Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1028-460/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-18
Bylos Nr.: 2A-1028-460/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Atsakovas: V. L.
Ieškovas: D. J., R. J.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Dvarkiemis“, M. J.

Civilinė byla Nr. 2A-1028-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01110-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. L. įmonės (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir R. J. patikslintą ieškinį atsakovei V. L. įmonei, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dvarkiemis“ ir M. J. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės V. L. įmonės priešieškinį ieškovams D. J. ir R. J., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dvarkiemis“ ir M. J. dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslino (b. l.63-64) ir prašė nustatyti 0,0691 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2018-11-28 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant: 1) D. J. naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta – A 196/222 kv. m., A1 13/691 kv. m., C 47/151 kv. m., D 65/139 kv. m. – viso 321/691 kv. m.; R. J. naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta – A 26/222 kv. m., C 16/151 kv. m., D 10/139 kv. m. – viso 52/691 kv. m.; V. L. įmonė, kodas 1964291772, naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta – B 103/166 kv. m., B1 53/166 kv. m., B2 10/1669 kv. m., C 88/151 kv. m., D 64/139 kv. m., - viso 318/691 kv. m.; priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog žemės sklypą valdo dalinės nuosavybės teise: D. J. – 321/691 dalis, R. J. – 52/691 dalis, V. L. įmonė – 318/691 dalis. Žemės sklype yra statiniai: pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis dalinės nuosavybės teise visiems trims bendraturčiams, ūkinis pastatas – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)0 ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), abu statiniai priklauso bendros nuosavybės teise ieškovams. Bendraturčiai nesusitaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l.21-23), kuriuo nesutinka su ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nurodė, kad buvę statinių savininkai, t. y. D. J., K. B. ir E. V., prieš privatizuodami ginčo sklypą, buvo nusistatę naudojimosi tvarką sklypu pagal S. U. geodezinių darbų įmonės 2002 m. parengtą sklypo planą. Pagal 2003-08-27 pirkimo-pardavimo sutartį iš B. prekybos patalpas nupirko atsakovė. Šioje sutartyje nurodyta, kad pirkėjui pereina nuomos teisės į 0,0318 ha ploto ginčo sklypo dalį. 2004 m. atsakovė jos naudojamą sklypo dalį privatizavo. 2004-03-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, sutarties 10 p. nurodyta, kad neatskiriama sutarties dalis yra žemės sklypo planas, kurio mastelis 1:500. Ieškovams buvo gerai žinoma, jog parduotuvė pastate (duomenys neskelbtini) veikė visą laiką ir bendras kiemas buvo reikalingas transporto priemonėms privažiuoti prie pastato ir iškrauti prekes. Prieš privatizuodami sklypą visi buvę pagrindinio pastato ir kieme esančio sandėlio bendrasavininkai susitarė, kokias sklypo dalis pirks ir/arba nuomos iš valstybės. Pasirašydami ant sklypo plano jie tuo pačiu susitarė, kaip šiuo sklypu naudosis. Ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka ginčo sklypu yra neracionali, nepatogi atsakovei, trukdo vykdyti prekybinę veiklą (privežti ir iškrauti prekes į parduotuvę), pernelyg nukrypta nuo pradinės naudojimosi tvarkos, nustatytos prieš sklypą privatizuojant.

3. Trečiasis asmuo UAB „Dvarkiemis“ pateikė atsiliepimą (b. l. 46), kuriame nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją. Prekybinės paskirties pastatas, esantis ginčo sklype, nuo pat pastatymo 1959 m. ilgą laiką priklausė Kretingos vartotojų kooperatyvui ir šio pastato 1 aukšte visą laiką veikė parduotuvė, kurios patalpas jų įmonė nuomoja nuo 2011 m. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali ir nepatogi, trukdanti naudoti prekybos patalpas pagal paskirtį. Ieškovams buvo gerai žinoma, jog parduotuvė pastate (duomenys neskelbtini) veikė visą laiką ir bendras kiemas buvo reikalingas transporto priemonėms privažiuoti prie pastato ir iškrauti prekes. Prieš privatizuodami žemės sklypą visi buvę pastato bendrasavininkai susitarė, kokias sklypo dalis pirks ar nuomos iš valstybės. Pasirašydami ant sklypo plano jie tuo pačiu susitarė, kaip šiuo sklypu naudosis. Ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka ginčo sklypu pernelyg nukrypta nuo pradinės naudojimosi tvarkos, nustatytos prieš sklypą privatizuojant. Palaiko atsakovės pasiūlymą nustatyti naudojimosi tvarką pagal žemės sklypo planą, kurį paruošė UAB „Geovitara".

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė priešieškinį (b. l. 66-67), kuriame prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal UAB „Geovitara“ parengtą 2018-10-09 sklypo planą: 1) paskirti naudotis atsakovei atskirai sklypo dalį, pažymėtą žymeniu B, kurios plotas 90 m²; 2 ) paskirti naudotis abiem ieškovams sklypo dalį, pažymėtą žymeniu C1, kurios plotas 180 m²; 3) paskirti naudotis ieškovei D. J. atskirai sklypo dalį, pažymėtą žymeniu C2, kurios plotas 28 m²; ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 393 m² kiemu, kuris pažymėtas žymeniu A; Nurodė, kad ginčo sklypas suformuotas ne 2017-05-05, tikslinant kadastrinius matavimus, o seniai, jo dabartinis plotas 691 m² nustatytas kadastrinių matavimų byloje 1996 m. (sumažėjo nuo 768 m² iki 691 m²). Sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais dar 2002 m., prieš jį privatizuojant. UAB „Kartografiniai projektais“ parengtame 2017-05-05 sklypo plane jo plotas ir kraštinės yra visiškai tokie pat kaip ir 2002 m plane. Vienintelis skirtumas tarp šių dviejų planų yra pakitusi sklype esančio ūkinio pastato konfigūracija dėl jo rekonstrukcijos. 2017 m. plane yra užrašas, kad žemės bendrasavininkai sutinka su sklypo ribomis, aprašytomis 2002-04-10 sklypo paženklinimo-parodymo akte ir nustatytu plotu. Sklypo kadastriniai matavimai tiesiog buvo patikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų imperatyvų reikalavimą, kad tokiu atveju, kai žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti pastatai <......>, žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (Nuostatų 15.5 punktas). Bendrasavininkai sklypu naudojosi pagal 2002 m. planą. 2003-08-27 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjui pereina nuomos teisės į 0,0318 ha ploto ginčo sklypo dalį. 2004 m. atsakovė jos naudojamą sklypo dalį privatizavo. 2004-03-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 10 p. nurodyta, kad neatskiriama sutarties dalis yra žemės sklypo planas, kurio mastelis 1:500, t. y. 2002 m. planas su jame padarytais pakeitimais dėl savininkų. Taigi, ieškovams buvo gerai žinoma, jog parduotuvė pastate (duomenys neskelbtini) veikė visą laiką ir bendras kiemas buvo reikalingas transporto priemonėms privažiuoti prie pastato ir iškrauti prekes. Pirkdami iš valstybės butus ieškovai žinojo apie parduotuvės patalpas ir negalėjo tikėtis, kad jose nebus vykdoma prekybinė veikla. Prieš privatizuodami sklypą visi buvę pagrindinio pastato ir kieme esančio sandėlio bendrasavininkai susitarė, kokias sklypo dalis pirks ir/arba nuomos iš valstybės. Pasirašydami ant sklypo plano jie tuo pačiu susitarė, kaip šiuo sklypu naudosis. Sklypo naudojimosi tvarka turi būti kuo patogesnė visiems bendrasavininkams, sklypo dalys turi būti racionalios formos. Sklypo bendrasavininkas negali siekti tik jam patogios tvarkos, kaip bando daryti ieškovai, siūlydami nepatogų ir neracionalų sklypo planą. 2018-10-09 UAB „Geovitara“ parengtas naudojimosi sklypu planas yra optimalus ir užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka pagal 2018-11-28 sklypo planą (parengė UAB „Kartografiniai projektai“) yra neracionali ir nepatogi. Ieškovai savo naudojimui pasirinko ne tik kad patogesnę ir geresnę sklypo dalį, bet ir žymiai padidino savo atskirai naudojamą plotą (222 m² pažymėti žymeniu A ir 13 m², pažymėti žymeniu A1), o atsakovei paliko kelkraščius ir daržą su elektros ir dujų apsaugos apribojimais. Be to, paliktas bendras apėjimas apie namą, kurio neįmanoma atriboti nuo atsakovei siūlomų sklypo dalių B1 ir B2. Kitaip sakant, praktiškai ieškovai galėtų naudotis ne tik apėjimu apie namą, bet ir atsakovei siūlomomis sklypo dalimis B1 ir B2., savo gi sklypo dalį A galėtų atriboti želdiniais ir pan. nuo likusios sklypo dalies. Atsakovei siūloma sklypo dalis B2 yra akivaizdžiai per maža iškrauti prekes, kurias atveža tiekėjai krovininiais automobiliais (ši dalis taip pat pažymėta ieškovų pateiktoje fotografijoje (geltonai apvesta aikštelė iš kiemo pusės). Tuo pačiu tenka pažymėti, kad ieškovų siūlomos naudotis sklypo dalys yra neracionalios laužytos formos. Sklypas yra palyginti nedidelio ploto ir jame išskirti kuo didesnį plotą atskiram naudojimui, kaip pageidauja ieškovai, praktiškai neįmanoma. Atsakovės siūlomas bendras kiemas aplink namą yra žymiai patogesnis ir racionalesnis nei ieškovų siūlomas variantas.

Atsiliepimas

5. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 76-77), nesutiko su atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nurodė, kad atsakovės pateiktas projektas laikytinas neatitinkančiu minimalių reikalavimų, jame neatsižvelgta į šalių turimos nuosavybės dalies dydį ir paskirtį bendroje nuosavybėje, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, tokio projekto patvirtinimas apribotų ir pažeistų ieškovų teises. Bendraturčių susitarimas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl jis negalioja asmenims kurie vėliau tapo teisių perėmėjais. 2003-02-20 sudarytoje valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyta, jog nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. 2003-03-06 sudarytoje notarinėje sutartyje, kurios pagrindu ieškovai įgijo nuosavybę iš E. V. 4 punkte nurodyta, kad ieškovams nepereina jokie kiti įsipareigojimai dėl žemės sklypo naudojimo, o sutarties 7 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuosavybės, disponavimo ir valdymo forma: žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise valstybei ir kitiems asmenims, nėra jokių susitarimų dėl žemės sklypo naudojimo. Atsakovė siūlo iš bendro sklypo ploto 691 kv. m. palikti bendram naudojimui 393 kv. m. žemės sklypo dalį, t. y. daugiu nei puse viso žemės sklypo ploto. Atsakovės siūlomas projektas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tik tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams, atsižvelgiama į teisiškai registruotus ir konkrečiam savininkui paskirtus daiktus. Ieškovai siūlo bendram naudojimui palikti 139 kv. m. iš bendro žemės sklypo ploto. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis reikalinga bendram įvažiavimo keliui, kuris yra pakankamas ne tik pravažiavimui, bet ir prekių iškrovimui. Taip pat bendro naudojimo sklypo dalis nustatyta 1 metras atstumu nuo sienos visu pastato perimetru, kuris pakankamas pastato priežiūrai ir apėjimui. Kitokiam tikslui bendrai naudoti žemės sklypą nėra jokio poreikio. Atsakovė neįrodė, kad komercijos vykdymui būtinas bendras kiemas apėjimui aplink pastatą. Sklypo teritorija atvira, ieškovai įsigijo žemės sklypo dalį, didesnę nei 1/2 dalis bendro sklypo, kurios paskirtis - namų valdai, tačiau neturi namų valdos privatumo. Tuo aspektu varžomas ieškovų šeimos privatus gyvenimas, pažeidžiamas ieškovų saugumo ir nuosavybės neliečiamumo principas, dėl to atsirado būtinybė nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir dėl to ieškovų teisės turi būti ginamos įstatymo nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Teismas nusprendė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0691 ha, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2018-11-28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: 1) ieškovei D. J. asmeniškai skirti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėta indeksu A1, turintį 13 m² plotą; 2) ieškovams D. J. ir R. J. bendram naudojimui skirti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėta indeksu A, turintį 222 m² plotą; 3) atsakovei V. L. įmonei asmeniškai skirti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis šiais indeksais: B, turinti 103 m² ploto, B1, turinti 53 m² ploto, B2, turinti 10 m² ploto; 4) ieškovams D. J. ir R. J. bei atsakovei V. L. įmonei bendram naudojimui skirti naudotis: 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir 139 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D. UAB „Kartografiniai projektai“ 2018-11-28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą nusprendė laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi. Priteisė ieškovams D. J. ir R. J. iš atsakovės V. L. įmonės 692,00 eur bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad bendro pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra tik prekybos, nes analogiškai prie ieškovų vardu registruotų nekilnojamo turto - butų, esančių bendrame pastate su atsakove, įrašuose nurodyta, kad daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji.

6.2. Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas 2018-11-28 parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo laikyti, jog tokia naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises bei interesus.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei nustatyti naudojimosi tvarką nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Geovitara“ parengtą 2018-10-09 sklypo planą, t. y. paskirti naudotis atsakovei atskirai sklypo dalį, pažymėtą žymeniu B, kurios plotas 90 m²; paskirti naudotis abiem ieškovams sklypo dalį, pažymėtą žymeniu C1, kurios plotas 180 m²; paskirti naudotis ieškovei D. J. atskirai sklypo dalį, pažymėtą žymeniu C2, kurios plotas 28 m²; ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 393 m² kiemu, kuris pažymėtas žymeniu A; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Kai kurias faktines bylos aplinkybes teismas nustatė netinkamai ir šališkai. Teismo sprendime konstatuota, kad sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2017-07-21, juos atliko matininkas E. P., kuris taip pat parengė 2017-05-05 sklypo planą, kurį pasirašė visi bendrasavininkai. Tačiau iš NTR duomenų matyti, kad pirminė kadastro duomenų nustatymo data yra 2002-10-03, t. y. pagal S. U. geodezinių darbų įmonės 2002 m. parengtą sklypo planą su x/y koordinačių žiniaraščiu.

7.2. Teismas nedetalizavo ir neatsižvelgė į atsakovės nesutikimo motyvus (b. l. 16). Įmonės savininkas 2018-08-22 atsakyme nurodė, kad ieškovai žymiai padidino atskirai naudojamą plotą (nuo 76 m² iki 261 m²), be to savo naudojimui pasirinko patogesnę ir geresnę sklypo dalį.

7.3. Ieškovų pasiūlytame plane nustatyti servitutai atsakovei siūlomoje sklypo dalyje (aplink pastatą), kas yra visiškas nesusipratimas.

7.4. Nereikia būti specialistu, jog įžvelgtum, kad planas yra visiškai neracionalus ir nepatogus atsakovei, parengtas atsižvelgiant išimtinai į ieškovės interesus.

7.5. Teismo sprendime rašoma, kad teismas nesutinka su atsakovės atstovės teiginiu, jog bendro pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra prekybinė. Tokia teismo išvada yra gan keista, nes NTR Centrinio duomenų banko 2018-09-18 išraše (b. l. 11) nurodyta, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis prekybos.

7.6. Teismas visai neįvertino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyto ir nenuneigto fakto, jog prekybinės paskirties pastatas, esantis ginčo sklype, buvo pastatytas gan senai – 1959 m. ir ilgą laiką priklausė Kretingos vartotojų kooperatyvui (b. l. 25). Šio pastato I aukšte visą laiką veikė parduotuvė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas neturėjo pagrindo nustatant naudojimosi tvarką sklypu prioritetą suteikti butų savininkų poreikiams.

7.7. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl reikėjo kardinaliai nukrypti nuo nusistovėjusios naudojimosi tvarkos.

7.8. Pagal teismo nustatytą tvarką ieškovams teko atskirai naudotis 235 m² žemės, o atsakovei – realiai suteikiama teisė naudotis atskirai tik 103 m² (ieškovų plane pažymėta raide B).

7.9. Konstatuojant faktines aplinkybes 2019-01-24 buvo pasirinkta žymiai trumpesnė transporto priemonė nei buvo atvykusi iškrauti prekių 2019-01-04 (b. l. 105-120).

7.10. Nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia antstolės V. D. 2019-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

7.11. Teismas, esant lygiareikšmiams įrodymams, didesnę įrodomąją galią suteikė vienam iš jų tinkamai to netgi nemotyvavęs ir dėl to pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.

7.12. M. J. patvirtino, kad dirba UAB „Kartografijos projektai“, t. y. toje įmonėje, kuri parengė žemės sklypo naudojimo tvarkos planus, ir kurios vadovas yra byloje liudininku apklaustas E. P.. Į šias aplinkybes atkreipė teismo dėmesį ir atsakovės atstovė.

7.13. Teismas be jokio pagrindo netinkamai taikė šioje byloje LR aplinkos ministro 2012-10-23 įsakymą Nr. D1-857 patvirtintus „Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus“. Reikalavimų 9¹ p. taikomas tik kolektyvinio naudojimo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimui ir nėra taikomas individualiems konteineriams. Tuo tarpu teismas be pagrindo taikė atsakovei Reikalavimų 9¹ p., atsižvelgęs į ieškovų atstovės nuomonę, tačiau tinkamai neįsigilinęs į minėtą norminį aktą.

7.14. Ieškovai neįrodė, o ir teismas tinkamai nepagrindė, kodėl atsakovės pasiūlytas kompromisinis variantas yra netinkamas ir kodėl pažeidžia ieškovės interesus. Atsakovės pasiūlytas bendro naudojimo kiemas yra nedidelio ploto (2,4 arai) ir jo skaidyti į dar mažesnius plotelius, skirtinus atskiram ieškovų ir atsakovės naudojimui, yra netikslinga ir neracionalu.

7.15. Byloje yra tik UAB „Kartografiniai projektai“ parengtas 2017-05-05 žemės sklypo planas, tačiau nėra kitų dokumentų iš kadastrinių matavimų bylos (nėra ir elektr. bylos versijoje), tame tarpe skunde paminėto 2002-04-10 žemės sklypo ribų paženklinimo akto (jis taip pat nurodytas atsakovės priešieškinyje).

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų ir atsakovės susitarimą dėl sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

8.2. Jeigu buvo nustatyta 2002m. sklypo naudojimo tvarka, tai atsakovei nebuvo jokio tikslo pakartotinai šią tvarką nustatyti.

8.3. Tai, kad atsakovė sudarė žemės nuomos sutartį po to, kai byla buvo baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nekeičia ginčo esmės, bet parodo atsakovės gudravimą, gynybinę poziciją - iškreipiant aplinkybių esmę.

8.4. Antstolio J. P. 2019-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad įvažiavimui skirta žemės sklypo dalis, prekių iškrovimo aikštelė (vadinama - rampa) nesudaro jokių kliūčių įvežti maisto prekes į žemės sklypą privažiuoti prie prekybos patalpos ir iškrauti prekes aikštelėje nuo prekių keltuvo. Šios aplinkybės schematiškai užfiksuotos schemoje Nr.l; Nr.2 , kurias parengė UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas E. P. .

8.5. Pastato kapitalinio remonto derinimo planas nėra bylos dalykas.

8.6. Pašalinus konteinerius nelieka jokių ginčų dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, kurią nustatė teismas skundžiamu sprendimu.

8.7. Teismas teisingai vertino trečiojo asmens parodymus, kad buvo sugadinta garažo siena ir, kad M. J. mano, jog tai padarė krovininis automobilis, nors policija šio įvykio neišaiškino ir kaltininko nenustatė, bet sienos sugadinimo faktą užfiksavo ir foto lenteles pateikė pastato savininkui.

8.8. Advokatė A. S. teismui pateikė UAB „Kartografiniai projektai" parengtų 2017-05-05 žemės sklypo kadastrinių matavimų planų, bet ne bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo žemės sklypo naudojimo būdas –vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų ir komercinės paskirties objektų teritorijos (VĮ Registrų centro 2017-07-21 ir 2018-09-18 išrašai). Sklype yra pastatas, kuriame yra du butai ir prekybos patalpos, taip pat ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys. Žemės sklypo plotas –0,0691 ha. Žemės sklypo bendrasavininkiai yra ieškovai ir atsakovė: ieškovei D. J. priklauso 321/691 žemės sklypo, ieškovui R. J. - 52/691, atsakovei V. L. įmonei - 318/691. Ieškovams pastate priklauso butai ir pastatas - ūkinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai – šulinys. Atsakovei pastate priklauso prekybos patalpos. 2002-12-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 3908 įregistruotas valstybinės žemės kitos paskirties sklypas, iš kurio 0,0318 ha leista nuomoti K. B. komercinei veiklai, D. J. ir E. V. leista pirkti 40 ir 39 m² dalį žemės sklypo, naudojamą prie nuosavybės teise valdomų pastatų (namų valdai) (b. l. 80-83). 2003-02-20 ieškovė D. J. ir E. V. dalinės nuosavybės teise nupirko 0,0373 ha ploto valstybinės žemės namų valdai (b. l. 78). 2003-03-06 ieškovai iš E. V. nupirko jos dalį žemės sklypo (b. l. 84). 2003-08-27 pirkimo – padavimo sutartimi Nr. 9127 atsakovė įsigijo iš K. B. ir R. B. prekybos patalpas. Sutartyje nurodyta, kad atsakovei kaip sklypo savininkei taip pat perėjo valstybinės žemės sklypo nuomininko teisės ir pareigos, atsiradusios iš valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 2003-03-03 sutarties Nr. N 56/2003-0014, į 0,0318 ha žemės sklypo dalį (b. l.26,27). Atsakovė valstybinę žemę nusipirko 2004-03-12 (b. l. 28-29). Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2017-07-21. Kadastrinius matavimus atliko E. P. (b. l. 7-12). UAB „Kartografiniai projektai“ 2017-05-05 parengtas planas dėl bendro sklypo, pasirašytas visų bendrasavininkių, tame tarpe ir atsakovės 2017-05-11 (b. l. 51).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Byloje ginčas kilo tarp bendrasavininkų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai 2018-08-08 siūlė atsakovei žemės sklypo vidaus padalinimo ir naudojimosi tvarką (b. l. 5, 6, 16-17), tačiau atsakovė nesutiko (b. l. 18). Bylos proceso metu ieškovai pateikė pasiūlymą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2018-11-28 planą su vaizdine medžiaga (b. l. 52-58), iš kurio bendram naudojimui paliekama teritorija aplink bendrą pastatą ir įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kelias. Atsakovė pateikė priešieškinį (b. 1. 66-67), juo prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geovitara“ parengtą 2018-10-09 sklypo planą.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas planas yra racionalesnis ir atitinkantis bendraturčių interesų pusiausvyrą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai iškėlė ieškovų interesus aukščiau atsakovės interesų, selektyviai vadovavosi ieškovės įrodymais, tačiau neatsižvelgė į atsakovės įrodymus.

14. Kolegija pažymi, jog naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Kaip jau minėta, šalims taikiai išspręsti klausimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nepavyko.

15. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime klaidingai konstatuota, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2017-07-21, juos atliko matininkas E. P., kuris taip pat parengė 2017-05-05 sklypo planą, kurį pasirašė visi bendrasavininkai. tačiau iš NTR duomenų matyti, kad pirminė kadastro duomenų nustatymo data yra 2002-10-03, t. y. pagal S. U. geodezinių darbų įmonės 2002 m. parengtą sklypo planą su x/y koordinačių žiniaraščiu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės išvada. Byloje nėra ginčo, tai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, jog žemės sklypas (tuo metu valstybinės žemės sklypas) buvo įregistruotas Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 3908. Ypatumas tas, kad apylinkės teismas vadovavosi aktualiais VĮ Registrų centro 2017-07-21 ir 2018-09-18 išrašais, (t. 1, b. l 7-12). iš jų matyti, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti 2017-07-21, juos atliko matininkas E. P. (t. 1, b. l. 8). Taigi teismas, nurodydamas, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti ne 2002 m. o 2017-07-21, konstatavo naujausią daikto registravimo ir kadastro žymą, tačiau ne faktą, kad tai buvo pirminė sklypo kadastro duomenų nustatymo data. Papildomai pastebėtina, kad sklypo kadastriniai matavimai 2017 m. buvo patikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų imperatyvų reikalavimą, kad tokiu atveju, kai žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti pastatai (Nuostatų 15.5 punktas) turėjo būti tikslinami kadastriniai matavimai. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių akcentuotina ir tai, jog duomenų, kad būtų įregistruota kokia nors kita šio sklypo naudojimo tvarka, šalys į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės atstovės į bylą pateiktas ieškovų 2003-11-26 sutikimas dėl pastato rekonstrukcijos, remonto (b. l. 128) su pridėtu 2004-03-22 suderintu su Kretingos rajono architektu prekybos patalpų kapitalinio remonto planu (b. l. 129), kuriame nurodyta sklypo vieta, pastato vieta, inžinerinių tinklų dislokacija negali būti ir nėra vertintina kaip žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ir / ar tvarka. Dėl to kapitalinio remonto peripetijos plačiau neanalizuojamos, nes ginčas yra dėl sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, o ne dėl pastato rekonstrukcijos (kapitalinio remonto).

16. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime rašoma, jog teismas nesutinka su atsakovės atstovės teiginiu, jog bendro pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra prekybinė. Jos nuomone, tokia teismo išvada yra gana keista, nes NTR Centrinio duomenų banko 2018-09-18 išraše (b. l. 11) nurodyta, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis prekybos. Be to, apeliantė teigia, kad ieškovai žymiai padidino atskirai naudojamą plotą (nuo 76 m² iki 261 m²), be to savo naudojimui pasirinko patogesnę ir geresnę sklypo dalį. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pastato paskirties, atkreipia apeliantės dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pastato paskirtį tikslinga ir būtina vertinti ne selektyviai / atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, o išvadą daryti visapusiškai įvertinus duomenis apie pastato paskirtį. Sutiktina su apeliante, kad VĮ Registrų centro 2018-09-18 išraše (b. l. 11) nurodyta, kad pastato, nuosavybės teise priklausančio atsakovei, pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, tačiau tame pačiame išraše nurodoma ir tai, kad pastate suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tęsiant klausimo analizę aktualu tai, kad VĮ Registrų centro 2018-09-18 kituose išrašuose (b. l. 9, 10) nurodyta, kad tame pačiame pastate suformuotame nekilnojamajame objekte yra du butai (Nr. 1, 2 ), kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams, jų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Aptarus duomenų visetą kolegija konstatuoja, kad pastato – dviejų nekilnojamojo turto objektų paskirtis yra ne vien prekybos, kaip nurodo apeliantė, o mišri: prekybos ir gyvenamoji (butų). Dėl minėtų priežasčių apeliantės teiginys, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis tik prekybos, nepagrįsta. Šios išvados ir aktualių duomenų nekeičia ir apeliantės apžvelgta istorinė įžvalga, jog pastatas, esantis ginčo sklype, buvo pastatytas 1959 m. ir ilgą laiką priklausė Kretingos vartotojų kooperatyvui (b. l. 25) bei šio pastato I aukšte visą laiką veikė parduotuvė.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu padaryta išvada dėl pastato paskirties leidžia spręsti, jog būtina derinti interesų pusiausvyrą tarp nuomotojos (iš esmės prekybininkės. atsakovės) ir privačios valdos savininkų (ieškovų). Nustatytina tvarka nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo turi užtikrinti prekybinės veiklos tęstinumą (atsakovės atžvilgiu) ir kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (ieškovų atžvilgiu) bei galimybę naudotis jiems priklausančiais statiniais, įrenginiais, kurie liktų bendraturčiams paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitas aspektas tas, kad būtina laikytis kasacinio teismo išaiškinimų ir nurodytos praktikos (CPK 4 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nustatytino bendrai naudojamo sklypo ploto dalies pažymėtina tai, kad ieškovai prašė nustatyti 290 m² šalių bendrai naudojamą plotą, o atsakovė prašė nustatyti 393 m² bendrai naudojamą plotą (kiemą). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Taigi, atsižvelgiant į šalių siūlomus žemės sklypų plotus, naudotinus bendrai, prioritetas turėtų būti teikiamas ieškovų pasiūlytam projektui ir negali būti vertinamas kaip plano trūkumas ar netinkamas reikalavimas. Kaip nurodė apylinkės teismas, posėdžio metu atsakovė teigė, kad ieškovų ir atsakovės pasiūlyti projektai esminių skirtumų neturi.

18. Apeliantė tikina, kad ieškovų pasiūlytame plane nustatyti servitutai atsakovei siūlomoje sklypo dalyje (aplink pastatą) yra visiškas nesusipratimas. Kolegija pabrėžia, kad šios bylos dalykas nėra servitutų nustatymo klausimas, ieškovai neprašė nustatyti servituto, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokių nuorodų dėl servituto nustatymo ar jo taikymo. Kadangi servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės argumentas dėl servituto nustatymo nepagrįstas.

19. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad antstolio J. P. 2019-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia antstolės V. D. 2019-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytas aplinkybes. Teigia, jog konstatuojant faktines aplinkybes 2019-01-24 buvo pasirinkta žymiai trumpesnė transporto priemonė nei buvo atvykusi iškrauti prekių 2019-01-04 (b. l. 105-120). Primintina, jog atsakovė pateikė teismui antstolės V. D. 2019-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/19F-1076, jame iš esmės konstatuojamos aplinkybės dėl trukdymų iškrauti prekes žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai, rinkdami įrodymus dėl prekių iškrovimo apylinkės teismui pateikė antstolio J. P. 2019-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jame nurodyta, kad 2019-01-24 vyko faktinių aplinkybių patikrinimas ginčo sklype, kuriame dalyvavo atsakovės V. L. įmonės savininkas V. L., jo sutuoktinė D. L., UAB „Kartografiniai projektai“ geodezininkas - matininkas E. P., ieškovų atstovė advokatė A. S., trečiasis asmuo M. J. ir aplinkybes konstatavo antstolis J. P. (atsakovės nuomininkas neatvyko dalyvauti šiame faktinių aplinkybių patikrinime). Aplinkybių patikrinimui naudota standartinė transporto priemonė (sunkvežimis) prekėms pervežti, kurios ilgis 10,10 m., plotis 2,55 m., turinti standartinį prekių iškrovimo keltuvą: 2,00 m. X 2,55 m. Patikrinimo metu nustatyta, kad: įvažiavimui skirta žemės sklypo dalis, prekių iškrovimo aikštelė (vadinama - rampa) nesudaro jokių kliūčių įvežti maisto prekes į žemės sklypą, privažiuoti prie prekybos patalpos ir iškrauti prekes aikštelėje nuo prekių keltuvo. Šios aplinkybės schematiškai užfiksuotos schemoje Nr. l; Nr. 2, kurias parengė UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas E. P. (t. 1, b. l. 105-122). Tuo tarpu schema, parengta antstolės V. D. 2019-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad nuo sustojusio sunkvežimio krovinių skyriaus iki gyvenamojo namo kampo atstumas – 17 cm., o nuo garažo durų iki sunkvežimio keltuvo kampo atstumas - l,97 m. Šiuo atveju sunkvežimis sustojęs skersai įvažiavimo, privažiuodamas prie prekių iškrovimo aikštelės, apvažiavo aikštelėje sustatytus komunalinių atlietų konteinerius, po to pasuko į kairę, kad prekių keltuvas pasiektų „nukirstą“ aikštelės (rampos) kampą (t. 1, b. I. 121). Antstolė šią situaciją konstatuoja kaip sunkvežimio kliūtį įvažiuoti tarp žemės sklype esančių pastatų (pažymėtas „3“), kurie sklype yra du: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Apžvelgiant šias aplinkybes sutiktina su ieškovais, kad faktiškai sunkvežimiui nėra jokios būtinybės važiuoti tarp žemės sklype esančių pastatų, nes yra suformuotas pakankamas įvažiavimas į žemės sklypą, kuriuo tiesiai privažiuojama prie aikštelės prekėms iškrauti. Sunkvežimiui pasisukus, sunkvežimio kėbulas gali liesti pastato sieną, tai pavojinga, nes sienoje yra nutiesti inžinierinių tinklų kabeliai, vamzdynas, kurių pažeidimai galimi, o padariniai neprognozuojami. Schema Nr. 2, sudaryta antstolio J. P. 2019-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo pagrindu matyti, jog sunkvežimis gali įvažiuoti į žemės sklypą ir sustoti tiesiai prie prekių iškrovimo aikštelės, nuo prekių keltuvo prekes galima iškrauti į aikštelę (rampą), komunalinių atliekų konteineriai patrauktini iš prekių iškrovimo aikštelės, nes jie sudaro kliūtį iškrauti prekes / privažiuoti prie prekių iškrovimo aikštelės (rampos). Kolegija konstatuoja, kad minėtos aplinkybės paneigia atsakovės nurodomą būtinybę sunkvežimiui būtinai įvažiuoti tarp sklype esančių pastatų. Apeliantės motyvas, kad ieškovai naudojo kitokią mašiną, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovų naudota mašina (jos dydis) visiškai negali būti naudojama prekėms vežti ar įrodo, kad prekės į parduotuvę vežamos tik su atsakovės nurodoma transporto priemone (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo ir netinkamai taikė šioje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-23 įsakymu Nr. Dl-857 patvirtintus „Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus" visiškai nepagrįstas. Teismas teisingai pasisakęs apie atsakovės, kaip atliekų turėtojos pareigas atliekų laikymo priemonių atžvilgiu, jų laikymo vietą, nustatytą norminiame akte. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu reguliavimu ir plačiau dėl to nepasisako.

21. Apeliantės argumentas, kad Lietuvos valstybėje nėra norminio akto, kuris reglamentuoja buitinių šulinių žemės naudojimo sąlygas, nepagrįstas. Šį klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr.V-513 patvirtinti reikalavimai „Dėl Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai". Šios higienos reikalavimai yra privalomi projektuojamiems, įrengiamiems, naudojamiems šuliniams, kurių vanduo yra naudojamas gėrimui, maisto gamybai, buitinėms reikmėms. Higienos norma priimta, vykdant Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymą (Žinios,2001, Nr. 64-2327) ir Lietuvos Aplinkos ministro 2004-03-31 įsakymą Nr. Dl-156. Ieškovai teisingai nurodo, jog Higienos normos punkte 6.2 nustatyta, kad individualus šulinys yra tas, kurio vanduo vartojamas viename namų ūkyje, o šachtinis šulinys - tai vertikalus 1,0 - 3,0 metrų skersmens kastinis šulinys, betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis sutvirtintomis sienelėmis, gruntiniam vandeniui paimti. Viešas šulinys yra tas- kurio vanduo naudojamas daugiau negu viename namų ūkyje arba įrengtas viešoje vietoje. Higienos normos punkte 7.3.2. nustatyta, kad prie šulinio turi būti apsaugos zona, kurios atstumas iki garažo, ūkinio pastato- 10 metrų, iki gyvenamojo namo 7 metrai. Taigi, šios normos ir jų reikalavimai buvo įvertinti nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, o apeliantės motyvas šiuo klausimu nepagrįstas. Kaip minėta, turėjo būti vertinama aplinkybė, kad žemės sklype yra šulinys, juo naudojasi ieškovai.

22. Apeliantė teigia, kad M. J. patvirtino, kad dirba UAB „Kartografijos projektai“, t. y. toje įmonėje, kuri parengė žemės sklypo naudojimo tvarkos planus, ir kurios vadovas yra byloje liudininku apklaustas E. P.. Kolegijos vertindama šį argumentą sprendžia, kad apeliantė nenurodė jokių objektyvių duomenų ir / ar faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą suabejoti E. P. liudijimais ir / ar projektais. Vien M. J. darbo vieta nereiškia pateiktų duomenų neobjektyvumo. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ne tik liudytojo parodymais, tačiau įvertinęs visus byloje esančius ieškovių ir atsakovės faktinius duomenis.

23. Atsakovės atstovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme iš bylos dingo atsakovės gynybai svarbūs dokumentai - kadastrinių matavimų bylos kopija, kurią ieškovų atstovė advokatė pateikė į bylą parengiamajame teismo posėdyje. Kolegija, peržiūrėjusi bylos duomenis sprendžia, kad ieškovų advokatė teismui pateikė UAB „Kartografiniai projektai" parengtų 2017-05-05 žemės sklypo kadastrinių matavimų planų, bet ne pačią bylą. Taigi, kadastrinių matavimų bylos ieškovų vardu advokatė teismui neteikė. Dėl to šis teiginys nepagrįstas.

24. Teisėjų kolegija, apibendrinusi bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sklypo racionalaus naudojimo, padarė teisingą išvadą, kad gyventojų interesų užtikrinimui reikia išskirti gyvenamosios paskirties sklypo dalį ir verslo vykdymo intereso užtikrinimui tikslinga išskirti komercinės paskirties sklypo dalį. Tokiu būdu žemės sklype, įvertinus tai, kad komercinės paskirties sklypo dalies ir gyvenamosios paskirties sklypo dalies savininkų poreikiai skiriasi, pagrįstai buvo nustatytos dvi atskiros zonos: gyvenamoji dalis prie įėjimo į gyvenamąsias patalpas ir verslo vykdymo dalis prie įėjimo į verslo patalpas, o taip pat minimali bendro naudojimo dalis. Nustatyta tvarka leidžia spręsti, kad teismo sprendimas suteikia galimybę šalims naudotis sklypu racionaliai, pagal faktinį sklypo naudojimą ir atitinka turimų nuosavybės teisių proporcingumą bei šalių lūkesčius.

25. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jų sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovams iš apeliantės priteistina po 250 Eur, iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovams D. J. ir R. J. priteisti iš atsakovės V. L. įmonės po 250 Eur, iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė