Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2284-852/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-21
Bylos Nr.: e2-2284-852/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00656-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Verikas
Atsakovas: J. E. K.
Advokatai: Romualdas Samaitis, Linas Blažulionis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2284-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00656-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Vasiliauskei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,atsakovo atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jan Car Factory“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atsakovui J. E. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Jan Car Factory“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „V. Kononenkos administratorių biuras“, pareikštu pradiniu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo J. E. K. 148 892,34 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, kad žala kildinama iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų, kadangi atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl įmonės kreditoriai neteko galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto sumai, sudarančiai 148 892,34 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas J. E. K. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti juos. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslinti kreditoriniai reikalavimai ir pareikštų kreditorinių reikalavimų bendra suma buvo 79 104,10 Eur. Tuo pagrindu atsakovui nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovė reiškia beveik dvigubai didesnį reikalavimą, nei sudaro kreditoriniai reikalavimai. Be to, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad prašoma priteisti žala susidarė būtent dėl laiku neiškeltos bankroto bylos ir yra lygi visų pareikštų kreditorinių reikalavimų sumai.

Šalies argumentai

3. 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir teismo prašė priteisti iš atsakovo J. E. K. 51 000,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad perėmus iš vadovo (atsakovo) J. E. K. įmonės dokumentus, buvo nustatyta, kad ieškovės klientas T. E. B. per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (imtinai) už ieškovės suteiktas paslaugas buvo sumokėjęs 64 750,00 Eur, tačiau nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. klientas atliko 13 mokėjimų bendrai 51 000,00 Eur sumai ieškovės naudai, tačiau į trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovės teigimu, atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, tokiais veiksmais padarė ieškovei žalą, kadangi prašydamas pervesti pinigus už ieškovės suteiktas paslaugas į trečiojo asmens UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tiesiogiai padarė įtaką, kad ieškovė negavo 51 000,00 Eur sumos.

4. Ieškovė pažymėjo, kad nemokumo administratorei išanalizavus BUAB „Jan Car Factory“ pateiktus finansinius ir veiklos dokumentus, buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. ieškovė neteikė Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ kasmetinių pelno/nuostolių ataskaitų. Iškėlus ieškovei bankroto (nemokumo) bylą, nemokumo administratorei buvo pateiktos įmonės pelno/nuostolių ataskaitos už 2017, 2018, 2019, 2020 ir 2021 m., kurios nebuvo pateiktos VĮ „Registrų centras“. Nemokumo administratorei vertinant ieškovės metinių balansų duomenis už 2017 – 2020 m. laikotarpį, tapo akivaizdu, kad bendrovė (ieškovė) tapo nemoki dar 2018 m., kadangi per šiuos metus ieškovės pradelstieji įsipareigojimai santykyje su bendrovės turimu turtu padvigubėjo, t. y. 2017 m. pradelstieji įsipareigojimai santykyje su bendrovės turimu turtu sudarė 39,27 procentus, o 2018 m. pradelstieji įsipareigojimai santykyje su bendrovės turimu turtu sudarė 82,93 procentus, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Per 2018 m. ieškovės turimas turtas padidėjo tik 17 710,00 Eur (168 142 Eur– 150 432 Eur), o pradelstieji įsipareigojimai padidėjo 80 371,45 Eur (139440,59 Eur- 59069,14 Eur), t. y. per 2018 m. pradelstieji įsipareigojimai padidėjo 4,5 karto labiau nei didėjo turimo turto vertė, iš ko spręstina, kad bendrovėje vyko aiškus ir žymus finansinės būklės blogėjimas. Ieškovės teigimu, bendrovės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Kadangi UAB „Jan Car Factory“ faktinis nemokumas atsirado nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl būtent nuo šios datos bendrovės vadovui, t. y. atsakovui J. E. K., sutinkamai su Lietuvos Respublikos įmonės bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsirado pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tačiau atsakovas, kaip įmonės vadovas, įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė. Vietoje to, atsakovas J. E. K., nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai, išrašė 13 sąskaitų, nurodydamas, jog pagal šias sąskaitas paslaugos teikėjas ir pinigų gavėjas yra UAB „Jan Car Factory“, tačiau sąskaitose nurodytą sumą prašo perversti į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovės vertinimu, toks vadovo elgesys vertintinas kaip neteisėtas neveikimas.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo J. E. K., kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmų ir atsiradusios žalos įmonei (ieškovei) BUAB „Jan Car Factory“, kadangi būtent atsakovas padarė įtaką, kad ieškovė negavo 51 000,00 Eur sumos. Be to, atsakovas žinojo ir suprato (privalėjo žinoti ir suprasti pagal pareigas), jog nuo 2019 m. sausio 1 d. jam atsirado prievolė kreiptis dėl įmonės bankroto (nemokumo) ir taip maksimaliai apsaugoti įmonės akcininkų ir kreditorių teises, tačiau to nepadarė. Vietoje to, saugodamas ir gindamas vien tik savo asmeninius interesus (kaip vienintelis įmonės (duomenys neskelbtini)) padarė 51 000,00 Eur žalą ieškovei.

Atsiliepimas

6. Atsakovas J. E. K. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškinyje patvirtina, kad iš UAB „Jan Car Factory“ vadovo J. E. K., pagal dokumentų perdavimo aktą gavo visus UAB „Jan Car Factory“ finansinės apskaitos dokumentus. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, suprato (privalėjo suprasti pagal pareigas) jog įmonė yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įmonės (ieškovės) įsipareigojimai per 2018 m. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kadangi pradelstieji įsipareigojimai sudarė 82,93 procentus turto vertės, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. buvo patikslinti patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir nustatyta, kad ieškovei pareikštų kreditorinių reikalavimų bendra suma yra 79 104,10 Eur, o ne 140 945,51 Eur. Ieškovė pateikė į byla įmonės balansą už 2018 m. Iš pateikto balanso matyti, jog 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turto turėjo už 168 142,00 Eur, o patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 79 104,10 Eur, t. y. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai neviršija ½ į balansą įrašytos turto vertės. Ieškovė taip pat pateikė įmonės balansą už 2019 m. Iš pateikto balanso matyti, jog 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė turto turėjo už 182 099,00 Eur, t. y. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai neviršija ½ į balansą įrašytos turto vertės. Tuo tarpu iš balanso ir pelno nuostolių ataskaitos už 2020 m. matyti, jog įmonė 2020 m. dirbo pelningai ir uždirbo 69 795,00 Eur grynojo pelno bei ženkliai sumažino mokėtinas sumas. Atsakovo įsitikinimu, įmonės nemokumas, priešingai nei teigia ieškovė, sietinas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto (nemokumo byla).

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. tarp UAB „Jan Car Factory“ ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Nemėžis“ buvo sudaryta gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), neterminuota nuomos sutartis. UAB „Jan Car Factory“ minėtose patalpose teikė automobilių remonto (automobilių restauravimo) paslaugas. (Duomenys neskelbtini) UAB „Jan Car Factory“ sudarė paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu T. E. B., kuria UAB „Jan Car Factory“ įsipareigojo restauruoti T. E. B. priklausančią transporto priemonę BMW 633 CSU Automatic. Sutarties 2.4. punktu UAB „Jan Car Factory“ įsipareigojo užtikrinti, kad „visos muitinės procedūros dėl laikino transporto priemonės importo į Lietuvą būtų užbaigtos prieš transporto priemonės remontą ir jos pakartotinį eksportą iš Lietuvos po remonto. <…> jei pažeidžiamos Lietuvos muitinės procedūros, rangovas kompensuoja visas baudas, delspinigius, kurių iš kliento pareikalauja Lietuvos muitinės“. 2018 m. gegužės 1 d. ŽŪB „Nemėžis“ iniciatyva nuomos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės įsiskolinimo už patalpų nuomą, bet ŽŪB „Nemėžis“ atstovas ir ieškovės direktorius žodžiu sutarė, kad nuomos santykiai pratęsiami dar dviem savaitėms iki 2018 m. gegužės 15 d., kad ieškovė galėtų išgabenti patalpose buvusias medžiagas, įrangą ir tretiesiems asmenims priklausančius automobilius. 2018 m. gegužės 3 d. į patalpas atvykęs ŽŪB „Nemėžis“ atstovas lydimas antstolio R. V. pradėjo keisti patalpų durų spynas ir išprašinėti ieškovės darbuotojus laukan, dauguma kurių nespėjo pasiimti asmeninių aprangos ir kitų daiktų. Tokiu būdu 2018 m. gegužės 3 d. ŽŪB „Nemėžis“ atstovas neva sulaikė UAB „Jan Car Factory“ daiktus iki nebus apmokėta skola. 2018 m. gegužės 8 d. raštu UAB „Jan Car Factory“ informavo atsakovą, kad jis sulaikė ne tik ieškovės daiktus, bet ir tretiesiems asmenims priklausančius daiktus (automobilius, asmeninius darbuotojų daiktus), kurie UAB „Jan Car Factory“ nuosavybės teise nepriklausė, tačiau vis tiek atsisakė šiuos daiktus grąžinti. UAB „Jan Car Factory“ kreipėsi į teisėsaugos įstaigas, ŽŪB „Nemėžis“ atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo pavyko atgauti dalį daiktų: tretiesiems asmenims priklausančius automobilius, tačiau visa automobilių remonto įranga bei medžiagos liko neteisėtame ŽŪB „Nemėžis“ valdyme. 2018 m. birželio 11 d. ŽŪB „Nemėžis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo. 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ją vykdantis antstolis R. V. 2018 m. birželio 15 d. turto aprašu areštavo ieškovei priklausantį turtą, tačiau likusių neareštuotų ieškovei priklausančių remonto daiktų ir įrangos ŽŪB „Nemėžis“ negrąžino. 2019 m. spalio 18 d. turto perdavimo išieškotojui aktu antstolis R. V. perdavė areštuotą UAB „Jan Car Factory“ turtą ŽŪB „Nemėžis“. Be to, kreditorius ŽŪB „Nemėžis“ iškeldinęs ieškovę iš išnuomotų patalpų, pasiliko patalpose buvusį ieškovės turtą. Ieškovė nesutiko su ŽŪB „Nemėžis“ reikalavimais dėl ko tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ginčas baigtas spręsti 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

8. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei UAB „Jan Car Factory“ kilus ginčui su ŽŪB „Nemėžis“, t. y. ŽŪB „Nemėžis“ nutraukus patalpų nuomos sutartį, užrakinus patalpas, bei sulaikius ieškovės UAB „Jan Car Factory“ daiktus, įmonė (ieškovė) neteko darbo priemonių ir galimybės įvykdyti (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarytą su T. E. B.. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. liepos 1 d. UAB „Jan Car Factory“ sudarė sutartį su UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ dėl T. E. B. priklausančio automobilio BMW 633 CSU Automatic restauravimo. Sutartis buvo sudaryta tarp UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Jan Car Factory“, o ne tarp UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir T. E. B., dėl muitinės procedūrų, t. y. automobilis buvo įvežtas pagal laikino įvežimo procedūrą, kadangi atlikus jo restauraciją automobilis buvo grąžintas atgal į (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų sudaroma nauja sutartis, tarp T. E. B. ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“, T. E. B. būtų privalėjęs mokėti muito mokestį, tuo tarpu, pagal sutarties 2.4 punktą šalys susitarė, kad jei pažeidžiamos Lietuvos muitinės procedūros, rangovas kompensuoja visas baudas, delspinigius, kurių iš kliento pareikalauja Lietuvos muitinės. Tokiu būdu UAB „Jan Car Factory“ jokių paslaugų neteikė, jokių darbų neatlikinėjo. Automobilio restauravimo darbus vykdė UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“, kuri už atliktus minėto automobilio restauravimo darbus sąskaitas išrašydavo UAB „Jan Car Factory“, o UAB „Jan Car Factory“ išrašydavo analogiško dydžio sąskaitas T. E. B.. Apmokėjimą T. E. B. atlikdavo tiesiogiai UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“.

9. 2022 m. spalio 11 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė patenkinti juos. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje yra reiškiamas tiesioginis kreditoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Jan Car Factory“ ir BUAB „Jan Car Factory“ negali būti sutapatinami, todėl BUAB „Jan Car Factory“ yra UAB „Jan Car Factory“ kreditorė, todėl gali reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam įmonės vadovui. Pažymėjo, kad įmonės (ieškovės) nemokumas atsirado būtent 2019 m. sausio 1 d., kadangi 2018 m. pradelsti įsipareigojimai sudarė 82,93 procentus turto vertės, todėl vadovas (atsakovas) privalėjo pradėti bankroto (nemokumo) procesą, išvengiant kitų kreditorių reikalavimų padidėjimo. Be to, būtent iš vadovo (atsakovo) perduotų finansinių dokumentų buvo nustatyta, kad įmonė yra nemoki nuo 2018 m., todėl atsakovas iš paties patvirtintų finansinių dokumentų turėjo žinoti apie įmonės (ieškovės) didėjančius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad ieškovė buvo pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, nes sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o automobilio restauravimo darbus atliko tie patys darbuotojai, kurie iš pradžių dirbo pas ieškovę, o vėliau pas UAB „(Duomenys neskelbtini)“, ir tai patvirtina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauti duomenys, kad iš ieškovės pas trečiąjį asmenį perėjo dirbti 7 darbuotojai, todėl automobilio restauravimo paslaugas suteikė būtent ieškovė, nes tai, be kita ko, nurodyta ir išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose. Ieškovės vertinimu, šioje byloje egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys), todėl iš atsakovo, kaip buvusio vadovo, turi būti priteista 51 000,00 Eur dydžio žala. Be to, jeigu pinigai už suteiktas paslaugas nebūtų pervesti trečiajam asmeniui UAB „(Duomenys neskelbtini)“, ieškovė galėtų padengti įsipareigojimus ir galimai nebūtų pagrindo kelti bankroto (nemokumo) bylos.

Atsiliepimas

10. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonės (ieškovės) nemokumas gali būti siejamas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria buvo iškelta bankroto (nemokumo) byla ieškovei, kadangi bendrovė (ieškovė) 2018 m. turėjo turto už 168 142,00 Eur, 2019 m. turėjo turto už 182 099,00 Eur, o 2020 m. įmonė gavo 69 795,00 Eur pelno. Tokie duomenys patvirtina, kad ieškovė nebuvo nemokumo būsenoje, kaip teigia ieškovė. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, jog pradelstų įsipareigojimų suma yra 140 945,51 Eur, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi buvo patvirtinti 79 104,10 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo atveju ieškinį reiškia ne kreditorius, o pati ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, automobilio restauravimo paslaugas suteikė būtent UAB „(Duomenys neskelbtini)“, todėl ir PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos ieškovei, kurių pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitas – faktūras užsakovui ((duomenys neskelbtini) piliečiui), todėl ieškovė ir nepatyrė jokios žalos, nes paslaugas suteikė ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Atsakovo vertinimu, 2019 m. liepos 1 d. sutartis buvo naudinga ieškovei, nes pradinė rangos sutartis buvo įvykdyta ir ieškovei neteko mokėti nuostolių už neįvykdytus įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, o būtent iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (1 t., e. b. l. 21 - 23) nustatyta, kad ieškovė BUAB „Jan Car Factory“ įregistruota 2006 m. vasario 27 d., o veiklos tikslai ir rūšys nurodytos kaip prekyba automobiliais, remontas, perdirbimas, įvairių detalių gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybinės technikos nuoma, nuosavo turto išplėtimas, nuoma, konsultacijos bei kita Lietuvos Respublikos įstatymų neuždrausta veikla.

12. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „Jan Car Factory“ ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) piliečio T. E. B. buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė UAB „Jan Car Factory“, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti automobilio BMW 633 CSI Automatic, 1977 m. gamybos, restauravimą pagal užsakovo užsakymą, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, jei rangovas tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties 1.2. punktas ir 3.3. punktas). Pagal sutarties 1.2.1. – 1.2.6. punktus, šalys susitarė, kad transporto priemonės restauravimą sudaro: išmontavimas – surinkimas; dažų pašalinimas, paruošimas šlifavimui smėliasroviu; suvirinimo darbai, rūdžių pašalinimas; paruošimas dažymui, vidaus ir išorės dažymas; pilnas variklio, greičių dėžės, transmisijos remontas; pakabos ir stabdžių restauravimas. Taip pat šalys susitarė, kad automobilis turi būti suremontuotas (restauruotas) kiek įmanoma greičiau, bet ne ilgiau kaip per trejus metus (sutarties 2.2. punktas) (2 t., e. b. l. 97-112).

13. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4074-781/2018 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarus sprendimas, kurio pagrindu ieškovei ŽŪB „Nemėžis“ iš atsakovės UAB „Jan Car Factory“ buvo priteista 32 158,98 Eur nuomos skolos, 9715,52 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 764,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „Jan Car Factory“ iš ieškovės ŽŪB „Nemėžis“ nuomojo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose galimai vykdė savo faktinę veiklą. Tačiau atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, nuomotojas (ieškovė ŽŪB „Nemėžis) 2018 m. pranešimu informavo įmonę UAB „Jan Car Factory“, jog nuo 2018 m. balandžio 3 d. nutrauks nuomos sutartį, bet faktiškai nutraukė nuo 2018 m. gegužės 3 d.

14. 2019 m. liepos 1 d. ieškovė UAB „Jan Car Factory“ ir trečiasis asmuo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį. Sutartyje nurodyta, kad užsakovas (ieškovė UAB „Jan Car Factory“) neturi darbuotojų, reikalingų įvykdyti užsakovo įsipareigojimus, prisiimtus (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties preambulės 1 punktas); Užsakovas nuo 2018 m. neturi patalpų ir įrangos, priemonių, reikalingų (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtiems įsipareigojimams teikti (sutarties preambulės 2 punktas). Pagal minėtą sutartį šalys susitarė, kad trečiasis asmuo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas – vykdytojas, įsipareigoja atlikti 1977 m. gamybos automobilio BMW 633 CSU automobilio restauravimo darbus pagal kliento T. E. B. pageidavimus (sutarties 1.1. punktas). Taip pat šalys susitarė, kad užsakovas (ieškovė UAB „Jan Car Factory“) už vykdytojo (UAB „(Duomenys neskelbtini)“) atliktus darbus sumoka šalių sutartą paslaugų kainą pagal vykdytojo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras (sutarties 1.3. punktas). Be to, šalys susitarė, kad paslaugų kainą, jos dalis vykdytojui už užsakovą sumoka užsakovo klientas T. E. B., pervesdamas užsakovo mokėtiną sumą vykdytojui į vykdytojo vardu atidarytą banko sąskaitą (sutarties 2.3. punktas) (2 t., e. b. l. 93-96). Tuo pagrindu trečiasis asmuo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašė ieškovei UAB „Jan Car Factory“ šias PVM sąskaitas – faktūras (2 t., e. b. l. 82-92):

14.1. 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2019005, dėl 2000,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2019 m. rugpjūčio 10 d.

14.2. 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2019006, dėl 2000,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.

14.3. 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2019009, dėl 4500,00 Eur dėl sumos apmokėjimo iki 2019 m. spalio 30 d.

14.4. 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2019010, dėl 4000,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2019 m. lapkričio 7 d.

14.5. 2019 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2019012, dėl 4000,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2019 m. gruodžio 5 d.

14.6. 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2019013, dėl 4500,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2019 m. gruodžio 14 d.

14.7. 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2020003, dėl 4000,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2020 m. vasario 27 d.

14.8. 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2020011, dėl 3500,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2020 m. gegužės 22 d.

14.9. 2020 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2020014, dėl 3500,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2020 m. rugpjūčio 13 d.

14.10. 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2020018, dėl 15 500,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

14.11. 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KAM Nr. 2020029, dėl 3500,00 Eur sumos apmokėjimo iki 2021 m. sausio 21 d.

15. Taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-407-892/2019 iš dalies patenkino ieškovės UAB „Jan Car Factory“ ieškinį atsakovei UAB „Nemėžis“ ir įpareigojo atsakovę ŽŪB „Nemėžis“ sudaryti sąlygas ieškovės UAB „Jan Car Factory“ atstovams patekti į atsakovei priklausančias gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsiimti juose esančius trečiajam asmeniui J. E. K. priklausančius bei ieškovei UAB „Jan Car Factory“ naudojimuisi perduotus TENG profesionalių įrankių rinkinį (spintelę su stalčiais iš 3 aukštų), įrankių komplektą, skirtą greičio dėžėms ir varikliams remontuoti, WURTH profesionalius įrankius su spintele, siuvimo mašiną odai siūti, medinę spintą su automobilių modelių kolekcija, 2 metalines lentynas.

16. Tuo tarpu iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovei UAB „Jan Car Factory“ buvo iškelta bankroto (nemokumo) byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovė BUAB „Jan Car Factory“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl ieškovės teisės pareikšti tiesioginį ieškinį

17. Ieškovė teiktuose procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad įmonė UAB „Jan Car Factory“ ir ieškovė BUAB „Jan Car Factory“ yra skirtingi juridiniai asmenys, todėl ieškovė BUAB „Jan Car Factory“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „V. Kononenkos administratorių biuras“ yra įmonės UAB „Jan Car Factory“ kreditorė ir turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui J. E. K., kaip buvusiam vadovui, dėl bendrovei padarytos žalos. Be to, ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nes atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, laiku nesikreipė dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, o išrašydamas 13 PVM sąskaitų – faktūrų ir nurodydamas juose, kad mokėtinos sumos turi būti pervestos į trečiojo asmens UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, padarė ieškovei tiesioginę žalą ir ieškovė negavo 51 000,00 Eur dydžio pajamų. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovės nemokumas turi būti sietinas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, o iki tol įmonė nebuvo nemoki, o ieškovė nepatyrė jokios žalos, nes neteikė jokių paslaugų, jokių darbų neatliko, todėl mokėtinos sumos buvo pagrįstai pervestos trečiajam asmeniui.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.

21. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad reiškia tiesioginį ieškinį dėl savo, kaip kreditorės, teisių gynimo, atsakovui J. E. K., kaip buvusiam įmonės vadovui. Ieškovės teigimu, BUAB „Jan Car Factory“ ir UAB „Jan Car Factory“ yra skirtingi juridiniai asmenys ir negali būti sutapatinami, todėl ieškovė BUAB „Jan Car Factory“ yra kreditorė UAB „Jan Car Factory“ atžvilgiu. Teismas tokius ieškovės argumentus laiko teisiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.33 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 1 dalį, bankrutuojantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir nepradėtos JANĮ nustatytos juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros. Kaip jau buvo minėta, ieškovei 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o nuo 2022 m. kovo 1 d. pradėtos likvidavimo procedūros. Šiuo atveju, priešingai nei nurodoma ieškinyje, matyti, kad įmonė UAB „Jan Car Factory“ ir BUAB „Jan Car Factory“ yra tas pats vienas juridinis asmuo, tačiau pradėjus vykdyti bankroto (nemokumo) procedūras, ieškovė įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, o nuo 2022 m. kovo 1 d. jau įgijo likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą, todėl šioje situacijoje ieškovė negali būti kreditore savo atžvilgiu. Taip pat teismui nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad ieškovė BUAB „Jan Car Factory“ yra UAB „Jan Car Factory“ teisių ir pareigų perėmėja. Teismas pažymi, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Tačiau šioje civilinėje byloje nebuvo pateikta duomenų, ir tokių nenustatė teismas, kad buvo įvykęs materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi nustačius, kad ieškovė BUAB „Jan Car Factory“ nėra kreditorė tiesioginio ieškinio prasme, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip tiesioginis kreditoriaus ieškinys, todėl nėra teisinio pagrindo analizuoti, ar buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie būtų nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir tokiu būdu padarant jam tiesioginę žalą, bei taikyti tokį teisių gynimo būdą.

Dėl pareigos neįvykdymo ir žalos atlyginimo

23. Ieškovė pareikštu ieškiniu, be kita ko, teigė, kad šio ginčo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nes atsakovas, tuo metu valdęs įmonę, laiku nesikreipė dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, kai tokią pareigą numatė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, o išrašydamas 13 PVM sąskaitų – faktūrų ir nurodydamas juose, kad mokėtinos sumos turi būti pervestos į trečiojo asmens UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, padarė ieškovei tiesioginę žalą ir ieškovė negavo 51 000,00 Eur dydžio pajamų.

24. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi suvestinė įstatymo redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

25. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

26. Tuo tarpu ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai). Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

27. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

28. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kadangi įmonė jau buvo nemoki 2018 m., todėl privalėjo 2019 m. kreiptis dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad įmonė buvo moki, o nemokumas sietinas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi.

29. Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Jan Car Factory“ per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. patyrė 44 514,00 Eur dydžio nuostolių, o turto turėjo už 168 142,00 Eur (2018 m. gruodžio 31 d. balansas). Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė patyrė 68 869,00 Eur dydžio nuostolių, o turto turėjo už 182 099,00 Eur (2019 m. gruodžio 31 d. balansas). Iš 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė gavo 69 795,00 Eur pelno, o turto turėjo už 141 578,00 Eur (2020 m. gruodžio 31 d. balansas (1 t., e. b. l. 24-64).

30. Iš LITEKO duomenų buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4074-781/2018 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarus sprendimas, kurio ieškovei ŽŪB „Nemėžis“ iš atsakovės UAB „Jan Car Factory“ buvo priteista 32 158,98 Eur nuomos skolos, 9715,52 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 764,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-16181-959/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žalvaris“ naudai iš atsakovės UAB „Jan Car Factory“ buvo priteista 240,26 Eur skolos, 48,77 Eur palūkanų ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Jan Car Factory“ patikslinti kreditoriniai reikalavimai 79 041,14 Eur sumai (J. E. K. – 5268,57 Eur; N. I. – 352,14 Eur; O. L. – 2185,84 Eur; (Duomenys neskelbtini) – 140,28 Eur; UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – 2291,54 Eur; VĮ „(Duomenys neskelbtini)“ – 16 781,86 Eur; (Duomenys neskelbtini) – 7834,80 Eur reikalavimas; UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – 475,32 Eur; UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – 393,91 Eur; ŽŪB „(Duomenys neskelbtini)“ – 42 287,28 Eur; UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – 1029,60 Eur).

31. Šiuo atveju matyti, kad įmonė UAB „Jan Car Factory“ nuo 2018 m. jau turėjo finansinių sunkumų, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 3 d. su ieškove buvo nutraukta sutartis dėl nuomojamų patalpų, ieškovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų (sprendimo 13 punktas), o iš ieškovės buvo priteistas bendras 42 287,28 Eur dydžio įsiskolinimas. Kita vertus, įmonės 2018 – 2020 m. balansuose yra nurodoma, kad įmonė turėjo turto atitinkamai už 168 142,00 Eur (2018 m.), 182 099,00 Eur (2019) ir 141 578,00 Eur (2020 m.), o iš pateiktų kitų finansinės atskaitomybės dokumentų (buhalterinių pažymų, darbinės atskaitomybės parengimo lentelių, didžiosios knygos ir kt.) matyti, kad įmonė veikė, teikė paslaugas, iš gaunamų pajamų buvo dengiami einamieji mokėjimai. Be to, iš ieškovės pateikto apdraustųjų sąrašo (2 t., e. b. l. 28) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. įmonėje dirbo iš viso 8 darbuotojai, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. dirbo 4 (keturi) darbuotojai, iki 2019 m. rugsėjo 20 d. dirbo 1 (vienas) darbuotojas, iki 2020 m. gegužės 31 d. dirbo 1 (vienas) darbuotojas, iki 2021 m. rugsėjo 22 d. dirbo 1 (vienas) darbuotojas, ir iki 2021 m. rugsėjo 24 d. dirbo 1 (vienas) darbuotojas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš ieškovės pateiktos kreditorių lentelės (ieškinio 4 psl.) matyti, kad 2019 m. ieškovė papildomai buvo skolinga 2 (dviem) kreditoriams (UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – 1029,60 Eur, ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – 475,32 Eur), o 2020 m. ir 2021 m. naujų pradelstų įsipareigojimų nesusidarė. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės finansinė padėtis, labiau tikėtina, pradėjo blogėti nuo 2020 m. pabaigos iki bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 17 d.). Nors 2019 m. liepos 1 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl paslaugų suteikimo, tačiau minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė neturi darbuotojų, kurie galėtų įvykdyti būtent (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodytus darbus, t. y. darbuotojų, kurie specializuojasi būtent tokio pobūdžio darbuose, todėl buvo priversta pirkti paslaugas (darbus) iš kitos įmonės, siekiant išvengti nuostolių atsiradimo dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuo 2020 m. pabaigos iki bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 17 d.) egzistavo juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 2¹ dalis) bei atsakovui, kaip įmonės vadovui, atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, tačiau atsakovas tokios pareigos neįvykdė.

32. Vis dėlto vertinant ieškovės argumentus dėl nemokumo fakto nustatymo, pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje daug dėmesio skiria bendrovės nemokumo fakto konstatavimui ir analizuoja nemokumo administratorei perduotus finansinės atskaitomybės dokumentus, siekiant nustatyti, koks buvo įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio ir turimo turto santykis, kas leistų tiksliai nustatyti nemokumo būseną ir vadovo pareigos atsiradimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir faktai dėl nemokumo momento nustatymo ir vadovo pareigos pažeidimo yra nesusieti su ieškovės nurodytomis pasekmėmis – prašoma priteisti žala bei jos dydžiu. Pažymėtina, kad ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas neįvykdė pareigos 2019 m. kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo. Tuo tarpu prašoma priteisti 51 000,00 Eur dydžio žala yra kildinama iš 13 (trylikos) PVM sąskaitų – faktūrų, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., juose nurodant, kad mokėtinos sumos turi būti pervestos į trečiojo asmens UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą. Teismo vertinimu, ieškovės dėstomi argumentai yra vieni kitiems prieštaraujantys. Ieškovė pareikštu ieškiniu nesiekia priteisti žalos, kuri susidarė dėl to, kad įmonės vadovas pažeidė jam įstatymu nustatytą pareigą inicijuoti bankroto (nemokumo) bylą ir dėl to išaugo įmonės bendra skola, kurios įmonė bankroto (nemokumo) proceso metu negali/negalės padengti kreditoriams, o prašo priteisti žalą, kuri susidarė dėl to, kad ieškovės gautinos sumos buvo nepagrįstai ir neteisėtai pervestos į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą, nors pareikštu ieškiniu ieškovė neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančiomis nei 2019 m. liepos 1 d. sutarties, nei išrašytų ir apmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų, kas tik patvirtina tokio sandorio teisėtumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi ieškovei teigiant, kad atsakovas pažeidė pareigą dėl bankroto (nemokumo) bylos inicijavimo, ieškovė turėjo pagrįsti priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atliktų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), tačiau ieškovė tokio ryšio neįrodinėjo, nors teismas tiek 2022 m. rugsėjo 7 d. vykusiame teismo parengiamajame posėdyje, tiek 2022 m. spalio 11 d. vykusiame teismo posėdyje buvo atkreipęs ieškovės dėmesį dėl pareikštų ieškinio reikalavimų ir nurodomų faktinių aplinkybių tikslinimo.

33. Teismas pažymi ir tai, jog ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėja civilinės atsakomybės taikymą atsakovo atžvilgiu tiesioginio ieškinio kontekste, nors teismo jau buvo konstatuota, kad ieškovė negalėjo reikšti tiesioginio ieškinio ir tokiu būdu ginti savo tariamai pažeistas teises. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovės prašoma žala yra susijusi ne su nepatenkintais kreditorių reikalavimais ar padidėjusiais įmonės įsiskolinimais dėl laiku neiškelto bankroto (nemokumo) bylos 2019 m., o yra susijusi su negautomis pajamomis, kurios buvo perverstos trečiajam asmeniui UAB „(Duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m., kuomet, ieškovės teigimu, jau turėjo būti iškelta bankroto (nemokumo) byla. Tačiau jei vadovautis ieškovės nurodoma įvykių chronologine seka, t. y. įmonei 2019 m. iškėlus bankroto (nemokumo) bylą, ieškovė tokiu atveju apskritai neįgytų teisės į 51 000,00 Eur dydžio pajamas, kurias gavo trečiasis asmuo, o priešingai – atsirastų papildomų pradelstų įsipareigojimų ir kreditorinių reikalavimų dėl laiku neįvykdytų prisiimtų įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Paminėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu neįrodinėjo 2019 m. liepos 1 d. sutarties nesąžiningumo ir neteisėtumo, taip pat nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko įmonės vadovas (kokias pažeidė pareigas, eidamas įmonės vadovo pareigas), sudarydamas tokį sandorį, o tik abstrakčiai nurodė, kad žala yra lygi 13 sąskaitų sumai, kurią gavo trečiasis asmuo, nors dėl tokio atsiskaitymo buvo susitarta būtent 2019 m. liepos 1 d. sutartyje. Taigi ieškovės ieškinyje nebuvo aiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimo pagrindas, t. y. ieškinyje atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui nebuvo nurodyta, ar ieškinys reiškiamas dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, ar dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) dėl netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė nesavalaikiu kreipimusi dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo bei prašomos priteisti žalos, kuri įvardijama kaip negautos 51 000,00 Eur dydžio pajamos, bei jog egzistuoja pats žalos padarymo faktas.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, ieškovė nepagrįstai pareiškė tiesioginį ieškinį, bei neįrodė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, siekiant priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. Kadangi teismo sprendimas nėra palankus ieškovei, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

37. Tuo tarpu atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šių išlaidų pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai nėra sprendžiamas.

38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jan Car Factory“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas