Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visos paslaugos verslui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visos paslaugos verslui“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visos paslaugos verslui“ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo G. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 15 min. paskirtas teismo posėdis, į kurį neatvyko ieškovės atstovas ir trečiasis asmuo G. M., kurio dalyvavimas teismo protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu. Apie 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovės atstovui vadovui ir trečiajam asmeniui G. M. pranešta tinkamai, įteikiant teismo šaukimus per elektroninių paslaugų portalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovės atstovui paskambino teismo posėdžių sekretorė, kuri pasiteiravo, kodėl neatvykstama į posėdį. Ieškovės atstovas paaiškino, kad nežinojo apie teismo posėdį. Darbo kalendoriuje (pas ieškovės atstovą) teismo posėdžio data nebuvo įrašyta, buvo planuota, kad teismo posėdis vyks spalio mėn. Akcentavo, kad peržiūrėjus darbo kalendoriuje per klaidą teismo posėdis nebuvo pažymėtas. Susisiekus su trečiuoju asmeniu jis sakė, kad jis taip pat galvojo, jog teismo posėdis vyks spalio mėn. Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio sekretorei paskambinus, žodžiu ieškovo atstovas paprašė teismo posėdį atidėti arba bylą nagrinėti, prašė ieškinio nepalikti nenagrinėto.

7.2. Atkreipė dėmesį, jog pareikštas ieškinys teisme nagrinėjamas jau ilgą laiką, parengiamoji proceso stadija byloje yra baigta, teismas buvo ėmęsis veiksmų šalims sutaikyti, todėl mano, kad ieškinio palikimas nenagrinėto, esant ieškovo išreikštai valiai toliau palaikyti ieškinio reikalavimus, ir nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių neatvykstant į ginčo teismo posėdį, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), o kartu ir ieškinio palikimo nenagrinėto procesinių tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis palikti nenagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje, o pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. Analogiškos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nurodytos ir CPK 246 straipsnio 4 dalyje – jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

13. Atskiruoju skundu ieškovės atstovas teigia, kad apie 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 15 min. vykusį teismo posėdį nežinojo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 15 min. vykęs teismo posėdis paskirtas 2023 m. liepos 24 d. teisėjos rezoliucija tenkinus atsakovo prašymą (Priimti. Prašymą tenkinti. Atidėti paskirtą teismo posėdį, paskiriant jį 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 15 min. (507 salė), įvertinus suplanuotas atostogas bei teismo ir atstovų užimtumus). Šalims teismo procesiniai dokumentai (teismo šaukimai) išsiųsti per EPP VEP posistemį 2023 m. liepos 24 d. Nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Todėl laikytina, kad teismo šaukimai šalims, be kita ko, ir ieškovės atstovui bei trečiajam asmeniui įteikti 2023 m. liepos 25 d.

14. Įstatymas taip pat numato, kad šalys (atstovai) privalo, be kita ko, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Ieškovės atstovas, žinodamas, kad 2023 m. liepos 24 d. turėjęs įvykti teismo posėdis buvo atidėtas, per daugiau nei du mėnesius turėjo galimybę pasiteirauti teismo apie tolesnę bylos eigą, ar per šį netrumpą laikotarpį byloje bus atliekami kokie nors procesiniai veiksmai (be kita ko, ir paskirtas kitas teismo posėdis), todėl turėjo ir pats sekti bylos eigą ar informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės atstovas žinojo arba turėjo žinoti apie 2023 m. rugsėjo 28 d. paskirtą teismo posėdį, todėl atskirojo skundo argumentus, kad apie vykusį teismo posėdį nieko nežinojo, atmeta kaip nepagrįstus.

15. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien faktas, kad ieškovės atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nėra pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ieškinį palikus nenagrinėtą gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išsprendimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, o tai nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad šalis nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

16. Taigi ieškinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nustatomas šalių pasyvus elgesys procese ir iš viso prarastas interesas bylinėtis arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai tęsti (vilkinti) procesą. Kitaip tariant, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog šalys yra pasyvios, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotos bylos nagrinėjimo tęsimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, atkreipia dėmesį, jog procesas nagrinėjamoje byloje yra toli pažengęs. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. vasario 1 d.; 2023 m. gegužės 22 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pereita į teismo posėdį. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, jog byloje vyksta derybos dėl taikaus ginčo sprendimo, derinamos taikos sutarties sąlygos, tai suponuoja išvadą, jog šalys nėra pasyvios. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra nustatyta jokių bylos vilkinimo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dar daugiau, ieškovės atstovė atskiruoju skundu aiškiai reiškia savo poziciją, jog palaiko ieškinio reikalavimus, o jei ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, ji bus priversta iš naujo kreiptis į teismą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog ieškinio palikimas nenagrinėto šioje bylos stadijoje sukeltų neigiamų pasekmių ir neatitiktų teisingumo, protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo kriterijų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmai šioje byloje jau yra atlikti, tai reiškia, kad, palikus ieškinį nenagrinėtą, bet šalims nepavykus susitarti dėl visų ar dalies ginčytinų klausimų, ieškovė turėtų iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, proceso dalyviams būtų reikalinga pakartotinai atlikti visas teismines procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, o tai lemtų tik dar ilgesnę ginčo išsprendimo trukmę, didesnes proceso dalyvių ir teismo išlaidas. Todėl šalių teisių ir pareigų balansas greičiau būtų atkurtas būtent suteikus šalims teisę baigti ginčą taikiai, o jeigu tai joms nepavyktų, teismas toliau galėtų tęsti ginčo nagrinėjimą toje pačioje byloje, t. y. iš naujo neatliekant pirmiau jau atliktų procesinių veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikintina ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.