Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-152-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-04-01
Bylos Nr.: eA-152-968/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00383-2024-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės, „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų

Administracinė byla Nr. eA-152-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, ir Administracija, ir Projekto vykdytojas, ir Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. IT10 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, panaikinti Sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjui nustatytos grąžintinos lėšos, bei įpareigoti atsakovą iš naujo apskaičiuoti grąžintinų lėšų dydį.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Įgyvendindamas projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011) (toliau – ir Projektas), pareiškėjas skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas). Įvykdęs Pirkimą, pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2803 (toliau – ir Pirkimo sutartis) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pirkimo sutarties vertė – 60 000 Eur. Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

2.2. CPVA priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas (t. y. perkančioji organizacija) pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 28 ir 75 punktus bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 484 ir 488.7 punktus, kadangi neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. 2023 m. gruodžio 29 d. gražintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-619 nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 9 781,72 Eur dydžio sumą.

2.3. Sprendime konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-454 patvirtintas Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygas ir vertinimo kriterijų aprašą (toliau – ir Pirkimo sąlygos) paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pateiktos iki 2020 m. lapkričio 30 d., vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. CPVA vertinimu, kadangi laimėtojo paraiškos gavimo faktą ir datą pagrindžiantis dokumentas nepateiktas, nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo pateikta per Perkančiosios organizacijos skelbime ir Pirkimo sąlygose nustatytą terminą, ir ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė sutartį su kandidatu. Todėl CPVA vertino, kad Perkančioji organizacija Pirkimo procedūros metu neužtikrino skaidrumo principo laikymosi bei tinkamos audito sekos.

2.4. Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ).

2.5. Visus pateiktus butų pasiūlymus / paraiškas vertino Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 30-731/20 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos sudarymo ir šios komisijos veiklos reglamento tvirtinimo“ sudaryta socialinio būsto pirkimo komisija (toliau – ir Komisija). Pirkimo sąlygų 17 punkte numatyta, kad vokai su paraiškomis atplėšiami atvirame Komisijos posėdyje, o 18 punkte įtvirtinta, kad jeigu Komisija kandidato parduodamų gyvenamųjų patalpų dokumentus gauna pasibaigus Aprašo 10 punkte nustatytam terminui (t. y. po 2020 m. lapkričio 30 d.), neatplėštas vokas su dokumentais grąžinami juos pateikusiam kandidatui.

2.6. Komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolu Komisijos nariai, būdami nešališki, objektyvūs, savo veikloje vadovaudamiesi skaidrumo ir nešališkumo principais, konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauti 2 vokai su 2 butų pasiūlymais, iš kurių vienas – buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas. Tuo atveju, jei šis pasiūlymas būtų buvęs gautas ne per nustatytą terminą, tokiu atveju, kaip nurodyta aukščiau minėtose Pirkimo sąlygose, neatplėštas vokas su dokumentais būtų grąžintas juos pateikusiam kandidatui. Visgi, Komisija nepriėmė sprendimo atmesti buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymo, kadangi tam nebuvo pagrindo, užpildytas pasiūlymas gautas iki nustatyto termino. Tuo įsitikino vokų plėšimo posėdyje dalyvavę šeši Komisijos nariai bei Komisijos pirmininkė ir sekretorė. Kaip matyti, iš turimos buto (duomenys neskelbtini) paraiškos bei 2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos posėdžio protokolo, posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjami pateikti pasiūlymai: 1 svarstyto klausimo dalyje surašyti gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, darytina pagrįsta išvada, kad Buto pasiūlymas buvo gautas laiku ir Komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Perkančiajai organizacijai ar Komisijai nebuvo jokio pagrindo klastoti dokumentus ar atlikti kokius nors kitokius neteisėtus veiksmus, galinčius kelti abejones dėl Pirkimo skaidrumo. To niekaip nepagrindžia ir CPVA skundžiamame Sprendime. Jei Buto pasiūlymas būtų gautas ne per nustatytą terminą, jis tiesiog būtų atmestas ir kandidatas būtų pakviestas dalyvauti kitame kvietime, kurio paskelbimo data – 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus dviem dienoms po Komisijos posėdžio.

2.7. Agentūra neįrodo, kad Buto pasiūlymas nebuvo gautas nustatytu terminu, kad yra pagrindas kilti abejonėms dėl šio pasiūlymo gavimo skaidrumo, kadangi Komisija, kaip nešališka ir kompetentinga institucija, neatmetė Buto pasiūlymo ir tuo patvirtino jo tinkamumą. Agentūra niekaip nepagrindžia to, kad Komisija negalima pasitikėti ir jos priimtas sprendimas dėl Buto pasiūlymo tinkamumo, gavimo nustatytu terminu yra neskaidrus. Minėta, kad skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2020 m. spalio 14 d., skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d., patvirtina ir ant paraiškos bei jos priedų kandidato nurodyta data – 2020 m. lapkričio 26 d.

2.8. PAFT ir Aprašo nuostatos, kurių pažeidimą konstatavo CPVA, neįtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo saugoti gavimo fakto patvirtinimą ar kitaip žymėti paraiškos gavimą. Perkančioji organizacija, vadovaujantis Aprašo 38 punktu, gavusi kandidato pasiūlymą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus, patikrina, ar gauti dokumentai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tą ir užtikrino Komisija, negrąžinusi neatplėšto voko ir neatmetusi Buto pasiūlymo, nes jis buvo pateiktas laiku.

2.9. Pirkimo dokumentai – pasiūlymas ir jo priedai yra saugomi elektronine forma, tačiau dėl to, kad skirtingi dokumentų registratoriai skirtingai užvardindavo pasiūlymo teikėją, antraštę, adresą, skirtingai nurodydavo gavėją, gavimo fakto rasti nepavyko. Registratoriai nežinojo gauto voko turinio, todėl, tikėtina, susidūrė su problema dėl paskyrimo vykdyti. Gautų vokų iki Komisijos posėdžio niekas neplėšė.

2.10. Tai, kad paraiškos gavimo faktas galbūt nebuvo užfiksuotas / išsaugotas, net negali būti laikoma pažeidimu. O jei visgi būtų laikoma pažeidimu, tai visiškai formaliu, kadangi tai, kad Buto buvo gautas iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, galima įsitikinti iš kitų įrodymų ir aplinkybių visumos. Visos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad CPVA pažeidimą konstatavo tik formaliai, neįsigilinusi į situacijos faktines aplinkybes, neįvertinusi šio pažeidimo pobūdžio, neanalizavusi, ar toks formalus pažeidimas apskritai turi kokias nors pasekmes Projekto įgyvendinimui.

2.11. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju negalėjimas pateikti kandidato, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo sutartis, paraiškos gavimo faktą patvirtinančio dokumento nebuvo CPVA siejamas su jokiais tiekėjų konkurencijos ribojimais ar tiekėjų teisių ir pareigų apimties pasikeitimais, kurie būtų galėję turėti esminę reikšmę Pirkimo rezultatams. Dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimas, neįeinantis į viešojo pirkimo procedūrą, o esantis tik išvestiniu reikalavimu perkančiajai organizacijai po Pirkimo užbaigimo, negali būti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Skaidrumo principas nebuvo pažeistas, nes Buto pasiūlymo tinkamumą patvirtino Komisija, kurios nešališkumu ir kompetencija CPVA skundžiamame Sprendime neabejojo. Be to, CPVA neginčijo, jog pats nupirktas butas atitiko visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, taigi jis buvo nupirktas pagrįstai, atitiko pareiškėjo lūkesčius bei pasiekė Projekto tikslą dėl savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros.

2.12. Dėl pritaikytos sankcijos neproporcingumo pažymėtina, kad pagal teismų praktiką formalus nukrypimas nuo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

2.13. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gaires (toliau – ir Gairės), kurių vienas iš tikslų – užtikrinti proporcingumą. Šiuo tikslu svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Europos komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad CPVA nepagrindė, kokį poveikį šis atvejis turėtų Europos Sąjungos biudžetui, o tik formaliai nustatė pažeidimą, tačiau neįvertino šio pažeidimo neigiamo poveikio Europos Sąjungos biudžetui, nors šią aplinkybę Agentūra privalėjo konkretizuoti bei konstatuoti savo Sprendime.

2.14. Minėta, kad pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, todėl Gairėse numatyta finansinė korekcija (25 proc.) negali būti taikoma. Šiuo atveju turėtų būti įvertintas CPVA skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas bei pripažintina, kad Sprendimas taikyti sankciją nėra tinkamai motyvuotas. Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar CPVA taikydama finansinę korekciją išties atsižvelgė į Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą taisykles (toliau – ir Taisyklės) ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, pavyzdžiui, dar mažesnė finansinė korekcija.

2.15. Jei teismas spręstų, kad Sprendimas yra teisėtas, svarbu pažymėti, kad CPVA, taikydama net 25 proc. finansinę korekciją, visiškai neatsižvelgė į tai, kad nebuvo vykdomas tarptautinės vertės pirkimas, šis pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai, o kiti Sprendime nurodyti argumentai nepateisina net 25 proc. finansinės korekcijos dydžio.

Atsiliepimas

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti. CPVA atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nepadarė pažeidimo, pažymėtina, kad pareiškėjo įgyvendinamas Projektas yra finansuojamas iš ES lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Teisės aktai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.

3.2. Aprašo 3 punkte įtvirtintas skaidumo principas, kuris aiškintinas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) jurisprudenciją. Aprašo, PAFT ir Projekto sutarties nuostatose įvirtinta projekto vykdytojo pareiga saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus. Projekto vykdytojui, vykdant Pirkimą, buvo žinoma pareiga saugoti Pirkimo dokumentus iki Projekto sutartyje nurodytos datos, kad galėtų pagrįsti Pirkime priimtus sprendimus. Taigi, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad joks teisės aktas nenumatė jo pareigos fiksuoti paraiškų gavimo faktą, nes šio fakto fiksavimas sudaro sąlygas atsakingoms institucijoms nešališkai įsitikinti, kad paraiškos buvo gautos laiku, o pirkimo sutartys sudarytos teisėtai, t. y. teisinis reguliavimas aiškiai nurodė, kad turi būti saugomi tokie dokumentai (atitinkamai ir sudaromi), kurie pagrįstų Perkančiosios organizacijos Pirkime priimtus sprendimus, pavyzdžiui, pripažinti, kad paraiškos gautos nepraleidus Pirkimo sąlygose nurodyto termino. Nagrinėjamu atveju paraiškos turėjo būti pateiktos iki labai konkretaus termino, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas sutinka, kad jis negali pateikti įrodymų, jog laimėtojo paraiška buvo gauta nepraleidus Pirkimo sąlygose nurodyto termino, t. y. kad ji nėra gauta po 2020 m. lapkričio 30 d. Remiantis aptartu, daroma išvada, kad pareiškėjas, siekdamas nepažeisti skaidrumo principo, privalėjo išsaugoti Pirkimo procedūras atspindinčius dokumentus, tame tarpe ir dokumentus įrodančius, kad laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti, kad laimėjusio kandidato paraiška buvo gauta laiku ir su juo buvo galima sudaryti Sutartį.

3.3. Akivaizdu, jog vien tik Komisijos protokolas, laimėtojo paraiškos dokumentai nėra pakankami, nes siekiant patikrinti, ar buvo tinkamai nustatytas Pirkimo laimėtojas, privalo būti sudaryta galimybė patikrinti ir įvertinti, ar paraiška buvo gauta laiku, atkreipiant dėmesį, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 11 punktu, paraiškos turi būti grąžinamos jas pateikusiems asmenims, jei paraiška yra pateikta pavėluotai, o šios aplinkybės, remiantis Komisijos protokolais bei laimėtojo paraiškos dokumentais, nėra galimybės patikrinti, nes Pareiškėjas negali pateikti dokumentų įrodančių paraiškos gavimo laiką.

3.4. Vien tai, jog vėliau buvo vykdomas kitas pirkimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, niekaip neįrodo, kad vertinamas Pirkimas buvo atliktas tinkamai ir Pirkimo sutartis su laimėtoju sudaryta teisėtai. Pareiškėjas privalo užtikrinti, jog Pirkimo vykdymo procesas būtų tinkamai fiksuojamas (dokumentuojamas) ir šie dokumentai būtų išsaugoti, nes jais remiantis priežiūros institucijoms (tiek CPVA, tiek Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei) yra sudaromos galimybės patikrinti, ar Pirkimas buvo įvykdytas tinkamai, pavyzdžiui, paraiška buvo gauta laiku.

3.5. Skunde nurodytos šalutinės aplinkybės (t. y., kad Komisijos veikla buvo reglamentuota, Komisijos nariai buvo pasirašę nešališkumo deklaracijas, Komisijos posėdžiai buvo protokoluojami ir pan.) jokiu būdu neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės dėl neišsaugotų Pirkimo dokumentų. Komisijos protokolai yra išvestiniai dokumentai, kurie atspindi pareiškėjo vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleidžia atsakovui (taip pat ir Valstybės kontrolei) savarankiškai įsitikinti, kad laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, tokiu būdu patvirtinant, kad Pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir išlaidos yra tinkamos finansuoti.

3.6. Komisijos protokole nėra nurodyta, kada konkrečiai buvo gautos paraiškos, t. y. iš protokolo turinio neįmanoma objektyviai įsitikinti, kad paraiškos buvo gautos laiku ir tas būtų patvirtinta Komisijos narių parašais. Nesant jokio objektyvaus dokumento, kuris patvirtintų paraiškų gavimo laiką, atsakovas (kaip ir Valstybės kontrolei), neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar laimėtojo paraiška buvo gauta laiku, taip pat, ar perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su Laimėtoju. Atitinkamai nebuvo galimybės įsitikinti, kad pareiškėjo patirtos išlaidos visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus.

3.7. Dėl pritaikytos finansinės korekcijos pažymėtina, kad Gairėse aiškiai apibrėžta, jog už šios pareigos neįgyvendinimą yra nustatyta konkreti finansinė korekcija (Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 16 punkte nurodytas pažeidimo aprašymas: „Susijusių dokumentų (kurie yra nustatyti taikomų direktyvų nuostatose) nepakanka sutarties sudarymui pagrįsti, todėl trūksta skaidrumo“. Šios aplinkybės patvirtina, kad CPVA, remdamasi teisės aktuose apibrėžtais konkrečiais įpareigojimais, tinkamai nustatė pažeidimą, už kurį Gairėse yra apibrėžtas finansinės korekcijos taikymas, ir šių išvadų pareiškėjas skunde nepaneigė.

3.8. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos privalomos pažeidimo sudedamosios dalys, o korekcija buvo pritaikyta tinkamai. Pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka visus Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus pažeidimo požymius, todėl traktuojama, kad pareiškėjo padarytas pirkimų principų pažeidimas daro įtaką ES finansiniams interesams ir ribojo kandidatų konkurenciją Pirkime.

3.9. Šio ginčo atveju, Valstybės kontrolė už pareiškėjo padarytą pažeidimą, siūlė taikyti 25 proc. finansinę korekciją, t. y. audito institucija, atlikusi patikrinimą nenurodė, kad gali būti taikoma kita korekcija, nei numatyta Gairėse. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių. Finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus. CPVA, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, kompetentingų institucijų išaiškinimais, įvertino visas svarbias aplinkybes, nustatydama finansinę korekciją bei užtikrino, kad ji atitiktų proporcingumo principą. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 suformuotą praktiką, kad nustatant taikytiną finansinės korekcijos dydį, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. pažeidimo pobūdis, svarba ir fondų finansinių nuostoliai, tam, jog būtų užtikrintas proporcingumo principas taikant finansinę korekciją.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į prašymą sutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas laikėsi teisės aktų ir juose nustatytų reikalavimų, visi Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo išnagrinėti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimai vyko visus metus. Perkančioji organizacija vadovavosi Aprašo nuostatomis, Pirkimo sąlygomis su tikslu gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų, todėl nė vieno potencialaus kandidato pasiūlymas nebuvo atmestas, o buvo surinktas pagal Pirkimo sąlygas reikiamas pasiūlymų kiekis. Priešingai, Perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti butus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo gautos tik 2 paraiškos.

4.2. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą neturėjo iš viso nustatyti, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo principai, kadangi visi elementai, kurie nurodomi paraiškoje atspindi 2020 m. gruodžio 8 d. protokole. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalaus ir vienkartinio pobūdžio, o Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta jokia žala, o finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti išvis nedaroma. Jeigu teismas nuspręstų, kad pažeidimas buvo padarytas, tokiu atveju CPVA turėtų iš naujo apskaičiuoti grąžintinų lėšų dydį.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos prašymą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 „Socialinio būsto plėtra“, skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2020 m. spalio 14 d. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.

6.2. Projekto vykdytojas su A. R. (laimėtoja) 2021 m. balandžio 7d. sudarė Pirkimo sutartį dėl Buto įsigijimo, kurio vertė 60 000 Eur. Pirkimo sutarties išlaidų dalis – 55 900 Eur, kuri neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos rinkos vertės, deklaruotos ir apmokėtos Projekto lėšomis pagal mokėjimo prašymą Nr. MP013.

6.3. Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašyme Nr. MP013 deklaruotų išlaidų atitikties teisės aktams bei Projekto vykdytojo įvykdytų socialinių būstų pirkimų vertinimą, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nėra pateikti dokumentai, kurie įrodytų, kad laimėtojo paraiška buvo pateikta nepraleidus paraiškų pateikimo termino. Kartu Valstybės kontrolė pasiūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekciją (Gairių 2.2 lentelės 16 p.).

6.4. Perkančioji organizacija negalėjo pateikti laimėtojo, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo sutartis, paraiškos. Neturint laimėtojo paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo pateikta per Perkančiosios organizacijos skelbime ir Pirkimo sąlygose nustatytą terminą, ir ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su kandidatu, t. y. Perkančioji organizacija neužtikrino Aprašo 3 punkte nurodyto skaidrumo principo.

6.5. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punktą bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. CPVA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Taisyklių, PAFT ir Gairių 2.2 punkto lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjui pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 55 900 Eur.

7. Sistemiškai vertindamas PAFT 407–408 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti. Teismas pažymėjo, kad pažeidimas nustatytas, nes Perkančioji organizacija negalėjo pateikti laimėtojo paraiškos, parengtos pagal Pirkimo sąlygų 1 priedą, taip neužtikrino audito sekos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas analizavo Aprašė ir PAFT įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad pagal Projekto sutartį pareiškėjas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalėjo saugoti ne trumpiau, kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d. Buvo nurodyta, kad pareiškėjas neprieštaravo, jog neišsaugojo laimėtojo paraiškos, tačiau teigė, kad kiti su sutarties pasirašymu susiję dokumentai (Komisijos protokolai ir kt.) įrodo, jog paraiška buvo gauta laiku, ji buvo tinkama, todėl Pirkimo sutartis buvo sudaryta teisėtai.

9. Įvertinęs bylos duomenis ir tai, kad pareiškėjas neginčijo minėtos aplinkybės, teismas konstatavo, kad neturint laimėtojo paraiškos, CPVA kaip ir Valstybės kontrolė, neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar paraiška buvo už pildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su laimėtoju. Atitinkamai nebuvo galimybės įsitikinti, kad pareiškėjos patirtos išlaidos visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad netiesiogiai laimėtojo paraiškos tinkamumu leidžia įsitikinti kiti dokumentai (pvz., Komisijos protokolai ir kt.). Teismo įsitikinimu, minėti dokumentai yra išvestiniai, kurie atspindi pareiškėjo vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleido Agentūrai savarankiškai įsitikinti laimėtojo paraiškos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams.

11. Teismas atsižvelgė į LVAT praktiką (žr. 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023) ir konstatavo, kad norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su paraiškos neišlikimu dėl žmogiškosios klaidos skaitmeninant laimėtojo pateiktus dokumentus, kadangi šios aplinkybės nedarė įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui.

12. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į aptartą teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei PAFT 484 punkto ir 488.7 papunkčio nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.

13. Vertindamas pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentavo, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Teismo vertinimu, gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija.

15. Atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis), todėl pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas neturėjo įtakos ES lėšų panaudojimui, laikytinas nepagrįstu.

Atsiliepimas

16. Vertindamas Sprendime nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teismas pritarė Sprendime ir atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai ir darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti finansinės korekcijos dydžio neproporcingumą padarytam pažeidimui.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad jis grindžiamas nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės.

18. Konstatavęs, jog CPVA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą, kad tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, panaikinti dalį Sprendimo ir įpareigoti CPVA iš naujo apskaičiuoti grąžintinų lėšų dydį.

III.

19. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir ginčijamą Sprendimą panaikinti.

20. Administracija apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai, formaliai ir neobjektyviai išnagrinėjo susidariusią situaciją, nuosekliai ir detaliai nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, pakartojo Agentūros teiginius ir su jais sutiko.

20.2. CPVA ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant pažeidimą, kadangi nebuvo nustatytos visos pažeidimo buvimo konstatavimui būtinos sąlygos, o tai reiškia, kad nebuvo visapusiškai išnagrinėtos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

20.3. Teismo nurodyta aplinkybė, kad neva Perkančioji organizacija negalėjo pateikti laimėtojo paraiškos, neatitinka faktinių aplinkybių. Paraiška yra byloje, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas ne dėl paraiškos neišsaugojimo, bet dėl to, kad nebuvo pateiktas paraiškos gavimo faktą patvirtinantis dokumentas. Administracija savo prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė išsamius argumentus, patvirtinančius, jog laimėtojo paraiška buvo gauta Pirkimo sąlygose nustatytu terminu ir Administracija nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei bendrųjų viešųjų pirkimų teisės principų. Visgi, Administracijos nurodyti argumentai, patvirtinantys paraiškos gavimo faktą, pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo vertinti, taigi, nėra paneigti.

20.4. Agentūra neįrodė, kad Buto pasiūlymas nebuvo gautas nustatytu terminu, kad yra pagrindas kilti abejonėms dėl šio pasiūlymo gavimo skaidrumo. Agentūra niekaip nepagrindė to, kad Komisija negalima pasitikėti ir jos priimtas sprendimas dėl Buto pasiūlymo tinkamumo, gavimo nustatytu terminu yra neskaidrus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) įpareigoja teismą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą, tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko. Nesant objektyviais įrodymais, o ne vien subjektyviomis prielaidomis pagrįstų abejonių dėl Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo, Komisijai neatmetus Pirkimo laimėtojo paraiškos, galima daryti išvadą, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlymas buvo gautas laiku ir skaidrumo principas nebuvo pažeistas. Tuo labiau, jog teisinis reguliavimas nenumato pareigos saugoti paraiškos gavimo fakto patvirtinimą.

20.5. Pagal ESTT praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą, vien nustatyti, kad padarytas pažeidimas – nepakanka, be kita ko, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Nei Agentūros sprendime, nei teismo sprendime nėra nustatyta ir įrodyta, jog dėl tariamo pažeidimo yra padaryta žala nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (žr. LAT 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018). Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į šią praktiką.

20.6. Agentūros Sprendimo palikimas galioti reiškia, kad Agentūra turi teisę priimti formalų, iš esmės nemotyvuotą sprendimą susigrąžinti lėšas ir tokiu būdu pažeisti galiojančius teisės aktus bei išvengti bet kokios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju dėl tariamo pažeidimo – negalėjimo pateikti paraiškos gavimą patvirtinančio dokumento – negalėjo būti padaryta įtaka dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai ar žala Europos Sąjungos biudžetui ir jokių neigiamų pasekmių dėl tokio tariamo pažeidimo neatsirado ir negalėjo atsirasti. Iš esmės Agentūra savo Sprendimą grindė tik deklaratyviomis prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos pagrįstumo taip pat yra visiškai formalūs, o padarytos išvados paremtos teismų praktika, kuri nagrinėjamam atvejui nėra aktuali dėl faktinių aplinkybių skirtingumo. Pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, Teisingumo Teismas nurodė, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, tačiau, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). LVAT viename iš naujausių savo sprendimų yra konstatavęs, kad net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 54 p.).

20.7. Šiuo atveju Agentūros Sprendime padarytos išvados dėl dokumentų saugojimo reikalavimų pažeidimo pačios savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti Administracijai sankciją. Atvirkščiai, Agentūros tikslas turėtų būti įvertinti galimos sankcijos poreikį, nustatyti proporcingą jos dydį bei šias savo išvadas tinkamai faktiškai bei teisiškai motyvuoti.

20.8. Agentūra vadovavosi tik aplinkybe, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kandidato su kuriuo sudaryta Pirkimo sutartis paraiška buvo gauta Pirkimo sąlygose nustatytu terminu, tačiau pati savaime ši aplinkybė negali būti vertinama nei kaip sudaranti pagrindą susigrąžinti Projektui skirtų finansavimo lėšų dalį, nei kaip pagrindžianti būtent 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymą, kai Agentūra Sprendime nemotyvuoja nei sankcijos taikymo poreikio, nei jos dydžio jokiais argumentais dėl galimo poveikio ES biudžetui.

20.9. Gairėse nurodytos fiksuotos finansinių korekcijų normos tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl kiekvieno pažeidimo atveju įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) privalo įvertinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes ketinamos taikyti finansinės korekcijos proporcingumo požiūriu, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

20.10. Pareiškėjui 25 proc. dydžio korekcijos pritaikymo Agentūra savo Sprendime apskritai neargumentavo ir nepagrindė įrodymais, kas suponuoja, jog Agentūros priimtas sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui taikomų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog Agentūra, vertindama kitus projektus, netaikė tokios didelės korekcijos (žr. pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022, 2023 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-336-552/2023).

20.11. Agentūros Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, o Agentūra niekaip nepagrindžia, kokią įtaką Administracijos veiksmai (neveikimas) turėjo tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Agentūra skundžiamame Sprendime apskritai nenurodė, kad dėl tariamai padaryto pažeidimo buvo padarytas koks nors poveikis Europos Sąjungos biudžetui.

20.12. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Agentūra nevertino aplinkybės, jog Administracija nesiekė ir neturėjo jokio motyvo bei tikslo padaryti Agentūros nurodomą pažeidimą ir jokių neigiamų pasekmių dėl to neatsirado. Tuo labiau, kad dokumentų saugojimo reikalavimas yra išvestinis reikalavimas perkančiajai organizacijai po pirkimo užbaigimo ir negali būti vertinamas kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Nei Agentūra, nei pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino itin svarbios aplinkybės, kad butai buvo perkami tam, kad juose būtų apgyvendinti asmenys, laukiantys eilėje dėl socialinio būsto suteikimo, kad mieste egzistuoja socialinių būstų trūkumas. Akivaizdu, kad siekis socialiai pažeidžiamus asmenis aprūpinti socialiniais būstais taip pat galėtų būti vienas iš vertinamųjų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti mažinamas finansinės korekcijos dydis ar ji apskritai netaikytina.

Šalies argumentai

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos eismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Administracijos prašymą tenkinti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. Agentūros atlikto pirminio patikrinimo dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovas pastabų, rekomendacijų neteikė.

Atsiliepimas

22. Atsakovas CPVA atsiliepimuose į pareiškėjo Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinis skundus atmesti. CPVA atsiliepimas į pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, kurie įrodytų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas arba paneigtų atsakovo pažeidimo tyrimo metu nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei nustatytą pažeidimą.

22.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nustatė visas pažeidimo sudedamąsias dalis, kurios nurodytos Reglamentas Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje, nes Administracija savo neveikimu pažeidė nacionalines taisykles, kurių privalėjo laikytis, siekdamas gauti Europos Sąjungos lėšas, ir dėl tokio pažeidimo galėjo kilti žala Europos Sąjungos biudžetui.

22.3. Administracija pažeidimą padarė neveikimu, nes neišsaugojo audito seką užtikrinančių dokumentų. To neneigia ir pats apeliantas. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad aplinkybės, kodėl nebuvo išsaugoti dokumentai (pvz., darbuotojų aplaidumas ar tyčia), nustatant pažeidimą nėra vertinamos. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kurios neleido išsaugoti laimėtojo paraiškos gavimo laiką įrodančių dokumentų, nedaro įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui.

22.4. Administracijos teiginiai, kad atsakovas neįrodė, jog pažeidimu buvo padaryta žala ES biudžetui, nepaneigia to, kad pažeidimas galėjo turėti įtakos ES biudžetui. ESTT yra nurodęs, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus.

22.5. Pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad Administracija nėra išsaugojusi dokumentų, kurie įrodytų, jog laimėtojo paraiška buvo pateikta nepraleidus Pirkimo sąlygose nurodyto paraiškų pateikimo termino. Atsakovas ir Valstybės kontrolė, kaip kompetentingos institucijos, negalėjo įsitikinti, kad Pirkimo sutartis su laimėtoju buvo sudaryta teisėtai.

22.6. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės bei aiškus teisinis reguliavimas, kuris pagrindžia tai, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį turi būti taikoma finansinė korekcija. Šiame procese ES finansavimo administravimą reguliuojančiuose teisės aktuose projekto vykdytojams yra nustatyta aiški pareiga saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus, kad būtų galima įsitikinti išlaidų pagrįstumu ir teisėtumu.

22.7. Dokumentų saugojimas nėra savitikslis, juo siekiama sudaryti galimybes kontroliuojančioms institucijoms, įskaitant CPVA, galimybę patikrinti išlaidų atitikimą teisės aktų reikalavimams ir nustatyti, ar jos gali būti finansuojamos ES lėšomis. Todėl projekto vykdytojams nesaugant dokumentų ir neužtikrinant pirkimo audito sekos, Europos Komisija Gairėse už tokio pobūdžio pažeidimus yra numačiusi atitinkamo dydžio finansinę korekciją (Gairių 2.2 lentelės 16 p.).

22.8. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės įsitikinti, kad pagal Pirkimo sutartį patirtos išlaidos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, t. y. nėra užtikrinta audito seka, kuri leistų tai nešališkai ir objektyviai padaryti.

22.9. Nėra aišku, kokių motyvų trūksta Administracijai dėl korekcijos taikymo. Apelianto padarytas pažeidimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, savo pobūdžiu lengvai nustatomas ir įrodomas, jo sukeliami neigiami padariniai (Pirkimo procedūros skaidrumo stoka, kai negalima įsitikinti, kad laimėtojo paraiška gauta laiku, o Pirkimo sutartis pagrįstai sudaryta su laimėtoju) nereikalauja ypatingo įrodinėjimo.

Šalies argumentai

22.10. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendime taikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga. Finansinė korekcija taikyta atsižvelgiant į PAFT, Gairių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

22.11. PAFT reguliavimas suteikia galimybę taikyti kitokią, nei Gairėse nurodyta finansinė korekcija, tačiau šio ginčo atveju Valstybės kontrolė už pareiškėjo padarytą pažeidimą, taip pat siūlo taikyti 25 proc. finansinę korekciją, t. y. audito institucija, atlikusi patikrinimą nenurodė, kad gali būti taikoma kita korekcija, nei numatyta Gairėse.

22.12. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga. To nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad CPVA kitų pažeidimų atvejais taiko 10 proc., nes šiais atvejais buvo vertinamos visiškai skirtingos aplinkybės bei taikomi kiti Gairių punktai.

Atsiliepimas

23. CPVA atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą iš esmės pakartoje atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Administracija nėra išsaugojusi laimėtojo paraiškos gavimo datą įrodančio dokumento, todėl šiuo atveju būtent ir buvo padarytas toks pažeidimas, koks nurodytas Gairių 2.2 lentelės 16 punkte, t. y. buvo nustatytos visos esminės aplinkybės, kurios leido konstatuoti pažeidimą ir taikyti finansinę korekciją. Nepateikus laimėtojo paraiškos gavimo datą pagrindžiančio dokumento, nebuvo galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo pateikta per Pirkimo sąlygose nustatytą terminą, ir Administracija pagrįstai sudarė sutartį su laimėtoju. CPVA nurodo, kad netenkintinas trečiojo suinteresuotos asmens prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo, kadangi juos proceso dalyvis galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, nepagrindžia, kaip jie paneigia Sprendime padarytas išvadas.

24. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko jame išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2024 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. IT10 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (Sprendimas), kuriuo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.

27. Pareiškėjas Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti ir atsakovo Sprendimą panaikinti.

28. Pareiškėjo apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai išnagrinėjęs bylą, neatskleidė bylos esmės, pakankamai neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, o tai lėmė netinkamo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą šioje byloje. Pasak pareiškėjo, teismas tik formaliai vertino ginčo situaciją, tačiau neatsižvelgė ir neįsigilino ne tik į pačios situacijos unikalumą, tačiau ir į naujausią teismų praktiką bei egzistuojantį specifinį teisinį reguliavimą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Pirkimas vykdytas laikantis visų reikalavimų. Jo nuomone, lygiateisiškumo, skaidrumo principai iš viso nebuvo pažeisti, kadangi visi elementai, kurie nurodomi paraiškoje, atsispindi 2020 m. gruodžio 8 d. protokole. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalaus ir vienkartinio pobūdžio, o Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta jokia žala.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateiktų apeliacinių skundų ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus – CPVA pirminio vertinimo dokumentus. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinusi paminėtus trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis nagrinėjamu atveju neįrodė aplinkybės, jog teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sudariusių kliūtis pateikti minėtus duomenis būtent pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paminėtas trečiojo suinteresuoto asmens procesinis prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos netenkinamas.

32. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo ir Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos.

33. Bylos duomenimis nustatyta:

33.1. Administracija, įgyvendindama projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“. Projekto vykdytojas su Pirkimo laimėtoju 2021 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2803 dėl buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo, kurio kaina 60 000 Eur ir šios išlaidos apmokėtos Projekto lėšomis pagal mokėjimo prašymą Nr. MP013.

33.2. Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašyme Nr. MP013 deklaruotų išlaidų atitikties teisės aktams bei Projekto vykdytojo įvykdytų socialinių būstų pirkimų vertinimą, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas anksčiau minėtą Pirkimą, neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nebuvo pateikta laimėtojo paraiška, kuri pagrįstų Perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl laimėtojo nustatymo ir Pirkimo sutarties sudarymo. Kartu Valstybės kontrolė pasiūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekcija (Gairių 2.2 lentelės 16 p.) nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

33.3. Atsakovas, atlikęs pažeidimo tyrimą, padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 28, 75 punktus bei PAFT 484 ir 488.7 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. CPVA pateiktu 2023 m. gruodžio 29 d. gražintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-619 nurodyta Administracijai per 90 dienų grąžinti 9 094,18 Eur dydžio sumą.

34. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju 25 proc. finansinė korekcija pareiškėjui iš esmės taikyta konstatavus, kad Administracija neturi laimėtojo paraiškos gavimo faktą pagrindžiančio dokumento, o jo neturint, CPVA, kaip ir Valstybės kontrolė, negalėjo įsitikinti, ar paraiška buvo pateikta laiku ir Pirkimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, t. y. Sutarties sudarymo procesas stokoja skaidrumo, nes neįmanoma objektyviai patikrinti Perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Paminėtina, kad LVAT jau yra išnagrinėjęs iš esmės tapačias (analogiškos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos, pažeidimo esmė, pareiškėjo skundo argumentai, tas pats Projektas, toks pat butas (dviejų kambarių), tik skirtinga buto vertė ir pan.) administracines bylas (Nr. eA-1538-624/2024 ir Nr. eA-74-662/2026). Šiose bylose atitinkamai 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2026 m. vasario 11 d. priimtuose sprendimuose, be kita ko, konstatuota:

35.1. Bylose taikomo Reglamento Nr. 1303/2013 preambulės 43 punkte, be kita ko, nurodyta, jog, siekiant užtikrinti proporcingą kontrolės tvarką ir apsaugoti finansinių priemonių pridėtinę vertę, numatytų galutinių paramos gavėjų nereikėtų atgrasyti esančia pernelyg didele administracine našta. Nagrinėtų ginčų atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nustatyta aplinkybė (Pirkimo dokumentų (laimėtojo paraiškos) neišsaugojimas) savaime nesuponuoja išvados dėl nepakankamo sutarties sudarymo audito sekos užtikrinimo, taip pat nei buvo nustatinėjama, nei nustatyta kita būtina pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte prasme sąlyga – padaryta žala Sąjungos biudžetui ar bent galimybės, kad šios aplinkybės turėjo įtakos Sąjungos fondo biudžetui, buvimas.

35.2. Ekonominės veiklos vykdytojo veikoms, kuriomis padaromas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimas, nėra priskiriamas dokumento(ų) neišsaugojimas: tiesiogiai tokia veika (dokumentų neišsaugojimu) reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui nėra ir negali būti padaroma. Žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, dėl to vertinimą, ar tam tikro(ų) viešųjų pirkimų procedūros dokumento(ų) neišsaugojimu nėra / negali būti užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo, apsprendžia aplinkybių, apibūdinančių konkrečią viešojo pirkimo ar jai prilyginamą procedūrą, visuma. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali suponuoti išvadas, neatitinkančias protingumo ir teisingumo kriterijų: pavyzdžiui, jeigu netiesioginiai įrodymai patvirtina (gali patvirtinti) duomenis, kurie įprastai patvirtinami neišsaugotais įrodymais (dokumentais), nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atliekant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimo rezultatas niekaip nesuponuoja išvados apie realią ar galimą žalą Sąjungos biudžetui, tokia aplinkybė (dokumento(ų) neišsaugojimas) vis tiek apsprendžia vertinimą, kad nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka ir kyla abejonės dėl tokios procedūros skaidrumo stokos, esančiu pagrindu taikyti finansinę pataisą. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad laimėtojo paraiškos duomenys gali būti nustatyti netiesioginiais įrodymais.

35.3. CPVA nenustatė, kad Administracijos sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisija, vykdžiusi Pirkimą, neatitinka Aprašo reikalavimų, taip pat, kad vykdydama pavestą užduotį, ši komisija pažeidė Aprašo, Pirkimo sąlygų nuostatas, padarė aiškias (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidas, piktnaudžiavo įgaliojimais ar pan., dėl to jos išvada, kad Pirkimo komisijos sprendimas(ai) objektyviai negali patvirtinti aplinkybės apie Paraiškos atitikimą Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo 1 priedo nustatytos formos ir turinio reikalavimams, nėra pagrįsta ir, vertinant nagrinėjamo ginčo aplinkybes, iš esmės grindžiama spėjimu (galėjo būti ir kažkaip kitaip).

35.4. Nagrinėtų bylų medžiaga nesuponuoja išvados, jog CVPA nustatytos aplinkybės turėjo / galėjo turėti įtakos Sąjungos fondo biudžetui: kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 6–7 punktų, Pirkimu buvo siekiama įsigyti 95 vieno (47) ir dviejų (48) kambarių butus; nustatytu pasiūlymų pateikimo terminu buvo pateikta 11 Aprašo ir Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančių paraiškų dėl vieno ir dviejų kambarių butų pardavimo (1 vokas, kuriame buvo pateikti tik paskirti dviejų butų dokumentai, Pirkimų komisijos pripažintas neatitinkančiu reikalavimų). Taigi, duomenų, Administracijos skelbtas pirkimas, dėl, tikėtina, riboto sąlygų, kurios negali būti keičiamos (maksimali buto, atitinkančio nustatytus reikalavimus, kvadratinio metro kaina), patrauklumo būtų susilaukęs reikšmingesnio dėmesio Pirkimo sąlygose apibrėžtoje rinkoje ir, kad kandidatams būtų buvę prasminga konkuruoti visuose Pirkimo etapuose, nėra. Pažymėtina ir tai, kad šalių taip akcentuojama privalomo Paraiškos duomens – buto kainos – svarba akivaizdžiai pernelyg sureikšminama, kadangi pasiūlymų eilė sudaroma ne pagal Paraiškoje nurodytą kainą, o pagal buto kainą po derybų (Pirkimo sąlygų 39 p.), be to, yra ir aiškūs galutinės buto kainos, kurią gali sumokėti pirkėjas, nustatymo kriterijai (Pirkimo sąlygų 9, 28-30 p.).

36. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teismų praktikos nuoseklumą ir analogiškų bylų sprendimą pagal jau suformuotą jurisprudenciją, nuo kurios nukrypti galima tik esant objektyviai pagrįstai būtinybei. Šiuo požiūriu administracinius teismus saisto jų pačių suformuota precedentų doktrina (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus, LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, anksčiau paminėtose bylose suformuluotais LVAT išaiškinimais būtina remtis ir šioje analogiškoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų iš esmės tapačiose bylose.

37. Atsižvelgdama į tai, bei pakartotinai įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad CPVA nepagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, jog Administracijai, neišsaugojus laimėtojo paraiškos gavimo faktą pagrindžiančio dokumento, CPVA ir Valstybės kontrolei nebuvo galimybės įsitikinti, ar ginčo paraiška buvo pateikta laiku ir ar Pirkimo sutartis buvo sudaryta teisėtai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė pažeidimą Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto prasme.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

39. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai yra tenkinami, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą ir panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. IT10 „Sprendimas dėl pažeidimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėErnestas Spruogis