti dukters mobiliojo ryšio telefonui įsigyti, apie 10 Eur per mėnesį yra skiriama telefono ryšio paslaugoms apmokėti, taip pat dukters ugdymo procesui yra reikalingas kompiuteris, kurio kaina sudaro apie 500 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, jog tiek telefonas, tiek ir kompiuteris perkami ir tarnauja kelerius metus. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas mobiliojo ryšio telefonui, kompiuteriui įsigyti, taip pat dokumentų, patvirtinančių kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas dukters mobiliojo ryšio paslaugos apmokėti, ieškovė teismui nepateikė.

Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų mobilaus ryšio telefonui bei kompiuteriui įsigyti pagrįstumo, teismas pažymi, jog tiek mobilaus ryšio telefono, tiek ir kompiuterio (planšetinio ar kt.) įsigijimas, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, ugdymo proceso Lietuvoje organizavimą, vykdytą nuotolinį mokymą ir pan.) pripažintinas būtinuoju vaiko poreikiu, tačiau kartu pažymėtina, jog tiek mobiliojo ryšio telefonų, tiek ir kompiuterių įsigijimo kainos yra itin skirtingos, priklausančios nuo daugybės parametrų. Teismo vertinimu, 8-9 metų vaikui nėra būtina įsigyti itin brangią ar profesionalią techniką. Atsižvelgiant į visuotinas žinomas prekių kainas, 8-9 metų mergaitės būtinuosius poreikius galėtų atitikti iki 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono, kuris galėtų būti naudojamas 2-3 metus, bei 300-400 Eur vertės kompiuterio (planšetinio kompiuterio) įsigijimas, kuris galėtų būti naudojamas 4-5 metus, todėl išlaidas mobilaus ryšio telefonui ir kompiuteriui įsigyti atitinkamai mažintinos ir sudarytų vidutiniškai 15 Eur per mėnesį.

Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai skelbiamas mobiliojo ryšio operatorių kainas, protingomis ir pagrįstomis pripažįsta ieškovės nurodomas 10 Eur per mėnesį išlaidas dukters mobiliojo ryšio paslaugoms apmokėti.

Ieškovė paaiškino, jog šiuo metu dukra lanko keramikos būrelį, kuris kainuoja 5 Eur per mėnesį, tačiau taip pat nurodė, kad esant galimybei, mergaitė norėtų lankyti gimnastikos arba baleto užsiėmimus, kurių kaina yra apie 60 Eur per mėnesį. Taip pat dar papildomai kainuoja šių būrelių lankymui reikalinga apranga. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į tai, jog popamokinių užsiėmimų (būrelių) kainos yra skirtinos, priklausančios nuo įvairių kriterijų (užsiėmimo populiarumo, pasiekimų, lankymo intensyvumo ir pan.), teismas protingomis, atitinkančiomis vidutines kainas, pripažįsta 40 Eur per mėnesį išlaidas šalių nepilnametės dukters papildomam ugdymui apmokėti.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 250 Eur per metus išlaidos dukters gimtadienio šventei organizuoti (pramogų erdvė, vaišės draugams), taip pat išlaidos, mergaitei lankantis draugų gimtadieniuose, turėtų būti skiriamos, atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, tačiau siekiant užtikrinti šalių nepilnametei dukrai galimybę bent minimaliai kasmet paminėti savo gimtadienį bei lenkytis artimiausių draugų gimtadienio šventėse, šiam tikslui į vaiko poreikius įtrauktina 15-20 Eur per mėnesį suma.

Ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters stovykloms per metus skiriama apie 150 Eur (preliminari vienos 7 dienų stovyklos kaina). Taip pat dar apie 100 Eur per savaitę yra išleidžiama dukrai vasaros atostogų metu (dukters nakvynė, pramogos, ledai ir pan.). Pasisakydamas dėl šių ieškovės nurodomų išlaidų pagrįstumo, teismas pažymi, jog siekiant užtikrinti vaiko priežiūrą, užimtumą bei ugdymą vasaros atostogų metu, sprendimus dėl išlaidų, reikalaujančių didesnių finansinių investicijų (pvz., išlaidų vasaros stovykloms apmokėti), abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti kartu, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, taip pat į orientacines ieškovės nurodomas stovyklų kainas, teismas protingomis, pagrįstomis bei atitinkančiomis šalių finansines galimybes, pripažįsta vidutines 150 Eur per metus išlaidas šalių nepilnametės dukters T. M. vasaros stovykloms apmokėti bei 100 Eur per metus išlaidas, patiriamas vasaros atostogų metu ((150 Eur + 100 Eur)/12 mėn.=21 Eur per mėnesį).

Nepaisant to, jog į dukters poreikius įtraukė išlaidas šventinėms dovanoms, sudarančias apie 150 Eur per metus (kalėdinėms dovanėlėms – apie 50 Eur, velykinėms dovanėlėms – apie 30 Eur, gimtadienio dovanai 30-50 Eur, dantukų iškritimo proga – apie 10 Eur, kitomis progomis ar už dukters įvairius pasiekimus – 5-10 Eur), atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių metu bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis.

Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnametės dukters T. M. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaranti 60,06 Eur (iki 2020 m. sausio 1 d. – 50,16 Eur). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters T. M. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė be šalių nepilnametės dukters kitų išlaikytinių neturi, yra sveika, darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) logistikos specialiste (e. b. l. 102-104, 129-132), gauna vaiko priežiūros išmoką. Ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, šioje įmonėje sudaro 741,50-1131,91 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė taip paaiškino, kad paskutiniais mėnesiais (nuo 2020 m. kovo 16 d.) jos gaunamų pajamų sumažėjimą sąlygoje šalyje paskelbtas karantinas ir su tuo susijęs ieškovės nedarbingumas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto (e. b. l. 99). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – 2007 m. gamybos automobilis VW Golf (e. b. l. 101). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar kitų dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (e. b. l. 96). Duomenų apie ieškovės turimus įsiskolinimus hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (e. b. l. 106, 112,114). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, turinti 3600 Eur įsiskolinimą motinai bei dengianti paskolą valstybiniams studijų fondui (30 Eur per mėnesį).

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaikų teisės į tinkamą jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą teismo išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (e. b. l. 98, 100), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje nedirba (e. b. l. 105, 133). Vadovaujantis antstolių informacinės sistemos, turto arešto aktų registro bei hipotekos registro duomenimis, atsakovas neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams (e. b. l. 107-111, 113, 115). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas yra sveikas, jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis kitų išlaikytinių, šalių gyvenimo kartu Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu neturėjęs jokių sveikatos problemų ar darbingumo ribojimų, dirbęs barmenu. Ieškovės žiniomis, šalims gyvenant kartu, atsakovo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, sudarė apie 2000 svarų sterlingų per mėnesį. Pasak ieškovės, minimalus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Jungtinėje Karalystėje sudaro apie 1100-1200 svarų sterlingų per mėnesį, todėl atsakovas turi finansines galimybes teikti dukrai ieškovės prašomą priteisti išlaikymą.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo ir pareiškė reikalavimą iš atsakovo P. M. nepilnametės dukters T. M. išlaikymui priteisti po 303,50 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Nustačius, kad šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur suma, teismas sprendžia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti šių poreikių tenkinimo ir šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei T. M., sudarantis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t .y., nuo 2019 m. lapkričio 14 d., iki jos pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė M. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad daugiau nei penkerius metus šalių santykiai yra nutrūkę, ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja, atsakovas iš viso neteikia jokio išlaikymo vaikui, taip pat jokiu kitu būdu ar forma neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 7922,50 Eur, išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., kuris buvo apskaičiuotas vadovaujantis duomenimis apie tuo metu šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jis dukrai teikė materialinį išlaikymą, būdamas informuotas apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, šia byla nesidomėjo, teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė atsiliepimo/paaiškinimų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą jis vykdė visa apimtimi ar iš dalies.

Šalių dukra T. M. gimė (duomenys neskelbtini), ieškinį ieškovė pareiškė 2019 m. lapkričio 14 d., todėl atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteisiamas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d.

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį grindė išimtinai MMA dydžiu, prašydama iš atsakovo priteisti ½ MMA dalies dydžio išlaikymą per mėnesį. Pasisakydamas šiuo klausimu, teismas pažymi, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. Volkovas, bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti konkrečią situaciją, šalių nepilnamečio vaiko (-ų) poreikių dydį, tėvų finansines galimybes, nuspręsti, kaip tarp tėvų išlaikymą paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovui neįrodžius, jog per paskutinius tris metus iki kreipimosi į teismą dienos vaiko poreikiai buvo mažesni nei kreipimosi į teismą metu, kaip išlaikymo įsiskolinimo už kiekvieną mėnesį suma turi būti imama ta suma, kuri yra reikalinga tenkinti nepilnamečio poreikius kreipimosi į teismą metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Nagrinėjamu atveju, ieškovei nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių jos faktiškai turėtas išlaidas nepilnametės dukters išlaikymui įsiskolinimo laikotarpiu (36 mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos), teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį priteisiamas jį skaičiuojant pagal teismo nustatytą nepilnamečiui vaikui būtino išlaikymo dydį ir sudaro 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 85,59 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65,90 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 90,88 proc.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 18-19). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 291,00 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 162,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (7200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 54,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis, advokato užmokestis, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sudaro 152,00 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (85,59 proc.) 130,10 Eur šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais jo pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d., sudarantį 7200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

Paskirti ieškovę M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 130,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 10 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Mokėjimo kvitus būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.