Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei N. N.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. T., K. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovės I. T. motinos valdžią į sūnų N. L., gim. (duomenys neskelbtini) atskirti nepilnametį N. L. nuo atsakovo K. L.; priteisti iš atsakovės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos N. L. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės jos nepilnamečio sūnaus N. L. atžvilgiu susidariusį 1 335,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą; padidinti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; nustatyti vaiko gyvenamą vietą laikinosios globėjos R. E. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio N. L. tėvai. Nepilnamečio tėvai gyvena skyriumi. Atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) žinoma nuo (duomenys neskelbtini) kai buvo gautas pirmasis pranešimas apie galimą nepilnamečio N. L. teisių pažeidimą (vaikas pabėgo iš namų). Kiti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus prieš vaiką gauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskutiniai pranešimai susiję su tuo, kad nepilnametis vaikas pabėgo pas močiutę ir nenorėjo grįžti namo pas mamą. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. L. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), jo laikinąją globėja (rūpintoja) paskirta jo močiutė R. E.. Atliekant nepilnamečio N. L. situacijos vertinimą, (duomenys neskelbtini). bendraujant su pačiu nepilnamečiu, šis paaiškino, kad jo patėvis liepia klūpėti ant grindų, tas vyko ne vieną kartą. Vaikas pasakojo, kad patėvis jį pravardžiuoja, vadina atsilikėliu, sako, kad vaiko vieta prie konteinerio. Patėvis jį vežasi pas savo tėvus į Šilalės rajoną ir liepia sunkiai dirbti: ridenti šieno rulonus, krauti malkas. Vaiko teigimu jis su mama sutaria gerai, tačiau mama į tokį patėvio elgesį nereaguoja. Vaikas teigė, kad, jis pas močiutę jau pabėgęs yra nuo pirmadienio (vaikas kalbinamas buvo (duomenys neskelbtini) (penktadienį)), tačiau mama visą tą laiko jo neieškojo ir jam neskambimo. Pokalbio metu vaikas išreiškė pageidavimą pasilikti su senele R. E.. Papildomai su vaiku bendrauta (duomenys neskelbtini) vaikas pasakojo, kad pas močiutę jam yra gerai, nurodė, kad turi artimus ir šiltus ryšius su savo biologiniu tėvu, su kuriuo susiskambina vaizdo skambučiais, kadangi tėvas dirba užsienyje. Vaikas nurodė, kad nenori gyventi motinos namuose, kadangi patėvis jį verčia dirbti, o atsisakius vadina ,,gaidžiu“, silpnapročiu. Dėl galimo fizinio/psichologinio smurto panaudojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas nepilnamečio patėvio Ž. T. atžvilgiu. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, siekiant šeimai padėti įveikti ištikusią krizę, šeimai organizuotas intensyvus pagalbos teikimas – mobiliosios komandos (toliau – MK). Atsakovė sutiko priimti specialistų pagalbą, tačiau atsakovas tokios siūlomos pagalbos atsisakė.

Mobiliosios komandos specialistai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo tiek su atsakove, tiek su pačiu nepilnamečiu. Po intensyvaus darbo su atsakove ir jos sūnumi nustatyta, kad šeimoje yra sutrikę apsauginiai auklėjimo ir priežiūros veiksniai, užtikrinant šeimos pozityvaus elgesio modelį auklėjant vaiką. Nors žinių apie vaikų auklėjimą motina turi, tačiau jos nepakankamos, o turimų žinių galimai mama nemoka derinti praktikoje. Mobiliosios komandos specialistai įtarė, kad mama galimai neatskleidžia tikrosios situacijos šeimoje ir yra linkusi kaltinti vaiko močiutę dėl jos daromos neigiamos įtakos vaikui. Mobiliosios komandos specialistų įžvalgomis motina stengiasi rūpintis savo vaiko gerove, tačiau tai daro nepakankamai, galimai dėl nesugebėjimo suprasti paauglį. Konsultacijų metu mama įvardino sūnaus poreikių aprūpinimą finansine prasme, tačiau specialistai pasigedo emocinių poreikių užtikrinimo vaiko atžvilgiu (vaiko išklausymo, supratimo, meilės rūpesčio). Pats nepilnametis N. L. įvardino, kad mažai sulaukia dėmesio iš šeimos narių. Vaikas teigia, kad jis jaučiasi mažiau mylimas nei jo sesuo, į jo poreikius ir norus neatsižvelgiama. Vaikas taip pat išsakė, jog norėtų, kad mama dažniau jį užstotų ir apgintų konfliktuose su patėviu. MK specialistai nustatė, kad vaikas yra linkęs idealizuoti santykius su savo biologiniu tėvu, nors su juo bendrauja tik telefonu, o gyvai matėsi tik kai vaikas buvo mažas.

Mobiliosios komandos specialistai atvejo vadybininkui, dirbančiam su atsakovės šeima, pateikė rekomendacijas, kuriomis remiantis būtų tęsiamas darbas su šeima, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. 2023 m. rugpjūčio 22 d. vyko pirmasis atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame numatyti šie įpareigojimai: atsakovei lankyti individualias psichologo konsultacijas, siekiant suteikti emocinę paramą dėl situacijos šeimoje; savarankiškai domėtis apie paauglių elgesį, skaityti literatūrą, susijusią su vaikų auklėjimu, ugdyti tėvystės įgūdžius individualiai; lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus; bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais; išlaikyti santykį su sūnumi, bendrauti su juo, domėtis, kaip sekasi vaikui. Po pirmojo atvejo vadybos posėdžio iki ieškinio teismui rengimo ir teikimo dienos, įvyko dar trys atvejo vadybos posėdžiai (2023-09-18, 2023-12-19 ir 2024-04-04), kurių metu buvo aptariama situacija šeimoje bei pokyčiai joje. Į (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdį atsakovė neatvyko. Posėdyje dalyvavęs atsakovas nurodė, kad kreipėsi į mediatorių dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau vaiko motina nesutiko dalyvauti mediacijoje. Atsakovo teigimu jis sūnui N. siūlė vykti gyventi į užsienį (Jungtinę Karalystę), tačiau sūnus vykti gyventi į užsienį atsisakė. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavęs nepilnametis išsakė norą gyventi su močiute ir tėvu. Posėdyje dalyvavusi socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, teigė, kad viso socialinių paslaugų šeimai teikimo metu motina ir jos sutuoktinis (vaiko patėvis) laikėsi priešiškos nuomonės į atvejo vadybos procesą, socialinės pagalbos teikimą, šeimos pagalbos plane rekomenduojamas pagalbos priemones. Socialinės darbuotojos nuomone darbą su motina sunkina pačios motinos nesuvokimas situacijos sudėtingumo, dėl susiklosčiusios situacijos kaltina tarnybas. Mama nededa pastangų, kategoriškai su niekuo nesutinka, tačiau nori, kad vaikas grįžtų į šeimą. Taip pat socialinės darbuotojos teigimu motina nepalaiko bendravimo su vaiku.

(duomenys neskelbtini) Skyriuje iš (duomenys neskelbtini) (toliau – PSPC) gautas motyvuotas siūlymas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo nepilnamečio N. L. atžvilgiu.

Praėjus penkiems mėnesiams nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, susiklosčiusi situacija iš atsakovės pusės visiškai nepakito. (duomenys neskelbtini) vykusiame atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdyje buvo papildytas atsakovės šeimai sudarytas šeimos pagalbos planas, į kurį įtrauktas įpareigojimas atsakovei teikti sūnui išlaikymą, bendrauti su sūnumi, atsakovei siūlyta tarpininkavimo, konsultavimo ir informavimo paslauga, siekiant pradėti organizuoti sūnaus ir motinos susitikimus. (duomenys neskelbtini) vyko tarpinstitucinis specialistų susitikimas dėl atsakovės šeimos situacijos aptarimo bei dėl nepilnamečio N. L. susitikimų organizavimo/neorganizavimo su motina. Minėto susitikimo metu paaiškėjo, kad nepilnametis N. L. ir toliau atsisako susitikti su savo mama, o mama ir toliau pati nerodo iniciatyvos jos ir sūnaus susitikimams, motyvuodama tuo, jog susitikti negali dėl savo prastos savijautos, dėl nėštumo bei nenoro prieštarauti vaiko išsakytam norui su mama nesusitikti. Posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė ir toliau atsisako bet kokios siūlomos specialistų pagalbos, pagalbos plane numatytos priemonės ir toliau yra nevykdomos iieškovei ir pasikreipus į teismą dėl atsakovės kaip motinos valdžios apribojimo. Atsakovė savo požiūrio į susiklosčiusią situaciją nepakeitė, specialistų teikta pagalba nedavė teigiamų rezultatų, situacija atsakovės šeimoje nesikeičia ir mažai tikėtina, kad ji gali ateityje pasikeisti, dėl ko prašė atsakovei taikyti griežčiausią motinos valdžios apribojimo sankciją – neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio sūnaus N. L. atžvilgiu.

Atsakovas keletą metų nedalyvavo vaiko gyvenime arba dalyvavo epizodiškai, tokią susiklosčiusią situaciją galėjo įtakoti ir atsakovė, vaiko motina, galimai kliudydama vaikui ir tėvui palaikyti tarpusavio ryšį. Atsakovas pasiryžęs prisiimti savo, kaip tėvo teises ir pareigas sūnaus atžvilgiu, tačiau vaikas atsisako su tėvu vykti gyventi į užsienį. Atsakovas ketina ir toliau dalyvauti vaiko gyvenime, su juo bendrauti, teikti jam išlaikymą ir pan., tačiau neturi galimybės kartu gyventi su savo nepilnamečiu vaiku dėl to, kad savo gyvenimą bei socialinę aplinką yra susikūręs kitoje šalyje, kurioje vaikas nenori gyventi. Skyriaus vertinimu šiuo metu atsakovo ir jo sūnaus gyvenimas kartu nėra įmanomas, egzistuoja objektyvios priežastys dėl ko tėvo ir sūnaus gyvenimas kartu šiuo metu nėra galimas ir dėl to tikslinga taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo priemonę.

Iš atsakovės prašė priteisti išlaikymą sūnui N. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą 1 335,45 Eur už laikotarpį nuo laikinosios globos vaikui nustatymo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo dienos, pakeisti iš atsakovo išieškomo sūnaus N. išlaikymui dydį, priteisinat periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Taip pat prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jos dabartinės rūpintojos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis šeimoje nėra pasikeitusi. Atsakovė nėra suinteresuota keisti susidariusią situaciją, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sūnus grįžtų į šeimą, specialistų teikta pagalba nedavė jokių rezultatų atsakovei nededant pastangų priimti siūlomą pagalbą ir keisti situaciją. Atsakovė liko abejinga sūnaus problemoms, nerodė iniciatyvos palaikant ryšį su sūnumi, neteikė išlaikymo. Nepilnametis nepageidauja grįžti į atsakovės šeimą. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ji neketina nieko daryti ir požiūrio į susiklosčiusią situaciją nepakeitė, todėl būtų pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią neterminuotai. Neprieštaravo, jog išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo metu atsakovo ir jo sūnaus bendras gyvenimas kartu nėra galimas, esant tokiai situacijai, tikslinga atsakovo atžvilgiu taikyti atskyrimą.

Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovės vertinimu N. nuomonė dėl gyvenimo ir bendravimo laikui bėgant gali pasikeisti. Atsakovė mano, kad sūnus vengia bendrauti galimai įtakojamas dabartinės globėjos. Atsakovė pagimdžiusi kūdikį, kurio šiuo metu laukiasi, galės daugiau laiko skirti N. poreikių tenkinimui ir santykių atnaujinimui. Specialistų rekomendacijas iš dalies vykdė, tačiau mano, kad ji gali ir sugeba rūpintis nepilnamečiu ir savarankiškai, todėl motinos valdžia neturėtų būti apribota neterminuotai. Prašomo dydžio išlaikymo neturės galimybės mokėti dėl gaunamų nedidelių pajamų ir būsimų nėštumo, gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų.

Atsakovas K. L. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad sūnus N. būtų atskirtas ir gyvenamoji vieta nustatyta pas močiutę R. E.. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Atsakovams pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovei prašoma taikyti motinos valdžios apribojimą tuo pagrindu, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo sūnaus atžvilgiu, sūnumi nesirūpina, nedalyvauja jo auklėjime. Atsakovui prašoma taikyti atskyrimą tuo pagrindu, kad atsakovas neturi galimybės kartu gyventi su savo nepilnamečiu vaiku dėl to, kad gyvena kitoje šalyje, kurioje vaikas nenori gyventi.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio N. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

(duomenys neskelbtini) Plungės r. savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. N. L. laikinosios globos nustatymo“ N. L. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta R. E.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad N. L. laikinai apgyvendintas R. E. šeimoje, nustačius realų ir tiesioginį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei jo šeimoje (vaikas jaučiasi nesaugus dėl psichologinio spaudimo, patiriamo iš patėvio ((duomenys neskelbtini). vaiko laikino apgyvendinimo aktas)). N. L. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei, atlikusiai vaiko situacijos vertinimą, nurodė, kad iš namų pabėgo, nes patėvis liepė klūpėti ant grindų, kad patėvis jau ne pirmą kartą taip baudžia, liepdamas klūpėti ant grindų. Būna taip, kad patėvis žemina jį, vadindamas negražiais žodžiais (atsilikėliu), sakydamas, kad vaiko vieta prie konteinerio. Su patėviu nesutaria, patėvis vežasi į kaimą ir liepia dirbti įvairius ūkio darbus (ridenti šieno rulonus, krauti malkas). Mama, matydama tokį patėvio elgesį berniuko atžvilgiu, vaiko neapsaugo (iš (duomenys neskelbtini). vykusio pokalbio ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa)). Bendraujant su nepilnamečiu pakartotinai šis nurodė, kad namuose pas mamą nebenori būti, nes su mama gyvena patėvis, kuris verčia N. važiuoti į ūkį sunkiai dirbti, užgaulioja, žemina, įžeidinėja, vadindamas „gaidžiu“, silpnapročiu ir pan., liepia klūpėti ant kelėnų valandą, kartais ir dvi. Mama į tokį patėvio elgesį nereaguoja, N. neužstoja, nepaklausia, kaip vaikas jaučiasi. N. nėra leidžiama susitikti su draugais. Nori pasilikti pas močiutę, tikisi, kad nereikės grįžti į namus, kuriuose yra patėvis (iš (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa)). Remiantis N. paaiškinimais, nustatyta, kad vaikas patyrė ir patiria kitų kartu gyvenančių asmenų (patėvio) bet kokios formos smurtą. Vaikas išreiškė pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa). Tokie paauglio paaiškinimai ir elgesys leidžia daryti išvadą apie atsakovės dėmesio stoką sūnui, nesidomėjimą jo elgesio ir savijautos problemomis, emociniais išgyvenimais.

Pagal bylos duomenis pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje buvo gauta ir anksčiau. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos AVPK Plungės r. PK registruotas vaiko motinos pranešimas apie tai, kad nepilnametis N. po savaitgalio negrįžo namo, yra pas močiutę. Aiškinantis šio įvykio aplinkybės, buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nors atliekant vaiko situacijos vertinimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio nebuvo nustatytas pagalbos vaikui poreikis, nes apklausos metu nepilnametis nurodė, kad su mama ir patėviu sutaria gerai, nesipyksta, niekas neskriaudžia, tačiau aplinkybės, susijusios su šiuo įvykiu, leidžia daryti išvadą buvus priežastis atsakovės šeimoje, dėl kurių nepilnametis po savaitgalio, praleisto pas močiutę, atsisakė vykti namo (atvykus policijos pareigūnams, prašė močiutės neatidaryti durų, nes nenori su mama eiti namo (iš policijos registruojamų įvykių suvestinės)). Iš N. paaiškinimų, fiksuotų (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketoje, galima spręsti, kad viena iš tokio berniuko elgesio priežasčių, galimai nepakankamas vaiko materialinis aprūpinimas gyvenant atsakovės šeimoje (nepilnametis džiaugiasi, jog močiutė nupirko batus, ausines, džemperį). Kad vaikas nebuvo aprūpintas jo poreikius atitinkančiais rūbais ir avalyne, pastebėjo teismo posėdžio metu laikinoji globėja (rūpintoja) R. E., nurodžiusi, jog galimai N. mokykloje patyrė patyčias dėl netvarkingų rūbų.

Iš (duomenys neskelbtini) mobiliosios komandos rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo matyti, kad atsakovės šeimoje identifikuotos šios problemos: tėvų ir vaikų santykių problema; smurtas artimoje aplinkoje; šeimos tarpusavio santykiai. Nustatyti šie rizikos veiksniai: mama linkusi neigti šeimos problemas, stokoja pozityvios tėvystės įgūdžių, vaiko motinai sunku užtikrinti vaiko fizinio ir emocinio saugumo poreikius.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovės I. T. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas atvejo vadybos procesas. Nustačius rizikos veiksnius ir įvertinus pateiktas rekomendacijas, atsakovei buvo sudaryti trys pagalbos planai, kuriuose numatyti įpareigojimai atsakovei: lankyti individualias psichologo konsultacijas, savarankiškai domėtis apie paauglių elgesį, ugdyti tėvystės įgūdžius individualiai, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, išlaikyti santykį su sūnumi, bendrauti su vaiku, domėtis kaip jam sekasi.

Dėl atsakovės šeimos vyko penki atvejo vadybos posėdžiai, kuriuose buvo aptariama situacija atsakovės šeimoje. Pirmuosiuose atvejo vadybos posėdžiuose ((duomenys neskelbtini) dalyvavausi atsakovė išsakė norą, kad vaikas grįžtų į šeimą, tačiau (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdyje nustatyta, kad su vaiku susitikusi nebuvo, psichologo konsultacijos nelanko, nuo paslaugų teikimo atsisako, nededa jokių pastangų, kad vaiko situacija pasikeistų (iš (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkės R. A. pasisakymo). Iš informacijos apie (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdį matyti, kad I. T. į atvejo vadybos posėdį neatvyko, (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio metu nurodė atsisakanti eiti pas psichologą, teigė, kad nieko nevykdys ir jokiuose mokymuose nedalyvaus. Atvejo vadybos posėdyje dalyvavę specialistai, dirbę su atsakovės šeima, pažymėjo, jog atsakovė kiekvieną į siūlymą, motyvavimą priimti socialinių darbuotojų pagalbą reaguodavo neigiamai, jokio siūlomos pagalbos nepriėmė. Mama psichologo pagalbos nesikreipė, nesidomėjo vaiko psichologine būsena ((duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos su šeimomis D. N., psichologės K. M. pastebėjimai), dėl ko nutarta kreiptis su motyvuotu siūlymu dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo,

Pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) motyvuotą siūlymą atsakovė iš visų numatytų įpareigojimų neįgyvendino nei vieno, motyvuodama tuo, kad yra dirbanti ir neturi galimybių po darbo valandų lankyti tėvystės įgūdžių mokymų. Pastebėta, jog moteris nesuvokia situacijos sudėtingumo šeimoje, atvejo vadybos procesą, tarnybų darbą įvardija kaip „žaidimą‘, linkusi neigti šeimos problemas, teigdama, kad vaikas nepatiria smurto, viską išsigalvoja. I. T. nebendrauja su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininku, neteikia informacijos apie įvykius šeimoje. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio nepalaiko ryšio su vaiku, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Šeimoje vyrauja problemos, kurios nėra sprendžiamos, visa atsakomybė perduodama vaikui, tarp mamos ir sūnaus nėra ryšio. Siūlyme konstatuota, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonė buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, dėl ko ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies. Tokią motyvuoto siūlymo išvadą grindžiama socialinių darbuotojų pastebėjimais, atvejo nagrinėjimo posėdžių medžiaga.

Ir nors teismo posėdžio metu atsakovė su tokiu vertinimu nesutiko, teigdama, jog sūnaus elgesį galimai įtakoja laikinoji globėja, dėl ko sūnus atsisako bendrauti, atsakovės kaip motinos valdžia neturėtų būti ribojama neterminuotai, nes šeimoje dėl gyvenimo sąlygų, auklėjimo problemų nėra. Be to, bendravimas su sūnumi nėra nutrūkęs. Tačiau ieškovės surinkti ir pateikti įrodymai iš (duomenys neskelbtini) apie kompleksinę pagalbą atsakovės šeimai neduoda pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) motyvuotame siūlyme nustatytomis aplinkybėmis. Aplinkybes dėl trukdymo bendrauti su nepilnamečiu, paneigė trečiasis asmuo R. E., paaiškinusi, jog ji skatina atsakovės ir sūnaus bendravimą, tačiau nepilnametis bendrauti atsisako, tokio noro neturi ir pati atsakovė.

(duomenys neskelbtini) vykusiame atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdyje, kuriame papildytas atsakovės šeimai sudarytas šeimos pagalbos planas, įtraukiant atsakovei įpareigojimą teikti sūnui išlaikymą, bendrauti su sūnumi, atsakovei siūlyta tarpininkavimo, konsultavimo ir informavimo paslauga, siekiant pradėti organizuoti sūnaus ir motinos susitikimus.

(duomenys neskelbtini) tarpinstitucinis specialistų susitikime, kuriame buvo aptariam situacija atsakovės šeimoje, nustatyta, kad atsakovė su sūnumi bendrauti nepradėjo. Posėdžio metu tai pat nustatyta, kad atsakovė ir toliau atsisako bet kokios specialistų pagalbos, pagalbos plane numatytos priemonės ir toliau nevykdomos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad paauglys ir šiuo metu gyvena laikinosios globėjos (rūpintojos), močiutės R. E. šeimoje, vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrina laikinoji globėja (rūpintoja), kuri rūpinasi vaiko sveikata UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma), ugdymu ((duomenys neskelbtini) informacija (duomenys neskelbtini)).

Nuo laikinosios rūpybos nustatymo, praėjo daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį atsakovė nesistengė keisti situacijos ir pasirūpinti sūnumi.

Atsakovei ir jos sūnui buvo teikta sisteminė pagalba, kurios tikslas buvo sukurti artimesnį ryšį tarp mamos ir sūnaus, tačiau atsakovei pritrūko iniciatyvos kuriant ryšį, nebuvo atliekami ryšio kūrimo įsipareigojimai. Atsakovė nuolat buvo motyvuojama bendrauti ir palaikyti ryšį su globojamu sūnumi, tačiau Globos centrui nėra pateikusi prašymo dėl susitikimų su sūnumi organizavimo ((duomenys neskelbtini) informacija). Kad su vaiku nebendrauja atsakovė patvirtino (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio metu vykstant atvejo vadybos posėdžiui, taip pat ir teismo posėdžio metu. Pagal byloje esančius duomenis per visą laiką, kai paauglys paimtas iš šeimos, atsakovė su sūnumi matėsi vos du kartus. Pagal N. paaiškinimus su mama matėsi 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai atsakovė lankėsi sūnaus gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) globojamo vaiko aplankymo aktai). Kitas atsakovės ir jos sūnaus susitikimas (duomenys neskelbtini) vykęs (duomenys neskelbtini) centre truko 25 minutes ir buvo užbaigtas atsakovės iniciatyva, Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė nepakankamai puoselėjo emocinį ryšį su sūnumi, nuosekliai ir reguliariai su sūnumi nebendravo, nesirūpino juo, nepaisė valstybės institucijų siūlomos pagalbos.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, trukdžiusios atsakovei dažniau lankyti sūnų ir bendrauti gyvai. Atsakovės teigimu bendravimui su sūnumi galimai trukdė laikinoji globėja, tačiau tokios aplinkybės teismo posėdžio metu nenustatytos. Nepateisina atsakovės pasyvaus elgesio palaikant ryšius su sūnumi ir atsakovės nurodomas nėštumas, kadangi dabartinė atsakovės būsena netrukdo užsiimti darbine veikla, dalyvauti teismo posėdžiuose, kas leidžia daryti išvadą, jog ne nėštumas yra pagrindinė kliūtis nebendravimo su sūnumi. Pagal socialinių darbuotoją informaciją, pačiai atsakovei buvo siūloma pateikti jai priimtinus susitikimų su sūnumi grafikus, tokių pasiūlymų atsakovė neteikdavo, kas leidžia spręsti, kad atsakovė nebuvo motyvuota palaikyti ryšį su sūnumi.

Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrasis principas, jog tam, kad tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko, ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje, tačiau valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu. Pateikta medžiaga iš atvejo vadybos posėdžių nustatyta, kad taikant atvejo vadybą šeimoje jokių esminių pokyčių neįvyko, atsakovė nesiekė stiprinti ryšių su sūnumi, nesidomėjo N.. Kad laikinosios rūpybos nustatymo priežastys neišnyko, mama nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, konstatuota ir (duomenys neskelbtini) tarpinstitucinis specialistų susitikime, vykusiame jau bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje pateikti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo užtikrinta reali pagalba, siekiant atkurti ir stiprinti ryšį su sūnumi, tačiau ir teikiant socialinę pagalbą, atsakovė nedėjo pastangų, kad šį ryšį atkurtų, nepilnamečio ryšys su atsakove nesustiprėjo, pati atsakovė nebuvo suinteresuota palaikyti artimesnius santykius su sūnumi, kol galiausiai bet kokius ryšius su sūnumi nutraukė, su socialiniais darbuotojais nebebendradarbiavo. Paauglys išsako nenorą grįžti į šeimą ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktas), tokią nuomonę nepilnametis išsakė ir (duomenys neskelbtini) psichologei.

Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą kompleksinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju visos įmanomos pagalbos šeimai priemonė buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Pagal (duomenys neskelbtini) motyvuotą siūlymą atsakovės šeimoje ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurių nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Byloje nustatyta, kad N. jau daugiau kaip vieneri metai nebegyvena su atsakove, tačiau atsakovė per tą laiką išlaikymo sūnui neteikė, kas patvirtina atsakovės nepakankamą rūpinimąsi sūnumi.

Pagal nustatytas aplinkybes atsakovė šiuo metu nėra pajėgi tenkinti sūnaus poreikius. Dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog yra savarankiškas pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu dėl nesirūpinimo vaiku, ieškinys dėl atsakovės valdžios apribojimo tenkinamas.

Ieškovė ieškiniu prašo apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu neterminuotai, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali keistis.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Nors socialiniai darbuotojai bandė atsakovei padėti identifikuoti kylančias problemas ir jas spręsti, perteikti pozityvios tėvystės principus, tačiau, kaip seka iš (duomenys neskelbtini) pateikto motyvuoto siūlymo dėl motinos valdžios apribojimo, atsakovė socialinių darbuotojų rekomendacijas ignoravo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiui sūnui, nevykdo savo prigimtinės pareigos juo rūpintis, atsakovės ryšiai su nepilnamečiu sūnumi faktiškai yra nutrūkę, atsakovė nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo sūnaus atžvilgiu, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovės motinos valdžia į sūnų apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo atsakovo K. L. atžvilgiu taikyti CK 3.179 straipsnyje numatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę – atskyrimą.

Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.179 straipsnio 1 dalį, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003, 2020 m. spalio 7 d. nutartis e3K-3-251-378/2020).

Ieškovė kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios prašoma spręsti tėvo ir vaiko atskyrimo klausimą, nurodo aplinkybes, kad atsakovas keletą metų nedalyvavo vaiko gyvenime arba dalyvavo epizodiškai, su sūnumi kartu negyveno ir šiuo metu gyventi kartu nėra galimybės atsakovui gyvenant ir dirbant užsienyje.

Šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su sūnumi kartu negyvena atsakovei nutrakus bendrą gyvenimą su vaiko tėvu K. L. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2011 m. buvo nagrinėjama civilinė byla tarp atsakovės ir atsakovo dėl išlaikymo nepilnamečiui N. priteisimo, kas leidžia daryti išvadą, kad bendras atsakovų gyvenimas nutrūko apie 2011 m., nepilnametis gyveno su atsakove iki buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš abiejų tėvų. Atsakovo ir jo sūnaus ilgalaikį gyvenimą atskirai lėmė susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės (vaiko tėvų bendro gyvenimo nutraukimas), atsakovo ryšiai su nepilnamečiu sūnumi buvo nutrūkę ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir galimai kitų asmenų neigiamos įtakos (anot atsakovo anksčiau nebuvo leidžiama bendrauti su vaiku (iš (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio)). Šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, su sūnumi bendrauja telefonu, vaizdo skambučiais, betarpiškai bendrauja atsakovui grįžus į Lietuvą.

Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad nepilnamečio galimybė gyventi kartu su atsakovu buvo vertinama atvejo nagrinėjimo posėdžiuose ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kuriuose atsakovas nurodė turintis galimybę sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui, tačiau, atsižvelgdamas į vaiko norą, neprieštaravo, jog N. liktų gyventi kartu su močiute, dabartine laikinąja globėja. Nepilnamečio nuomonė fiksuota Vaiko situacijos vertinimo metu, paauglys nurodė, kad su tėvu ryšius palaiko, tačiau norintis pasilikti gyventi pas močiutę, tokią nuomonę patvirtino ir vėliau, teigdamas, jog nenori kraustytis pas tėvą į Angliją (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, vertindamas atsakovo paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nepilnamečio vaiko nuomonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovas dėl objektyvių priežasčių (gyvenimo ir darbo kitoje valstybėje) negali tinkamai įgyvendinti, realizuoti tėvo valdžios savo sūnaus atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo tėvo geriausiai atitiktų jo interesus. Teismas ieškinį dėl vaiko atskyrimo tenkina.

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav., teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovų sūnus N. U. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją (rūpintoją) R. E., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Teismas nenustatė duomenų, kad rūpyba R. E. šeimoje prieštarautų vaiko interesams, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Atsakovė yra dirbanti, jos pajamos sudaro per mėnesį gaunamas vidutinis 514 Eur atlyginimas, atsakovė turi ir kitų išlaikytinių – nepilnametę dukrą, atsakovė šiuo metu laukiasi dar vieno vaiko. nekilnojamojo turto įgijusi nėra, šeima gyvena nuomojamame būste. .

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį 200 Eur dydžio išlaikymą.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pajamos yra minimalios, artimiausiu metu atsakovės galimybės dirbti bus apribotos dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų, privalės išlaikyti dar vieną vaiką. Vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties, iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 1 335,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį.

Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovė išlaikymo sūnui nuo laikinosios globos nustatymo neteikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstas. Tačiau, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, įsiskolinimo dydis mažintinas iki 1 006,45 Eur (43,55+900+62,90), skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 150 Eur per mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkinamas (CPK 178 straipsni)..

Atsakovė prašė išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 12 mėnesių, teigdama, jog yra nepajėgi šios sumos sumokėti iš karto.

Atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą tenkinamas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Pateikti ir surinkti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Iš atsakovės išieškotina suma yra pakankamai didelė ir ją sumokėti iš karto, t. y. įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių, kas sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinus atsakovės prašymo argumentus, atsakovės turtinę padėtį, teismas sprendimo vykdymą išdėsto dalimis atsakovės prašomam 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti sūnaus N. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik šešeri metai, atsakovo sūnus yra paauglys, jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jam reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, sveikatinimui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį 250 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas šiuo metu dirba, kaip pats nurodo turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą, tokio dydžio suma leistų užtikrinti nepilnamečio būtinuosius poreikius, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki sūnaus N. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis). Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, nuo bylinėjimosi išlaidų atleistina. Iš esmės ieškinys tenkinamas, valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos neatlygintinos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti N. L., gim. (duomenys neskelbtini) nuo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti N. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinosios rūpintojos R. E. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą N. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2024 m. gegužės 14 d.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 006, 45 Eur (vieno tūkstančio šešių Eur 45 ct) išlaikymo įsiskolinimą, kurio mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę I. T. sumokėti 1 006,45 Eur sumą per 12 mėnesių, vienuolika mėnesių iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokant po 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur), o dvyliktąjį mėnesį – 82,45 Eur (aštuoniasdešimt du Eur 45 ct), mokėjimus dalimis pradedant mokėti einamąjį mėnesį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Plungės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš K. L. N. L. dydį ir priteisti iš K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. L. 22 Eur (dvidešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.