Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 5 punktą ir jį išdėstyti taip: 1.1. V. K. bendrauja be R. M. priežiūros su sūnumi kas antrą savaitgalį. V. K. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bei sekmadienį, pasiimdamas sūnų nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos bei gražindamas nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tokia tvarka galios iki Šalių sūnui sueis 5 metai. Šalių sūnui suėjus 5 metams, V. K. su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 1.2. V. K. bendrauja be R. M. priežiūros su sūnumi antradienį ir penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuotoliniu būdu per messenger programėlę; 1.3. V. K. turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų lyginių metų šventines dienas: 1.3.1. Sausio 1 diena – Naujieji metai; 1.3.2. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; 1.3.3. Šv. Velykų diena; 1.3.4. Birželio 24 d. – Joninės; 1.3.5. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės; 1.3.6. Gruodžio 24-25 d.; 1.4. V. K. turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: 1.4.1. Vasario 16 d. – Nepriklausomybės diena; 1.4.2. Antroji Velykų diena; 1.4.3. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena; 1.4.4. Liepos 6 d. – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; 1.4.5. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena; 1.4.6. Gruodžio 26 d. – Antroji Šventų Kalėdų diena; 1.5 V. K. pasiima sūnų šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ryto. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, V. K. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą šventinės dienos nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kai po šventinės dienos seka ne darbo diena, V. K. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą kitos dienos laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val.; 1.6. Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dienas šalių sūnus praleidžia atitinkamai su mama R. M. ir tėvu V. K.; 1.7. V. K. turi teisę pasveikinti sūnų su gimtadieniu ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje, apie tai informavęs SMS žinute prieš dvi dienas R. M.; 1.8. Jeigu dėl objektyvių priežasčių V. K. negali pasimatyti su sūnumi nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant informuoti apie tai R. M. SMS žinute ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką; 1.9. Jeigu dėl objektyvių priežasčių – ligos, iš anksto suplanuoto išvykimo, atostogų - šalių sūnus negali pasimatyti su V. K. nustatytu laiku, R. M. privalo nedelsiant SMS žinute informuoti apie tai V. K. ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką; 1.0. Šalių sūnaus ligos atveju V. K. ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki vaikas galutinai pasveiks; 1.11. Jeigu V. K. vėluoja atvykti pasimatyti su sūnumi ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. M. apie savo neatvykimo priežastis, pastaroji turi teisę išvykti su sūnumi iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra; 1.12. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 2. priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2022 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kurioje be šalių mažamečio vaiko A. K. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vaiko motina, vaikui mokėtino išlaikymo priteisimo iš V. K., buvo įtvirtinta, kad „<...> V. K. turi teisę neribotai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi A. K., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Detali tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šia nutartimi nenustatoma. Konkretus tėvo bendravimo su sūnumi laikas ir trukmė nustatoma bendru Šalių susitarimu <...>“. Esant situacijai, kai ieškovė kelis kartus tapo smurto artimoje aplinkoje auka, dėl ko buvo sutrikdyta jos sveikata, įprastas bendravimas tarp šalių yra negalimas. Šiuo konkrečiu atveju jis net gi yra žalingas ieškovės sveikatai. Tačiau ieškovė, gerbdama atsakovo, kaip vaiko tėvo teises ir pareigas vaikui, nuolatos bandė užtikrinti vaiko ir atsakovo bendravimą, pasitelkdama trečiųjų asmenų pagalbą (savo tėčio, atstovės, vaiko teises atstovaujančios institucijos specialistų). Nepaisant ieškovės pastangų užtikrinti vaiko ir atsakovo bendravimą, iš atsakovo pusės ji sulaukdavo nuolatinių nusiskundimų, priekaištų, kaltinimų. Tad siekiant išvengti konfliktų bei garantuoti vaiko interesus, o būtent galimybę bendrauti su tėčiu, jį pažinti ir pan., būtina nustatyti detalią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, psichologinio ir fizinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, galimybės bendrai priimti sprendimus ar rasti bendrą kalbą nėra. Todėl yra tikslinga pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį dalyje dėl šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu V. K. ir nustatyti detalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Pasiūlė pakeisti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 1.1 punktą nurodant, kad tėvas su vaiku bendrauja ne kas antrą, o kiekvieną savaitgalį, ir 1.2 punktą nurodant, kad antradieniais ir penktadieniais vaiką iš darželio pasiima atsakovo močiutė L. Š.. Bylinėjimosi išlaidas sutiko padengti 50 proc.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba/Skyrius) pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad Tarnybai ieškovės ir atsakovo šeima dėl nepilnamečio A. K. teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Šeimai nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, su šalimis dirba atskiri socialiniai darbuotojai. Skyriaus manymu, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl minimalios bendravimo tvarkos nustatymas yra reiškiamas išimtinai mažamečio vaiko interesais. Skyrius taip pat pateiktoje išvadoje atkreipė dėmesį, jog tiek Skyriaus specialistei lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, tiek 2023 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, jog su vaiku

5. nebendravo nuo žiemos ir teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos per tarpininką nebuvo laikomasi. Tokios aplinkybės, įvertinus nedidelį berniuko amžių (jam bus tik 3 metukai), suponuoja prielaidą, jog vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs, todėl berniukas gali būti dar nepasiruošęs visos dienos pasimatymams su tėčiu po tokio ilgo laiko tarpo. Įvertinus šias aplinkybes, Skyrius pasiūlė papildyti patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, įtraukiant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas bendrautų su vaiku pagal laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimą pasirenkant tarpininką ir toks bendravimas truktų iki tol, kol tarpininkaujantis specialistas nepateiks išvadų, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu, bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti.

6. Tarnyba išvadoje taip pat nurodė, kad, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog atsakovas buvęs teistas, smurtavęs ieškovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje, taip pat MK rekomendacijas, kuriose aptariamas impulsyvus ir agresyvus atsakovo būdas, visgi tikslingas minimalesnio bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymas. Siūloma nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, numato galimybę tėvui su vaiku bendrauti gyvai savaitgaliais, o įvertinus tai, jog atsakovas gyvena kartu su savo motina, broliu bei močiute, vaiko teisė į šeimos ryšius bus išsaugota ir bendravimas su giminaičiais bus užtikrinamas. Skyrius taip pat pažymi, jog pirmieji bendravimai nuotolinio ryšio priemonėmis gali būti ir trumpi, ir nesėkmingi, kadangi tokio nedidelio amžiaus vaikas galbūt iš karto negalės ilgai išbūti prie ekrano, koncentruotis, tačiau tikėtina, jog ilgainiui toks bendravimas turi tapti įprastu. Taip pat Skyrius atkreipia ieškovės dėmesį į Vilniaus lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) rašte nurodomas pastabas dėl galimai netinkamos vaiko aprangos bei higienos, bei ragina reaguoti į jas reaguoti, daryti tam tikras išvadas, taip pat kreiptis pagalbos, jei tokia yra reikalinga sprendžiant šio pobūdžio klausimus bei priimti visą įmanomą specialistų teikiamą pagalbą.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad į teismą nusprendė kreiptis su ieškiniu, kadangi atsakovas persekiojo ją, smurtavo jos atžvilgiu, vyko ikiteisminiai tyrimai, atsakovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės ieškovės atžvilgiu. Ieškovė gydėsi psichiatrinėje ligoninėje nuo patirtų psichologinių išgyvenimų. Jos šeimai labai daug padeda tėvai. Atsakovas paskutinį kartą su vaikų matėsi sausio mėnesį. Teigė, kad jai buvo daromas spaudimas iš socialinių darbuotojų dėl leidimo atsakovui matytytis su vaiku. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko amžių, užimtumą, interesus. Kai gyveno kartu su atsakovu, namuose visada būdavo triukšmas, naudojamas smurtas jos atžvilgiu. Nuo patirto smurto, ieškovę du kartus buvo ištikusi koma. Paskutiniu metu ieškovės tėvas tarpininkavo perduodant vaiką atsakovui. Nuo to laiko, kai vaikas pradėjo lankyti darželį, atsakovas visiškai nesidomėjo vaiko raida. Nesutiko su atsakovo noru matytis su vaiku darbo dienomis. Teigė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia. Taip pat prašė papildyti prašomą patvirtinti tvarką nurodant, kad atsakovas vaiką šventinėmis dienomis pasiima/grąžina iš/į ieškovės gyvenamosios vietos arba iš/į kitą ieškovės nurodytą vietą.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Baigiamosiose kalbose papildomai paaiškino, kad ieškovė niekada nedraudė tėvui matytis su vaiku. Ieškovė pavargusi nuo socialinės darbuotojos daromo spaudimo, nusprendė kreiptis į teismą dėl tokios plačios bendravimo tvarkos nustaymo. Ieškovė nuolat patiria institucinį smurtą, kai nuolat teigiama, jog ieškovė yra bloga, o atsakovas – geras. Prašė teismo nustatyti pereinamą laikotarpį, kai tėvas su vaiku bendrauja per tarpininką, pereinamojo laikotarpio laikas būtų siejamas su specialistų išvada dėl atstatyto tėvo ir sūnaus ryšio, kad atsakovas pasikeitė, geba valdyti pykčio ir agresijos priepuolius.

9. Atsakovas teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko visiškai. Papildomai paaiškino, kad vienintelis jo prašymas būtų – leisti jo močiutei matytis su jo sūnumi. Su visai ieškinio reikalavimais sutinka. Jo darbo laikas kol kas toks: nuo 7 val. iki 16.30 val. Su sūnumi darbo dienomis pageidautų bendrauti gyvai. Kartais atsakovo močiutė galėtų sūnų paimti iš darželio. Taip pat sutiko dėl bendravimo su sūnumi darbo dienomis per messenger programėlę, o savaitgaliais – gyvai. Su kitais bendravimo tvarkos taip pat punktais sutiko. Paaiškino, kad, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, su vaiku nesusitiko, kadangi „taip greičiausiai išėjo“. Be to, intensyviai ieškojo darbo. Paskutinį kartą sūnų matė sausio mėnesį, todėl kad ieškovės atstovė siūlydavo tokias dienas, kurios netiko jam. Jam pasiūlius savo datas, į tai nebuvo reaguojama. O savaitgaliais ieškovė sūnaus neduodavo. Į teismą dėl bendravimo tvarkos nesikreipė, nes manė, jog dėlto galima buvo susitarti gražiuoju. Teigė, kad ryšys su vaiku yra, po bendravimo pertraukos vaikas jį tikrai atsimins. Paaiškino, kad nežino, kaip atsirado nubrozdinimai ant vaiko kūno. Po paskutinio posėdžio su sūnumi nesimatė. Išlaikymo sūnui neteikia, kadangi turi daug išieškomų skolų. Antstoliai nuskaičiuoja nuo atlyginimo apie 60 proc.

10. Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalis pažįsta nuo to laiko, kai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba dėl atsakovo smurto prieš ieškovę. Dėl ant vaiko kūno atsiradusių nubrozdinimų nurodė, kad kreipėsi į ieškovę pasiūlydama jai kreiptis į medikus ir iš karto pranešė atvejo vadybai. Pažymėjo, kad ieškovė linkusi neatskleisti visų duomenų, teigdama kad visa informacija žinoma jos atstovei. Daugiau jokių pažeidimų, kad ieškovė ar atsakovas netinkamai elgtųsi su vaikų, nustatyta nebuvo. Teigė, kad ieškovė atsižvelgia į rekomendacijas, jas vykdo, o atsakovas nevykdo.

11. Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis pažįsta iš atvejo vadybos posėdžių, teikia paslaugas atsakovui. Atsakovas paskutinį kartą matėsi su vaiku sausio mėnesį, kai atsakovas pasiėmė vaiką iš darželio. Dėl ant vaiko kūno atsiradusių žaizdų jai žinoma. Jos manymu, žaizda buvo kelių dienų, jokio atsakymo iš gydymo įstaigos dėl žaizdos negavo. Atsakovo teigimu, vaikas jau buvo perduotas su ta žaizda. Atsakovui bendraujant su sūnumi, jis atrodydavo laimingas. Atsakovas daug kartų yra sakęs, kad nori matytis su vaiku, teigdamas, kad ieškovės atstovė neatsakydavo į jo laiškus. Atsakovo namai yra tvarkingi (gyvena kartu su savo mama ir močiute), vienintelis klaustukas būtų garsiai lojantis šuo. Į klausimą dėl pritaikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo atsakė, kad tai yra atsakovo pareiga. Teigia, kad skatina vaiko tėvą domėtis sūnaus raida, dalyvauti jo auklėjime.

12. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės tėtis. Paaiškino, kad perduodavo vaiką atsakovui bendravimui, o prieš tai aktyvaus bendravimo su atsakovu nebuvo. Nepilnamečio vaiko perdavimai vykdavo sklandžiai. Nepatiko tai, kai vaikas vieną kartą grįžo „nutrintas, sužalotas“, atsakovas vieną kartą vaiką atvežė būdamas „su kvapu“. Vaikas į atsakovą reaguodavo linksmai. Jo manymu, vaikas visada būdavo perduodamas tvarkingas, grąžinamas – taip pat. Mano, kad atsakovas turi problemų su alkoholiu. Paskutinį kartą anūką yra perdavęs labai seniai.

13. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko tai, ką Tarnyba išdėstė raštu. Palaikė tėvo ir vaiko bendravimą per tarpininką bei nuotoliniu būdu. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Taip pat pažymėjo, kad Tarnybos nuomone yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovo bendravimo su sūnumi, kad dalyvautų tarpininkas, kadangi vaikas yra mažo amžiaus, o atsakovas su sūnumi bendravo paskutinį kartą beveik prieš metus (2023 metų sausio mėnesį).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

14. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje supaprastinto proceso tvarka patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį bei patvirtino, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su jo motina jos gyvenamojo vietoje. Teismas taip pat įpareigojo V. K. teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėta nutartimi nepilnamečio vaiko ir V. K. detali bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Byloje pateikti dokumentai, Tarnybos išvada, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad tarp vaiko tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

15. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

16. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

17. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys nustatė atskirai gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu sūnumi. Bylos duomenys patvirtina, kad ir po minėtos taikos sutarties sudarymo šalių santykiai buvo ir yra įtempti ir konfliktiški, ieškovė kelis kartus tapo smurto artimoje aplinkoje auka, šiuo metu įprastas bendravimas tarp vaiko tėvų yra neįmanomas. Ieškovė, siekdama išvengti konfliktų ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, o būtent galimybę bendrauti su tėvu, jį pažinti, nurodo, kad būtina nustatyti detalią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

20. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl ieškovės patikslintame ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nėra. Nors atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė papildyti ir pakoreguoti siūlomos bendravimo tvarkos 1.1 ir 1.2 punktus, tačiau vėliau teismo posėdžio metu pilnai sutiko su ieškovės siūlomą bendravimo tvarka, jai neprieštaravo.

21. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo patvirtinti tokią atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką: 1.1. V. K. bendrauja be R. M. priežiūros su sūnumi kas antrą savaitgalį. V. K. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bei sekmadienį, pasiimdamas sūnų nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos bei gražindamas nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tokia tvarka galios iki Šalių sūnui sueis 5 metai. Šalių sūnui suėjus 5 metams, V. K. su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 1.2. V. K. bendrauja be R. M. priežiūros su sūnumi antradienį ir penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuotoliniu būdu per messenger programėlę; 1.3. V. K. turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų lyginių metų šventines dienas: 1.3.1. Sausio 1 diena – Naujieji metai; 1.3.2. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; 1.3.3. Šv. Velykų diena; 1.3.4. Birželio 24 d. – Joninės; 1.3.5. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės; 1.3.6. Gruodžio 24-25 d.; 1.4. V. K. turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: 1.4.1. Vasario 16 d. – Nepriklausomybės diena; 1.4.2. Antroji Velykų diena; 1.4.3. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena; 1.4.4. Liepos 6 d. – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; 1.4.5. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena; 1.4.6. Gruodžio 26 d. – Antroji Šventų Kalėdų diena; V. K. pasiima sūnų šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ryto. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, V. K. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą šventinės dienos nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kai po šventinės dienos seka ne darbo diena, V. K. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą kitos dienos laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val.; 1.5. Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dienas šalių sūnus praleidžia atitinkamai su mama R. M. ir tėvu V. K.; 1.6. V. K. turi teisę pasveikinti sūnų su gimtadieniu ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje, apie tai informavęs SMS žinute prieš dvi dienas R. M.; 1.7. Jeigu dėl objektyvių priežasčių V. K. negali pasimatyti su sūnumi nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant informuoti apie tai R. M. SMS žinute ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką; 1.8. Jeigu dėl objektyvių priežasčių – ligos, iš anksto suplanuoto išvykimo, atostogų - šalių sūnus negali pasimatyti su V. K. nustatytu laiku, R. M. privalo nedelsiant SMS žinute informuoti apie tai V. K. ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką; 1.9. Šalių sūnaus ligos atveju V. K. ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki vaikas galutinai pasveiks; 1.10. Jeigu V. K. vėluoja atvykti pasimatyti su sūnumi ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. M. apie savo neatvykimo priežastis, pastaroji turi teisę išvykti su sūnumi iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra; 1.11. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu prašė papildyti prašomą patvirtinti tvarką nurodant, kad atsakovas švenčių metu vaiką pasiima/grąžina iš/į ieškovės gyvenamosios vietos arba iš/į kitą ieškovės nurodytos vietos.

22. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo tarp šalių, dėl ieškovės reikalavimų, nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, nėra. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė, nustatant bendravimo tvarką, nustatyti pereinamą laikotarpį, tėvui ir vaikui bendraujant per tarpininką, pereinamojo laikotarpio terminą siejant su specialistų išvada dėl atstatyto tėvo ir sūnaus ryšio, atsakovo būdo pasikeitimo, jo gebėjimo valdyti pyktį ir agresiją. Tarnyba taip pat palaikė šią ieškovės atstovės poziciją, išvadoje siūlydama papildyti patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, įtraukiant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas bendrautų su vaiku pagal laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimą pasirenkant tarpininką ir toks bendravimas truktų iki tol, kol tarpininkaujantis specialistas nepateiks išvadų, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu, bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti.

23. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šalių konfliktiški santykiai bei susiklostęs bendravimo būdas tarpusavyje žaloja vaiko psichiką ir gali turėti sunkių padarinių jo vystymuisi ateityje. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus ir abiejų tėvų mylimas, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Pabrėžtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

24. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai reiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovo santykis su vaiku šiuo metu yra neaiškus (vaikas yra pakankamai mažo amžiaus, atsakovas su juo nebendravo nuo 2023 m. sausio 16 d.), todėl maksimalus skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sūnumi šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Visų pirma, nagrinėjamu atveju, turi būti dedamos visos pastangos tėvo ir sūnaus ryšiui atkurti. Teismas, įvertinęs Tarnybos išvadą, kurioje yra siūlomas tėvo ir sūnaus pereinamasis bendravimo per tarpininką būdas, bei šalių teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendžia, kad yra būtinas pereinamasis atsakovo bendravimo su sūnumi per tarpininką laikotarpis ryšiui su sūnumi atkurti.

26. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai, kad atsakovas su vaiku nesimatė pakankamai ilgą laiko tarpą, taip pat, įvertinęs Tarnybos išvadą bei ieškovės atstovės išreikštą poziciją, sprendžia, kad yra būtina nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimą nedalyvaujant ieškovei, tačiau dalyvaujant tarpininkui – psichologui ar socialiniam darbuotojui tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti tėvo ir vaiko bendravimo metu.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ir kt.).

28. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl tėvo bendravimo su vaiku, šalių sudėtingus santykius, į tai, kad atsakovo ryšys su sūnumi yra galimai susilpnėjęs ar net nutrūkęs, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, konkrečios pereinamojo laikotarpio trukmės nenustato. Esamoje situacijoje teismas nustato atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkams. Teismas pažymi, kad pagrindiniu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą ir jam svarbių emocinių ryšių tęstinumą, todėl pereinamasis atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpis nustatomas nuo sprendimo priėmimo dienos iki kol tarpininkaujantis specialistas nepateiks išvadų, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu, bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti.

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

30. Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

31. 2023 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, už ieškinio reikalavimus sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį, taip pat byloje patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalba (byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai DOK-102128). Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš viso 3 107 Eur.

34. Nagrinėjant civilinę bylą, buvo patirtos 59,76 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 59,76 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 5 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:

Nustatyti laikiną atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. Atsakovas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su sūnumi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį, dalyvaujant (stebint) pasirinktam tarpininkui-specialistui (mediatoriui, psichologui ar pan.), pasirinktame mediacijos centre ar kitoje su tarpininku bei ieškove suderintoje vietoje.

2. Konkretų bendravimo laiką, trukmę, būdą, vietą ir kt. atsakovas suderina su pasirinktu tarpininku bei ieškove.

3. Pasirinkti tarpininką atsakovas turi ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Pereinamasis atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpis nustatomas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol tarpininkaujantis specialistas nepateiks išvadų, jog vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu, bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, jį atliepti.

5. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. gavus specialisto išvadą apie atstatytą atsakovo V. K. ir šalių sūnaus A. K. ryšį, apie tai, kad vaikas yra pasiruošęs ilgesniam bendravimui su tėvu, bei tėvas geba tinkamai bendrauti su vaiku, nustatyti tokią atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1.1. V. K. bendrauja be R. M. priežiūros su sūnumi kas antrą savaitgalį. V. K. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bei sekmadienį, pasiimdamas sūnų nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos bei gražindamas nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tokia tvarka galios iki Šalių sūnui sueis 5 metai. Šalių sūnui suėjus 5 metams, V. K. su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

1.2. V. K. bendrauja be R. M. priežiūros su sūnumi antradienį ir penktadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuotoliniu būdu per messenger programėlę.

1.3. V. K. turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų lyginių metų šventines dienas:

1.3.1. Sausio 1 diena – Naujieji metai;

1.3.2. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

1.3.3. Šv. Velykų diena;

1.3.4. Birželio 24 d. – Joninės;

1.3.5. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės;

1.3.6. Gruodžio 24-25 d.;

1.4. V. K. turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų nelyginių metų šventines dienas:

1.4.1. Vasario 16 d. – Nepriklausomybės diena;

1.4.2. Antroji Velykų diena;

1.4.3. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena;

1.4.4. Liepos 6 d. – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;

1.4.5. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena;

1.4.6. Gruodžio 26 d. – Antroji Šventų Kalėdų diena; V. K. pasiima sūnų šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ryto. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, V. K. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą šventinės dienos nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Kai po šventinės dienos seka ne darbo diena, V. K. pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą ar į kitą ieškovės nurodytą vietą kitos dienos laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val.

1.5. Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dienas šalių sūnus praleidžia atitinkamai su mama R. M. ir tėvu V. K..

1.6. V. K. turi teisę pasveikinti sūnų su gimtadieniu ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje, apie tai informavęs SMS žinute prieš dvi dienas R. M..

1.7. Jeigu dėl objektyvių priežasčių V. K. negali pasimatyti su sūnumi nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant informuoti apie tai R. M. SMS žinute ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką.

1.8. Jeigu dėl objektyvių priežasčių – ligos, iš anksto suplanuoto išvykimo, atostogų - šalių sūnus negali pasimatyti su V. K. nustatytu laiku, R. M. privalo nedelsiant SMS žinute informuoti apie tai V. K. ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką.

1.9. Šalių sūnaus ligos atveju V. K. ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki vaikas galutinai pasveiks.

1.10. Jeigu V. K. vėluoja atvykti pasimatyti su sūnumi ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. M. apie savo neatvykimo priežastis, pastaroji turi teisę išvykti su sūnumi iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra.

1.11. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

Informuoti atsakovą V. K., kad jis dėl tarpininkavimo paslaugų gali kreiptis į šiuos mediacijos centrus arba į kitus savarankiškai pasirinktus:

1) Mediacijos centras „In Pace“. Kalvarijų g. 39, Vilnius, tel. Nr. 8 679 20 624, el. p. mediacija@vilnius.caritas.lt, https://vilnius.caritas.lt/vaikams-jaunimui-seimoms/;

2) Mediacijos centras „Susitarkim“, adresas Šaltinių g. 22-33, Vilnius, el. p. indrekorsakoviene@gmail.com, tel. Nr. 8 616 83404 (Indrė Korsakovienė), el. p. ula.duseviciene@gmail.com, tel. Nr. 8 673 70266 (Ūla Dusevičienė), https://susitarkim.lt/tevu-matymosi-su-vaikais-erdve-2/;

3) LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šeimos krizių centras „Viena stotelė“, adresu Nadruvos g. 13, Vilniuje, tel. Nr. 8 600 96519, 8 620 23 685, el. p. bozena.narkun@sos-org.lt, https://sos-vaikukaimai.lt/veiklos/viena-stotele/.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 107 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septynis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 59,76 Eur (penkiasdešimt devynių eurų ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2023 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.