- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- eI-9065-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01323-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- R. V.
- Pareiškėjas
- VŠĮ "Gargždų švara"
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui R. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. V. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 199,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 jai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs 199,32 Eur vietinės rinkliavos. Pažymi, kad nurodytą butą atsakovas 2019 m. gruodžio 12 d. pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldėjo iš (duomenys neskelbtini) mirusio S. M. Teigia, kad duomenis apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą ji gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. vasario 27 d. atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas ir priminimas dėl iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidariusio vietinės rinkliavos įsiskolinimo.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2019 m. liepos 4 d. įsigaliojusia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja šio teisės akto redakcija, kurie buvo pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 patvirtinta nauja šio teisės akto redakcija (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Įgaliotas asmuo). Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 13, 14 punktai; atitinkamai naujų Nuostatų redakcijų12, 13 punktai). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų Įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys, kurie naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema. (Nuostatų 16, 17 punktai; atitinkamai naujų Nuostatų redakcijų 15, 16 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog nuo 2014 m. birželio 25 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku buvo S. M., kuris Gyventojų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė. Įrašai Nekilnojamojo turto registre patvirtina, jog nuo 2020 m. vasario 12 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku yra atsakovas.
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis). Pagal šio įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, jog prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 pažymėta, jog pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjui priklausiusio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorius tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Aiškindamas dėl senaties termino reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš įpėdinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas pažymėjo, kad, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Svarbu akcentuoti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-296/2009).
Nuostatų 28 punkte pažymėta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius tvarkydamas Registro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka, gali naudotis VĮ Registrų centro, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitais duomenimis.
Pareiškėja neneigia, jog ginčo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas dėl susidariusios vietinės rinkliavos skolos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo įvykdytas. Nors mokėjimo pranešimas patvirtina, kad informacija apie mokėtinos vietinės rinkliavos įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį atsakovui buvo išsiųsta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris nesutampa su ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu, įvertinus tai, jog faktas, kad būtent atsakovas yra S. M. turto paveldėtojas, buvo išviešintas 2019 m. gruodžio 12 d., nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų S. M. palikimą priėmusių asmenų nustatymui ir tinkamam jų informavimui apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Kadangi teisinių prielaidų praleisto termino atnaujinimui nėra, prašymo reikalavimo dalis dėl 107,72 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. iš atsakovo priteisimo netenkinama.
Nuostatų 68.3 papunktyje nustatyta, kad įgijus nekilnojamojo turto objektą iki einamojo mėnesio 15 d. imtinai, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama nuo einamojo mėnesio 1 d., įgijus po einamojo mėnesio 15 d., vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama nuo sekančio mėnesio 1 d.
Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimų matyti, jog 91,60 Eur vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo apskaičiuota, taikant Nuostatuose nustatytus tarifus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.
Byloje nesant duomenų, jog atsakovas prievolę sumokėti 91,60 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra įvykdęs, šioje dalyje prašymas tenkintinas ir 91,60 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. V. 91,60 Eur (devyniasdešimt vienas euras ir 60 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.