- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2-6425-1182/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Volčkova
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Ieškovas
- UAB „Skycop.com”
- Advokatai
- Modesta Nekrašaitė, Ieva Likienė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jūratė Volčkova, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Skycop.com“ atstovei advokato padėjėjai Modestai Nekrašaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo konferencijos programa ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skycop.com” ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 250,00 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės G. P. (toliau – Keleivė) (kelionė 2024 m. rugpjūčio 16 d. Viena (VIE) – Vilnius (VNO), Nr. FR 198, atstumas 947,32 km) skrydžio atžvilgiu. Keleivė savo ruožtu perleido reikalavimo teises dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei tam, kad pastaroji ją išieškotų iš atsakovo. Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – suteikti keleiviams efektyvią ir visa apimančią apsaugą, kuomet Europos Sąjungos oro vežėjai atsisako vežti keleivius vykdomais komerciniais skrydžiais, taip pat skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004 bei remiantis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, ieškovei priklauso ieškiniu reikalaujama piniginė kompensacija. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis, atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 str. įtvirtintas taisykles. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 7 str., keleiviai gauna (i) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; (ii) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500-3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; (iii) 600 Eur kompensaciją visų skrydžių, kuriems netaikomas a) arba b) p., atveju. Nors iš Reglamento Nr. 261/2004 teksto tiesiogiai neišplaukia, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Atsakovo pareigą įvykdyti prievolę pagrindžia ir tai, jog skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka ieškovei išmokėti kompensaciją ir šiuo metu su ieškove derina taikos sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
4. Ieškovės UAB „Skycop.com“ atstovė advokato padėjėja Modesta Nekrašaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė nėra saistoma prievole dėl visų keleivių reikalavimus atsakovei pareikšti viename ieškinyje, nes visi pareikšti reikalavimai kitose bylose nėra tarpusavyje susiję, yra skirtingos aplinkybės. Jeigu atsakovė būtų vykdžiusi savo pareigą sumokėti kompensaciją laiku, tai ieškinys nebūtų pateiktas teismui ir jai nereiktų mokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovo Ryanair DAC atstovė advokatė Ieva Likienė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovas sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją, tačiau nesutinka su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovė inicijavo penkias tos pačios rūšies bylas, tai yra tas pats ieškovas, tas pats atsakovas, tos pačios aplinkybės, kas parodo, kad ieškovės siekis yra kuo daugiau iškelti bylų ir kuo daugiau prisiteisti bylinėjimosi išlaidų iš to paties atsakovo. Ieškovės pretenzija atsakovei buvo siųsta elektroniniu laišku į elektroninį paštą eu261@ryanair.com, kuris niekur nėra išviešintas, nors ankščiau ieškovė ir atsakovas bendradarbiavo šiuo elektroniniu paštu, tačiau bendradarbiavimas nutrūko. Visi, kurie siunčia laiškus minėtu elektroniniu paštu gauna autoatsakiklio laišką, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovas gavo ieškovės pretenziją ir kitus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2024 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijos, siųstos elektroniniu paštu eu261@ryanair.com, nustatyta, kad atsakovės bendrovė vykdė skrydį 2024 m. rugpjūčio 16 d. Viena (VIE) – Vilnius (VNO), Nr. FR 198, kuris buvo atidėtas ir dėl to ieškovės klientė patyrė 3 valandų vėlavimą nuo numatyto atvykimo laiko. Ieškovė prašė 250 Eur kompensacijos už skrydžio sutrikdymą, ją sumokant per 14 dienų nuo pretenzijos pateikimo (2024-08-25). Skrydžio informacijos duomenys patvirtina, kad lėktuvas, kuris vykdė skrydį FR 198, nusileido 3 valandomis ir 56 minutėmis vėliau. Ieškovė, vadovaudamasi 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies (a) punktu, prašo iš atsakovo priteisti 250 Eur kompensaciją. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 947,32 km (skrydžio atstumas matuojamas remiantis http://www.distancecalculator.net/ Sistema).
7. Keleivė G. P. 2024 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu keleivis perleido ieškovei, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo atžvilgiu atsiradusį piniginį reikalavimą dėl skrydžio Nr. FR 198 vėlavimo. Ieškovės atstovas 2024 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 250 Eur dydžio kompensacijos už skrydžio FR 198 3 valandų vėlavimą, tačiau atsakovas kompensacijos neišmokėjo (CPK 178 straipsnis).
8. Kaip jau minėta, atsakovas sutinka su reikalavimu išmokėti 250 Eur dydžio kompensaciją ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Todėl atsakovui pripažįstant ieškinį, teismas, remdamasis minėta teisės nuostata, sprendime surašys sutrumpintus motyvus.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
10. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas teismo tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei už vėlavusį skrydį Nr. FR 198.
11. Nagrinėjamu atveju byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Rehder, bylos Nr. C-204/08). Tokią jurisdikcijos taisyklę yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
12. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.
13. Atšaukto skrydžio atstumas tarp Vienos ir Vilniaus yra 947,32 km, todėl keleivė pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies a papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėti 250 Eur dydžio kompensaciją.
14. Atsakovui neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab ne tik neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, tačiau ir sutinkant su ieškinio reikalavimu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas jai sumokėtų keleivei pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priklausančią 250 Eur kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 250 Eur dydžio kompensaciją (CPK 12, 178 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
15. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei prašant iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 250 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
16. Ieškovė patyrė pirmiausia šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo bendrą 22 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.
17. Taip pat ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovė patyrė 726 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Atsakovė byloje pateiktuose rašytinius paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu kategoriškai nesutinka su šių bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju iš ieškovės pusės vykdomas nesąžiningas procesinis elgesys teikiant atskirai vienarūšius ieškinius dėl to paties skrydžio (civilinė bylos: e2-6425-1182/2025; e2-9993-752/2025; e2-2632-1178/2025; e2-3526-1150/2025; e2-6440-588/2025) ir tokiu būdu bandoma pasipelnyti. Be jokio pagrindo pateikiami atskirai teikiami vienarūšiai ieškiniai, iš esmės tuo pačiu metu, ginčai dėl to pačio skrydžio, tarp ieškovės ir atsakovės, nors galima juos teikti viename ieškinyje, ir tuo pačiu didinamos bylinėjimosi išlaidos. Nėra aišku, kodėl negali būti pateiktas vienas ieškinys, kadangi ieškinys teikiamas iš esmės standartinis, kuriame pateikiama lentelė su keleiviu ir skrydžiu, niekas netrukdo pateikti viename ieškinyje. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovė prašo mažinti ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį.
18. Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Taipogi CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
21. Nagrinėjamu atveju iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šiuo metu penkiuose Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos penkios (įskaitant ir šią) vienarūšės civilinės bylos dėl sutrikdyto 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio FR 198 iš Vienos (VIE) į Vilnių (VNO) (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6425-1182/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 24 d.); Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9993-752/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 26 d.); Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2632-1178/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 3 d.); Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3526-1150/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 14 d ); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6440-588/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 24 d.)).
22. Taigi akivaizdu, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 3 d. pareiškė penkis vienarūšius ieškinius, kurių pagrindu buvo iškeltos penkios vienarūšės civilinės bylos. Tai yra, ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio FR 198 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, jog reikalavimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio FR 198 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. rugpjūčio 16-18 d. Reikalavimai iš skrydžio FR 198 keleivių, kuriu pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. rugpjūčio 18 d., t. y. reikšdama šį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties skrydžio FR 198 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Todėl neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.
23. Taip pat teismas pastebi, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties 2024 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio Viena (VIE) – Vilnius (VNO), FR 198 vėlavimo teisme reiškiami net penki ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir reikalaujamų kompensacijų dydžiai.
24. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus ieškinio reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata ir ieškovei priteistinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis bei 145,20 Eur (726 Eur / 5 bylos) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 167,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Pažymėtina, kad analogiškai tokio pobūdžio situaciją vertina ir apeliacinės instancijos teismai (žiūr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-693- 392/2025). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje e2-2632-1178/2025, 2025 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendimas yra įsiteisėjęs.
26. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensacijos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 250,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,20 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skycop.com“ naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.