- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-1047-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00394-2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- B. S.
- Ieškovas
- L. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei B. S. dėl turinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15 Eur palūkanų paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. balandžio 25 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus procesinių dokumentų, teismo prašė atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 300 Eur turtinei žalai atlyginti, 15 Eur palūkanų, iš viso 315 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 269 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Šalies argumentai
Atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama sprendimą panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti. Nurodė, kad nerado advokato, kuris galėtų už jai priimtiną honoraro dydį atstovauti ją teisme, kadangi ginčo suma nedidelė, o atstovavimo išlaidos neproporcingai didelės ir gali būti neatlygintos, manė, jog teismui pakaks įžvalgumo bylos medžiagoje pamatyti, jog ieškinys nepagrįstas dėl to, kad niekur nėra užfiksuotas žalos dydis, kuris realiai būtų patirtas. Mano, jog teismas priteisė žalą, kurios ieškovas nepatyrė, o tik galėjo galimai patirti, kadangi bylos medžiagoje nepateikti duomenys, jog ieškinyje nurodyto įvykio metu buvo atlikti automobilio sugadinimai ta apimtimi, kurie nurodyti ieškinyje. Administracinio nusižengimo byloje šių faktų fiksuota nėra. Be to, kelia įtarimą ir tai, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl sužalojimo, kuris neaptartas administracinio nusižengimo byloje, kreipėsi po gana ilgo laiko, kurio metu galėjo kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis patirti ieškinyje nurodytus automobilio sugadinimus.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriuo prašo palikti galioti 2022 m. birželio 7 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą už akių ir atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės pareiškimo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nurodė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atovavimui nerado advokato, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Nurodė, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, turi elgtis protingai. Šiuo atveju atsakovei buvo žinoma pareiga teikti atsiliepimą į ieškinį, buvo žinomos ir pasekmės, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, o ir be to, apie galimas kliūtis teismo neinformavo, neprašė pratęsti termino atsiliepimui teikti. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių pateikė pati, asmeniškai, kas paneigia jos nurodomas aplinkybes apie negalėjimą ir negebėjimą vykdyti procesines pareigas. Toks atsakovės elgesys, vertinant jį pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, negali būti vertinamas tinkamu savo procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimu.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovas prašydamas turtinės žalos atlyginimo pateikė remonto darbų defektinį aktą 360 Eur sumai. Atsakovė dalį žalos – 60 Eur yra atlyginusi, be to, atsakovė neneigia sugadinusi ieškovo automobilį ir pareiškimu prašydama peržiūrėti sprendimą už akių kelia tik subjektyvias abejones dėl žalos dydžio. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą defektinį aktą, teisėsaugos institucijų tiriamo įvykio metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 3 ir 4 dalimi, šiuo atveju buvo pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįrodė svarbių aplinkybų, galinčių įtakoti priimto sprendimo už alių teisėtumą, nutarė atsakovs prašymą atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ieškovas nepateikė įrodymų, jog automobilio sužalojimai buvo tokie, kokie yra nurodyti ieškinyje. Teismui taip pat nebuvo pateikta administracinio nusižengimo byla. Pažymi, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nutartis, kuria atsisakoma tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neturi res judicata galios.
Nurodo, kad byloje keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo, todėl turėjo būti išnagrinėti žalos elementai. Teigia, kad už automobilio sužaojimą apeliantė jau atlyginio amdinistracinės teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad ieškovas nepagrindžia, jog automobilis buvo apgadintas ta apimtimi, kuris nurodytas ieškinyje, kokios išlaidos buvo patirtos. Teigia, kad šiuo atveju žala yra menama, o ne raliai patirta.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį, apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantės ieškovo naudai 769 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad apeliantei nepakanka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – apeliantės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis, tačiau tokių aplinkybių apeliantė neįrodė.
Šalies argumentai
Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nurodė patirtą žalos dydį. Apeliantės padaryti neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu patvirtinti įsiteisėjusia Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4254-2022. Pažymi, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.
Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodo, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtą žalos dydį. Pažymi, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nutartis, kuria atsisakoma tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neturi res judicata galios. Nurodo, kad ieškovas nepagrindžia, jog automobilis buvo apgadintas ta apimtimi, kuris nurodytas ieškinyje, kokios išlaidos buvo patirtos. Teigia, kad šiuo atveju žala yra menama, o ne realiai patirta. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka, prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kita vertus, šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyrius atsisakė pradėti ikiteismini tyrimą pagal ieškovo pareiškimą, jog 2021 m. balandžio 25 d. atsakovė B. S. paėmusi plytą, ją metė į P. U., bėgantį link ieškovo automobilio, o šiam pasilenkus, pataikė į ieškovui priklausantį automobilį Opel Meriva. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti motyvuojant tuo kad, tyrimo metu negauta duomenų apie tai, kad atsakovė tai padarė tyčia. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta tenkinti ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad ieškovas yra pateikęs automobilio remonto darbų defektinį aktą 360 Eur sumai, kurio dalis (60 Eur) yra medžiagos (dažai ir pagalbinės priemonės). Atsakovė šiuos nuostolius 60 Eur ribose buvo įpareigota atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra apskaičiuota byloje pateiktu 2021 m. spalio 19 d. defektiniu aktu, kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė „Autoratas“. Šiame defektiniame akte nustatyti šie automobilio, Opel Meriva, pažeidimai - kairės pusės slenksčio tiesinimas - 50 Eur, kairės pusės galinių durų tiesinimas - 50 Eur, kairės pusės slenksčio ir durų paruošimas/dažymas - 200 Eur, dažai ir pagalbinės medžiagos - 60 Eur, viso numatomų darbų kaina - 360 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama peržiūrėti teismo sprendimą už akių nurodo, kad byloje nėra tinkamai nustatytas žalos dydis, žalos dydis grindžiamas tik defektiniu aktu. Teigia, kad šiuo atveju žala yra menama, o ne realiai patirta, be to, turi būti nustatyti jos neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys. Pažymi, kad nuostolius (60 Eur), kuriuos ji buvo įpareigota atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji jau yra atlyginusi.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
Apeliantės nurodyti argumentai dėl byloje esančių įrodymų turinio yra susiję su bylos (ginčo) esme, žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimu. Apeliantės nurodyti prieštaravimai visapusiškai neįvertinti priimant sprendimą už akių, taip pat skundžiama nutartimi nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Taigi, byloje kyla šalių ginčas dėl esminių aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Nors apeliantė nepateikė naujų įrodymų, susijusių su ginčo esme, tačiau įvertinus apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį ir byloje kilusio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl byloje jau esančių įrodymų gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, jei pasitvirtintų jų turinys, tai galėtų lemti kitokį bylos rezultatą, dėl to jos privalo būti visapusiškai ištirtos ir įvertintos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog ginčo įvykis, kuriuo metu buvo apgadintas automobilis įvyko 2021 m. balandžio 25 d., o defektinis aktas parengtas tik 2021 m. spalio 19 d., tai yra po šešių mėnesių po minėto įvykio, tačiau į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju priimant sprendimą už akių atliekant formalų įrodymų vertinimą nebuvo pašalintos visos abejonės dėl žalos dydžio, be kita ko pažymint ir tai, kad sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. d. H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės B. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti - panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.