Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-10 · Administracinė byla Nr. I-766-289/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
I-766-289/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02306-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-766-289/2019Teisminio proceso Nr.3-64-3-02306-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui J. J.,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. D. ir G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo parašoma priteisti 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde (b. l. 2) nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, kurio atžvilgiu neįsigaliojo apkaltinamasis nuosprendis, laikymas su antrankiais teismo salėje pažeidžia teisę nebūti žeminamam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme, o Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus Teisių komitetas yra nurodęs, kad toks laikymas pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją. Pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalį prieš teismo posėdžius kelis kartus yra uždavęs pareigūnams klausimą, dėl ko pareiškėją laiko teismo salėje užrakintą narve su tarpu su antrankiais, į šį pareiškėjo klausimą buvo tik pašaipiai atsakyta – pasijuokta. Pačiam pareiškėjui tekdavo jaustis prastai ir sunku priimti protingus sprendimus, jautėsi suvaržytas ir žeminamas, tokie pareigūnų veiksmai pažeidė pareiškėjo orumą, be to, sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, dėl visų šių pareigūnų diskriminacinių veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 400 eurų. Pastebėtina, kad yra žmogus, ginantis savo visas teises ir be to, yra pastebėtina, kad dideliuose miestuose teismo posėdžiuose ir jų metu antrankiai nėra naudojami, kadangi tai yra fizinė prievarta be pagrindo. Pareiškėją su antrankiais už nugaros dar iš areštinės etapuoja su nepritaikytomis mašinomis, nes dar nėra nei vienos mašinos, kuri būtų pritaikyta vežioti žmones su antrankiais už nugaros. Pareiškėjui nėra galimybės, kai stabdo mašiną ar staigiai pasuka, prisilaikyti; ne kartą sakė pareigūnams išeinant iš areštinės į automobilį, bet vis tiek yra daromi tęstiniai pažeidimai, t. y. uždeda už nugaros antrankius ir tik tada veda į automobilį ir veža į teismą. Pareiškėjas patiria dideles kančias, išgyvenimus, diskriminaciją, orumo pažeminimą ir už tai, kad su antrankiais veža nepritaikytais automobiliais, prašo priteisti 350 eurų neturtinei žalai atlyginti. Prašoma iš viso priteisti už abu pažeidimus 750 eurų.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad Telšių apskrities VPK mašinos etapavimui nepritaikytos. Pareiškėjo elgesys važiuojant į teismo posėdžius niekada nebuvo agresyvus. Teismo salėje laikė su antrankiais. Pareiškėją laikydavo visą laiką aptvare, kur negalėdavo išeiti; pareiškėjo elgesys visą laiką buvo normalus, niekada nebuvo agresyvus, kol pats teisėjas pareiškėjo neišprovokavo, kai prašė nuimti antrankius, tada pradėdavo keiktis. Po tų įvykių pareiškėjui nuėmė antrankius. Žmoniškumo nėra. Gal automobiliai ir nepritaikyti, bet galėjo užsegti priekyje. Mano, kad pareigūnai viršijo savo pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime (b. l. 10-12) nurodoma, kad pareiškėjas J. J. skundžia Telšių apskrities VPK pareigūnų veiksmus, susijusius su antrankių naudojimu konvojuojant pareiškėją į Telšių apylinkės teismą ir antrankių naudojimą Telšių apylinkės teismo salėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 2 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 2 d. J. J. iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus buvo konvojuotas septynis kartus: 2018 m. balandžio 29 d. (10.15 val. - 10.20 val.); 2018 m. balandžio 29 d (11.50 val. - 12.00 val.); 2018 m. liepos 30 d. (9.15 val. - 11.20 val.); 2018 m. liepos 30 d. (12.50 val. - 15.00 val.); 2018 m. rugpjūčio 14 d. (9.35 val. - 10.30 val.); 2018 m. rugsėjo 5 d. (9.24 val. -11.29 val.); 2018 m. rugsėjo 5 d. (13.45 val. - 14.25 val.). Konvojuota su tarnybine transporto priemone, todėl vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 221 punktu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareigūnai konvojuodami J. J. naudojo specialiąją priemonę - antrankius. Pareigūnai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio nustatytais pagrindais, turi teisę imtis visų priemonių, proporcingų konkrečiai situacijai, kad būtų įgyvendintas asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas. Taisyklių 157 punktas: „Konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone“ nedraudžia konvojuoti su specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone, todėl pareiškėjo skundas dėl jo konvojavimui netinkamai pritaikytos transporto priemonės yra nepagrįstas. Pareiškėjo J. J. teiginiai, dėl jo pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymo dėl antrankių uždėjimo, laikymo teismo posėdžių salėje su antrankiais, yra nepagrįsti. Specialioji priemonė - antrankiai naudojami įvertinus konkrečią situaciją ir įžvelgus galimas grėsmes, tačiau ne siekiant pažeminti ar suvaržyti asmens judėjimą. Antrankiai naudojami, tik įvertinus asmens statusą, jo padarytus nusižengimus ir galimas rizikas. Pareigūnai visais atvejais turi tam tikrą konkrečios situacijos vertinimo diskreciją, kuri pasireiškia teise priimti vienokį ar kitokį sprendimą, vadovaujantis teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu bei laikantis pagrindinių situacijos vertinimo nuostatų. Tai reiškia, kad tokias nuostatas atitinkantis sprendimas, savaime negali būti pagrindu veiksmus pripažinti neteisėtais, nes nėra subjektyviosios pusės elemento - kaltės. Kaltę galima preziumuoti tik tokiais atvejais, kai būtų šiurkščiai ir iš esmės pažeistos įstatyme nustatytos nuostatos, nustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, sprendimas priimtas akivaizdžiai nesilaikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadovaujantis LR CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi LR CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareigūnai konvojavo J. J. nepažeisdami nustatytų procedūrų, vadovaudamiesi jiems suteiktais įgaliojimais, todėl nesant darbuotojų kaltės nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas pageidauja jo patirtos neturtinės 750 Eur žalos atlyginimo. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių pareiškėjo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al7-1001/2007). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k- 3-376/2007). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui / pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (LR CK 6.250 str. 1 d.) Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas / pareiškėjas (LR CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex pacto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Prašoma pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atstovas V. D. nurodė, kad pareigūnai elgėsi įstatymo nustatytose ribose. Yra Konvojavimo taisyklės, kad konvojuojant asmenį pareigūnams suteikiama galimybė uždėti antrankius. Policijos įstatyme numatyta, kad konvojuojant, atliekant apžiūrą policijos pareigūnai turi teisę uždėti antrankius, kad būtų viešosios tvarkos užtikrinimas. Pateiktoje pažymoje parašyta, kad J. J. linkęs užpulti. Atlikdamas suėmimą J. J. sistemingai pažeidinėjo tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisykles, turi keturias galiojančias nuobaudas. Pareigūnai teisėtai panaudojo antrankius konvojuojant suimtąjį į teismo posėdžius. Konvojavimo taisyklėse nurodyta, kad konvojuojami asmenys gali būti pristatomi tarnybiniu automobiliu ir konvojuojantys pareigūnai turi teisę panaudoti antrankius. Buvo konvojuota tarnybiniu autobusiuku. Transporto priemonė - lengvasis automobilis Skoda Yeti. Ten nėra atskirtos sėdynės, kad neliktų pareigūnams grėsmė, antrankiai buvo užsegti už nugaros. Ford Transit pritaikytas konvojavimui, yra saugos diržai, vidinė kamera; nėra spec. langelio, kad galėtų iškišti rankas uždėti antrankius. Mitsubishi L200 taip pat nepritaikytas konvojuoti, atskira kamera neįrengta. Nissan NV200 taip pat nepritaikytas, nėra pertvarų. Visais atvejais jis buvo konvojuojamas su antrankiais už nugaros. Salėje būdavo patalpintas už atviros pertvaros, „narvas“ buvo, bet antrankiai nenuimami. Teismo posėdžio metu nebūdavo sprendžiama dėl antrankių. Pareiškėjas keldavo klausimą konvojavimo ir teismo posėdžio metu, bet ir teisėjas atsisakydavo nuimti antrankius. Pareigūnai vadovaujasi jiems suteiktais įgaliojimais, turi diskrecijos teisę nuspręsti. Yra asmens bylos pažyma „linkęs užpulti“. Asmens byloje matyti, kokie straipsniai ir kokia paskirta bausmė - 6 m. Jam inkriminuojami apysunkiai nusikaltimai, duomenų dėl smurtinių nusikaltimų neturi. Atsižvelgia į tarnybinius pareigūnų pranešimus, kad konvojuojant būdavo agresyvus visais atvejais. Tai būdavo fiksuojama tarnybiniais pranešimais. Visą medžiagą pateikė teismui. Iš areštinės vežta 7 kartus nuo 5-10 min. Teismo posėdžio metu sprendžia ne pareigūnai, o teisėjas. Pareigūnams galimai atrodė, kad antrankiai varžys judesius, kad suimtasis mėgins muistytis, galbūt susižaloti, todėl ir buvo palikti antrankiai. Konvojuojant liepos 30 d. suimtąjį pristačius į Mažeikų teismo rūmus, pareigūnai antrankius buvo nuėmę teismo salėje. Tikslios datos pareigūnas nenurodo. Kažkurio posėdžio metu nuėmė. Transporto priemonės Skoda nėra viduje atitvertos. Transporto priemonėje Mitsubishi L200, greičiausiai, yra pertvara. Visais atvejais vežant asmenį, pažyma yra pridedama. Pareigūnai turi būti susipažinę, ką konvojuoja. Išlaipinimo atveju grėsmė kyla policijos pareigūnams. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kad suimtasis agresyvus, neadekvatus, muistėsi. Jie įžvelgė agresiją. Negalėjo atsakyti, ar teismo salėje „narvas“ pilnai uždengtas.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atstovas G. J. nurodė, kad visas jam žinomas aplinkybes įvardijo ir pareiškė savo nuomonę. Visais atvejais antrankiai buvo naudojami tinkamai. Dėl antrankių naudojimo ar nenaudojimo palikta galimybė spręsti. Prie bylos buvo pridėtos pažymos dėl etapavimo. Šiuo metu pridėta pažyma ne ta, o buvo kitos, analogiškos, kitomis datomis. Pareigūnams suteikta diskrecija spręsti - nuimti ar nenuimti antrankius. Tikėtina, kad pareigūnai priėmė tą sprendimą, nes jie matė, kad netikslinga tai daryti. Vienu atveju laikant stikliniame „narve“ pareigūnų sprendimu jam buvo nuimti antrankiai. Visais atvejais etapavo ne tie patys pareigūnai ir jie sprendė. Etapuojant matė jo nusiteikimą, vertino situaciją ir jie tokią teisę turi. Antrankių panaudojimas paliktas patiems pareigūnams. Konvojavimas buvo 5-10 min. Apie 80 min. neilgas laiko tarpas. Ne visais atvejais jis buvo vežamas su antrankiais už nugaros iš tų septynių atvejų. P. M. tarnybiniame pranešime pažymi, kad 2018 m. etapavo iš teismo pareiškėją ir pareiškėjas buvo vežamas su antrankiais už nugaros, paskui antrankius perdėjo į priekį. Salėje antrankiai buvo nuimti ir, jo manymu, nebuvo jokios grėsmės laikyti pareiškėjo salėje su antrankiais. Tokį sprendimą priėmė pareigūnas, tai buvo jo diskrecijos teisė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. J. skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Telšių apskrities VPK veiksmų dėl pareiškėjo konvojavimo į teismo posėdžius su nepritaikytomis transporto priemonėmis ir pareiškėjo laikymo teismo posėdžių salėje su antrankiais.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio prasme neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atstovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Dėl specialiųjų priemonių taikymo (antrankių panaudojimo)

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 223 punktas numato, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: 223.1. ypatingojo konvojaus metu; 223.2. konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą; 223.3. konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

Konvojaus taisyklių 4.6 papunktyje numatyta, kad ypatingasis konvojus – konvojus, konvojuojantis nuteistuosius, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais šiose taisyklėse nustatytais atvejais. Taigi vertinant, ar šio ginčo atveju teisėtai buvo panaudoti antrankiai pareiškėją vežant į teismo posėdį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose (ir iš posėdžio į Telšių apskrities VPK), turi būti nustatyta ar buvo Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje ir 223.3 papunktyje numatyti pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismo posėdyje duotų pareiškėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą.

Taigi pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti naudojami antrankiai remiantis Konvojavimo taisyklių 223.2 papunkčiu, jei ginčui aktualiu laikotarpiu buvo turima informacija, jog pareiškėjas buvo linkęs pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2014 m. rugsėjo 10 d. Nr. V-362 įsakymu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 8 d.) (toliau – Instrukcija) VI skyriaus „Suimtųjų ir nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, priežiūros ypatumai“ 124 punkte numatyta, kad į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji ir nuteistieji, kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. 125 punktas numato, kad informacijos šaltiniai apie suimtojo arba nuteistojo ketinimą pabėgti yra: suimtojo arba nuteistojo asmens byloje esantys dokumentai; duomenys apie teistumą už pabėgimą; suimtųjų arba nuteistųjų pažintinė apklausa tardymo izoliatoriuje, pataisos įstaigoje; suimtųjų arba nuteistųjų laiškai; laisvės atėmimo vietos darbuotojų, suimtųjų arba nuteistųjų ir kitų asmenų žodinė informacija; kiti informacijos šaltiniai. Instrukcijos 126 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnas, iš Instrukcijos 125 punkte nurodytų šaltinių gavęs informacijos, kad suimtasis ar nuteistasis linkęs pabėgti, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja laisvės atėmimo vietos vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali patvirtinti suimtojo arba nuteistojo sumanymą pabėgti bei kokiu būdu ketinama tai padaryti. Instrukcijos 127 punkte nustatyta, kad visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį arba nuteistąjį, kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Apsaugos ir priežiūros skyriuje. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo ar nuteistojo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia svarstyti tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos Drausmės komisijai. Prieš posėdį suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis arba nuteistasis, kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius, suimtasis arba nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji ir nuteistieji, įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens byloje.

Instrukcijos 135 punkte numatyta, kad suimtajam arba nuteistajam užpuolus laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, suimtąjį ar kitus asmenis, bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis arba nuteistasis, kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius, suimtasis arba nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji ir nuteistieji, įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose.

Instrukcijos VII skyriaus „Sustiprinta individuali suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, priežiūra“ 142 punkte numatyta, kad turėdamas informacijos, kad suimtasis ar nuteistasis susižalojo ar bandė (bandys) tai padaryti arba bandė (bandys) nusižudyti, laisvės atėmimo vietos pareigūnas nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kas gali ją patvirtinti. Įrašytą į sąrašą suimtąjį arba nuteistąjį perkeliant į kitą laisvės atėmimo vietą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai į perkeliamojo asmens bylą įdeda pažymą, kurioje nurodomos suimtajam arba nuteistajam taikomos sustiprintos individualios priežiūros priemonės, jų intensyvumas. Laisvės atėmimo vietos, į kurią atvyko toks suimtasis arba nuteistasis, administracija privalo atsižvelgti į šią pažymą organizuodama suimtųjų arba nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą parai iki to laiko, kai bus pateiktos psichologo rekomendacijos.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos šalims narėms Nr. Rec(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) 51.3 papunktyje numatyta, kad kiek galima greičiau po priėmimo kaliniai turėtų būti įvertinti siekiant nustatyti: a. riziką, kurią jie galėtų sukelti visuomenei pabėgimo atveju; b. riziką, kad jie gali bandyti pabėgti patys arba su pagalba iš išorės. Europos kalėjimų taisyklių 52.1 papunktyje numatyta, kad kiek galima greičiau po priėmimo kaliniai turėtų būti įvertinti siekiant nustatyti, ar jie kelia grėsmę kitiems kaliniams, kalėjimo personalui arba kitiems kalėjimo darbuotojams ar į kalėjimą įleidžiamiems asmenims, ir ar jie nėra linkę žaloti savęs.

Teismui nepateikti pagal Instrukcijos nuostatas / kitus teisės aktus parengti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų buvęs pripažintas linkusiu pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2874-624/2018 numatyta, kad Konvojavimo taisyklių 95 punkte nustatyta, jog vienas iš pagrindų priimti konvojuojamuosius iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinių – konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Pažymoje nurodytinų duomenų sąrašą nustato Konvojavimo taisyklių 64 punktas, o 64.6 papunktis reikalauja nurodyti kada ir pagal kokį (-ius) BK straipsnį (-ius) konvojuojamasis įtariamas, jam pateiktas kaltinamasis aktas ar nuteistas, 64.8 papunktis –nurodyti sustiprintos apsaugos skyrimo būtinybę, 64.9 papunktis – nurodyti konvojuojamojo ypatingus požymius. Pagal Konvojavimo taisyklių 65 punktą konvojuojamųjų, kurie linkę pabėgti ar užpulti, kurie yra psichikos ligoniai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze, badauja, arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: „psichikos ligonis“, „sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, „izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, „moterys, kurių normalus nėštumas yra 28 savaitės ir daugiau“ ir kita. Taigi, pagal aptartą reglamentavimą, Konvojavimo taisyklių 95 punkte nurodytoje pažymoje turi būti nurodyti ne tik duomenys, patvirtinantys sustiprintos apsaugos skyrimo būtinybę, bet ir duomenys, patvirtinantys konvojuojamojo priskyrimą prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte, t. y. linkusių pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą pareiškėjo konvojavimo pažymų, o bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų priskiriamas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte, kuriuos konvojuojant gali būti naudojami antrankiai.

Taigi iš aukščiau aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir ginčui aktualaus reglamentavimo, galima daryti išvadą, kad gali būti konstatuota, jog asmuo priskirtinas asmenims, linkusiems pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis tik laikantis Instrukcijoje numatytos tvarkos / procedūrų, o konvojuojant asmenį kaip linkusį pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat kaip įtariamą, kaltinamą ar nuteistą už labai sunkių nusikaltimų padarymą, turi būti remiamasi pažymomis, patvirtinančiomis jo priskyrimą prie Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje įvardintų asmenų.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams 2019 m. kovo 13 d. pateikta 2019 m. vasario 25 d. parengta asmens bylos pažyma (b. l. 51) negali būti vertintina šioje byloje, nes pareiškėjas kelia ginčą dėl konvojavimo 2018 m. balandžio 29d., 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad atsakovės atstovo Telšių apskrities VPK pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų priskiriamas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėjo būti priskiriamas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje, kuriuos konvojuojant gali būti naudojami antrankiai.

Dėl konvojavimo į teismo posėdžius (iš teismo posėdžių) su pritaikytomis / nepritaikytomis transporto priemonėmis (antrankių naudojimo transporto priemonėse)

Kaip jau buvo minėta, Konvojavimo taisyklių 223.3 papunktyje numatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

Taigi 223 punktas (223.3 papunktis) numato, kad ne ir tuo atveju, jei asmens atžvilgiu netaikytinas 223.2 papunktis, jis gali būti konvojuojamas su antrankiais tose transporto priemonėse, kuriose nėra įrengtų kamerų.

Konvojavimo taisyklių 157 punktas numato, kad konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.

Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 158 punktas, galiojęs nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 7 d., numatė, kad „Konvojuojamajam uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, prisegami saugos diržai (jei įrengti). Antrankiai užfiksuojami. Negalima konvojuojamojo prirakinti antrankiais prie transporto priemonės. Antrankiai turi būti užrakinti tol, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą“. Šis punktas neteko galios 2015 m. sausio 8 d., taigi norma, numačiusi asmens konvojavimą tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone uždedant antrankius konvojuojamajam rankas laikant už nugaros, nebegaliojo ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.).

Taip pat tik iki 2015 m. sausio 7 d. galiojo Konvojavimo taisyklių 113 punktas, numatantis, kad konvojuojamiesiems, konvojuojamiems transporto priemonėmis, kuriose nėra techniškai įrengtų kamerų, uždedami antrankiai rankas laikant už nugaros. Nuo 2015 m. sausio 8 d. ši nuostata neteko galios, taigi irgi nebegaliojo ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.).

Taigi iš aptarto Konvojavimo taisyklėse numatytų teisės normų viseto (ginčo metu galiojusių ir nebegaliojusių teisės normų), darytina išvada, kad pareiškėjas specialiai neįrengta tarnybine transporto priemone negalėjo būti vežamas su antrankiais rankas laikant už nugaros.

Atsakovės atstovas Telšių apskrities VPK teismui nepateikė tarnybinių pranešimų, valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimų ir / ar techninių reikalavimų įvertinimo išvadų, kuriose būtų pateikti duomenys, ar transporto priemonės, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas į / iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo posėdžius (-ių) priskirtinos specialiosioms transporto priemonėms.

Iš teismo posėdyje pateiktų atsakovės atstovo Telšių apskrities VPK atstovų ir pareiškėjo paaiškinimų, darytina išvada, kad transporto priemonė Ford Transit valst. Nr. KJH 964 laikytina specialiąja transporto priemone (šioje transporto priemonėje yra vidinė kamera). Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės postų žiniaraščio (b. l. 18) matyti, kad pareiškėjas šia priemone buvo konvojuojamas 2018 m. liepos 30 d. 13.00-14.50 val. Kadangi pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiąja transporto priemone (Ford Transit valst. Nr. KJH 964), konvojuojant pareiškėją į Telšių AVPK OVS areštinę iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų neteisėtai pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. balandžio 29. pareiškėjas buvo konvojuojamas transporto priemone Skoda Yeti vals. Nr. JRM936 (tikslus laikas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato postų žiniaraštyje nenurodomas) (b. l. 16), 2018 m. liepos 30 d. iš Telšių AVPK OVS areštinės į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus 9.30 – 11.10 val. konvojuojamas transporto priemone Skoda Yeti vals. Nr. GTN2879 (b. l. 20), 2018 m. rugpjūčio 14 d. 9.35 – 10.15 val. iš Telšių AVPK OVS areštinės į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus konvojuojamas transporto priemone Mitsubishi L200 valst. Nr. DGJ239 (b. l. 22), 2018 m. rugsėjo 5 d. 9.30 – 11.55 val. iš Telšių AVPK OVS areštinės į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus ir 2018 m. rugsėjo 5 d. 14.00 – 14.15 val. į Telšių AVPK OVS areštinę iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų konvojuojamas transporto priemone Nissan NV200 valst. Nr. GHU428 (b. l. 24). Visos minėtos transporto priemonės nelaikytinos specialiąja transporto priemone, todėl Telšių apskrities VPK turėjo teisę panaudoti specialiąją priemonę - antrankius, tačiau šiuo laikotarpiu galiojusios Konvojavimo taisyklės nebenumatė konvojavimo uždėjus antrankius konvojuojamajam rankas laikant už nugaros, todėl pareiškėjo atžvilgiu antrankiai konvojuojant šiose transporto priemonėse buvo panaudoti per se (iš esmės) teisėtai, tačiau neturėjo būti naudojami pareiškėjui rankas laikant už nugaros.

Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų Standartinių minimaliųjų elgesio su kaliniais taisyklių 45 punkto 1 papunktyje numatyta, kad „draudžiama kalinius pervežti transportu, kuriame nėra tinkamos vėdinimo ir apšvietimo ar kuris bet kokiu kitu būdu gali sukelti jiems nereikalingų fizinių sunkumų“. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos šalims narėms Nr. Rec(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 32.3 papunktyje numatyta, kad „draudžiama kalinius pervežti transportu, kuriame nėra tinkamo vėdinimo ir apšvietimo ar kuris bet kokiu kitu būdu gali sukelti jiems nereikalingų fizinių sunkumų ir pažeminimų“.

Dėl antrankių teismo posėdžių salėje

Jungtinių Tautų Standartinių minimaliųjų elgesio su kaliniais taisyklių 33 punkte numatyta, kad suvaržymo priemonės, kaip antai antrankiai, pančiai, grandinės ir tramdomieji marškiniai, niekuomet neturi būti taikomos kaip bausmė. Maža to, pančiai ar grandinės neturi būti naudojami kaip suvaržymo priemonės. Kitos suvaržymo priemonės gali būti taikomos tik šiais atvejais: a) pervežimo metu saugant nuo pabėgimo, su sąlyga, kad jos nuimamos, kai kalinys stoja prieš teismą ar administracinės valdžios instituciją. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos šalims narėms Nr. Rec(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 68.2 papunktyje numatyta, kad antrankiai, tramdomieji marškiniai ir kitos kūno suvaržymo priemonės gali būti naudojamos tik esant šioms aplinkybėms: a) pervežimo metu saugant nuo pabėgimo, su sąlyga, kad jos nuimamos, kai kalinys stoja prieš teismą ar valdžios instituciją, nebent vadovybės nusprendžiama kitaip.

Konvojavimo taisyklių 223.3 papunktyje numatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

Konvojavimo taisyklių 195 punktas, galiojęs iki 2015 m. sausio 7 d. numatė, kad „nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.“ Konvojavimo taisyklių 195 punktas, galiojantis po 2015 m. sausio 8 d. (taip pat ir ginčui aktuali redakcija) numato, kad „nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.“ Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu nebegaliojo nuostata, numatanti, kad „teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.“

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta Konvojavimo taisyklių 223.2 papunkčio pagrindų (linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą), pareiškėjas galėjo būti konvojuojamas su antrankiais (uždėtais ant priekyje laikomų rankų) tik konvojuojant ne specialiosiomis transporto priemonėmis ir tik kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2874-642/2018 nutarta atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti; Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kauno apygardos administracinio tesimo 2017 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-871-428/2017 nurodoma, kad „Konvojavimo taisyklių 192 -193 punktuose nurodyta, kad konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo: organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugą; organizuoti konvojuojamųjų lydėjimą iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę, pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį ir t. t. Nuo to momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 punktas). Iš aukščiau nurodytų teisės normų akivaizdu, kad nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį, ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo. Konvojavimo taisyklių 210 punktas numato, jog konvojuojamųjų konvojavimas į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą vykdomas pagal tos institucijos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką, laikantis šių taisyklių reikalavimų.“ Taip pat minėtame Kauno apygardos administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl pareiškėjo argumentų apie antrankių naudojimą teismo posėdžiuose.“

Atsižvelgiant į šią administracinių teismų praktiką, šioje administracinėje byloje taipogi nesprendžiama dėl pareiškėjo J. J. skundo argumentų dėl antrankių naudojimo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo posėdžiuose.

Teismas konstatuoja, jog byloje nustatytas atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK veiksmų neteisėtumas dėl Konvojavimo taisyklių pažeidimo konvojuojant pareiškėją su antrankiais į Telšių AVPK OVS areštinę iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 30 d. 13.00-14.50 val. specialiąja transporto priemone ir 2018 m. liepos 30 d. (9.15 – 11.20 val.) iš Telšių AVPK OVS areštinės į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, 2018 m. balandžio 29 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. į Telšių AVPK OVS areštinę iš / į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (-us) konvojuojant kitomis (ne specialiosiomis transporto priemonėmis) uždėjus antrankius pareiškėjui laikant rankas už nugaros.

Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikimus (pareiškėjo asmens sveikatos istorija Nr. 13 A/2018/1100). Tačiau asmens laikymas su antrankiais, nesant tam teisėto pagrindo, arba netinkamas antrankių taikymas / naudojimas, neabejotinai sukėlė jam papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvę laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos (CK 6.271 str.).

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (septyni apytiksliai 5-10 minučių trukę konvojavimai iš / į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato (-ą) į / iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus (-ų), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, priteistina suma yra 100 Eur.

Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. J. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius