Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei I. V., ieškovės atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovui A. P., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. P., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažino, pasirašė ieškinio pripažinimo standartinį pareiškimą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovė su mažamečiais vaikais nuo 2014-02-13 gyveno Kauno Kartų namuose. Nuo 2015-01-30 išvyko savarankiškai gyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovui pripažinus tėvystę, priteistina ieškovės prašoma išlaikymo suma (b.l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė I. V., gimimo liudijime tėvas nenurodytas (b.l. 55).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

CK 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Šioje byloje atsakovas tėvystę pripažino, pasirašė ieškinio pripažinimo formą pagal LR CPK 42 str. 1 d., todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad nepilnamečio D. V. poreikiams per mėnesį reikalinga 215 Eur suma, kurią sudaro: higienos priemonės, sauskelnės – 34 Eur, maistas – 49 Eur, vitaminai, vaistai - 34 Eur, drabužiai – 58 Eur, lavinimo priemonės – 10 Eur, komunalinės paslaugos – 14 Eur, transportas – 14 Eur (b.l. 6). Atsakovas vaiko poreikių neginčijo. Nors ieškovė įrodymų pagrindžiančių vaiko porekius nepateikė, tačiau kadangi vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, sveikatinimas, lavinimas, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtini ir jiems tenkinti ieškovės nurodyta suma yra reali, nes ieškovė geriau nei kas kitas žino, kokia pinigų suma reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, nes kartu su juo gyvena ir nuolat rūpinasi vaiku. Be to, ieškovės nurodyta suma vaiko poreikiams tenkinti yra netgi mažesnė už Kasacinio teismo praktikoje nurodytą orientacinį kriterijų, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011)

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei 2013 m., 2014 m. buvo skiriamos išmokos vaikui, vidutiniškai mėnesiui 80 Eur (b.l. 12). VSDFV pažyma patvirtina, kad ieškovei laikotarpiu 2014-03-01 – 2015-08-31 buvo mokama motinystės pašalpa, kurios dydis kito (nuo 136 Eur iki 232 Eur) ir našlaičio pensija (apie 75 Eur) (b.l. 13-15, 38-39).

VSDFV duomenimis atsakovas nedirba (b.l. 30). Teismo posėdyje paaiškino, kad turto neturi.

Ieškovė ir atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. 2015 m. vasario 3 d. sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas po 86,89 Eur (b.l. 83-85).

Nors pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes ji gauna nuolatines pajamas, tačiau atsakovas, būdamas jaunas darbingas vyras, neturintis sveikatos sutrikimų (tokių įrodymų į bylą nepateikta), turi tokią pačią pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kaip ir ieškovė. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai. Nors šiuo metu atsakovas nedirba, tačiau tai jo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą. Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų neturėjimas ir tokie argumentai nelaikyti teisiškai pagrįstais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovui neįrodžius, kad jo materialinė padėtis sunki ir nepaneigus ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis išlaikymo vaikui neteikia, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečiui D. V. išlaikymą po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-04-23) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina I. V., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-26 iki 2015-04-22, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 90 Eur, iš viso 720 Eur. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo jo gimimo.

Atsakovas teigė, kad šalims gyvenant kartu prie vaiko išlaikymo prisidėjo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Neabejotina, kad ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu vaikui taip pat reikėjo drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, maisto, vaistų, vitaminų. Kadangi D. V. yra tik pusantrų metų amžiaus vaikas, vertintina, kad jo poreikiai nuo gimimo iš esmės nesikeitė ir jiems tenkinti buvo reikalinga nemažesnė suma kaip ir šiuo metu.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kaip jau minėta atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnamečiui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų buvusi blogesnė nei šiuo metu. Todėl teismo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turėjo galimybę teikti 90 Eur išlaikymą vaikui kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu neabejotinai reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnamečio poreikius, atsakovas neįrodė, kad išlaikymą teikė, iš atsakovo priteistinas 720 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-08-26 iki 2015-04-22, skaičiuojant po 90 Eur už mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio motina – I. V., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 95 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 32,40 Eur už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (90 Eur x12 x3 proc.), 21,60 Eur (720 Eur x 3 proc.) už priteistą išlaikymo įsiskolinimą) ir 4,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 99,40 Eur (CPK 88 str. 1 d., 5 p., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 251,87 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (LR CPK 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš visiškai.

Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. V., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), jo sūnus.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. V., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-04-23) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuoti kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. V., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2014-08-26 iki ieškinio padavimo (2015-04-23).

Paskirti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,40 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 251,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.