- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-954-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02376-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rovena“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Mylios“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-374/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rovena“ ieškinį atsakovui E. P., tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Mylios“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rovena“ ir atsakovas E. P. 2015 m. sausio 8 d. sudarė darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas ieškovės įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi. Su atsakovu 2015 sausio 9 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Vykdant užsakovės (trečiojo asmens) UAB „Mylios“ užsakymą, Vokietijoje atsakovui vežant krovinį, 2016 m. kovo 29 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas vienas automobilis. Dėl apgadinto turto užsakovė 2016 m. liepos 8 d. pateikė ieškovei pretenziją atlyginti 14 958,15 Eur žalą, kurią ieškovė trečiajam asmeniui atlygino. Ieškovės, kaip vežėjos, civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, kuriai draudikas išmokėjo 10 762,48 Eur draudimo išmoką.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo regreso tvarka 4195,67 Eur žalos atlyginimo, kurio nepadengė draudikas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, ekspertizės atlikimo išlaidas ir atstovavimo išlaidas.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti ieškovei 2500 Eur nuostolius (draudiko išskaitą). Nurodė, kad nesudarė tinkamų sąlygų jam sąlygų kroviniui gabenti (jo aukščiui nustatyti), pagal materialinės atsakomybės sutartį jis turi atlyginti tik draudiko išskaitą (frančizę), žala padarė dėl neatsargumo, todėl yra pagrindas ją mažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkinto visiškai: priteisė ieškovei UAB „Rovena iš atsakovo E. P. 4195,67 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 63 Eur žyminį mokestį, 1370 Eur už advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas, 805,86 Eur ekspertizės išlaidas, valstybei iš atsakovo 30,78 Eur pašto išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl žalos dydžio, todėl ieškovės prašymu teismas paskyrė apskaitos audito ekspertizę. Ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Rovena“ pagal 2016 m. liepos 8 d. pretenziją atlygino trečiajam asmeniui UAB „Mylios“ 14 958,15 Eur dydžio nuostolius, šių nuostolių atlyginimą patvirtina tos pačios dienos tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas Nr. 09/08-1 bei 2016 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktas.
6. Teismas nustatė, kad žala padaryta 2016 metais, galiojant senai Darbo kodekso redakcijai, todėl nagrinėdamas bylą vadovavosi pastarojo kodekso nuostatomis. Pažymėjo, kad pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra turtinės žalos, susietos su darbo pareigų vykdymu, padarytos kitam darbo teisinio santykio subjektui, atlyginimas (DK 245 str.). Darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, jei su jais sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas su ieškove pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Tai reiškia, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už žalą, padarytą dėl savo kaltės. Atsakovas iš esmės savo kaltės neginčijo, tik nurodė, kad iš dalies kaltas ir pats darbdavys, kuris neaprūpino reikiamomis priemonėmis krovinio gabaritams nustatyti.
7. Ieškovė, sudarydama krovinio vežimo sutartį, prisiėmė visišką atsakomybę už krovinio išsaugojimą. Patikėdama krovinį gabenti atsakovui, tikėjosi, kad šis elgsis kaip apdairus, patikimas darbuotojas, tinkamai atliekantis pareigas, numatytas darbo sutartyje. Atsakovas buvo pakankamai patyręs vairuotojas, vykęs ne į vieną reisą, turintis pakankamai praktikos vežant didelių gabaritų krovinius. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir aplaidžiai, kas prilyginama tyčiniams jo veiksmams, dėl ko buvo apgadintas vežamas krovinys. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė, sumokėjusi UAB „Mylios“ patirtus nuostolius, įgijo regreso teisę reikalauti atlyginimo iš asmens, dėl kurio veiksmų buvo padaryta žala, t. y. iš atsakovo. Ieškovės prašomos priteisti žalos dydį pagrindžia atliktos apskaitos audito ekspertizės išvados, kurių atsakovas neginčijo. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įtikinamų įrodymų ir tinkamai neargumentavo savo paaiškinimų, kodėl nesilaikė elementarių taisyklių vežant tokių gabaritų krovinius. Todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė neatleidžia darbuotojo nuo materialinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti iš atsakovo priteistos žalos atlyginimą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas dirbo pas ieškovę vairuotoju ekspeditoriumi, su atsakovu 2015 m. sausio 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis, dirbti atsakovas pradėjo 2015 m. sausio 9 d. Tą pačią dieną su atsakovu pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 123. Darbo sutartis nutraukta 2016 m. spalio 6 d. pagal DK 172 straipsnio 1 dalį. Žalos atsiradimo atveju ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai, žala susijusi su darbo veikla. Paties žalos fakto atsakovas neginčija, tačiau nesutinka su teismo priteistos žalos dydžiu.
1.2. Sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės apimties, esant sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, svarbu išsiaiškinti šios sutarties sąlygų turinį. Darbo santykiuose kaip bendroji taisyklė yra įtvirtintas ribotos darbuotojo materialinės atsakomybės principas. Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė pagal sutartį - šio principo išimtis. Tai suponuoja, kad nuostatos, apibrėžiančios didesnę darbuotojo turtinę atsakomybę, turi būti aiškios ir tikslios, jų turinys negali būti aiškinamas per plačiai, o sudarydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojas turi suprasti savo pareigas dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino tarp šalių pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygų turinio bei tinkamai neįvertino jo nustatymui reikšmingų bylos aplinkybių.
1.3. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė savo atsakomybę buvo apdraudusi ERGO Insurance SE vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės draudimu (Draudimo liudijimas Nr. 710- 932-0269875). Draudimo priede nurodyta, kad draudiko taikoma išskaita pretenzijai 5 procentai nuo žalos dydžio, bet ne mažiau kaip 2500 Eur (3 punktas). 2016 m. rugsėjo 19 d. ERGO Insurance SE Sprendimu dėl 2016 m. kovo 29 d. įvykio ieškovei UAB „Rovena“ draudimo išmoka apskaičiuota sekančiai: remonto sąskaita 12 679,67 Eur; sąskaita už patikrą 582,81 Eur; išskaita pagal priedą Nr.4 – 2500 Eur; viso draudimo išmoka 10 762,48 Eur. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu darbdavio nuostolius atlygina draudimo kompanija, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui draudimo frančizės (išskaitos) sumą.
1.4. Sudarydamas darbo sutartį ir pasirašydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį, atsakovas buvo informuotas, jog ieškovė, kaip vežėjas, yra apdraudusi savo veiklą vežėjo civilinės atsakomybės draudimu; atsakovui buvo pateiktas ieškovo ir draudiko sudarytos vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu išduotas draudimo liudijimas. Taigi, ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi prievolę apdrausti krovinį visą vežimo laikotarpį, ir, atsiradus žalai. Tai reiškia, kad reikalavimas ją atlyginti bus nukreiptas draudėjui, o atsakovas (darbuotojas) įsipareigoja atlyginti darbdaviui draudimo frančizės (išskaitos) sumą. Todėl apeliantas sutinka atlyginti 2500 Eur dydžio žalą, nes taip nurodyta materialinės atsakomybės sutartyje..
1.5. Nagrinėjamu atveju visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygos yra nepakankamos išvadai, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kai atsakovui turėtų būti taikoma visiška materialinė atsakomybė už apgadintą krovinį, nes sutarties sąlygos neatitinka aiškumo ir tikslumo kriterijų. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties turinys nesuponuoja išvados, jog atsakovui buvo aiškiai ir suprantamai nustatyta, kad gabenamų krovinių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 255, 256 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja sąlygos atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę.
1.6. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo atveju DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė darbo ginčą nagrinėjančiam organui (taip pat ir teismui) sumažinti iš darbuotojo išieškotinos darbdaviui atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į lėmusias žalos atsiradimą aplinkybes bei į atsakovo turtinę padėtį. Atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas tuo atveju, jei žala padaryta darbuotojo tyčia. Taigi, pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą, visų pirma turi būti nustatoma darbuotojo darbdaviui padarytos atlygintinos žalos dydis, o po to, vertinama bei sprendžiama dėl pagrindo sumažinti atlygintinos žalos dydį egzistavimo ir priteistinos žalos dydžio nustatymo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau nepagrįstai nesumažino atlygintinos žalos dydžio.
1.7. Ieškovės teigimu, ji nebuvo įsipareigojusi vairuotojams suteikti specialius įrankius – liniuotes krovinių gabaritams matuoti, nes pačiame automobilyje yra įtaisyti specialūs įrengimai, pagal kuriuos galima nustatyti tinkamus krovinių pervežimui gabaritus. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, ieškovė teismui nepateikė. Taip kaip nepateikė ir jokių konkrečių įrodymų, kaip ieškovė vykdė savo įsipareigojimus, numatytus sutarties 2.2.1 punkte, kuriame nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja sudaryti darbuotojui tinkamas sąlygas jam patikėtoms materialinėms vertybėms saugoti. Iš byloje esančių duomenų visumos darytina išvada, kad ir pati ieškovė ne visiškai tinkamai vykdė savo pareigas, kas galimai turėjo reikšmės nuostolių atsiradimui. Todėl darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB Rovena“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo ir sutiko su 2500 Eur padaryta žala, o apeliaciniame procese ginčija visą žalos dydį.
2.2. Asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą, padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007).
2.3. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išmokėdama ieškovei draudimo išmoką, sutiko su paskaičiuota 12 679,67 Eur dydžio žalos sąmata ir su eksperto vertinimo išlaidomis – 582,81 Eur. Nesutiko su 15 Eur administraciniu mokesčiu, o dėl 1680,67 Eur automobilio prekinės vertės netekimu vadovavosi CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktu ir laikė šiuos nuostolius neatlygintinais pagal CMR konvenciją. Tokiu būdu draudikui pripažinus 13 262,48 Eur žalos dydį ir atėmus iš jo 2 500 Eur dydžio išskaitą, atlygino ieškovei 10 762,48 Eur žalą. Tokiu būdu, atlygintinas regreso tvarka žalos dydis yra 4195,67 Eur, todėl teismas pagrįstai visą sumą priteisė iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
12. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną (2017 m. liepos 1 d.), taikomos šio kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo 2015 m. sausio 8 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 6 d., todėl nagrinėjama ginčui spręsti taikytinos Darbo kodekso nuostatos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.
13. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, kai su juo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, aiškinimo ir taikymo.
14. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje (nurodomos DK normos, galiojusios ginčo teisnių santykių metu) nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012; kt.).
15. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje. Visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejais, be kita ko, nustatyti ir šie atvejai: kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.); kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.).
16. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.
17. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis reglamentuoja DK 256 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; ši sutartis įforminama raštu; joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
18. Aiškinant DK 256 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tam, jog darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015; kt.). Vienas darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis), o tai įpareigoja teismą visais atvejais patikrinti, ar visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-408-248/2017).
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino materialinės atsakomybės sutarties ir jos sąlygų, reglamentuojančių darbuotojo atsakomybės ribas ir sąlygas, kas galėjo turėti reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.
20. Minėta, kad šalys 2015 m. sausio 9 d. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurioje darbuotojo materialinės atsakomybės ir baudų taikymo atvejus reguliuoja trečiasis sutarties skyrius. Pagal sutarties 3.2. punktą darbuotojas įsipareigoja atlyginti visus Darbdavio nuostolius, patirtus dėl jo kaltės, išvardintus 3.2.1. – 3.2.10. papunkčiuose. Sutarties 3.2.9. papunktyje nustatyta, kad darbuotojas atlygina nuostolius, atsiradusius dėl to, jog eismo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju dėl darbuotojo kaltės. Sutarties 3.4. punkte nurodyta, kad tokiu atveju, jei Darbdavio nuostolius atlygina draudimo kompanija, darbuotojas įsipareigoja atlyginti Darbdaviui draudimo franšizės (išskaitos) sumą.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 29 d. eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė savo atsakomybę buvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu, draudikas ir draudėjas (ieškovė) buvo sutarę dėl 2500 Eur draudimo išskaitos (franšizės) (t. 1, b. l. 3, 151-158).
22. Atsižvelgdama į šios nutarties 18-21 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties turinys neleidžia daryti išvados, jog atsakovui buvo aiškiai ir suprantamai nustatyta, kad gabenamų krovinių sužalojimas suponuoja jo pareigą visiškai atlyginti darbdavei atsiradusią žalą, jeigu darbdavio atsakomybė buvo apdrausta, o įvykis pripažintas draudžiamuoju.
23. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir teismo išvada, kad draudikas atsisakė atlyginti 1680,67 Eur automobilio prekinės vertės netekimo išlaidas, kadangi tokių išlaidų atlyginimas nepatenka į CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto reguliavimo sritį. Priešingai nei yra nurodyta, draudimo bendrovė, priimdama 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio, nurodė, kad transporto priemonės prekinės vertės netekimas gali būti apskaičiuotas remiantis pirmine krovinio verte ir pardavimo dokumentais. Kadangi nei vienas iš šių dokumentų nebuvo pateiktas, 1 680,67 Eur suma yra nepagrįsta ir negali būti atlyginta pagal CMR konvenciją (t. 2, b. l. 37-38). Tai reiškia, kad minėtos išlaidos ieškovei nebuvo atlygintos ne todėl, kad taip numato CMR konvencija, bet todėl, kad ieškovė nepateikė draudimo bendrovei reikiamų įrodymų.
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino darbuoto visiškos materialinės atsakomybės sąlygas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovės prašomą atlyginti žalą iki 2500 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai kitokiam bylos rezultatui reikšmė neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pakeitus, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
26. Ieškovė UAB „Rovena“ pirmosios instancijos teisme patyrė 63 Eur žyminį mokestį, 1370 Eur už advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas, 805,86 Eur ekspertizės išlaidas, iš viso – 2238,86 Eur. Atsakovas E. P. – 480 Eur (t. 1, b. l. 85-86, t. 4, b. l. 122). Ieškovės ieškinį patenkinus 40,42 proc., atmetus 59,58 proc., atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
27. Ieškovei UAB „Rovena“ iš atsakovo priteistina 904,95 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina –285,98 Eur, tačiau atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 618,97 Eur.
28. Pirmosios instancijos teisme turėtos pašto išlaidos sudarė 30,78 Eur, atitinkamai iš ieškovės UAB „Rovena“ valstybei priteistina 18,32 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina 12,46 Eur (CPK 96 str.).
29. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės UAB „Rovena“ atstovavimo išlaidos sudarė 270 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliacinį skundą patenkinti visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
30. Ieškovas sumokėjo 126 Eur žyminį mokestį, tačiau jis, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis grąžintinas atsakovui E. P. (CPK 87 str.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB „Rovena“ (j. a. k. 300633083) iš atsakovo E. P. (a. k (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 618,97 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų 97 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Rovena“ (j. a. k. 300633083) 18,32 Eur (aštuoniolika eurų 32 ct), iš atsakovo E. P. (a/k (duomenys neskelbtini) – 12,46 Eur (dvylika eurų 46 ct) pašto išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.“
Grąžinti atsakovui E. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 126 Eur dydžio žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.