- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- N1-157-369/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nukentėjusysis
- G. S., J. S., A. S., M. S., R. K., J. K., M. P.
- Kaltinamasis
- M. B., R. B., R. D., H. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2014-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.2014-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. 64¹ str. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2016-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2016-06-13 Vilniaus apygardos nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014-05-14 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 str. taikymas panaikintas.
Kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), pagal BK 178 str. 1 d.
R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
Kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos).
R. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
Kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 259 str. 2 d.
H. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.,138 str. 2 d. 8 p. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. ir R. B. 2013-07-21 apie 2.00 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli namo, esančio Gabijos g. 35, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą, sumušė A. G., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė pinigus 70 litų (20,27 eurų).
M. B., 2013-11-10 apie 3.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prie namo esančio S. Stanevičiaus g. 14 B Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą M. S. atžvilgiu, pasireiškusi tuo, kad sudavė rankomis bei kojomis tiksliai nenustatytų smūgių skaičių M. S. ir iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C100“ 57,92 eurų vertės su SIM kortele „Tele 2“ 2,90 eurų vertės, piniginę 14,48 eurų vertės, „Vilniečio“ kortelę“ 8,69 eurų vertės.
R. D. 2013-11-15 apie 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, miškelyje, esančiame prie Ateities g. 28-ojo namo, Vilniuje panaudojo fizinį smurtą J. S. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad sudavė jam per petį ir pargriovė ant žemės, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui panaudojus J. S. atžvilgiu ašarines dujas ir iš J. S. pagrobė viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7560 Galaxy Trend“ 159, 29 eurų vertės su SIM kortele 5,79 Eurų vertės.
R. D., H. R., R. B., 2013-11-22 apie 15.10 val. veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenims, netoli Justiniškių g. 119-ojo namo Vilniuje įvykdė plėšimą: R. B., H. R. ir nenustatyti asmenys panaudojo fizinį smurtą J. K. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad R. B. sudavė vieną smūgį J. K. į pilvą ir pagrobė jo motinai R. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S“ 400 litų (115.80 eurų) vertės, su SIM kortele 10 litų (2.89 eurų) vertės. Tęsiant nusikalstamus veiksmus ant žemės gulintį J. K. spardė H. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys suduodami tiksliai nenustatytą smūgių skaičių. Tuo pačiu metu, R. D. ir H. R. pagrasindami P. M. tuojau pat jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad H. R. užsimojo P. M. suduoti smūgį kumščiu, iš jo pagrobė jo motinai J. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“ 602 litų (174.35 eurų) vertės, su SIM kortele 20 litų (5.79 eurų) vertės.
R. D. 2014-08-29 apie 13.00 val. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens įsigijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos. Dalį įsigytos medžiagos suvartojo, o likusią dalį ne mažiau 0,7858 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalies), neteisėtai laikė, kai 2014-08-29 apie 18.50 val. Gabijos g. 32, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų
Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. pareiškė, kad pripažįsta sumušęs nukentėjusįjį, tačiau iš jo nieko nepagrobė. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad visų aplinkybių nepamena. Atsimena, kad su kažkuo mušėsi, pagavo nubėgantį vaikiną ir jį sumušė, sulaužė jam nosį. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Neatsimena, ar iš nukentėjusiojo kas nors atėmė piniginę. Jis pinigų negrobė ir nukentėjusiajam negrasino. Jis nematė, kokius veiksmus atliko kartu su juo buvęs kaltinamasis R. B..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. B. paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2013-07-21 d., į pavakarę nuvažiavo į „plotą“, kuris vyko Perkūnkiemyje. Iš pažįstamų asmenų dalyvavo ir M. B.. Ten susipažino su dviem vaikinais, tačiau jų vardų ir pavardžių nežino. Tos pačios dienos vakare, savo „facebook“ paskyroje parašė, kad Perkūnkiemyje vyksta vakarėlis. Į pranešimą atsiliepė vaikinas, vardu M., kurio pavardės nežino. M. jam parašė žinutę ir tikslinosi, kur vyksta vakarėlis. Jie kurį laiką susirašinėjo. Vėliau M. jam parašė žinutę, kad jie jau prie Gabijos gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Tada jis kartu su M. B. ir dviem nepažįstamais vaikinais išėjo iš vakarėlio. Atėję prie „Maximos“, pamatė M. ir du jam nepažįstamus vaikinus. Visi kartu nutarė nueiti iki naktinio baro „Mėnulis“, kuris yra prie prekybos centro „BIG“, kad nusipirktų alkoholio. Jeigu gerai pamena, einant kilo konfliktas. Priežasties nurodyti negali, nes buvo girtas. Miškelyje buvo tamsu, todėl tikslių muštynių detalių nematė ir jų nepamena. Atsimena, kad vienu metu pamatė ant žemės gulinčius visus tris vaikinus, kuriuos pasitiko prie „Maximos“. Suprato, juos kažkas „išjungė“. Staiga du iš gulėjusių vaikinų atsistojo ir nubėgo. M. B. juos nusivijo, tačiau jų nepagavo. Tuo metu jis pasigavo vieną iš vaikinų, kuris nespėjo pabėgti. Stovėdamas prieš tą vaikiną, mušė jį kumščiais į veidą ir galvą. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino, bet atrodo nuo jo smūgių tam vaikinui lūžo nosis. Ką tuo metu darė kiti su juo buvę asmenys, nematė, nes buvo tamsu. Kas atėmė piniginę iš nukentėjusiojo, nežino. Jis piniginės ir pinigų negrobė ir niekam negrasino. Nepamena, kad M. B. būtų ką nors mušęs.
Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. paaiškino, kad kaltės dėl jam inkriminuoto plėšimo nepripažįsta. Kaltinamasis paaiškino, kad prie prekybos centro „Maxima“ jis ir kiti su juo buvę vaikinai sutiko tris atvažiavusius vaikinus. Netrukus jis supyko, jog kažkuris iš atvažiavusių vaikinų įkyriai prašė, kad jis nupirktų alkoholio, todėl tam vaikinui sudavė smūgį. Vaikinui pradėjus bėgti, jį pasivijo ir dar kelis kartus jam sudavė. Kartu su juo atvažiavusius vaikinus pasitiko ir R. B., tačiau jis nematė, kokius veiksmus šis asmuo atliko. Nukentėjusiojo A. G. jis nemušė ir nematė, kad kažkas iš jo būtų atėmęs pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. atsisakė duoti parodymus dėl jam pateikto įtarimo įvykdžius plėšimą.
2013-07-30 gautas M. G. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2013-07-21 d. apie 2.00 val. Pašilaičių mikrorajone, netoli prekybos centro „Maxima“, esančio Gabijos g., 35, Vilniuje, grupė neatpažintų asmenų sumušė ir apiplėšė jo nepilnametį sūnų, A. G..
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad 2013-07-21 naktį, kartu su M. P. bei M. V. taksi automobiliu atvažiavo prie Pašilaičiuose esančio prekybos centro „Maxima“. M. P. buvo susitaręs, kad ten susitiks su vaikinais ir visi kartu eis į vakarėlį. Juos sutikę vaikinai pasiūlė iš pradžių nueiti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio. Einant kažkas pasiūlė sustoti parūkyti. Jiems sustojus, kažkas iš sutiktų penkių vaikinų sudavė smūgius M. P. bei M. V.. Jie sugebėjo pabėgti ir paliko jį vieną. Tada vaikinai apsupo jį ratu ir pradėjo mušti. Tarp jį mušusių asmenų buvo ir M. B.. Kiek ilgai truko jo mušimas, pasakyti negali Po to, kažkas iš jį mušusių vaikinų jam liepė atiduoti piniginę. Bijodamas, kad vėl bus mušamas, įvykdė reikalavimą ir atidavė piniginę, kurioje buvo 50 ar 70 litų. Kas iš vaikinų paėmė piniginę ir kas reikalavo ją atiduoti, negali pasakyti. Paėmę piniginę vaikinai jam pagrasino, kad jis niekur nesiskųstų, nes bus dar blogiau, ir pasišalino. Po įvykio, susitikęs su M. P. sužinojo, kad vienas iš juos pasitikinusių vaikinų buvo R. B.. Nukentėjusysis įsiminė vieno jį mušusio vaikino išvaizdą ir pažiūrėjęs Facebook sužinojo, kad tai kaltinamasis M. B.. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis pareiškė, kad jam padaryta žala atlyginta ir jis atsisako nuo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų civilinių ieškinių dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. patvirtino, kad 2013-07-20 d. susitiko su draugu M. V., kuris pasakė, kad Pašilaičių mikrorajone turi vykti vakarėlis. Jam apie vakarėlį pasakė jo pažįstamas M. P.. 2013-07-21 d. apie 1:30 val. visi trys susitiko ir taksi automobiliu nuvyko į Pašilaičius. Kai jie išlipo iš taksi automobilio prie „Maxima“ parduotuvės, adresu Gabijos g., 35, Vilniuje, prie jų priėjo keturi vaikinai. Vienas iš tų vaikinų buvo R. B., kurį pažinojo M. P. Juos sutikę vaikinai pasiūlė vykti į netoliese esančią naktinę kavinę „Mėnulis“ nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Jie visi sutiko ir visi nuėjo link kavinės „Mėnulis“. Jiems nuėjus apie 200 metrų nuo parduotuvės „Maxima, vienas iš A. G. nepažįstamų vaikinų pasiūlė parūkyti. Kai visi sustojo, vienas iš vaikinų kumščiu sudavė M. P. per galvą ir prasidėjo muštynės. Muštynių metu M. V. ir M. P. pabėgo. Jis liko vienas prieš keturis vaikinus, kurie jį mušė rankomis ir spardė kojomis. Nuo gautų smūgių nukrito ant žemės. Vienas iš jį mušusių jam nepažįstamas vaikinas liepė kitiems nustoti jį mušti ir paliepė jam atiduoti piniginę. Vykdydamas reikalavimą jį apsupusiems vaikinams atidavė piniginę. Iš piniginės kažkas iš vaikinų paėmė 70 litų ir jam numetė tuščią piniginę. Tuo metu vienas iš vaikinų kumščiu dar kartą trenkė jam į veidą. Kažkuris iš vaikinų pagrasino, kad jeigu jis kur nors pasiskųs, tai jį užmuš. Vaikinams pasišalinus, paskambino seseriai, kuri jį nuvežė į Santariškių ligoninę. Kitą dieną susitiko su M. P., kuris jam pasakė, kad vienas iš užpuolikų yra R. B.. Internete, per „Facebook“ jis (A. G.) surado ir kitą užpuoliką. Tai buvo M. B.. Kas buvo dar kiti du užpuolikai, nežino. Jis įsidėmėjo tik R. B. ir M. B., kurie dalyvavo jį sumušant
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. patikslino savo parodymus, kuriuose nurodė, kad jiems ateiti prie „Maximos“ prekybos centro nurodė R. B., kuris telefonu bendravo su M. P.. Jį sumušant dalyvavo keturi vaikinai. Du iš jų gali atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. iš fotonuotraukų atpažino M. B.. Protokole nurodyta, kad šis asmuo dalyvavo jo užpuolime, tačiau konkrečiai atliktų veiksmų nurodyti negali.
Byloje esantys rašytiniai duomenys (apžiūros protokolas) patvirtina, kad ekspertui apžiūrėjus iš gydymo įstaigų pateiktus A. G. medicininius dokumentus konstatuota, kad jam nustatytas atviras nosies kaulų lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl A. G. gydymo pateikė 115.97 litų (33.59 eurų) civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. paaiškino, kad 2013-07-21 apie 08:30 val. jam paskambino dukra M. ir pasakė, kad jos brolį, A. G. sumušė grupė nepažįstamų asmenų ir pagrobė 70 litų.
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį R. B., kuris 2013-07-20 jam nurodė, kur vyksta vakarėlis. Buvo nurodyta jiems atvykti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Gabijos gatvėje. Į šią vietą jis, A. G. bei iš Anglijos atvykęs M. V. nuvyko taksi automobiliu. Išlipus iš automobilio, netrukus prie jų priėjo 6-7 asmenys, tarp kurių buvo R. B. ir M. B., pravarde B.. Šį asmenį jis pažinojo iš matymo. Atėję asmenys pasiūlė nueiti iki naktinės parduotuvės nusipirkti alkoholio. Jiems sustojus parūkyti, M. B. smogė jam į veidą. Tada jis ir M. V. pabėgo palikę vieną A. G.. Po kokių 10 minučių paskambino A. G. ir pasakė, kad jį sumušė ir apiplėšė. Susitikus pamatė kad A. G. stipriai sumuštas, sulaužyta nosis, suplėšyti rūbai. M. P. nurodė, kad niekam turtinio ar moralinio pobūdžio pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, nukentėjusiojo A. G., liudytojų M. G., M. P. parodymai, bei iki byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. B. ir M. B., veikdami su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis panaudojo nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu fizinį smurtą ir įvykdė plėšimą. Kaltinamieji teigė, kad A. G. jie neapiplėšė. Ar tai padarė kiti asmenys pasakyti negali, nes nematė. Kaltinamasis M. B. aiškino, kad nedalyvavo sumušant A. G., nes tuo metu buvo nusivijęs kitą asmenį. Kaltinamasis R. B. pripažino, kad sumušė A. G. ir galimai jam sulaužė nosį, tačiau pinigų iš jo nereikalavo ir jų nepagrobė.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti ar abejoti nuosekliais nukentėjusiojo A. G. parodymais, kuriuos patvirtino teisme apklaustas liudytojas M. P.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad užpuolimo metu buvo sumuštas, jam buvo sulaužyta nosis, suplėšytas megztinis ir atimti pinigai. Iš karto po užpuolimo su nukentėjusiuoju bendravęs liudytojas M. P. patvirtino, kad A. G. buvo stipriai sumuštas, skundėsi, kad jį apiplėšė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. tėvas, patvirtino, kad jo sūnus buvo sumuštas, iš jo atimti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme A. G. negalėjo nurodyti konkrečių kaltinamųjų R. B. ir M. B. įvykdytų veiksmų, negalėjo konkrečiai įvardinti asmens, kuris pareikalavo atiduoti pinigus ir juos paėmė, vėliau grasino, tačiau kategoriškai teigė, kad šie kaltinamieji buvo kartu su kitais jam nepažįstamais asmenimis, kai jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei atimti pinigai. Atsižvelgus į užpuolikų kiekį, užpuolimo vietą, užpuolimo pobūdį, staigumą, nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto smurto intensyvumą (A. G. buvo sulaužyta nosis), teismui suprantama, kad šioje situacijoje nukentėjusiajam buvo sunku įsidėmėti kiekvieno užpuoliko veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji R. B. ir M. B. užpuolus nukentėjusįjį A. G. ir su juo buvusius asmenis, būtų iš įvykio vietos pasišalinę. Tai nurodo tik kaltinamasis M. B., tačiau kiti asmenys jo parodymų nepatvirtina, o ir pats M. B. pripažįsta, kad iš pradžių nusivijęs vieną iš atvažiavusių vaikinų, neužilgo sugrįžo prie kitų asmenų, kur buvo ir mušamas A. G.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, veikdami su ikiteisminio tyrimo asmenimis, bendrais veiksmais, panaudodami A. G. atžvilgiu fizinį smurtą iš jo pagrobė pinigus ir privalo atsakyti kaip bendravykdytojai.
M. B. ir R. B. pateiktame kaltinime nurodyta, kad 2013-07-21 d. apie 2.00 val. prie namo, esančio Gabijos g.35 Vilnius, fizinis smurtas buvo panaudotas kartu su A. G. buvusiam M. P.. Prokuroras atskirai nekvalifikavo kaltinamojo M. B. veiksmų suduodant smūgį kumščiu M. P. į veidą, nurodydamas, kad tai buvo padaryta be jokios priežasties. M. B. ir R. B. veiksmus prokuroras kvalifikavo kaip plėšimą padarytą panaudojant fizinį smurtą ir bendrininkų grupėje, visiškai nepasisakydamas, kaip reikėtų teisiškai vertinti M. P. atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Atvykęs į teismo posėdį M. P. pareiškė, kad M. B. jam sudavė vieną smūgį ir jis pabėgo. Niekam dėl to pretenzijų neturi. Analogiškus parodymus dėl M. P. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pateikė ir M. B.. Byloje nėra duomenų, kad M. P. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto būtų kreipęsis į policiją, ar tai būtų padarę jo įstatyminiai atstovai. Byloje nėra duomenų, kad dėl M. P. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 169 str.,171 str. ikiteisminį tyrimą būtų pradėjęs pats prokuroras. Įvertinus šiuos duomenis, teismas iš M. B. ir R. B. kaltinimų šalima fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu ir konstatuoja, kad plėšimas buvo įvykdytas tik prieš nukentėjusįjį A. G..
Teismas nenustatė kaltinamųjų R. B. bei M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis.
Nagrinėjant bylą teisme A. G. pareiškė, kad jam padaryta žala atlyginta, todėl atsisako nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio. Vilniaus teritorinės ligonių kasos patektas civilinis ieškinys 115.97 litų (eurų) dėl A. G. gydymo išlaidų tenkinamas pilnai, nes jis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų M. B. ir R. B..
2013-11-10 M. S. atžvilgiu įvykdytas plėšimas
Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. kaltu neprisipažino. Kaltinamasis paaiškino, kad 2013-11-10 vakare, kartu su kompanija iš matymo pažįstamų jaunuolių ir merginų ėjo S. Stanevičiaus gatve. Eidami pamatė du rūkančius jaunuolius. Jis priėjo prie vieno iš jaunuolių, tai buvo T. N., ir paprašė cigaretės. Gavęs cigaretę sudavė rankaą T. N. į veidą ar į krūtinę. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. T. N. puolė bėgti, o jis jį nusivijo. Kiti su juo buvę vaikinai pasiliko su M. S.. Kas ten toliau įvyko, jis nematė. M. S. jis nemušė ir nieko iš jo nepagrobė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2013-11-10 apie 3.00 val. kartu su iš matymo pažįstamais J., A. ir T. bei dviem merginomis, eidami S. Stanevičiaus gatve, prie parduotuvės, pamatė du rūkančius vaikinus. T., J. ir A. nuėjo prie tų vaikinų. Jis liko su merginomis. Po kelių sekundžių išgirdo, kad J., T. ir A. pradėjo konfliktuoti su rūkančiais vaikinais. Įvyko jų susistumdymas. Jis priėjo arčiau ir pamatė, kad T. stumdosi su vienu iš vaikinų. Susistumdymo metu vaikinas nukrito ant žemės. Nukritusio ant žemės vaikino draugas bandė pulti T. ir tada jis (M. B.) tam draugui trenkė kumščiu į veidą. Gavęs smūgį, vaikinas pabėgo. Tada jis (M. B.) su A. iš tos vietos nuėjo. T., J. ir tas vienas iš rūkančių vaikinų liko toje vietoje. Kas tarp jų įvyko, nematė. Gana greitai prie jo ir A. pribėgo T. su J. ir jie išsiskirstė. Kai T. su J. prie jų pribėgo, jie nesakė, kad atėmė telefoną ar piniginę. Jo akivaizdoje T., ar J. ant žemės gulėjusio vaikino neapiplėšė. Jis (M. B.) ant žemės gulėjusio vaikino nemušė, nespardė, plaštakos nedegino, nereikalavo atiduoti telefono ir telefono nepaėmė. Po kelių dienų prie jo priėjo vaikinas ir pasakė, kad su juo nori pakalbėti jo brolis. Jis nežinojo, kas tas vaikinas ir apie ką norėjo kalbėtis jo brolis. Kartu su tuo vaikinu jis nuėjo prie automobilio, kur sėdėjo kitas vaikinas. Jiems pradėjus kalbėtis suprato, kad kalba eina apie neseniai naktį įvykusį įvykį. Pokalbio metu suprato, kad su juo kalbasi ant žemės gulėjusio vaikino brolis. Pokalbio metu sužinojo, kad įvykio metu iš to vaikino, kuris gulėjo ant žemės, dingo telefonas ir dokumentai. Vaikino brolis prašė grąžinti dokumentus ir atlyginti žalą už telefoną. Jis paaiškino, kad nemušė jo brolio ir daiktų neėmė. Vaikino brolio prašymu jam davė savo telefono numerį, kad jis galėtų susisiekti. Po to įvykusio pokalbio suprato, kad ant žemės gulėjęs vaikinas mokosi toje pačioje kaip ir jis (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau jo duomenų nežinojo. Įvykio metu jis sudavė tik vieną smūgį vaikinui, kuris pabėgo. Tai buvo T. N..
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. S. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nurodė, kad įvykis buvo seniai ir visų detalių neprisimena. Nukentėjusysis atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Nukentėjusysis patvirtino, kad pirmą smūgį jam sudavė M. B., kuris iš jo juokėsi, kad jam siūlo prastas cigaretes. M. B., kartu su kitais asmenimis jį spardė. Kas cigarete jam degino ranką, negali pasakyti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. S. paaiškino, kad 2013-11-09 apie 3:00 val. ėjo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Prie jo pribėgo 3 vaikinai ir 2 merginos. Vienas iš vaikinų buvo vardu M., pravarde „B.“. Šis vaikinas mokosi (duomenys neskelbtini)11 klasėje. Kitų nepažįsta ir apibūdinti negali. Vienas iš pribėgusių vaikinų paprašė cigaretės. Jis pasakė, kad nerūko, tada M. trenkė kumščiu jam į veidą. Jis nukrito ant žemės. Kai gulėjo ant žemės, jį mušė kumščiais ir spardė. Kas mušė, nematė. Jam buvo suduota mažiausiai 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Po to, iš dešinės kelnių priekinės kišenės kažkas ištraukė telefoną, o iš striukės vidinės kišenės piniginę. Joje buvo Vilniečio bilietas, asmens tapatybės kortelė. Pavogę daiktus, kompanija pasišalino. Kai gulėjo ant žemės užsidengęs veidą rankomis, kažkas iš minėtos kompanijos (nematė kas), pradegino su cigarete jam kairę ranką.
Papildomos apklausos metu M. S. nurodė, kad iš visų įvykyje dalyvavusių asmenų gali atpažinti vaikiną, kurio pradavė „B.“. Būtent šis asmuo trenkė į veidą, kai jam atsakė, kad neturi cigaretes. Nuo gauto smūgio susilenkė ir prisėdo ant laiptelių. Bijodamas kitų smūgių, rankomis uždengė veidą. Jam taip ir sėdint, jį pradėjo spardyti. Daugiausia buvo suduota spyrių į rankas ir šonus. Jis nematė, kas spardė, nes veidą dengėsi rankomis, bet suprato, kad spardė ne vienas asmuo. Kai jį spardė, kažkas pradėjo cigarete deginti kairės rankos plaštaką. Kas būtent tai darė, nematė. Kai baigė spardyti, jis atsidengė veidą. Tada M. liepė jam atiduoti telefoną. Jis suprato, kad priešintis beprasmiška, nenorėjo būti daugiau mušamas, todėl pradėjo iš savo kelnių kišenės traukti turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Tai pamatęs, M. įkišo savo ranką į jo kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C100“. Po to, M. ir kartu su juo buvę du jo draugai pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų piniginę. Suprasdamas, kad neįvykdžius jų reikalavimo, gali būti daugiau sumuštas, atidavė M. piniginę, kurioje buvo Vilniečio kortelė ir jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Paėmę jo telefoną ir piniginę, M. ir su juo buvę asmenys pasišalino. Kartu su jais buvusios merginos stovėjo kiek atokiau. Jos nieko nesakė ir nieko nereikalavo. Sugrįžęs į namus, tėvams apie įvykį nieko nepapasakojo, nes galvojo, kad mokykloje susitars su M. geruoju. Apie tą įvykį papasakojo tik broliui T. S., kuris viską papasakojo tėvui. Iš pradžių į policiją nesikreipė, nes pasakė tėvui, kad M. iki 2013-11-15 atlygins jam padarytą žalą. Į policiją kreipėsi kai Martynas iki nustatytos datos neatlygino žalos. Vėliau M. mama atlygino padarytą turtinę žalą.
Papildomos apklausos metu M. S. nurodė, kad nori patikslinti savo ankstesnius parodymus. Po gimtadienio į namus ėjo kartu su T. N.. Ankstesnių apklausų metu apie tai neminėjo, nes T. nenorėjo, kad apie tai sužinotų jo tėvai. Kai prie jų pribėgo trys vaikinai, iš kurių vienas buvo M. B., būtent pastarasis kreipėsi į jį ir T. prašydamas cigarečių. Kai T. atsakė, kad cigarečių neturi, tai būtent M. B. trenkė T. kumščiu į veidą. Gavęs smūgį T. pabėgo. Jis liko vienas ir buvo sumuštas ir apiplėštas. T. pabėgus, M. B. atsisuko į jį ir sudavė pirmą smūgį į galvos sritį. Telefoną liepė atiduoti būtent M. B.. Kiti vaikinai stovėjo šalia, bet nieko nesakė. Piniginę liepė atiduoti M. B. ir su juo buvę vaikinai. Piniginę atidavė M. B.. Apie užpuolimą papasakojo broliui ir nurodė, kad vienas iš dalyvavusių asmenų mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis. Brolis pasakė, kad norės pakalbėti su M. B.. Apie tai jis informavo pastarąjį. Broliui atvažiavus prie mokyklos, prie automobilio jis pakvietė M. B.. Pokalbio metu M. B. prisipažino, kad paėmė telefoną. Žadėjo iki penktadienio jį grąžinti. Nurodė savo telefono numerį, kad galima jam paskambinti. Kai iki penktadienio telefono negrąžino, apie tai papasakojo savo tėvams. Po užpuolimo jo veidas buvo ištinęs, tačiau į gydytojus nesikreipė.
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad jo sūnus buvo sumuštas ir iš jo buvo atimtas telefonas. Sūnus sakė, kad telefoną iš jo atėmė M. B., su kuriuo mokėsi mokykloje ir kurį jis pažįsta. Po įvykio buvo susisiekta su M. B. mama, kuri atlygino padarytą turtinę žalą. Šiuo metu M. B. turtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir nuo civilinio ieškinio atsisako.
Apklaustas teisme liudytojai M. K., A. D., D. D. paaiškino, kad nematė, kaip 2013-11-10 buvo apiplėštas ir sumuštas M. S..
Apklaustas teisme liudytojas T. N. paaiškino, kad 2013-11-10 vakare kartu su M. S. buvo netoli parduotuvės „Kubas“, esančios S. Stanevičiaus gatvėje. Jie stovėjo ir rūkė. Netrukus prie jų priėjo vaikinų kompanija, tarp kurių buvo M. B.. Šis asmuo paprašė cigaretės ir ją gavęs sudavė jam į veidą. Gavęs smūgį T. N. pabėgo. Kaip buvo sumuštas ir apiplėštas M. S., jis nematė. Tą patį vakarą buvo sutikęs M., kuris atrodė sumuštas. M. sakė, kad jį sumušė, suspardė, kad cigarete degino rankas ir iš atėmė mobilaus ryšio telefoną, asmens dokumentus.
Apklaustas teisme liudytojas T. S. paaiškino, kad M. S. yra jo brolis. Jam žinoma, kad M. buvo užpultas. Brolis jam pasakojo, kad vakare ėjo su draugu ir buvo užpulti. Draugas spėjo pabėgti, o jis buvo sumuštas ir apiplėštas. Iš jo atėmė telefoną, piniginę, raktus, dokumentus. Brolis iš matymo pažinojo vieną iš užpuolikų, kurio pravardė buvo B.. Šis asmuo kartu su juo mokėsi vienoje mokykloje. Brolis nenorėjo kreiptis į policiją, todėl jis pasiūlė susitikti su vaikinu, pravarde B., ir pareikalauti, kad broliui gražintų pagrobtus daiktus. Liudytojas patvirtino, kad, atvykęs į mokyklą, susitiko su kaltinamuoju M. B., kuris pripažino, jog kartu su kitais asmenimis užpuolė jo brolį, pagrobė telefoną ir kitus daiktus. M. B. teisinosi, kad telefoną pagrobė ne jis, o kitas vaikinas, kad jis padės telefoną susigrąžinti ir prašė tam duoti kelias dienas. Atėjus nustatytam laikui, M. B. telefonu neatsiliepė, todėl brolis kreipėsi į policiją.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad M. B., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmeninis, panaudojo fizinį smurtą M. S. atžvilgiu ir jį apiplėšė. M. B. nepripažino, kad sumušė ir apiplėšė M. S., aiškino, kad tik sudavė vieną smūgį T. N.. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo M. S., liudytojų T. S., T. N. parodymai. Nukentėjusysis M. S. nuosekliai tvirtino, kad iš visų užpuolikų jis pažinojo tik M. B., nes mokėsi toje pačioje mokykloje, todėl tiksliai gali nurodyti šio kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusysis aiškino, kad M. B. kartu su kitais asmeninis naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, reikalavo pinigų bei telefono ir šiuos daiktus pagrobė. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti tokiais jo parodymais. Nukentėjusiojo brolis, liudytojas T. S. patvirtino, kad po įvykio jis buvo susitikęs su kaltinamuoju M. B.. Šis neneigė, kad dalyvavo plėšime, tačiau teisinosi, kad telefoną ir piniginę pagrobė ne jis, o kiti su juo buvę asmenys, pažadėjo padėti šiuos daiktus atgauti. Šios faktinės aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad M. B., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas iš M. B. kaltinimo šalina jam inkriminuotą faktinę aplinkybę, kad būtent jis cigarete degino M. S. ranką. Kaltinamasis M. B. to nepripažino, o nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kas iš užpuolikų taip pasielgė, nes nuo smūgių dengėsi veidą. Teismas iš M. B. kaltinimo šaliną ir asmens tapatybės kortelės pagrobimą, nes kaltinamajam nebuvo inkriminuotas baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, o plėšimo dalyku gali būti tik materialinę vertę turintys daiktai. Teismas iš M. B. kaltinimo šalina aplinkybes, susijusias su fizinio smurto panaudojimu T. N. atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad tai nenusiję su M. S. atžvilgiu įvykdytu plėšimu. Prokuroras nepateikė teisinio įvertinimo T. N. atžvilgiu įvykdytiems kaltinamojo M. B. veiksmams, nurodydamas, kad nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas. Teismo įsitikinimu tai yra neteisinga. M. B. smūgio sudavimas T. N. negali būti siejami su vėliau įvykdytu T. S. plėšimu ir turi būti išeliminuotas iš M. B. kaltinimo. Nukentėjusysis A. S. atsisakė civilinio ieškinio, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. B. mama atlygino sūnaus padarytą turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
2013-11-15 J. S. atžvilgiu įvykdytas plėšimas
Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad su R. B., R. D. bei kitais asmenimis, prie prekybos centro „Mandarinas“ susitiko su nukentėjusiuoju J. S. bei D. B.. Šių vaikinų jis nepažinojo. Atvykę vaikinai turėjo pinigų ir prašė, kad jis nupirktų alkoholio. Prekybos centre įsigijus alkoholio, visi nuėjo į netoliese esantį miškelį. J. S. ir D. B. miškelyje vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį gėrė ir kiti vaikinai. Alkoholio nevartojo tik jis ir R. D.. Netrukus tarp vieno iš vaikinų, ar tai buvo J. S., ar D. B., nurodyti negali, kilo konfliktas su vienu iš toje kompanijoje buvusiu vaikinu. Gindamas savo kompanijos vaikiną, jis sudavė smūgį vienam iš tų vaikinų. Jo nuomone, tai buvo D. B., kuriam jis sudavė 2 ar tris smūgius bei spyrė koja. Tuo metu pamatė, kad kiti kompanijoje buvę asmenys mušasi su antru vaikinu – J. S.. Į šias muštynes jis nesikišo ir pabėgo. M. B. teigė, kad dujinio balionėlio jis neturėjo, nukentėjusiojo J. S. nemušė ir telefono iš jo negrobė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013-11-15 apie 16.00 val. buvo susitikęs su savo drauge vardu S.. Apie 19.30 val. jie išsiskyrė ir nuvažiavo į namus. Miškelyje, esančiame netoli Ateities g. 28 namo jis nebuvo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįvykdė.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. kaltės nepripažino, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. B. kaltės taip pat nepripažino. Jis paaiškino, kad pažįsta J. S., kurį 2013-11-15 pakvietė susitikti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Ukmergės gatvėje. Prieš susitinkant su J. S., kartu su R. D. jis buvo Senamiestyje ir susipažino su vaikinų kompanija. Visi kartu vartojo alkoholį ir nusprendė važiuoti į Pašilaičius. Atvažiavę į Pašilaičius, sutiko M. B.. Tada visi nuėjo prie prekybos centro „Mandarinas“. Ten atėjo J. S., kuris buvo su draugu. J. S. paprašė, kad kas nors iš vaikinų nupirktų alkoholio. Visi nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Tada visi nuėjo į miškelį, kur gėrė nusipirktą alų. Tą dieną jis jau buvo vartojęs alkoholį ir jautėsi apsvaigęs. Kažkokiu momentu jis išgirdo garsus, panašius į smūgių sudavimą ir pabėgo, nes nenorėjo veltis į konfliktą. Jis nematė, kas ir kam sudavė smūgius, kas atėmė telefoną. Pabėgęs iš miškelio, visuomeniniu transportu nuvažiavo į miesto centrą ir susitiko su R. D.. Pastarasis pasakė, kad iš kažko buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. R. D. sakė, kad telefoną atidavė kažkam iš vaikinų, kurie kartu su jais buvo atvažiavę iš Senamiesčio ir kažkas iš tų vaikinų telefoną realizavo. R. D. turėjo pinigų. Jis suprato, kad tai pinigai už realizuotą telefoną. Už tuos pinigus jie nusipirko alkoholio. Tą patį vakarą miesto centre susitiko su M. B.. Tą patį vakarą jis, R. D., M. B. ir dar kokie 15 žmonių buvo pristatyti į 3-ąjį policijos komisariatą už gėrimą viešoje vietoje. Apie tai, kad miškelyje buvo panaudotos ašarinės dujos, jis nieko nežino.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. D. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad prekybos centre įsigijus alkoholio visi nuvyko į miškelį. Vienu metu, jam stovint šalia J. S., išgirdo smūgio garsą. Tada jis sugriebė J. S. už kaklo, spyrė jam per kojas ir jį pargriovė ant žemės. Gulinčiam J. S. jis liepė nesikelti. Kažkas papurškė ašarines dujas, tačiau, kas tai padarė, nematė. Gulintis J. S. išsitraukė iš kišenės telefoną ir jam padavė. Jis neprašė, kad J. S. atiduotų savo telefoną. Kas iš vaikinų J. S. liepė tai padaryti, įvardinti negali. Su J. S. telefonu pasišalino iš miškelio. Kas sumušė D. B., nematė. Kas realizavo iš J. S. paimtą telefoną, nežino.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. D. kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad prisipažįsta, jog iš vieno vaikino paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tą dieną Vilniaus miesto centre jis susipažino su vaikinų kompanija. Kažkas iš kompanijos pasiūlė važiuoti į Fabijoniškes, kalbėjo, kad su kažkuo reikia susitikti. Iki Ukmergės gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“ atvažiavo kartu su 4-7 vaikinais. Ten susitiko su dviem vaikinais, iš kurių vieną pažinojo iš matymo. Nusipirkę alkoholio visi nuėjo iki netoliese esančio miškelio. Kažkuriuo metu pamatė, kad vienas iš tų 2-jų vaikinų nukrito. Kas jam atsitiko, nematė. Tuomet tas kitas vaikinas iš tų 2-jų, tas, kurį pažinojo iš matymo, pradėjo iš ten trauktis. Tada jis paėmė tą besitraukiantį vaikiną už pečių ir ramiai paguldė jį ant žemės. Dar jam pasakė, kad gulėtų ramiai, kad nieko blogo jam nedarys. Tuomet gulintis ant žemės vaikinas pats ištraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir visas drebėdamas laikė tą savo telefoną rankoje. Jis paėmė iš vaikino rankų mobiliojo ryšio telefoną. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Po to visi pasišalino. Kažkas iš jo paėmė to vaikino telefoną, nes visi prašė parodyti jį. Jam važiuojant namo, paskambino vyriškis, kuris prašė grąžinti iš sūnaus paimtą telefoną, kalbėjo apie susitikimą. Kadangi jam išsikrovė telefonas, todėl su tuo vyriškiu nebendravo. M. B. pažįsta, nes jis mokosi jo mokykloje. Įvykio metu, apie kurį kalbama pateiktame įtarime, kiek pamena, M. B. nebuvo. Jis nepurškė vaikinui į veidą dujų, bet nubėgdamas girdėjo purškimo garsą. Tačiau kas ir kam purškė, nežino ir pasakyti negali.
Apklaustas teisme nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad 2013-11-15 pažįstamas R. B. jam atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti. Jis (J. S.) nuėjo į sutartą vietą, kur susitiko su R. B., M. B., R. D. bei dar dviem nepažįstamais vaikinais. Tada nuvažiavo prie „Mandarino“, kur jo laukė D. B.. Atvykus prie „Mandarino“ visi vaikinai nuėjo į „Rimi“ prekybos centrą ir nusipirko alkoholio. Vaikinai jam ir D. B. pasiūlė kartu su jais nueiti į netoliese esantį miškelį. Miškelyje vaikinai gėrė atsineštus gėrimus, tačiau jis ir D. B. gerti atsisakė. Po kurio laiko jis ir D. B. nusprendė eiti namo. D. B. atsisveikindamas padarė ranką M. B., tačiau šis sudavė jam į veidą. Tuo pačiu metu R. D. sudavė jam per petį ir jis pargriuvo ant žemės. Parkritęs, saugodamasis smūgių, užsidengė galvą rankomis. Tada kažkas papurškė jam į veidą ašarines dujas ir išgirdo R. D. balsą, liepiant jam atiduoti telefoną. Tai buvo pasakyta grasinančiu tonu. Išsigandęs atidavė R. D. mobilaus ryšio telefoną. Tuo metu šalia R. D. matė stovintį M. B.. Atidavęs telefoną, išgirdo kažkieno pasakytą pasiūlymą, kad jam dar reikia papurkšti dujų, kad jis neatsikeltų. Kas taip pasakė, nurodyti negali. Netrukus R. B., M. B., R. D. bei su jais buvę vaikinai iš miškelio pasišalino. Nukentėjusysis nurodė, kad nusikalstamus veiksmus prieš jį atliko R. D. ir M. B. bei dujas jam į veidą purškęs asmuo, kurio jis nematė. Mano, kad po R. D. smūgio jam nugriuvus ant žemės, kaltinamasis R. B. galėjo nueiti ir nusikalstamuose veiksmuose nedalyvauti. Iš jo pagrobtas telefonas priklausė jo tėčiui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad 2013-11-15 apie 9.00 val. gavo SMS žinutę iš pažįstamo, vardu R.. Jis pasiūlė po pamokų su juo susitikti prie prekybos centro „Maxima“, esančio Ukmergės gatvėje. R. parašė, kad ateis su draugais. Po pamokų apie 17.00 val. jis atėjo į sutartą vietą. Ten jo laukė . kartu su 4 iš matymo pažįstamais vaikinais. Vienas iš jų buvo pravarde „B.“, kuris mokosi „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje. Antras vaikinas buvo R. D.. Kitų dviejų vaikinų vardų ir pavardžių nežino, tačiau pažinojo iš matymo. Romas paprašė jam paskolinti 15 litų. Jis sutiko ir jam davė minėtą pinigų sumą. Visi šešiese jie nuvyko į PC „Rimi Mandarinas“. Prekybos centre jis sutiko savo draugą D. B.. Kol jis kalbėjo su D., likusi vaikinų kompanija nusipirko alkoholio. Tada vaikinai jam ir D.pasiūlė vykti į netoliese esantį miškelį. Miškelyje vaikinai, išskyrus jį ir D., gėrė alų. Vaikinai siūlė ir jam su D. išgerti alaus, tačiau jie atsisakė. Kokį pusvalandį jie pabendravo su vaikinais ir nusprendė su D. eiti į namus. D. atsisveikinant, vienas iš penkių vaikinų kumščiu sudavė D. į veidą. Tuo metu R. D., kartu su vienu iš kompanijos dalyviu, kurio veido neįsidėmėjo, jį užpuolė. R. griebė jam už kaklo ir pargriovė ant žemės. Kažkas iš vaikinų papurškė jam į akis dujomis. Kai jis gulėjo ant žemės, kažkas iš jų liepė atiduoti jiems telefoną. Jis išsigando ir ištraukė iš kišenės telefoną „Samsung S7560 Galaxy Trend“ ir atidavė vienam iš vaikinų. Po įvykio visa vaikinų kompanija išsibėgėjo. Įvykio vietoje liko jis ir D.. Namuose apie įvykį jis papasakojo savo tėvui G. S..
Papildomos apklausos metu J. S. nurodė, kad D. B. norint atsisveikinti su M. B., šis rankos nepadavė, o nieko nesakydamas ir neaiškindamas sudavė D. vieną smūgį kumščiu į veidą. Kas toliau įvyko tarp D. ir M. B. nematė, nes beveik iš karto jį užpuolė R. D.. R. sugriebė jį už kaklo, koja trenkė per dešinį kelią ir pargriovė ant žemės. Pargriuvęs jis iš karto užsidengė veidą, kad nuo smūgių apsaugotų veidą ir į galvą. Jis bijojo, nes buvo girdėjęs apie M. B. smūgius. Galvojo, kad geriau nesipriešinti. Jam gulint kažkas prie jo priėjo ir papurškė ašarines dujas, kurios pateko jam į akis. Jis nematė, kas būtent papurškė dujas, nes tuo metu buvo uždengęs veidą ir akis rankomis. Gulėdamas ant žemės išgirdo R. žodžius – „Atiduok telefoną, tada nieko nedarysime“. Jis tikrai girdėjo, kad tai buvo R. balsas. Jis ištraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir jį ištiesė. Kas iš jo rankos paėmė telefoną, nematė, nes buvo užsimerkęs. Kai pasidarė tylu, jis atsikėlė ir pamatė netoliese gulintį D.. Jis pasakė D., kad iš jo pagrobė telefoną, D. pasakė, kad jį tik sumušė. Parėjęs namo, apie įvykį papasakojo tėčiui. Mėlynių ar kitų sužalojimų požymių ant jo kūno nebuvo. Per „Facebook“ pradėjo ieškoti R. D. telefono numerio, nes tėtis reikalavo susisiekti su kuo nors iš tos kompanijos, kad susigrąžintų pagrobtą telefoną, kuris buvo tėčio darbovietės. Jis rado R. numerį. Tėvas kalbėjo su R., susitarė susitikti, bet į susitikimą niekas neatėjo.
Apklaustas teisme nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad nematė, kaip buvo užpultas ir apiplėštas jo sūnus. Sugrįžęs į namus, sūnus papasakojo, kad jį pargriovė ir atėmė telefoną. Sūnus surado telefoną iš jo pagrobusio asmens kontaktus. Ji susisiekė su tuo asmeniu ir liepė grąžinti telefoną. Kadangi telefonas nebuvo grąžintas, tai kreipėsi į policiją. Iš sūnaus pagrobtas telefonas priklausė jo darbovietei VšĮ „(duomenys neskelbtini)”. Įmonė patyrė 165.08 eurų turtinę žalą, kurią prašė priteisti iš kaltų asmenų.
Apklaustas teisme nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad 2013-11-15 prie PC „Rimi Mandarinas“ susitiko su J. S.. Pastarasis minėjo, kad kartu su juo bus keli draugai. Atvykęs į sutartą vietą ir užėjęs į prekybos centrą matė, kaip J. S. draugais įvardinti vaikinai pirko alų. Pinigų paskolino J. S.. Vaikinams nusipirkus alaus, buvo pasiūlyta visiems nueiti į netoliese esantį miškelį. Miškelyje vaikinai gėrė alų. Maždaug po pusvalandžio, jis ir J. S. nusprendė eiti namo. Jis padavė ranką vienam iš vaikinų, kaip vėliau sužinojo M. B.. Pastarasis, nieko nesakęs, du kartus sudavė jam į veidą. Tada sugriebė jį už sprando, pargriovė ant žemės ir kelis kartus koja spyrė į galvą. M. B. liepė jam gulėti ir nesikelti. Nieko iš jo nereikalavo. Bijodamas būti dar labiau sumuštas, gulėjo ant žemės, veidą užsidengęs rankomis. Tuo metu kažkas papurškė dujų į veidą. Supratęs, kad vaikinai pasišalino, atsikėlė ir pamatė šalia gulintį J. S.. Vizualiai buvo matyti, kad J. S. sumuštas. Jis pasakė, kad vaikinas, kurio vardas R., iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis D. B. teisme patvirtino, kad dėl M. B. panaudoto fizinio skurto patyrė fizinį skausmą. Iš pradžių apie tai, kad buvo sumuštas, niekam nepasakojo, tačiau pablogėjus sveikatai papasakojo mamai ir kreipėsi į medikus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad 2013-11-15 klasiokas J. S. pasiūlė po pamokų susitikti. Jokūbas paminėjo, kad kartu su juo bus jo draugai. Jis susitarė susitikti prie prekybos centro „Mandarinas“. Apie 16.30 val. atvažiavo prie prekybos centro ir susitiko su J.. Kartu su juo nuėjo į parduotuvę „RIMI“, esančią minėtame prekybos centre. Ten sutiko 5 nepažįstamus vaikinus. Vaikinai prekybos centre nusipirko alaus. Vėliau J. pasakė, kad vaikinai iš jo paėmė 15 litų, už kuriuos pirko alų. Nupirkus alkoholį, visi nuėjo į miškelį, esantį netoliese prekybos centro. Ten vaikinai gėrė nupirktą alkoholį, visi bendravo. Jis nevartoja alkoholio. Ar vartojo J., nematė. Kažkokiu momentu su J. nusprendė iš ten išeiti. Norėdamas atsisveikinti, padavė ranką vienam iš vaikinų, pravardė B.. Jam ištiesus ranką, B. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Jis nesuprato, kas atsitiko ir atsitraukė. Prie jo priėjęs B. dar kartą sudavė kumščiu jam į galvą. Tada paklausė B., kas atsitiko, ar jis čia prisigėrė ar kas? Po tokio klausimo, B. viena ranka sugriebė jį už kaklo ir pradėjo lenkti link žemės, liepdamas gultis. Jis atsakė jam, kad neguls. Tada B., laikydamas jį už kaklo, pastūmė ir jį pargriovė ant žemės. Jam gulint ant šono B. 2 kartus spyrė į galvą. Kai B. jį pargriovė, jis iš karto uždengė rankomis veidą rankomis, kad negautų smūgių į veidą. B. įspyręs jam į pakaušį, toliau liepė jam gulėti ir nesikelti. Jis suprato, kad geriau tam B. nesipriešinti, nes jis gali dar smarkiau sumušti. B. nuo jo nuėjus, kažkas prie jo priėjo ir papurškė į veidą dujas. Kas buvo priėjęs ir papurškė dujas, pasakyti negali, nes nematė. Išgirdęs, kad aplink pasidarė tylu, nutarė atsikelti. Tuomet pamatė netoliese gulintį J.. Šis pasakė, kad jį sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jis nematė, kaip iš J. buvo atimtas telefonas, kaip jį mušė. Jokūbas sakė, kad telefoną atėmė vaikinas, vardu R.. J. minėjo, kad kažkas jam taip pat papurškė dujų į akis. Grįžęs į namus, tėvams apie įvykį nepapasakojo. Mėlynių ar kitų sužalojimų požymių nuo gautų smūgių ir spyrių ant galvos ir veido nebuvo. 2013-11-25 atėjo šaukimas į policiją. Tada papasakojo tėvams, kas įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. atpažino kaltinamąjį M. B. kaip jį sumušusį asmenį.
Apklausta teisme liudytoja L. B. paaiškino, kad jai žinoma, jog 2013 metų lapkričio mėnesį buvo sumuštas jos sūnus D.. Kartu su sūnumi nukentėjo ir jo klasiokas J. S.. Iš pradžių sūnus apie įvykį nieko nepasakojo. Vėliau atėjo iš policijos šaukimas vykti į apklausą. Sūnus pradėjo skųstis galvos skausmais, todėl jie kreipėsi į medikus. Galvos skausmų priežastimi galėjo būti sūnui suduoti smūgiai. Tačiau akivaizdžių požymių ant sūnaus kūno ir veido nebuvo matyti.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. D. pripažino, kad panaudojo fizinį smurtą ir iš J. S. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. D. stengėsi sumenkinti savo veiksmus ir sušvelninti savo kaltę. Jis teigė, kad J. S. gražiai paguldė ant žemės, kad nukentėjusysis pats ištiesė jam ranką su mobilaus ryšio telefonu. Kadangi nukentėjusiojo ranka labai drebėjo tai paėmė jo telefoną. R. D. aiškino, kad jis nematė, kokius veiksmus atliko kartu su juo miškelyje buvę M. B. ir R. B., nežino, kas nukentėjusiesiems į veidą purškė ašarines dujas, kas be jo naudojo fizinį smurtą J. S. atžvilgiu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pilnai pasitvirtino. Kaltinamojo R. D. parodymus, kad jis panaudojo fizinį smurtą J. S. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiųjų J. S. ir D. B. parodymai. J. S. nuosekliai paaiškino, kaip buvo pargriautas ant žemės, nurodė, kad tai padarė R. D., kad būtent šis kaltinamasis liepė jam atiduoti mobilaus ryšio telefoną. D. B. nurodė, kad visiems užpuolikams pasišalinus iš miškelio, atsikėlė nuo žemės ir netoli jo gulėjęs J. S. pasakė, kad ką tik R. D. iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Sugrįžęs į namus J. S. apie telefono pagrobimą pasakė savo tėvui. Teisme apklaustas G. S., patvirtino, kad į namus sugrįžęs sūnus papasakojo, kad jį pargriovė ir iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną, kuris priklausė G. S. darbovietei. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad R. D. veikdamas bendrininkių grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu nukentėjusiajam J. S. ir plėšime dalyvavusiam nenustatytam asmeniui papurškus į veidą J. S. ašarines dujas, iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną.
Teismas iš R. D. kaltinimo šalina faktines aplinkybes, susijusias su fizinio smurto panaudojimu D. B. atžvilgiu. Teismas nesutinka su prokuroro pozicija, jog fizinis smurtas, kurį M. B. panaudojo D. B. atžvilgiu yra susijęs su J. S. apiplėšimu. Prokuroras kaltinime nenurodė, kad D. B. sumušimo tikslas buvo išgąsdinti J. S. ir taip palaužti jo pasipriešinimą. Baudžiamojo kodekso 180 str. dispozicija nenumato psichinio smurto naudojimo, įvykdant plėšimą, todėl fizinio smurto panaudojimas D. B. atžvilgiu negali būti J. S. įvykdyto plėšimo sudėties dalis. Prokuroras nepateikė teisinio įvertinimo D. B. atžvilgiu atliktiems veiksmams, tiesiog nurodydamas, jog J. S. atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas ir M. B., R. D. ir R. B. veiksmus kvalifikuodamas pagal baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. B. smūgio sudavimas D. B. negali būti siejamas su vėliau įvykdytu J. S. plėšimu ir turi būti pašalintas iš R. D. kaltinimo.
Kaltinamasis M. B. neneigė, kad panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, tačiau tvirtino, kad į J. S. apiplėšimą nesikišo ir kas tai įvykdė, nematė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. nurodė, kad jį užpuolė R. D. kartu su kitu asmeniu, kurio bruožų neįsidėmėjo, ir jį pargriovė ant žemės. Dar kažkas jam į veidą papurškė dujas. Buvo tamsu, jam ašarojo akys, todėl jis nieko negalėjo matyti. Išgirdęs R. D. balsą, reikalaujant atiduoti jam mobilaus ryšio telefoną, iš kišenės išsitraukė ir ištiesė telefoną. Kas paėmė telefoną, nematė. Nagrinėjant bylą teisme J. S. nurodė, kad atiduodamas R. D. telefoną matė šalia jo stovintį M. B.. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad M. B. galimą dalyvavimą apiplėšiant J. S. patvirtina tik teisme duoti M. S. parodymai, kad jis matė šalia R. D. stovintį M. B., bet negalėjo įvardinti pastarojo atliktų veiksmų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tokie nukentėjusio parodymai atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, praėjus nuo jo užpuolimo daugiau kaip 3 metams. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, J. S. nurodė, kad jo užpuolime dalyvavo tik R. D.. Dėl kitų asmenų nieko negalėjo pasakyti, nes, anot jo, buvo tamsu ir kažkas jam į akis papurškė ašarinių dujų. Tuo metu miškelyje buvę kaltinamieji R. D. ir R. B., nukentėjusysis D. B. nenurodė, kad kaltinamasis M. B. dalyvavo apiplėšiant J. S.. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta objektyvių ir nešališkų įrodymų dėl kaltinamojo M. B. kaltės apiplėšiant J. S., o visos abejones ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai. Vadovaujantis baudžiamojo proceso 303 str. 5 d. 2 p. kaltinamasis M. B. dėl nukentėjusiojo J. S. apiplėšimo turi būti išteisintas.
Byloje nėra duomenų, kad D. B. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto kreipėsi į policiją, ar taip būtų padarė jo įstatyminiai atstovai. Byloje nėra duomenų kad dėl D. B. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 169 str.,171 str. ikiteisminį tyrimą būtų pradėjęs pats prokuroras. Įvertinus šiuos duomenis, teismas neturi galimybės teisiškai vertinti tyčinį kaltinamojo M. B. smūgio sudavimą ir šiuo klausimu plačiu nepasisako.
R. B. buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., R. D. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo apiplėšiant J. S.. Kaltinamojo R. B. kaltinime buvo nurodyta, kad R. D. panaudojus J. S. atžvilgiu fizinį smurtą ir pareikalavus jam atiduoti telefoną, R. B. stovėjo šalia ir tokiu būdu atėmė J. S. ir D. B. galimybę priešintis. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ši faktinė aplinkybė nepasitvirtino. Nukentėjusieji J. S. ir D. B., ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme negalėjo nurodyti, kokius veiksmus miškelyje atliko R. B., išskyrus tai, kad jis gėrė alų. Kaltinamieji R. D. ir M. B. nenurodė, kad R. B. miškelyje naudojo fizinį smurtą ar dalyvavo iš J. S. pagrobiant telefoną. Pats R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi pozicijos, kad prasidėjus konfliktui iš miškelio pabėgo ir plėšime nedalyvavo. Tik vėliau, iš R. D. jis sužinojo, kad miškelyje iš vieno vaikino buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas. Nukentėjusysis J. S. teisme davė parodymu, kad R. D. jį užpuolus ir pargriovus ant žemės, kaltinamojo R. B. jis nematė. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta įrodymų, galinčių paneigti kaltinamojo R. B. parodymus, jog iš miškelio jis pasišalino ir plėšime nedalyvavo, todėl, vadovaujantis baudžiamojo proceso 303 str. 5 d. 2 p., kaltinamasis R. B. dėl nukentėjusiojo J. S. apiplėšimo turi būti išteisintas.
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis R. D. atlygino VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, kuri atsirado iš J. S. pagrobus jo tėvo G. S. darbovietei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Minėtai įstaigai jis pervedė 165.08 eurų ir teismui pateikė tai patvirtinančius rašytinius duomenis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad turtinė žala atlyginta ir civilinio ieškinio byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta kaltinamojo R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis atlygino padarytą turtinę žalą. Tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, dėl J. S. apiplėšimo teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis R. D. nebuvo atviras, nenurodė kitų su juo nusikaltime dalyvavusių asmenų bei neįvardino jų atliktų nusikalstamų veiksmų, aiškino, kad jis nematė, kas J. S. į veidą purškė ašarines dujas. Tokia kaltinamojo pozicija leidžia teismui padaryti išvadą, kad jis nedavė išsamių ir objektyvių parodymų ir nepadėjo teismui nustatyti tiesą šioje byloje.
2013-11-22 J. K. ir P. M. atžvilgiu įvykdytas plėšimas
Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. kaltę pripažino pilnai, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2013-11-22 apie 15.00 val. prie parduotuvės „Kubas“, esančios Pašilaičių mikrorajone, susitiko su J. K., P. ir dar keturiais vaikinais. Už bendrus pinigus nusipirko 4-5 butelius alaus. Alų gėrė laukuose, netoli Justiniškių. Begeriant susiginčijo su J. ir trenkė jam kumščiu į veidą. Tada J. į veidą sudavė vaikinas, pravarde „Krysa“, ir J. nukrito ant žemės. Gulinčiam J. jis vieną kartą spyrė į šoną. Juoda striuke vilkėjęs vaikinas J. du kartus spyrė. Matydamas, kas vyksta, P. M. pabėgo. Paulių pasivijo vaikinas pravarde „Krysa“ ir vaikinas su akiniais. Kai jie sugrįžo, pas „Krysa“ jis matė P. M. telefoną ir suprato, kad telefonas buvo atimtas. Paskui vaikinas, pravarde „Krysa“, pareikalavo J. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. J. atidavus telefoną, „Krysa“ dar pareikalavo telefoną atblokuoti, ką J. ir padarė. J. telefonas liko pas vaikiną pravarde „Krysa“. Ar vaikinai mušė Paulių, nematė. Po viso šito konflikto išvažiavo į senamiestį. Telefonų ir pinigų iš savo pažįstamų negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą teisme, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis R. B. patvirtino, kad tris kartus prašė J. K., kad šis leistų jam pasinaudoti savo mobiliuoju telefonu. Paskutinį kartą paėmęs telefoną, jo negrąžino ir trenkė J. K.. Paimtą telefoną atidavė kažkuriam kartu su juo buvusiam vaikinui. P. M. jis nemušė. Matė, kaip jį nusivijo H. R. ir R. D., kurie netrukus sugrįžo ir kažkuris iš jų atsinešė atimtą telefoną.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. D. kaltę pripažino ir paaiškino, kad nukentėjusieji su jais susitiko, nes norėjo išgerti alkoholio. Jis matė, kaip R. B. kelis kartus prašė, kad J. K. jam duotų savo telefoną. Vienu metu paimto telefono nesugrąžino ir sudavė J. K.. Tai pamatęs P. M. puolė bėgti, o jis ir H. R. jį nusivijo. Pasivijus P. M. pastarajam pasakė, kad, jei jis atiduos telefoną, tai jo nemuš. Tuo metu kartu su juo buvo ir H. R.. Nukentėjusysis P. M. jam atidavė savo telefoną ir jį atblokavo. Sugrįžę prie likusios kompanijos, pamatė ant žemės gulintį J. K.. Jis J. K. nemušė, o iš P. M. paimtą telefoną parsinešė į namus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. paaiškino, kad 2013 metais, tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytą dieną, po pamokų, prie Pašilaičiuose esančio prekybos centro „Kubas“ susitiko su R. B.. Ten dar buvo J. K., P. M., H. R. ir pastarojo draugas, kurį visi vadino Ernestu. Susitikę nuėjo į parduotuvę. Jeigu gerai pamena, alkoholiui pinigus davė J. K. ir P. M.. Su įsigytu alkoholiu nuėjo link Justiniškių laukų, kur gėrė įsigytą alkoholį. Po kurio laiko J. K. ir P. M. pasakė, kad jiems reikia važiuoti namo. Jis paprašė J. K., kad jam leistų pasinaudoti savo mobilaus ryšio telefonu. J. K. atrakino liečiamą ekraną ir padavė savo mobilaus ryšio telefoną. R. D. skambinant jam duotu telefonu jis išgirdo pliaukštelėjimo garsą ir pamatė nuo smūgio krentantį J. K.. Tuo metu šalia J. K. stovėjo H. R., H. draugas E. ir R. B.. Kai J., nugriuvo ant žolės, pamatė, kad P. M. bėga, o jį vejasi H. R.. Tai pamatęs, jis į kišenę įsidėjo anksčiau J. K. jam perduotą telefoną ir kartu su H. R. pasivijęs P. M. griebė jam už kuprinės laikiklio. Jiems sustojus, H. R. užsimojo kumščiu trenkti P.. Jis sustabdė H. R., liepė nedaryti nesąmonių ir pareikalavo, kad P. M. jam atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną. P. ištraukė iš kišenės „Samsung“ firmos telefoną ir jam padavė. Tuo metu H. R. laikė rankos kumštį prie P. M. veido ir jį gąsdino. H. R. liepė Pauliui nieko niekam nepasakoti, nes bus blogai. Po to, kartu su H. R. nubėgo link PC „Kubas“. Juos pasivijo kiti vaikinai. Jiems bėgant į stotelę kažkas pasiūlė nuvažiuoti iki Kalvarijų gatvėje esančių lombardų, kur galima priduoti telefonus. Kažkuriuo tai metu kažkam iš vaikinų atidavė abu mobilaus ryšio telefonus. Pats į lombardus nėjo, tačiau R. B. jam padavė 50 litų ar šiek tiek daugiau ir P. M. telefoną. R. B. sakė, kad P. M. telefono niekas nepriima, nes jo ekranas suskilęs.
Apklaustas teisme kaltinamasis H. R. pripažino savo kaltę. Jis paaiškino, kad su R. B., R. D., J. K. bei P. M. susitiko prie prekybos centro Justiniškėse. Nukentėjusieji J. K. ir P. M. norėjo įsigyti alkoholio. Prekybos centre nusipirkus alkoholio ir pasišalinus į nuošalią vietą, begeriant spontaniškai įvyko plėšimas. Kartu su R. D. jis nusivijo nubėgantį P. M. ir pagrasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą. Kokie veiksmai buvo atlikti J. K. atžvilgiu, jis nematė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu H. R. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2013-11-22 d. po pamokų, jis atvažiavo prie prekybos centro „Kubas“, esančio Pašilaičiuose. Atvažiavęs pamatė R. B., R. D. ir du jam nepažįstamus vaikinus. Jis atvažiavo vienas. Nuėję į „Kubo“ parduotuvę, nusipirko alkoholio. Pinigų turėjo R. B. ar R. D.. Nusipirkę alkoholio, visi nuėjo į nuošalią vietą. Begeriant alkoholį vienas iš nukentėjusiųjų pasakė, kad jiems reikia važiuoti namo. Kažkuriuo tai momentu R. B. paprašė vieno iš nukentėjusiųjų, kad šis jam duotų telefoną paskambinti. Gavęs telefoną, trenkė jo savininkui kumščiu į galvą. Tai pamatęs antrasis nukentėjusysis puolė bėgti. Jis susižvalgė su R. D. ir jį nusivijo. Pirmas bėglį pasivijo R. D.. Jis pribėgo už kelių sekundžių ir sugrėbęs P. M. už striukės, užsimojo ranka norėdamas jam smogti. Tačiau jis persigalvojo, o ir R. D. pasakė, kad nereikia jo mušti. Tada R. D. pareikalavo, kad P. M. atiduotų savo telefoną. Nukentėjęs iš kišenės ištraukė „Samsung“ firmos mobiliojo ryšio telefoną. R. D. telefoną ištraukė iš P. M. rankų ir prigrasino, kad niekam nesakytų ir nesiskųstų, nes bus blogai ir jį paliko. Po to, kartu su R. D. atbėgo iki R. B.. Jis matė, kad J. K., kuriam R. B. prieš tai trenkė į galvą, guli ant žemės. Jis pasilenkė prie gulinčio J. K. ir sudavė jam kumščiu per rankas. Matė, kad R. B. spyrė gulinčiam J. K. į galvą. Kai R. B. įspyrė gulinčiam J. K., visi pasišalino. Nubėgant matė pas R. B. rankose juodos spalvos „Samsung“ telefoną. Suprato, kad telefonas atimtas iš J. K.. Vėliau tą pačią dieną miesto centre susitiko su R. B. ir R. D., kurie pasakė, kad pagrobto telefono nebeturi. Suprato, kad telefonas parduotas, tačiau už jį gautų pinigų niekas jam nesiūlė.
Apklaustas teisme nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad 2013-11-22 apie 15.00 val. eidami su P. M. Justiniškių mikrorajone esančiame lauke sutiko vaikinų kompaniją. Tarp sutiktų vaikinų buvo jo pažįstamas R. B., kuris paprašė leisti pasinaudoti jo (J. K.) telefonu. Kai jis padavė R. B. telefoną, pastarasis jam smogė į veidą. Nuo gauto smūgio jis pargriuvo ant žemės. Tuomet išsigandęs P. M. puolė bėgti, o du vaikinai iš sutiktos kompanijos jį nusivijo. Prie jo pasiliko R. B. su dviem vaikinais, kurie jam liepė gulėti, nes taip bus jam geriau. Vaikinai liepė atrakinti telefoną, ką jis ir padarė. Tuo metu sugrįžo P. M. nusiviję vaikinai, kurie pradėjo jį spardyti. Ką tuomet darė R. B. nematė, nes gulėjo ant žemės užsidengęs veidą. Jį spardę asmenys, grasino, kad, jeigu jis kam nors pasiskųs, tai jį sumuš. Po kurio laiko jį mušę asmenys išsiskirstė ir jį paliko gulintį. Nukentėjusysis J. K. teigė, kad kaltinamasis H. R. ne mažiau 5 kartus jam spyrė, grasino ir gąsdino susidorojimu. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo R. B. ir H. R.. Kartu su jais buvęs kaltinamasis R. D. iš pradžių nusivijo P. M.. Ar sugrįžęs prie gulinčio J. K. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą J. K. pasakyti negali, nes nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad 2013-11-22 apie 15.00 val. kartu su P. M. ėjo nuo parduotuvės „IKI“, esančios Žemynos g. 2, Vilnius, link Justiniškių mikrorajono. Eidami per lauką sutiko penkių vaikinų kompaniją, kurie stovėdami gėrė alkoholinius gėrimus. Vienas iš vaikinų paklausė, kiek dabar valandų. Pasižiūrėjęs į telefoną jis pasakė laiką ir su P. M. nuėjo toliau. Priėjus prie Justiniškių g. 119 namo pajuto, kad iš paskos kažkas ateina. Atsisukus pažiūrėti iš karto gavo smūgį į veidą ir parkrito ant žemės. Smūgiavo vienas iš sutiktų lauke vaikinų vardu R., kuris lietuviškai liepė atiduoti telefoną. Jis ištraukė iš kišenės MRT „Samsung“ ir padavė. R. paėmė telefoną apžiūrėjo ir grąžino atgal liepdamas jį atkoduoti. Atkodavęs telefoną vėl atidavė tam pačiam vaikinui. Tuo metu prie jo gulinčio ant žemės priėjo dar keturi vaikinai ir pradėjo spardyti į įvairias kūno dalis sakydami, jeigu jis kam nors pasiskųs, susiras ir užmuš. Po to, vaikinai nubėgo link statybų. Iš jo telefoną atėmusį vaikiną ir kitus kartu su juo buvusius asmenis galėtų atpažinti.
Apklaustas papildomai nukentėjusysis J. K. pažymėjo, kad vieną vaikiną vadino R. arba „N.“, o kitą „H.“. Kai vaikinas vardu R. sudavė jam smūgį, jis nukrito ant žemės. Nubėgantį P. M. nusivijo vaikinai, kuriuos vadino R. ir H.. Po kurio laiko sugrįžus R. ir H., R. jų paklausė: „Ar atėmėt“? Jie atsakė, kad viskas gerai, kad pasivijo ir turi. Jam gulint ant žemės H. kumščiu trenkė per jo rankas. Kažkas spyrė jam į galvą. Stengdamasis apsiginti nuo smūgių, apsivertė ant pilvo, užsidengė galvą rankomis. Tuo metu pajuto daugiau kaip 20 smūgių į galvos sritį. Kadangi gulėjo ant pilvo, negalėjo matyti, kas ir kiek kartų spyrė. Išgirdo vyrišką balsą „Tik nepalikite jo čia“. Pakėlęs galvą nuo žemės pamatė apie 60 metų amžiaus kiemsargį, kuris buvo apsirengęs žalia apranga ir užsidėjęs oranžinę liemenę su atšvaitais. Keletą sekundžių smūgių nebuvo, vėliau gavo dar kelis smūgius kojomis į galvos sritį, tačiau nežino kas trenkė. Vienas iš vaikinų, kurio vardo nežino pareiškė, kad jeigu kam nors pasakys, tai jį užmuš. Dėl tokio jų elgesio patyrė fizinį skausmą, skaudėjo galvą ir lūpą. Važiuodamas namo sutiko P. M., kuris pasakė, kad telefoną iš jo atėmė H. ir R.. Sugrįžęs į namus apie įvykį papasakojo mamai ir nedelsiant kreipėsi į policiją ir į gydymo įstaigą. Tą pačią dieną pamatė telefoną iš jo pagrobusį vaikiną ir pranešė policijai. Šis vaikinas buvo sulaikytas ir policijos komisariate atliktas jo atpažinimas. Užpuolimo metu patyrė fizinę ir moralinę žalą bei fizinį skausmą.
Specialisto išvadoje Nr. G 3881/13(01) nurodyta, kad J. K. padarytos muštinės žaizdelės su aplinkinėmis kraujosruvomis lūpų kairėje pusėje, kraujosruva odos kaktoje, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku. Patirti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo pateikė 86.87 litų civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu, iš pateiktų fotonuotraukų J. K. atpažino H. R. ir R. D. bei nurodė, kad šie asmenys jį spardė. J. K. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino ir R. B., kuris sudavė jam smūgį į veidą, atėmė telefoną bei vėliau kartu su kitais jį spardė.
Apklausta teisme nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad iš jos nepilnamečio sūnaus buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas. Sūnus patyrė fizinį smurtą. Pagrobtas telefonas negrąžintas. Pateikė civilinį ieškinį dėl 410 litų turtinės ir 1590 litų neturtinės, moralinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. M. paaiškino, kad 2013-11-22, apie 15.10 val., kartu su J. K. ėjo iš Pašilaičių mikrorajono link Justiniškių. Praeinant pro Žemynos g. 2, Vilnius, esančią „Iki“ parduotuvę, prie miškelio juos užkalbino grupė vaikinų, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Vaikinas vardu R. paklausė J. K., kiek valandų. Matė, kaip J. K. tris kartus davė savo telefoną R. paskambinti. Jiems bestovint R. kumščiu trenkė J. į veidą. Po gauto smūgio J. nukrito ant žemės. Tai pamatęs jis išsigando ir puolė bėgti. Bėgdamas matė, kad jį vejasi du iš kompanijoje buvusių vaikinų. Supratęs, kad nepabėgs, sustojo. Vienas iš pasivijusių vaikinų užsimojo jam trenkti kumščiu, o kitas vaikinas liepė atiduoti telefoną. Bijodamas būti sumuštas, padavė MRT Samsung Galaxy, kurį, vaikinams liepus, atblokavo. Atidavęs telefoną nuėjo link stotelės, o vaikinai nuėjo atgal. Įvykio metu sumuštas nebuvo, tačiau vaikinai žadėjo sumušti, jei kreipsis į policiją. Papildomos apklaustas metu liudytojas P. M. patikslino savo ankstesnius parodymus. Jis paaiškino, kad miškelyje jis ir J. K. sutiko kompaniją vaikinų, tarp kurių buvo vaikinas, kurį visi vadino „R.“. Šis vaikinas mokėsi jo mokykloje. „R.“ pasisveikino, pakvietė ateiti ir J. K. paprašė leisti jam pasinaudoti pastarojo telefonu. J. K. atblokavo telefoną ir jį padavė R.. Šis kažkur kelis kartus skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Netrukus R. kartu su vienu iš savo draugų, kurį visi vadino „H.“ kažkur pasišalino. Jų nebuvo 7 gal 10 minučių. Prieš jiems išeinant H. paklausė jo ir J., ar turi pinigų. Jie atsakė, kad neturi. Su jais liko vienas vaikinas, kurio vardas buvo R.. Kartu su R. ir H., jei gerai pamena, atėjo dar keturi nepažįstami vaikinai. J. K. garsiai diskutavo, kad reikia važiuoti kartu su jais į miestą, tačiau prie jo priėjęs H. pasakė „niekur jūs nevažiuosite“ ir dešinės rankos plaštaka trinktelėjo J. K. per pakaušį. Jie su J. K. atsisveikino su vaikinais pradėjo eiti takeliu. Tuomet išgirdo, kaip R. garsiai pasakė „judam“. Vaikinai pradėjo eiti jiems iš paskos. Netoli saugomos automobilių stovėjimo aikštelės visi stabtelėjo. R. dar kartą paprašė J. K. leisti pasinaudoti jo telefonu. J. jam padavė atblokuotą telefoną. R. skambino, tačiau vėl aiškino, kad negali prisiskambinti. Laikydamas rankoje J. K. mobilaus ryšio telefoną Ro. rankos kumščiu trenkė J. į pilvą. Nuo gauto smūgio J. K. susirietė. Kas toliau įvyko nematė, nes puolė bėgti. Supratęs, kad toliau nepabėgs, netrukus sustojo. Atsisukęs pamatė, kad jį vejasi H. ir R.. Pribėgęs H. užsimojo kumščiu, norėdamas jam trenkti. Tada R. pasakė, kad nereikia mušti, kad ir taip atiduos telefoną. R. liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Jis buvo labai išsigandęs ir, bijodamas būti sumuštas, atidavė R. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“. R. turint telefoną H. vėl užsimojo kumščiu ir pasakė, kad jie kam nors papasakos, tai jie jį primuš. R. sakė niekam nesakyti apie įvykį. R. dar pasiteiravo, ar neturi telefono dokumentų, jam atsakė, kad neturi ir jie abu nubėgo link tos vietos, kur paliko J.. Sugrįžus į namus apie užpuolimą papasakojo mamai ir kreipėsi i policiją. 2013 m. lapkričio 27 d. ar 28 d., netoli savo mokyklos sutiko telefoną iš jo pagrobusį vaikiną, vardu R., kuris pasakė: „O, sveikutis. Kas mus paskundė? Aš tai tau nieko nedarysiu, bet, jeigu būtum ant manęs parašęs pareiškimą, tai primuščiau ir pripjaučiau“.
Ikiteisminio tyrimo metu, iš pateiktų fotonuotraukų P. M. atpažino kaltinamąjį H. R., kuris grasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir kaltinamąjį R. D., kuris iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2013 lapkričio 22 d. iš mokyklos grįžęs jaunesnysis sūnus Paulius papasakojo, kad kartu su J. K. einant iš mokyklos miškelyje, esančiame tarp Pašilaičių ir Justiniškių, juos užpuolė nepažįstami vaikinai. Pagrasinę panaudoti fizinį smurtą iš sūnaus atėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“. Telefonas įsigytas „Bitės Lietuva“ salone ir kartu su „BITĖ Lietuva“ abonentine „SIM“ kortele kainavo 602 Lt.. SIM kortelę vertina 20 Lt. Dėl įvykio padaryta 622 Lt. turtinė žala. Telefonas apdraustas „Multi Risk Indemnity Company“. Sūnus naršė socialiniame tinklalapyje „Facebook“ ir ten rado vaikinuką, kurio socialinė paskyra pavadinta „H. R. (H.)“. Tai šis vaikinas, kartu su kitu vaikinu, kurio vardas R. atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. pateikė 5000 eurų civilį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, teismas daro išvadą, kad R. B., R. D. ir H. R. įvykdė plėšimą. J. K. paaiškino, kad R. B. kelis kartus jo prašė leisti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu. Paskutinį kartą gavęs iš jo telefoną, jo nesugrąžino ir jam smogė. Jam gulint ant žemės, jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, jis buvo mušamas ir spardomas. J. K. nurodė, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo ir H. R.. R. B. prisipažino, kad sudavė J. K. ir iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, kuris vėliau buvo realizuotas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu H. R. prisipažino, kad jam su R. D. sugrįžus prie R. B., šalia jo ant žemės gulėjo nukentėjusysis J. K., kuriam jis kumščiu trenkė per rankas, o R. B. įspyrė. Nukentėjusysis P. M. patvirtino, kad jis matė, kaip R. B. sudavė smūgį J. K., todėl jis išsigandęs pabėgo. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kurį panaudojo kaltinamieji R. B. ir H. R. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys ir iš J. K. atėmė jo motinai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. J. K. nustatytus kūno sužalojimus patvirtina specialisto išvada. J. K. teigė, kad jį mušė ne tik R. B. ir H. R., tačiau ir kiti su jais buvę jam nepažįstami asmenys. Įvertinus šiuos nukentėjusiojo parodymus, teismas daro išvadą, kad fizinį smurtą kaltinamieji naudojo būdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais.
Nukentėjusysis P. M. teigė, kad jį pasiviję R. D. ir H. R. jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau pagrasinę jį nedelsiant panaudoti iš jo atėmė jo motinai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiojo P. M. parodymus patvirtino ir R. D. bei H. R.. Pastarasis neneigė, kad pavijęs P. M., jis užsimojo, ketindamas jam smogti, tačiau R. D. pasakė, kad to daryti nereikia ir liepė P. M. atiduoti telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. patvirtino, kad kol P. išsitraukė ir jam perdavė savo telefoną bei jį atblokavo, H. R. kumštis buvo prie Pauliaus veido. Šie duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamieji H. R. ir R. D. grasindami tuojau pat panaudoti fizinį smurtą užvaldė P. M. motinai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Visi kaltinamieji įvykdė baigtas nusikalstamas veikas, nes iš J. K. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo realizuotas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. iš P. M. pagrobtą telefoną „Samsung Galaxy Ace“ IMEI (duomenys neskelbtini) grąžino tyrėjai. Telefonas buvo apžiūrėtas. Kadangi nukentėjusiojo P. M. motina J. M., motyvuodama tuo, kad telefono ekranas įskilęs, atsisakė telefoną paimti, telefonas buvo perduotas saugoti Į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą (kvito Nr. 6PK 000814)
Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo J. K. pateikė 86.87 litų (25.15 eurų) civilinį ieškinį. Ieškinys tenkinamas pilnai, nes jis pagrįstas rašytiniais dokumentais. Minėta pinigų suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. B., R. D. ir H. R..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. K. motina R. K. pateikė 410 litų (118,74 eurų) ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrobto ir negrąžinto telefono ir 1590 litų (460.50 eurų) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji pareiškime nurodė, kad sūnui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po užpuolimo sūnus patyrė didelį stresą, jis bijo vaikščioti gatvėmis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. pateikė telefono įsigijimo dokumentus. Telefonas įsigytas 2012-06-20 ir jo kaina buvo 602 litų. Telefonas buvo įsigytas išsimokėjimui per 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį „AB Bite Lietuva“ mokant po 50 litų. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. atsisakė paimti kaltinamojo R. D. į tyrimo įstaigą atneštą iš jos sūnaus pagrobtą mobilaus ryšio telefoną. Ji nurodė, kad grąžinamo telefono ekranas įskilęs. Pagrobto telefono praradimo išlaidas jai kompensavo draudimo bendrovė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu bei pradėjus nagrinėti bylą teisme nepateikė civilinio ieškinio, dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Perdavus bylą į teismą, prieš įrodymų tyrimo pradžią nukentėjusioji J. M., būdama nepilnamečio P. M. įstatyminė atstovė pateikė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. D. mokėjimo pavedimu nukentėjusiajai R. K. pervedė 150 eurų jai padarytai turtinei žalai atlyginti. Kadangi R. K. pateikė 118,74 eurų civilinį ieškinį, dėl jai padarytos žalos atlyginimo, todėl teismas daro išvadą, kad į jos sąskaitą pervedus 150 eurų jai padaryta žala atlyginta ir tai laikytina, kad procesas dėl R. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo nutraukiamas.
R. K. pateikė 460.50 eurų, o J. M. 5000 eurų civilinius ieškinius dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus kaltinamųjų įvykdyto nusikaltimo sunkumą, kilusias pasekmes, teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosios bylose, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad R. K. pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, o J. M. iš dalies. Teismas nukentėjusiosios J. M. prašomą priteisti sumą mažina iki 500 eurų.
Kaip minėta, nukentėjusiajai R. K. kaltinamasis R. D. pervedė 150 Eur turtinei žalai atlyginti. R. K. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 118,74 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. R. K. pervedė 31,26 Eur didesnę sumą nei R. K. dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė žala, minėta suma mažintinas R. K. pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir solidariai iš kaltinamųjų R. D., H. R. ir R. B. R. K. naudai priteistina 429,24 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. D. nukentėjusiajai J. M. pervedė 185 Eur žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nereiškė, minėta 185 Eur suma mažintina J. M. priteistina suma dėl neturtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš kaltinamųjų R. D., H. R. ir R. B. nukentėjusiajai J. M. priteistina 315 Eur neturtinė žala.
Kaltinamųjų R. D., H. R. ir R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. Jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, 2014-01-28 mokėsi Vilniaus Statybininkų rengimo centre ir buvo lietuvių kalbos pamokoje. Prasidėjus pertraukai, pasiliko klasėje, paskambinus mamai, atsiprašė mokytojos ir išvyko į suplanuotą susitikimą. Nukentėjusiojo V. R. planšetinio kompiuterio neėmė ir, kas tai galėjo padaryti, jis nežino.
Apklausta teisme nukentėjusioji V. A. paaiškino, kad 2013 metų pabaigoje nupirko sūnui planšetinį kompiuterį, kuris vėliau buvo iš jo pavogtas. Kompiuteris buvo pirktas naujas iš parduotuvės. Pagrobtas kompiuteris negrąžintas ir turtinė žala neatlyginta. Kompiuteris buvo pagrobtas sūnui mokantis Vilniaus Statybininkų rengimo centre.
Apklaustas teisme nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad 2014-01-28 atėjęs į Statybininkų rengimo centrą, kur lankė pamokas, atsinešė planšetinį kompiuterį. Pagal tvarkaraštį iš eilės buvo dvi lietuvių kalbos pamokos. Kompiuterį jis matė prieš pirmą pamoką. Pamokai pasibaigus, pertraukos metu išėjo iš klasės. Išeidamas nežiūrėjo, ar kompiuteris yra kuprinėje. Pasibaigus antrai lietuvių kalbos pamokai, neradęs kuprinėje kompiuterio, apie tai pranešė mokytojai. Mokytoja pasakė, kad pasibaigus pirmai lietuvių kalbos pamokai, per pertrauką klasėje pasiliko M. B.. Klasės durys tuo metu buvo užrakintos. Jis pats asmeniškai nematė, ar M. B. buvo pasilikęs klasėje per pertrauką, ar su visais mokiniais išėjo iš klasės.
Apklaustas teisme liudytojas S. M. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad mokosi Vilniaus Statybininkų rengimo centre. Kartu su juo vienoje klasėje mokosi ir V. R.. 2014-01-28 Vilniaus statybininkų rengimo centre jis dalyvavo lietuvių kalbos pamokose. Tą dieną V. R. turėjo planšetinį kompiuterį, kurį laikė savo kuprinėje. Kad buvo pavogtas V. R. kompiuteris, sužinojo dieną iš auklėtojos. Kas ir kada pavogė kompiuterį, nematė. Kas tai galėjo padaryti, nežino. Pertraukų metu lietuvių kalbos kabinetas yra rakinamas. Kabinetą užrakindavo lietuvių kalbos mokytoja. Kiek jis atsimena, tarp lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalbos kabinete buvo pasilikęs M. B.. Jis buvo užrakintas minėtame kabinete, nes sakė, kad nori miegoti. Kiek pamena, po vagystės M. B. nebevaikščiojo į pamokas, tai yra mokyklos nelankė maždaug apie savaitę laiko. Po vagystės M. B. nesigyrė turintis planšetinį kompiuterį.
Apklausti teisme liudytojai J. Š., A. J., A. D., paaiškino, kad nematė, kaip buvo pagrobtas V. R. priklausantis planšetinis kompiuteris ir nežino, kas tai galėjo padaryti.
Apklausta teisme liudytoja L. T. paaiškino, kad jai žinoma, jog Vilniaus statybininkų rengimo centre iš V. R. buvo pagrobtas kompiuteris. Įtarimai krito ant M. B., tačiau tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų nebuvo. Į mokyklą iškviestas M. B. ir jo mama viską neigė.
Apklausta teisme liudytoja I. G. paaiškino, kad 2014-01-28 Vilniaus statybininkų rengimo centre turėjo dvi lietuvių kalbos pamokas. Jos buvo viena po kitos. Pasibaigus pirmai pamokai, visi mokiniai išėjo iš klasės. Klasėje pasiliko tik M. B., kuris skundėsi, kad jam skauda galvą. Iš pradžių ir ji taip pat išėjo iš klasės, tačiau po kelių minučių sugrįžo. Jai sugrįžus M. B. pareiškė, kad jam skubiai reikia išeiti iš pamokų, nes paskambino mama ir išėjo iš klasės. Pasibaigus pertraukai, į klasę atėjo mokiniai. Prieš prasidedant pamokai, V. R. pareiškė, kad dingo jo planšetsinis kompiuteris, kurį jis turėjo pasibaigus pirmai lietuvių kalbos pamokai. Apie įvykį buvo pranešta mokyklos administracijai ir policijai. Į mokyklą buvo iškviestas M. B. ir jo mama, tačiau jie nepripažino, kad M. B. pagrobė kompiuterį.
Apklausta teisme kaltinamojo M. B. mama liudytoja V. B. patvirtino, kad jai žinoma, kad tuo metu, kai jos sūnus mokėsi Vilniaus Statybininkų rengimo centre, sūnus buvo įtariamas pavogęs planšetinį kompiuterį iš bendramokslio. Liudytoja patvirtino, kad asmeniškai peržiūrėjo sūnaus daiktus, bet jam nepriklausančio planšetinio kompiuterio nerado. Tą dieną ji paskambino sūnui ir paprašė, kad jis anksčiau išeitų iš mokyklos, nes turėjo vykti į suplanuotą susitikimą.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką numatytą baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. prokuroras įrodinėjo prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta (surinkta) tiesioginių įrodymų, leidžiančių teismui padaryti kategorišką išvadą, kad M. B., 2014-01-28 būdamas Vilniaus mieste Statybininkų rengimo centre pagrobė V. R. priklausantį planšetinį kompiuterį.
Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad V. R. planšetinio kompiuterio negrobė. Kaltinamasis neneigė, kad per pertrauką buvo vienintelis pasilikęs klasėje. Paskambinus motinai, iš klasės išėjo. Tokius kaltinamojo parodymus, apie skambutį ir sutartą susitikimą patvirtino ir kaltinamoji motina V. B.. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nesiėmė priemonių, kad būtų patikrintos kaltinamojo mobilaus ryšio telefono išklotinės, siekiant nustatyti, ar jam tikrai tuo metu skambino mama. Teismas neturi galimybės toje dalyje atmesti kaltinamojo parodymus ar juos vertinti kritiškai ir daryti išvadą, kad kaltinamasis, nelaukdamas antros lietuvių kalbos pamokos pradžios pasišalino iš klasės, nes su savimi turėjo V. R. planšetinį kompiuterį ir su juo stengėsi kuo greičiau palikti Vilniaus Statybininkų rengimo centro patalpas. V. R. pareiškus apie planšetinio kompiuterio dengimą, į mokymo centrą nedelsiant buvo iškviestas kaltinamasis M. B. ir jo mama V. B.. Kaltinamasis nepripažino, kad pagrobė planšetinį kompiuterį, jo mama teigė, kad apieškojo sūnaus daiktus, tačiau jam nepriklausančių daiktų nerado. Byloje nėra duomenų, kad būtų kaltinamojo gyvenamoje vietoje būtų atlikta krata, stengiantis surasti galimai iš V. R. pagrobtą kompiuterį.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 17 Vilniaus Statybininkų rengimo centro moksleivių, kaltinamojo bendraklasių. Dalis iš apklaustų liudytojų galimos vagystės įvykdymo metu net nebuvo mokykloje. Įvykio metu lietuvių kalbos pamokose buvę liudytojai aiškino, kad nematė, kaip buvo pagrobtas V. R. priklausantis planšetinis kompiuteris. Dalis liudytojų išsakė prielaidas, kad tai galėjo padaryti M. B., nes pamokos metu jis sėdėjo už V. R. ir iš jo kuprinės galėjo ištraukti planšetę. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos mokytojos, liudytojos L. T. ir Irena Gasiulytė patvirtino, kad tiesioginių įrodymų, jog planšetę pagrobė M. B., nebuvo. Įtarimai ant jo krito tik todėl, kad V. R. teigė, jog pasibaigus pirmai lietuvių kalbos pamokai planšetę jis turėjo, o sugrįžęs po pertraukos į klasę jos neberado, o per pertrauką klasėje buvo pasilikęs tik vienas kaltinamasis M. B.. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti V. R. parodymų, jog pasibaigus lietuvių kalbos pamokai jis planšetę paliko klasėje. Liudytojai galėjo patvirtinti, kad tą dieną V. R. turėjo planšetę ir kad ji vėliau dingo. Tokiu būdu lieka nepaneigta aplinkybė, jog pats V. R. dėl tam tikrų, tik jam vienam žinomų aplinkybių pats išsinešė iš klasės planšetę ir vėliau pareiškė, kad ji dingo. Lieka nepaneigta, kad planšetę galėjo paimti ir kiti asmenys ar asmuo, kurie pasibaigus pirmai lietuvių kalbos pamokai išeidinėjo iš klasės ir galėjo praeiti pro V. R. kuprinę, kurioje, anot nukentėjusiojo, jis paliko planšetę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis M. B. pagrobė V. R. planšetinį kompiuterį, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, todėl pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinamasis M. B., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 d., turi būti išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. nukentėjusiosios V. A. 550 litų (160 eurų) civilinis ieškinys atmestinas.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. D. dėl narkotikų disponavimo savo kaltę pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2014-08-29 Vilniaus mieste, Kudirkos aikštėje, iš jam nepažįstamo asmens įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes, tačiau jos nespėjo suvartoti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. D. pripažino pateiktą įtarimą ir paaiškino, kad 2014-08-29 apie 16.00 val. susitiko su R. B.. Prieš susitinkant su R. B., tą pačią dieną rūkė „žolę“ ir jos turėjo savo rankinėje. Planavo kartu su R. B. parūkyti, tačiau nespėjo, nes prie jų priėjo policijos pareigūnai. Juos patikrinę pareigūnai pas jį rankinėje surado „žolės“. Narkotinę medžiagą „žolę“ įsigijo 2014-08-29 apie 13.00 val. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, iš jam nepažįstamo jaunuolio. Už „žolę“ sumokėjo 40 litų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad 2014-08-29 buvo susitikęs su R. D.. Tai, kad R. su savimi turėjo narkotinės medžiagos, jis nežinojo.
Apklaustas teisme policijos pareigūnas, liudytojas D. V. paaiškino, kad teismo nagrinėjamo įvykio jis neatsimena ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad 2014-08-29 patruliavimo metu, skverelyje, esančiame šalia namo, Gabijos g. 32, Vilniuje, pastebėjo du jaunuolius, kurie sukėlė įtarimą. Jaunuolių veidai buvo išbalę, o jie patys atrodė apsvaigę, jautėsi narkotinių medžiagų kanapių kvapas. Patikrinus vieną iš jaunuolių, R. D., jo rankinėje buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama kanapės. R. D. pripažino, kad tai jo medžiaga. Patikrinus kitą vaikiną R. B., jo rankinėje buvo surastas malūnėlis skirtas kanapių smulkinimui.
Specialisto išvadoje Nr. 11-2221(14) aprašomoje dalyje pažymėta, kad tyrimui buvo pateiktas popieriaus lankstinukas su rusvai žalios spalvos augaline medžiaga, skleidžiančia kanapėms būdingą kvapą. Šios augalinės medžiagos masė 0.7858 g. Rezoliucinėje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės(antžeminės dalys). Šių kanapių masė 0.7858 g. Medžiagoje esančios veikliosios medžiagos delta- 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 12%.
Specialisto išvadoje Nr. T-N2279/14(01) nurodyta, kad kaltinamojo R. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. 2014-08-29 medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 14165 pažymėta, kad apžiūrėjus kaltinamąjį R. D., nustatyta, kad jis yra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau apsvaigimas nenustatytas.
Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamąjį R. B. išimtas smulkintuvas bei vokas, kuriame yra tirti pateiktos medžiagos pakuotė perduoti saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą ( kvitas 2015-12-15 Nr. 6PK000815).
Specialisto išvadoje 11-2221(1411-2221(14) nurodyta, kad 0.05 g. tirti pateiktų kanapių sunaudota tyrimui. Likusios po tyrimo kanapės (0.7358 g.) kaip kontrolinis pavyzdys saugomos LTEC.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo R. D., liudytojo D. V. parodymus, specialisto išvados duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, neturėdamas teisėto pagrindo disponavo, laikė narkotinę medžiagą ir įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad R. D. prisipažino įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus pas R. B. surastas smulkintuvas bei vokas, kuriame yra tyrimui pateiktos medžiagos pakuotė, turi būti sunaikinti.
Skirdamas M. B., R. B., R. D., H. R. bausmes, teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 90 str., 91, nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
M. B., būdamas nepilnamečiu, įvykdė dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas. Iki jų įvykdymo teistas nebuvo, tačiau šiuo metu teistas 3 kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataiso namuose. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs M. B. asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nenorą laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, polinkį daryti nusikaltimus, daro išvadą, kad už įvykdytus nusikaltimus M. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., subendrinama su 2016-06-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
R. B., būdamas nepilnametis įvykdė dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre. Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. B. asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad už įvykdytus nusikaltimus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jo atžvilgiu taikytinos baudžiamojo kodekso 92 str. nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.
R. D., būdamas nepilnametis įvykdė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba ir mokosi. Teismas, įvertinęs R. D. asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad už įvykdytus nusikaltimus jis baustinas laisvės atėmimo bausme, o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausme. R. D. atžvilgiu taikytinos BK 92 str. nuostatos ir subendrinus jam paskirtas bausmes, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo R. D. mama V. D. prašė teismo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigdama, jog sūnaus elgesys ir jis pats kaip asmenybė kardinaliai pasikeitė. Sūnus dirba ir pats save išlaiko, pakeitė gyvenamąją vietą, nebendrauja su buvusiais draugais. Sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras Gedvydas Vaivada neprieštaravo V. D. prašymui, kad jos sūnus būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). LR BK 40 str. 1 d. taip pat nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 3 d. numato, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (LAT nutartys 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. D. įvykdė tris savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas), todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą.
H. R., būdamas nepilnametis įvykdė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Iki jos padarymo teistas nebuvo. Šiuo metu jo atžvilgiu vykdomas įsitesėjęs teismo nuosprendis, kuriuo H. R. pripažintas kaltu pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius baudžiamojo kodekso 92 str. bausmės vykdymas atidėtas. H. R. baustas administracine tvarką, dirba ir mokosi Vilniaus Statybininkų rengimo centre. Teismas, įvertinęs H. R. asmenybę, jo įvykdytą nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad už nusikaltimo numatyto baudžiamojo kodekso 180 sr.1 d. įvykdymą jis baustinas laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinama su 2016-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. H. R. atžvilgiu taikytinas baudžiamojo kodekso 92 str. nuostatos, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas A. G. atžvilgiu) ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą, baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas M. S. atžvilgiu) ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. M. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., M. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2016-06-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę ir subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą pagal 2016-06-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Paskelbus nuosprendį panaikinti M. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kitos kardomosios priemones neskirti, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
M. B., vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. išteisinti pagal baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas J. S. atžvilgiu).
M. B., vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. išteisinti pagal baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (V. A. turto pagrobimas).
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.(plėšimas A. G. atžvilgiu), ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas J. K. atžvilgiu) ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., R. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirta bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-11-22 iki 2013-11-23.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 92 str. R. B. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, R. B. paskirti sekančias auklėjimo priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį toliau tęsti mokslą (duomenys neskelbtini), per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nebus trukdoma jo mokslui ar darbinei veiklai, ir per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą.
R. B., vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. išteisinti pagal baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas J. S. atžvilgiu).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. B. taikytas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas J. S. atžvilgiu) ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas P. M. atžvilgiu) ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., ir nubausti 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., R. D. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 92 str. R. D. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 82 str., 87 straipsniu R. D. paskirti elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį toliau dirbti ir per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nebus trukdoma darbui ar mokslui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. D. taikytas kardomąsias priemones: nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.
H. R. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas J. K. ir P. M. atžvilgiu) ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. H. R. paskirtą bausmę subendrinti su 2016-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę ir subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti H. R. atžvilgiu baudžiamojo kodekso 92 str. ir 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, H. R. paskirti sekančias auklėjimo priemones elgesio apribojimą 12 (dvylikai mėnesių) įpareigojant toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini), per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val. jei tai nesusiję su jo mokslu, darbu ar gydymuisi sveikatos priežiūros įstaigose ir per 3 (tris) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti H. R. paskirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą tėvams prižiūrėti.
R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš R. D., H. R. ir R. B. nukentėjusiosios R. K. naudai priteisti 429,24 Eur.
Procesą dėl R. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl 118,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.
J. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš R. D., H. R. ir R. B. priteisti 315 Eur.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl J. K. gydymo išlaidų tenkinti pilnai. Iš H. R. ir R. B. solidariai priteisti 86.87 litus (25.15 eurus)
Vilniaus teritorinės ligonių civilinį ieškinį dėl A. G. gydymo išlaidų tenkinti pilnai. Iš M. B. ir R. B. solidariai priteisti 115.97 litus (33.58 eurų)
Daiktus reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti: telefoną „Samsungt Galaxy Ace“ saugomą Vilniaus VPK saugojimo kameroje kvito Nr. 6PK 000814, smulkintuvą ir voką su medžiagos pateiktos tyrimui pakuote, saugomus Vilniaus apskrities AVPK saugojimo kameroje, kvito Nr. 6PK 000815, likusias po tyrimo kanapes (0.7358 g.), kaip kontrolinis pavyzdys saugomos LTEC, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.