Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Keletą metų R. Ž. mokėjo reikšmingai didesnes sumas išlaikymui nei buvo priteista teismo, nes taip šalys buvo faktiškai susitarusios nutraukiant santuoką. Apie tai, kad šios sumos yra mokamas kaip avansas, už ateinančius mėnesius ar pan. R. Ž. neužsiminė. Vis dėlto, ilgainiui, šalių santykiams keičiantis, nesant raštu patvirtinto susitarimo dėl didesnių nei užfiksuota teismo sprendimu išlaikymo dydžių, R. Ž. išlaikymą pradėjo mokėti savo nuožiūra, t. y. nereguliariai, vis mažesnį ne tik nei faktiškai šalys buvo susitarusios, bet ne ir mažesnį nei turėtų mokėti pagal teismo sprendimą. Susitarimo, jog R. Ž. mokėjimus atlieka avansu, į priekį niekada nebuvo; tai neatsispindi ir jo darytų pavedimų paskirtyje. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad antstolis nepagrįstai kelerius metus po santuokos nutraukimo skolininko mokėtas sumas užskaitė kaip avansą, dėl kurio net atsirado išlaikymo permoka.

Nurodė, kad turi surinkusi duomenis apie tai, kokia dalis 2019 m. darytų mokėjimų buvo mokama kaip išlaikymas, o kokia dalis buvo skirta konkrečioms papildomoms vaiko išlaidoms padengti, ką pareiškėja bandė paaiškinti antstolio kontoroje, tačiau ši informacija atliekant skaičiavimus nebuvo vertinta. 2019 m. buvo net keli atvejai, kai be kasmėnesinių alimentų (po ~210 Eur) R. Ž. padengė konkrečias papildomas vaiko poreikių tenkinimo išlaidas, kurias antstolis nepagrįstai priskaitė kaip teiktą išlaikymą pagal teismo sprendimą: I. Ž. pareiškus norą lankyti jojimo mokyklą, R. Ž. pažadėjus skirti papildomai lėšų konkrečiai išlaidoms, susijusioms su jojimo mokykla, pareiškėja sutiko ir dukra pradėjo lankyti šiuos užsiėmimus. Būtent šioms konkrečioms išlaidoms 2019-06-22 R. Ž. pervedė L. Ž. 150 Eur, įvardindamas tai kaip „vaiko išlaikymui“, kuriuos pareiškėja sumokėjo už trijų mėnesių dukros užsiėmimus jojimo mokykloje. Buvo ir daugiau papildomų išlaidų, kuriuos skyrė dukrai –reikėjo pirkti batus, aulus, kelnes ir kitas priemones, kurios gana brangiai kainuoja. R. Ž. sutiko papildomai prisidėti ir prie dalies šių 2019 m. rugsėjį-spalį patirtų išlaidų ir 2019-10-23 be 210 Eur alimentų pervedė dar 60 Eur, tačiau, galimai pasikonsultavęs su teisininkais, nurodė ne realią šių lėšų paskirtį (papildomai jojimo batams ir kitoms jojimo priemonėms), bet „alimentai“. 2019 m. pabaigoje per kelis kartus dukrai buvo gydomi dantys. Paskutinis vizitas vyko 2019-12-04. R. Ž. buvo žinoma, kad dukrai taikomas gydymas, jis pats paprašė atsiųsti jam informaciją apie išlaidas danties gydymui ir ją gavęs tą pačią dieną (2019-12-05) pervedė pareiškėjai šioms konkrečioms išlaidos papildomai 300 Eur (2019-12-02 jau buvo pervedąs 200 Eur alimentų), tačiau ir vėl paskirtyje nurodė „alimentai“, nors savo esme tai buvo papildomos išlaidos, kurias tėvas konkliudentiniais veiksmais sutiko padengti. 2019-11-05 dukra su klase vyko į ekskursiją Vilniuje Prancūzijos ambasadoje. R. Ž. dukra apie tai taip pat buvo pranešusi, todėl R. Ž. prisidėjo ir prie šių papildomų išlaidų - ekskursijos išvakarėse 2019-11-04 pervedė 20 Eur, tačiau alimentų tą mėnesį daugiau nepervedė. 2019-08-24 R. Ž. pervedė pareiškėjai tiek 210 Eur alimentų, tiek papildomus 40 Eur „vaiko išlaikymui“, taip prisidėdamas prie išlaidų vaiką sumosiant mokyklai (pirkta uniforma, mokėta už daiktų laikymo spintelę, pirktos įvairios priemonės). Papildomas išlaidas vaiko paruošimui mokyklai tėvai dalindavosi ir anksčiau, pavyzdžiui, 2018-08-30 R. Ž. tam skyrė 100 Eur.

Pareiškėjos įsitikinimu, nustatydamas vaiko išlaikymo permoką, antstolis nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai didesnes išlaikymo sumas užskaitė kaip išlaikymo mokėjimą avansu, o sumas, sumokėtas dengiant konkrečias papildomas vaiko priežiūros išlaidas – kaip teismo priteisto išlaikymo kasdieniams poreikiams mokėjimą.

Antstolis Andrius Liaškovas 2020-02-17 patvarkymu Nr. S-20-159-6197 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad 2019-12-05 išieškotoja L. Ž. antstoliui pateikė prašymą priimti vykdyti 2018-10-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-15962-207/2007, dėl išlaikymo priteisimo. Pateikdama vykdomąjį raštą išieškotoja nurodė, kad vykdomojo rašto pateikimo dienai yra susidaręs 6134,58 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Antstolio kontoroje 2020-01-15 gautas išieškotojos L. Ž. prašymas patikslinti skolininko R. Ž. išlaikymo įsiskolinimo dydį. Išieškotoja kartu su prašymu pateikė informaciją apie išlaikymo mokėjimus ir banko sąskaitų išrašus. Skolininkas R. Ž. antstolio kontorai taip pat pateikė informaciją apie išlaikymo mokėjimą bei banko sąskaitų išrašus. Atsižvelgus į išieškotojos ir skolininko pateiktą informaciją, antstolis atliko išlaikymui skirtų lėšų perskaičiavimą ir nustatė, kad 2020-01-01 dienai yra susidariusi 40,62 Eur išlaikymo permoka.

Suinteresuotas asmuo R. Ž. teismui atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2019-12-05 išieškotoja L. Ž. antstoliui pateikė prašymą priimti vykdyti 2018-10-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-15962-207/2007, kurioje teismas nusprendė, kad nepilnametės I. Ž. tėvas R. Ž. mokės išlaikymą nepilnametei dukrai I. Ž. po 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-04-03 iki dukros pilnametystės. Pateikdama vykdomąjį raštą išieškotoja nurodė, kad vykdomojo rašto pateikimo dienai yra susidaręs 6134,58 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Antstolio kontoroje 2020-01-15 gautas išieškotojos L. Ž. prašymas patikslinti skolininko R. Ž. išlaikymo įsiskolinimo dydį. Išieškotoja kartu su prašymu pateikė informaciją apie išlaikymo mokėjimus ir banko sąskaitų išrašus. Skolininkas R. Ž. antstolio kontorai taip pat pateikė informaciją apie išlaikymo mokėjimą bei banko sąskaitų išrašus. Atsižvelgus į išieškotojos ir skolininko pateiktą informaciją, antstolis atliko išlaikymui skirtų lėšų perskaičiavimą ir nustatė, kad 2020-01-01 dienai yra susidariusi 40,62 Eur išlaikymo permoka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai.

Vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatyme, t.y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo spendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. Ž. išlaikymą dukrai I. Ž. mokėjo savanoriškai, tačiau pareiškėja, manydama, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui.

Teisės aktai nedraudžia išlaikymo mokėti avansu, t. y. daugiau negu yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant, ar šiuo atveju R. Ž. teikė papildomą išlaikymą, ar priteistą išlaikymą mokėjo avansu, turi būti nustatinėjama tikroji šalių valia ir ketinimai. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra reikšminga tai, jog atsakovė, reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo, rėmėsi išskirtinai tik savo tvirtinimu dėl skolos dydžio ir visiškai neatsižvelgė į skolininko argumentus dėl permokos, kas akivaizdžiai yra neteisinga.

Skolininkui ir išieškotojai pateikus duomenis apie teiktą nepilnamečiui vaikui išlaikymą, antstolis atliko išlaikymui skirtų lėšų perskaičiavimą ir nustatė, kad per laikotarpį nuo 2007-04-03 iki 2020-01-01 skolininkas išieškotojai pervedė 39115,62 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaiko išlaikymui“/“alimentai“. Taigi mokėjimo paskirtis aiškiai parodė, kuriam tikslui lėšos yra pervedamos. Antstolis nustatė, kad skolininkas iš viso vaiko išlaikymui iki 2020-01-01 privalėjo sumokėti 39075,00 Eur. Atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir 2020-01-01 dienai yra 40,62 Eur išlaikymo permoka. Tai patvirtina ir skolininko 2020-01-09 pateiktame Prašyme nurodyta informacija, apie tai, kad išlaikymas buvo mokamas ir nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo.

Nors pareiškėja nurodo, kad vaiko tėvai buvo susitarę dėl didesnio vaikui mokėtino išlaikymo dydžio, tačiau pažymėtina, kad toks susitarimas nėra teisinis pagrindas išlaikymo vaikui dydžio pakeitimui vykdant priverstinį teismo priteistą išlaikymo vaikui išieškojimą, todėl antstolis neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo skolininko atliktų mokėjimų (kurių paskirtyje nurodyta „vaiko išlaikymas“ ar “alimentai“) neįskaityti kaip skolininko mokėto išlaikymo.

Iš vykdomojoje byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, kad skolininkas išieškotojai pervesdavo ne tik išlaikymą/alimentus, tačiau ir kitas lėšas (mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodydamas - „papildymas“, „vaikui mokinio kuprinei nupirkti“, „vaiko ugdymui“, „vaikui maistui“ ir kt.). Aukščiau nurodyti mokėjimai, kurių paskirtyse nenurodoma, jog tai yra „vaiko išlaikymas“ ar “alimentai“, perskaičiuojant išlaikymo dydį į apskaičiavimo lentelę nebuvo įtraukiami ir nebuvo skaičiuojami kaip išlaikymo mokėjimas, ką antstolis ir nurodė pareiškėjai, atsisakydamas tenkinti jo skundą.

Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019 yra išaiškinęs, kad „Pagal LR CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, atlikdamas mokėjimą, turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau ši teisė yra ribota - skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų - nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas.

Įvertinus tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis netinkamai vykdė įstatymo jam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.

Atskirai pažymėtina, kad nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžio suma, pareiškėja turi galimybę reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl klaidingo išlaikymo apskaičiavimo atmestini, kaip nepagrįsti. (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, 594 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.