Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir G. S. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. S-2010-75 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ dalies, kuria netenkintas pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymas išregistruoti visą Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinį sklypą iš Miškų valstybės kadastro, teisėtumo ir pagrįstumo.

Į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas G. S. 2013 m. kovo 25 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 5,5786 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Mikėnų k., Užpalių sen., Utenos r., kadastro Nr. 8277/0002:156 (toliau – ir žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodyta kaip žemės ūkio.

Miško žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas 2010 m. birželio 25 d. kaip Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 40 taksacinis sklypas, pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2010 m. birželio 18 d. raštu Nr. 516 „Dėl miškų inventorizacijos duomenų bazių perdavimo“ ir 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi VĮ Valstybinių miškų urėdiją su prašymu patikslinti Kadastro ir valstybinės miškų inventorizacijos duomenis žemės sklype, kadastro Nr. 8277/0002:156. Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-1809-17 patikslino Kadastro duomenis apie Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 39 ir 40 taksacinius sklypus pagal Urėdijos pateiktus dokumentus ir išbraukė iš miško 0,32 ha žemės plotą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas G. S. su 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas išregistruoti miško plotą (Vyžuonų girininkijos 236 kvartalas, 40 taksacinis sklypas) jam priklausančiame žemės sklype.

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R2-1800-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad Kadastro duomenys jau buvo patikslinti Miškų tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-1809-17, o išregistruoti miško žemės plotą (Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 miško žemės taksacinį sklypą) iš Kadastro nėra pagrindo. Pareiškėjams inicijavus teisminį ginčą dėl minėto rašto neteisėtumo, Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. R2-1800-(39.4) Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 buvo panaikintas kaip neatitinkantis esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Valstybinė miškų tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą.

Šioje byloje skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. S-2010-75 buvo priimtas Valstybinei miškų tarnybai iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą dėl 40 taksacinio sklypo, patenkančio į pareiškėjų žemės sklypą, kadastro Nr. 8277/0002:156, išregistravimo iš Miškų kadastro.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – ir Kadastras, Miškų kadastras).

Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 14 d.).

Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 9 p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23 p.). Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu pagal Aprašo 5 priedą, sprendimas priimamas Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas kadastro tvarkytojui nustačius, kad į kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl kadastro duomenų įrašymo ir keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Pareiškėjai tvirtino, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas vadovaujantis neteisingais 2009 metų sklypinės inventorizacijos duomenimis. Patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, patikrinimo rezultatams pagrįsti nepateikti objektyvūs duomenys, t .y. kelia ginčą dėl Viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui nustatytų reikalavimų ir patikrinimo procedūrų neatitikties teisės aktų reikalavimams.

Teismas sprendimu įpareigojo priimti motyvuotą atsakymą į pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą dėl 40 taksacinio sklypo išregistravimo iš Miško kadastro.

Nuostatų 30.3 punkte įtvirtinta, jog Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi.

Bylos duomenimis, vykdant minėtą teismo sprendimą pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo pagrindu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 301-20-V buvo atliktas 40 taksacinio sklypo Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, kurį atliko Miškotvarkos skyriaus vyriausieji specialistai D. K. ir N. L.. Apie patikrinimą pareiškėjams buvo žinoma. Patikrinimo metu dalyvavo pareiškėja G. S..

Atlikus patikrinimą vietoje, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų įrašymo keitimo tvarkos aprašo 5 priedo tvarka 2020 m. spalio 20 d. buvo surašytas Miškų kadastro duomenų Patikrinimo aktas Nr. 1681 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatuota, jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo vietoje akto 2 priede geltona spalva pažymėta 40-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, jog šia apimtimi miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirtos žemės ūkio naudmenos. Šioje byloje skundžiamu sprendimu buvo patikslinti Miškų kadastro duomenys ir Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėtos 40-2 dalys išbrauktos iš Kadastro ir dėl to byloje ginčo nekyla.

Ginčas kyla dėl kitos Patikrinimo akto dalies, kurioje nurodyta, jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalyje (Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėta 40-1) auga apie 21 metų 16 m aukščio, 20 cm skersmens, 0,5 skalsumo beržo medynas. Minėtoje Patikrinimo akto dalyje nurodyta, jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalis, Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėta 40-1, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – medynas.

Nors pareiškėjai išreiškė abejones dėl Patikrinimo akto pagrįstumo, tačiau jame užfiksuotas aplinkybes patvirtino kaip liudytojai byloje apklausti D. K. ir N. L., kurių parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa dėl Patikrinimo akte nurodytos apžiūros, atliktų veiksmų ir gautų duomenų, neprieštarauja vieni kitiems, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina prie Patikrinimo akto pateiktos Ištraukos iš Miškų kadastro, fotonuotraukos, Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo Taksacinės kortelės duomenys (Patikrinimo akto 4 priedas), kuriuose užfiksuoti tikrinamo objekto požymiai pagal Aprašo 5 priedo reikalavimus. Šie duomenys iš esmės atitinka informaciją, dokumentus, kurių pagrindu buvo registruoti Miškų kadastre (Miškų kvartalo žemėlapio duomenys, Miškų valstybės kadastro fragmentai, pateikti į bylą Nr. eI3-727-644/2020), todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Taksacinėje kortelėje nurodytas ginčui reikšmingas medžių skalsumo rodiklis sudaro 0,5 (fiksuoti miško žemei pakanka ne mažesnio skalsumo koeficiento kaip 0,3).

Skalsumo sąvoka nėra įtvirtinta miškotvarkos darbus, miškotvarkos specialistų patikrinimo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais. Skalsumas Lietuvos Respublikos terminų banke apibrėžiamas kaip medžių gausą medyne apibūdinantis rodiklis, išreiškiamas medžių skerspločių sumos arba medžių skaičiaus ir atitinkamo etaloninio medyno rodiklio santykiu. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Instrukcija, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2021 m. vasario 20 d.), 24.2.2.7 punkte nurodyta, kad vizualinės su matavimo elementais inventorizacijos būdu medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, iš patirties pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirčiai rekomenduojama naudoti kampinės apskaitos barelius, matuojant juos tipingose sklypo vietose. Atrankiniu instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose skalsumas apskaičiuojamas pagal matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris (11 priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį.

Atsakovės paaiškinimai ir liudytojų D. K. ir N. L. parodymai patvirtina, jog šių reikalavimų buvo laikytasi. Tai, jog pareiškėjai nesutinka su atliktais medžių ir aptiktų kelmų skersmens matavimais (rodiklis D), kurie reikšmingi skalsumui ir medžių amžiui nustatyti, savaime nepaneigia jų teisingo nustatymo.

Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog patikrinime dalyvavę Miškotvarkos skyriaus vyriausieji specialistai ginčo sklype nustatė augančių 58 beržų ir rastų 67 beržų kelmų tikslias vietas, pamatavo visų augančių medžių skersmenis 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio ir kelmų skersmenis, pasirinktinai pamatavo 8 augančių beržų aukštį, nustatė vidutinį medžių amžių pagal medžio rieves. Patikrinimo metu buvo naudojamasi specialiais prietaisais – prieaugio grąžtu, GPS imtuvu „Geomax Zenith 35“, kampinio matavimo prietaisu. Atsakovės rašytiniais paaiškinimais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, nustatyta, jog atliekant matavimus specialiais prietaisais buvo iš esmės laikomasi Instrukcijos 9–11 prieduose numatytų reikalavimų. Užpildant taksacinę kortelę, vadovautasi Taksacinės kortelės pildymo klasifikatoriais ir normatyvais, numatytais Instrukcijos 16.1 priede, nurodant tikrinamo medyno požymius pagal vidutinius rodiklius.

Pareiškėjams nesutinkant su jais, tačiau į bylą nepateikus specialiomis žiniomis grįstų juos paneigiančių duomenų, nėra pagrindo teismui abejoti patikrinimo rezultatais, atliktais ir užfiksuotais kompetentingų miškotvarkos srityje specialių žinių ir patirties turinčių specialistų. Pažymėtina, jog Patikrinimo aktas Nr. 1681 atitinka Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 5 priedo formos ir turinio reikalavimus.

Teismo vertinimu, pareiškėjų iniciatyva į bylą pateiktų matininko J. D. ginčo žemės sklype atliktų matavimų schemų negalima laikyti patikimais įrodymais, nes į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių minėto matininko kompetenciją atlikti specialius užsakymus miškotvarkos srityje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog taksacinė kortelė patikrinimą atlikusių specialistų buvo pildoma Tarnybos patalpose, remiantis jų užrašais vietoje. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog į bylą nebuvo pateikta faktinių duomenų, kurių pagrindu buvo nustatyti ir užpildyti takasacinės kortelės rodikliai, nesudaro pagrindo patikrinimo rezultatų neteisėtumui konstatuoti, nes atliekant tokio pobūdžio patikrinimą nėra teisės aktais įtvirtinti reikalavimai pateikti sklypinę miško inventorizaciją patvirtinančius detalius duomenis, kurių šioje byloje iš esmės siekia pareiškėjai.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, jog nagrinėjamu atveju Miškotvarkos skyriaus vyriausiesiems specialistams nebuvo pavesta vykdyti miškotvarkos darbų, t. y. atlikti sklypinę miško inventorizaciją, o pavesta atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus jau atliktos sklypinės miško inventorizacijos požiūriu (vykdant teismo sprendimą). Miškotvarkos specialistams buvo pavesta tikrinti, ar ginčo teritorija atitinka požymius miškui tik 40 taksacinio sklypo ribose, todėl pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdžio išreikštos pretenzijos dėl nepriskyrimo miškui (skirtingų kriterijų taikymo) teritorijos su medžiais už takasacinio sklypo ribų yra nepagrįstos.

Pagal Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis matyti, jog dalyje žemės sklypo buvo nustatytos inventorizacijos klaidos dėl žemės naudmenų nepagrįsto priskyrimo miškui, todėl minėta dalis, Patikrinimo akte pažymėta 40-2, Sprendimu išbraukta iš Kadastro. Kitos tikrintos ginčo sklypo dalies nebuvo pagrindo išbraukti iš Kadastro, į bylą pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių šią išvadą, todėl skundžiamo sprendimo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl kitų kriterijų, numatytų Miško 2 straipsnio 8 dalyje, miško žemei atitikties. Nustatyta, jog tikrintas plotas, kuris atitinka miškui keliamus reikalavimus, ne mažesnis kaip 0,1 hektaro (konkrečiu atveju 0,3703 ha), vidutinis medžių aukštis 16 metrų, t. y. ne mažesnis kaip 5 metrai. Pažymėtina, jog pagal minėtą nuostatą mišku laikomas taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai ir pan.). Pareiškėjai skunde pripažįsta, jog dalis medžių buvo iškirsta, tai patvirtina ir Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės.

Pareiškėjas G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašyme ir pareiškėjai skunde teismui ir jų atstovė posėdžio metu akcentavo, jog patikrinimo metu neteisingai buvo nustatytas medžių amžius, 2009 metais atlikus inventorizaciją, į Miškų valstybės kadastrą ginčo sklypas įtrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi ginčo teritorija neatitiko ir neatitinka reikalavimų nei dėl savaiminukų amžiaus, nei dėl jų kiekio 1 hektare. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjai skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia esminiais argumentais nurodydami, jog 2009 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu žemės sklypas įtrauktas į Miškų kadastrą, buvo neteisėti. Tvirtino, jog, atliekant sklypinę inventorizaciją, buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros.

Miškų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastro sudarymą, įtvirtinta, kad valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose (1 d.); medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (2 d.); valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti (3 d.).

Įstatymo nuostata dėl savaiminukų amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) įtraukiant juos į apskaitą kaip mišką buvo įtvirtinta po 2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 priėmimo (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Inventorizavimo tvarka detalizuota Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, kuriame nurodyta, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui (7 p.), medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ne miško žemei, apaugančiai mišku (8 p.).

Teismas pažymi, jog, nagrinėjant šią bylą, nustatyta, kad pareiškėjai administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 buvo kreipęsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, be kita ko, reikšdami reikalavimą ir dėl Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo patvirtinti 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo–priėmimo aktą panaikinimo ir šių duomenų įregistravimą pripažinti neteisėtu, taigi ginčijo 2010 m. sklypinės inventorizacijos duomenis, tačiau terminas kreiptis į teismą dėl minėto akto nuginčijimo buvo praleistas ir teismo neatnaujintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija administracinėje byloje Nr. eAS-90-552/2020 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti šį reikalavimą, pripažino teisėta ir paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Teismo vertinimu, pagal pareiškėjų išdėstytą turinį ir priimtą teismo sprendimą, šioje byloje esminis ginčo dalykas susijęs su Miškų kadastre registruoto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ploto atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys; atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, jų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, jog Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-114-552/2017). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis <...>. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktus, pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas sąveiką tarp kadastrų, padarė išvadą, jog būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai, konstatavo, kad Miškų valstybės kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti. Siekiant valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kaip nustato Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kitame registre nėra registruojamas. Šios priemonės padeda išvengti galimo duomenų apie tą patį objektą nesutapimo ar jų prieštaravimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog žemės paskirties įrodinėjimas iš esmės negali būti grindžiamas liudytojų parodymais (žr., pvz., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1178-815/2021), todėl pareiškėjų iniciatyva šioje byloje apklaustų liudytojų, t. y. 2008 m. Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Vilučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą rengusio matininko J. P. (projekto autoriaus) ir matininko G. B. K., atlikusio sklypo ženklinimo darbus 2010 metais, parodymai neturi esminės reikšmės ginčui, juolab kad ginčas dėl sklypinės inventorizacijos duomenų, jų nenuginčijus, nebegali būti keliamas. Tačiau, netgi laikantis priešingos pozicijos, pažymėtina, jog liudytojas J. P. nurodė, jog rengdamas projektą turėjo 2000 m. Kadastro duomenis, pagal juos ginčo teritorija nebuvo įtraukta į Kadastrą. Byloje nustatyta, jog ginčo teritorija į Kadastrą įtraukta 2010 metais, po to, kai 2009 metais buvo atlikta valstybinė sklypinė inventorizacija. Taigi akivaizdu, jog, rengiant ginčo sklypo formavimo dokumentus, ginčo teritorija jau buvo įtraukta į Miško kadastrą, tačiau projekto rengėjas to nepažymėjo, dėl to ir vėlesniuose dokumentuose miško naudmenos nebuvo nurodytos.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis išregistruojant Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo visą 40 taksacinį miško sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, nes tam nebuvo nustatyta teisinio pagrindo. Skundžiamame Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendime Nr. S-2010-75, Patikrinimo akte ir atsakovės 2020 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. R2-2674-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“, adresuotame pareiškėjams, nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, nagrinėjant bylą nenustatyta. Minėtame rašte, be kita ko, yra išdėstytos priežastys, lėmusios žemės sklype inventorizacijos metu aptiktų sodinukų ir patikrinimo metu fiksuotų medžių skaičiaus skirtumus, nurodant, jog medžių kiekis sumažėjo dėl miško kirtimo ir kitų žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių. Tai konstatuota ir Patikrinimo akte (dėl miško žemės transformacijos). Todėl pareiškėjų argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo nepagrįsti. Tai, kad atsakyme nurodyta, jog nuo inventorizacijos praėjo 20 metų (o ne 11 metų) laikytina ne esminiu pažeidimu, o rašymo suklydimu, kuris nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui. Skundžiamas sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašyme nebuvo nurodyta aplinkybių, susijusių su ginčo teritorijoje (po registruotu mišku) įrengta melioracijos sistema, minėtos aplinkybės pagrįstai nebuvo nagrinėjamos Tarnyboje, todėl teismas neturi pagrindo dėl to pasisakyti teismo sprendime.

Pareiškėjų nurodyti teismų sprendimai, kuriais prašoma vadovautis, buvo priimti pirmosios instancijos teisme. Vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais pirmosios instancijos sprendimais nėra pagrindo vadovautis.

Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų G. S. ir G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.